Sekmadienį VeloMaidanas Vilniuje, palaikykim Ukrainą!

Renginys skirtas Ukrainos žmonėms palaikyti, kovoje su Rusijos agresija.

Galutinis maršruto planas:

  • 15 valandą renkamės Katedros aikštėje.
  • 16 valandą pajudame link Europos komisijos atstovybės ( Vilniaus g. 16), po jos – JAV ambasada ( Akmenų g.6)

Organizatoriai kviečia dalyvauti visus. Tačiau, kadangi ši akcija yra nepolitinis renginys, jame neturėtų būti partijų atributikos ir politinės agitacijos. Tai taiki, pilietinės pozicijos išraiška, todėl politikai joje mielai laukiami kaip piliečiai, miestiečiai bei mylintys Ukrainą bei laisvę (ir sportą) žmonės.

Akcijos organizatorių informacija ukrainietiškai:

Цей захід присвячений підтримати людей України в боротьбі з російською агресією. Отож, добре подумавши, ми вирішили все-таки докорінно змінити маршрут. Оскільки не бачимо сенсу вступати у дискусії з посольством Росії (Московії), то вирішили його просто ігнорувати. В даний час Україна найбільше потребує допомоги від Сполучених Штатів Америки та Європейського Союзу, тому ми вирішили відвідати і заохотити саме їх.

Остаточний план маршруту:

  • з 15 год. збираємося на Катедральній площі.
  • О 16 год. рухаємося до представництва Європейської комісії (вул. Вільняус, 16), а потім – до посольства США (вул. Акмяну 6)

П. С. Запрошуємо до участі всіх і, оскільки ця акція є неполітичним заходом, у ній ми не використовуємо атрибутів партій і політичної агітації. Це мирне вираження громадянської позиції і політики на ній вітаються як громадяни, як городяни, як люди, що люблять Україну та свободу (і спорт:).

Daugiau informacijos – VeloMaidano puslapyje FB

Poll Lenec – apie gegužės 2-osios įvykius Odesoje pasakoju savais žodžiais, pirmuoju asmeniu.

Mes (Euromaidanas) susirinkome 15 val. Soboro aikštėje ir ruošėmės eiti per Odesą maršu, kad parodytume, jog Odesa – tai Ukraina.

Apie 15:30, Graikų gatve, nuo „Atėnės“ į mūsų pusę ėmė artėti pilnai kovai pasiruošusi prorusiškų aktyvistų rikiuotė.

Milicija pastatė dvi gyvas užtvaras, viena blokuodama mus, kita – juos.

Žmonės iš abiejų pusių greitai ėmė ardyti gatvės grindinį ir mėtyti vieni į kitus akmenis per milicijos kordoną. Naudoti ir fajeriai, ir garso petardos.

Mėtymasis akmeninis truko maždaug pusvalandį. Pradėjo išnešti pirmuosius sužeistuosius. Tikrojo jėgų santykio niekas nesuprato.

Po pusvalandžio grupelė iš Euromaidano sugalvojo apeiti prorusiškus iš flango, per mažą Žukovskio gatvelę. Aš irgi ten buvau.

Kai mūsiškiai apėjo iš flango su akmeninis, ir tarp mūsų nebuvo milijos, prorusiškieji ėmė šaudyti iš kovinių pistoletų (!).

Mūsų grupės galas puolė bėgti, o aš ir dar keli žmonės nugriuvome ant žemės ir slėpėmės už automobilių.

Tada prorusiškieji ėjo į kontrataką, mėtydami akmenis ir fajerius. Didžiulis akmuo nukrito per kelis centimetrus nuo mano galvos, atskilo nuolauža ir pataikė man į antakį. Kraujo tekėjo daug, buvo iš tiesų baisu.

Po viso šito supratau, kad išsisukti gulint ne pavyks, ir kai tik mūsiškiai ėmė svaidyti akmenis atsakydami, aš spėjau pabėgti į minią už kampo.

Ten sutikau pirmąjį, sužeistą dėl šaudymo. Vaikinui peršovė kojos arteriją ir rožinis kraujas tryško fontanu. Jis buvo šoke ir tikino, kad viskas gerai. Dar su keliais vaikinais mes išnešėme jį į kažkokį savadarbį medpunktą.

Kai grįžau į Žukovskio gatvę, pamačiau patį baisiausią vaizdą savo gyvenime.

Vaikinas gulėjo miręs, pridengtas Ukrainos vėliava. Kažkuris žmogus paėmė jo telefoną, paskambino tėvams ir pasakė: „Jūsų sūnų nušovė. Atvažiuokite, pasiimkite Deribasovskąją“.

Pirmas kadras, kurį išvydau, sugrįžęs į Žukovskio – tai, kad iš prorusiškųjų minios, pridengtos skydais, kyšo Kalašnikovo automatas (!) ir tiesiog šaudo serijomis į mūsų minią.

Taip pat – būrys sužeistųjų. Vieną iš jų mes su draugais pačiupom ir nunešėm į šalį. Jo neperšaunama liemenė buvo pramušta. Nunešėme į savadarbį savanorių medpunktą. Greitosios jau buvo perpildytos ir išvažiavo.

Tada, žvelgdamas į jėgų santykį, supratau, kad mūsų, Patriotų, daug daugiau nei prorusiškųjų, bet jie daug geriau ginkluoti ir organizuoti. Pagalvojau, kad jeigu pas juos pakankamai ginklų, tai mus visus arba nužudys, arba išvaikys.

Bet štai kur Ukrainos tautos jėga. Nežiūrint į šaudymus iš prorusiškųjų pusės, į juos ėjo vis daugiau ir daugiau mūsų aktyvistų. Prisidengę šiukšlių dėžėmis ir gatvės kavinių staliukais, žmonės su akmeninis bėgo prieš automatus.

Per kelias kitas valandas mes užblokavome prorusiškus per visą perimetrą, užspaudėm Graikų gatvėje, nebaigtoje „Atėnės“ parkavimo aikštelėje. Užspaudėme labiausiai barikadomis, pastatytomis iš visų pasipainiojusių po ranka medžiagų.

Milicija tuo metu paprasčiausiai nieko neveikė arba darė kažką nesuvokiamo. Bet tikrai nesiėmė nieko, kad konfliktas baigtųsi.

Po kelių valandų iš mūsų pusės pradėjo skrieti Molotovo kokteliai. Privažiavo vienintelė gaisrinė mašina ir ėmė gesinti nuo kokteilių degančius pastatų fasadus. Nežinau kodėl, bet kažkuriuo metu gaisrininkai metė savo mašiną su išdaužtu priekiniu stiklu.

Euromaidaniečiai sėdo į automobilį ir tiesiog nuvažiavo taranuoti prorusiškų minios, per barikadas. Bet kažkuriuo metu mašina užstrigo ir šis manevras nepavyko.

Per šį laiką aš išnešiau dar vieną sužeistąjį su praskelta galva ir be sąmonės. Euromaidaniečiai buvo visiškai nepasiruošę kovoti. Išskyrus porą dešimčių savigynos narių, mūsiškiai net neturėjo šalmų, jau nekalbant apie neperšaunamas liemenes.

Laikui bėgant, pistoletų šūviai pradėjo retėti, o po to visai nutilo. Akivaizdu, kad prorusiškai gaujai baigėsi šoviniai.

Tada patriotai pakilo į ataką, nuo Graikų aikštės, išstumdami iš Graikų gatvės prorusiškus aktyvistus link Soboro aikštės.

Tuo metu tarp mūsų išsirikiavo milicijos užkarda, kuri vis tik davė daliai prorusiškų galimybę prasiveržti. Bet minia greitai įveikė šią užkardą ir pradėjo vytis prorusišką miną per visą aikštę.

Tuo metu aš ėmiau pribėginėti prie prorusiškų aktyvistų ir, tiesiogine žodžio prasme, uždenginėti juos savo kūnu, bandydamas apsaugot. Kadangi žmonės iš tikrųjų talžė juos lazdomis ir buvo neįmanoma jų įtikinti sustoti. Gelbėdavo tik uždengimas savo kūnu.

Taip išgelbėjau 3 žmones. Juos daugiau mažiau gyvus nuvesdavo iki medicinos pagalbos punktų ir beveik nebemušdavo. Vienas prorusiškasis, kai jį nustojo mušt ir jis atsigavo, išsitraukė didžiulį peilį ir vos manęs nepadūrė. Aš išsisukau, o jį apsvaigino lazdos smūgiu. Daugiau jo nebegyniau.

Po to, kai prorusišką gaują galiausiai išvaikė, pamačiau, kad gatvės ir aikštė visur aplaistyti krauju.

Patriotai persiformavo ir kolonomis patraukė link Kulikovo lauko, kur buvo separatistų palapinių miestelis.

Kai ten atėjom, jų palapinės jau liepsnojo, o jie visi užsibarikadavo profesinių sąjungų rūmuose.
Iš ten, pro langus, prasidėjo gausus mūsų užimto ploto apšaudymas. Tačiau Kulikovo lauke aš jau pamačiau pistoletus ir mūsų minioje.

Labai greitai Profsąjungų rūmai buvo padegti Molotovo kokteiliais. Jie užsiliepsnojo, ir prorusiškieji persikėlė į 4 aukštą. Iškart paaiškėjo, jog, jei nieko nesiimsime, jie ten sudegs.

Milicijos visiškai nebuvo. Prieš tai jie tiesiog stoviniavo nieko neveikdami, o į Kulikovo (lauką) net nepajudėjo.

Labai greitai visi tiesiog intuityviai suprato, kad juos reikia gelbėti. O nuo padegimų Kulikove praėjo daugiau, nei valanda, tačiau nei viena gaisrinė mašina neatvažiavo.

Patriotai išardė sceną ir atrėmė dvi medines kolonas prie langų – kad prorusiškieji galėtų išlįsti. Daugelis ėmė lipti į viršų jų gelbėti.

Kai kurie žmonės negalėję ištverti, kol sulauks savo eilės, tiesiog iššoko iš 4 aukšto tiesiai ant asfalto. Tai buvo siaubinga, nes, pasiekę žemę, jau niekas nepasikėlė.

Tie prorusiškieji, kuriuos gelbėjome, elgėsi agresyviai(!). Kai kurie, tik ką gelbėjimosi kolonomis nulipę žemyn, įsigudrino pulti į muštynes su minia. Už tai, iš esmės, juos mušė iki sąmonės netekimo.

Mano sesuo Danočka ir mano mama visų šių įvykių metu suteikinėjo sužeistiesiems pirmąją pagalbą. Vienas vyras jau buvo palaikytas mirusiu, uždengtas Ukrainos vėliava ir paliktas gulėti nuošalyje. Danočka pribėgo prie jo, patikrino pulsą, ir paaiškėjo, jog jis gyvas. Jos dėka, jam buvo suteikta pagalba, ir jį nuvežė medikams.

Pagaliau atvažiavo gaisrinės mašinos ir ėmė pamažu rinktis milicija. Gaisrininkai veikė pasibjaurėtinai. Niekur neskubėjo, vilkino, ir apskritai užsiėmė pačias saugiausias pozicijas. Žmonės iš jų tiesiog atiminėjo gelbėjimo kopėčias ir patys puolė gelbėti separatistus.

Prorusiškųjų gelbėjimas iš gaisro tapo greitesnis, ir, tiesą sakant, jų gelbėtojais tapo tie, į kuriuos jie prieš valandą šaudė. Apskritai, tuo priešprieša realiai ir baigėsi.

Pagal milicijos suvestines, žuvo daugiau, nei 50, bet aš manau, kad realias žinias mes turėsime po poros dienų. Dabar atrodo, kad daugiau, nei tūkstantis sužeistų.

Nepaisant viso šio košmaro, Odesa parodė, jog joje Patriotų yra dešimt kartų daugiau, nei prorusiškųjų. Žmonės, kaip Maidano laikais, tiesiog užsmaugė priešininką daugkartine kiekybine persvara ir neįtikėtina drąsa. Turiu didelę viltį, kad
separatizmo ir prorusiškų nusiteikimų klausimas išspręstas labai ilgiems laikams.

Teksto originalas: https://www.facebook.com/poll.lenec/posts/655941377832016

Video, kuriame matoma, kaip koloradai šaudo į žmones:

Dėl gegužės 2-osios įvykių Odesoje

odesa

 

„Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, vakarykštės provokacijos Odesoje, pareikalavusios daug žmonių aukų, yra Rusijos vykdomos ir kooordinuojamos operacijos rezultatas.

Nuo 2014 kovo pradžios iki balandžio pabaigos mes fiksavome, kad į Padniestrės teritoriją atvyksta RF Ginkluotųjų pajėgų ir RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos padaliniai, kazokai ir Rusijos ultranacionalistinių organizacijų atstovai.

Nuo balandžio vidurio mūsų šaltiniai Moldovos Respublikoje fiksavo iš Rusijos į Kišiniovą atvykstančias jaunų sportiškai sudėtų vyrų grupes, traukiančias toliau į Padniestrės teritoriją. Jas lydėjo RF Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai.

Taip gegužės pradžioje Padniestrės teritorijoje buvo surinkta apie 1700 Rusijos kariškių ir apie 2200 Federalinės saugumo tarnybos koordinuojamų įvairių Rusijos organizacijų atstovų (daugiausiai kazokų). Iš bendro Rusijos kariškių skaičiaus apie 800 žmonių priklauso RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai.

Apie tai kovo-balandžio mėnesiais mes pranešdavome „IP“ grupės suvestinėse.

Mūsų duomenimis, nuo balandžio pabaigos į Ukrainos teritoriją siunčiamos Rusijos specnazo diversijų ir žvalgybos grupės bei provokatorių grupės gaudavo užduotį, veikiant kartu su vietiniais prorusiškais separatistais, destabilizuoti situaciją Ukrainos pietuose. Pirmiausiai – Odesoje.

Aktyvioji operacijos dalis, kurios tikslas buvo vietinių valdžios organų užgrobimas, planuota gegužės 9-ąjai – tuomet su Pergalės Dienos ideologiniais šūkiais būtų proga žadinti prorusiškai nusiteikusios gyventojų dalies aktyvumą. Pasiekus taktinių laimėjimų Odesoje, panašios akcijos, padedant atkeliavusiems „Putino turistams“, turėjo būti rengiamos Mykolajeve ir Chersone.

Tačiau Slovjanske prasidėjus aktyviai ATO daliai Rusijos vadovybė buvo priversta forsuoti įvykius pietų Ukrainoje, siekdama priversti Ukrainos jėgos struktūras skubiai permetinėti pajėgas ir priemones iš Donbaso. Tragiškas šitos baisios provokacijos pasekmes mes vakar matėme Odesoje.

Elena Kleyn apie įvykius Odesoje

Odesa, 2014 gegužės 2, Elena Kleyn.

Pabandysiu trumpai aprašyti, kaip viskas vyko. Nes žiniasklaidoje greičiausiai atsiras reportažai, kurie savo esme bus visiškai priešingi. Taigi.

Mūsų šalyje paskutiniu metu jau pasidarė įprasta, kad prieš futbolo rungtynes žaidžiančių komandų fanai (ultros) eina bendrame marše už valstybės vienybę. Taigi, ir šiandien iš Soboro aikštės turėjo eiti toks maršas. Kadangi buvo numatyta, kad bus dainuojamas ir hitas apie Putiną, o jį atliks autoriai, padainuoti atėjo ir šiaip žmonės.

Staiga iš prekybos centro „Afina“ pusės pasirodė koloradai. Pirmiausiai į ultras ėmė skrieti akmenys, paskui pradėjo šaudyti iš šaunamųjų ginklų. Ultros į tai atsakė akmenimis. Tada atvyko Maidano savigyna ir milicija. Dalis milicijos atsistojo grandine tarp skirtingų pusių, kita dalis ėmė dalinti koloradams skydus ir kuokas.

Rezultatas – vienas iš ultrų nužudytas ir apie dešimtį sužeistų. Nuo prekybos centro „Afina“ stogo pradeda šaudyti iš pistoletų. Sužeistų ir žuvusių kiekis auga. Nužudytų – jau keturi. Kai atvažiavo „Sokol“ būrys ir ėmė gaudyti koloradus bei tempti juos iš „Afinos“, žmonės nuėjo į Kulikovo lauką mėžti koloradų stovyklos. Nes užveikė.

Koloradai užsidarė profsąjungų namuose, eančiuose prie Kulikovo lauko ir ėmė šaudyti nuo stogo. Naudojo šaunamuosius ginklus, Molotovo kokteilius, ir ežiu suvirintus armatūros gabalus. Tokiam ežiui nukritus nuo stogo ant galvos – išsyk galas.

Pagal skirtingus duomenis (nors gali būti, kad ir abu variantai kartu), nuo degančių palapinių ir nevykusiai numestų Molotovo kokteilių profsąjungų pastatas užsidegė. Rezultatas – dienos pabaigoje 39 žuvę. Daugelis užduso profsąjungų pastate, nors kitus iš jų išvedinėjo ir pridavinėjo milicijai. Arba gydytojams – priklausomai nuo būsenos.

Pastate po gaisro surastos didelės ginklų kolekcijos – pradedant geležinėmis kuokomis ir baigiant automatais ir šautuvais.

Visi mano pažįstami ir šeima – sveiki ir gyvi, dėkui tiems, kas rūpinosi. Esminė mintis, šiandien skambėjusi Odesoje – mes neleisime iš Odesos padaryti antrą Slovjanską. Odesa – tai Ukraina. Nereikia mūsų liesti. Mes ilgai kenčiam, bet neužsiraukite. Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

https://www.facebook.com/elena.kleyn.9/posts/563516440412506

 

Gegužės 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, nors šiandien ir šventinė (išeiginė) diena, leiskite pateikti trumpą suvestinę – labai jau turtinga įvykių buvo ši diena.

Blogosios naujienos

Odesa. Puikus miestas ir puikūs žmonės tapo prorusiškųjų padugnių maniakiškų žaidimų įkaitais. Tikslas buvo suprantamas – bet kokia kaina atitraukti jėgos struktūrų dėmesį nuo operacijos Slovjanske. Rezultatas – daugiau kaip 40 žuvusiųjų.

Odesos teisėsaugininkai pasirodė iš blogosios pusės. Tik vienas pavyzdys. Mūsų duomenimis, prie įvažiavimo į Odesą buvo sulaikytas autobusas su „koloradais“, kuriuos perdavė vietos milicijai. Tačiau pagal labai aukštų miesto milicijos vadų įsakymą juos visus iš karto… paleido. Milicijos vadais užsiima kompetentingi organai, tačiau pats faktas iškalbingas.

Tačiau Odesos įvykiuose yra šviesus momentas. Odesiečiai įrodė, kad jų geras ir taikus būdas turi ribas. Suchamėję ir apgirtę nuo beribės laisvės prorusiškieji ekstremistai vis dėlto gavo atkirtį iš piliečių, kurie myli ir savo miestą, ir savo šalį. Ir dar kokį atkirtį. Šiandieninis demaršas „bezpredielo“ (beribės laisvės) po svetimos valstybės vėliava mėgėjams įsimins ilgam.

Odesa – ne be reikalo miestas-didvyris. Čia gyvena didvyriški žmonės. Tikri patriotai.

Gerosios naujienos

Slovjansko operacija. Pagaliau ryžtas ir veiksmas. Kas kad problematiškas, kartais stringantis, bet veiksmas.

Ir iškart paaiškėjo, kad teroristams, kad apsiramintų, tereikia tik pasipriešinti, pademonstruoti jėgą. Kaip ir gyvenime: net didžiausias chamas išsikalinėja tik iki pirmo kirčio į žabtus, atleisk Viešpatie. Po to mikliai perkainoja vidines vertybes, pakoreguoja moralės skalę ir tyliai šnopuoja po sofa.

Ši diena – tai didelių pamokų diena visiems mums, pirmiausia – Ukrainos valdžiai. Jeigu mes norime taikos, privalome gintis. Jei myli savo šalį, nevalia taikstytis kai ją prievartauja.

ATO tęsiasi, bet laikinai pristabdyta

Dmitry Tymchuk,  20.00

„Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, antiteroristinė operacija Slovjanske tęsiama. Laikina ukrainiečių jėgos struktūrų veiksmų pertrauka sąlygota derybų su teroristais dėl jų pagrobtų ESBO atstovų išlaisvinimo.
Operacijoje dalyvaujantys jėgos struktūrų padaliniai visiškai pasirengę kovinių veiksmų atnaujinimui.

Operatyvinė situacija 8.15 val.

Dmitry Tymchuk

Pagal grupės „Informacinis pasipriešinimas“ operatyvinius duomenis, tuose Slovjansko rajonuose, kuriuos kontroliuoja teroristai, pastarieji skubiai „eksproprijuoja“ asmeninį mieto gyventojų autotransportą.

Įtariama, kad teroristai mėgins pasinaudodami šiuo transportu išsiveržti iš blokuojamo miesto.

Taip pat Slovjansko smulkių kriminalinių nusikaltėlių, kuriuos į teroristinę veiklą buvo įtraukę separatistai, tarpe pastebimos paniškos nuotaikos. Kriminaliniai nusikaltėliai „dirbantys“ už pinigus nesutinka rizikuoti ir priešintis jėgos struktūroms už didžiąsias „Maskvos idėjas“.

Foto: sashakots

Operatyvinė situacija 7.30 val.

Dmitry Tymchuk

Pagal grupės „Informacinis pasipriešinimas“ operatyvinius duomenis, Ukrainos jėgos struktūros vykdydamos eilinę antiteroristinės operacijos aktyviąją fazę kontroliuoja didžiąją dalį Slovjansko.

Dabartiniu metu teroristų patikros postai yra atblokuoti, kontroliuojamas miesto televizijos centras.

Teroristai mėgina išsibėgioti. Pagrindiniai pasipriešinimo židiniai užfiksuoti pietrytinėje miesto dalyje.

Operacijos metu dviem šūviais iš nešiojamųjų raketų zenitinio paleidimo įtaisų teroristai numušė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnį Mi-24 (antrasis kartu vykdęs užduotį sraigtasparnis atsitraukė).

Apie galimą gegužės 2 d. kruviną provokaciją

Dmitry Tymchuk

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ žiniomis, Rusijos Federacijos Karinės žvalgybos generalinio štabo (GRU GŠ) nurodymu, prorusiški teroristai rengiasi rytoj, gegužės 2 dieną, surengti eilinę provokaciją su galimomis aukomis Slovjanske.

Diversiją planuojama įgyvendinti tarsi tai būtų atlikę „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojai.

Ši akcija rengiama dėl to, kad į Ukrainą atvyksta aukštas RF pareigūnas, neva derėtis su teroristais dėl ESBO stebėtojų išlaisvinimo, kuriuos pagrobė teroristai. Mūsų žiniomis, šis oficialus asmuo buvo Ukrainoje ir tragiškų Maidano įvykių metu 2014 m. sausį.

Pasirengimą operacijai Maskva pradėjo šiandien, paskleidusi „URM pranešimą dėl Kijevo planų suorganizuoti jėgos akciją Ukrainos Pietryčiuose“.

Pareiškime, tarp kito, nurodoma, kad Kremlius „susirūpinęs žiniasklaidoje pasirodžiusiais pranešimais dėl Kijevo režimo siekio atlikti šturmo operaciją Pietryčių rajonuose, dar ir pasitelkiant ultranacionalistinius „Dešiniojo sektoriaus“ būrius“.