Apie antiteroristinės operacijos vykdymą

Dmitry Tymchuk

Šiuo metu yra susiklosčiusi Kijevo antiteroristinėms operacijoms ypač nepalanki padėtis.

Pirmiausiai, kaip jau minėta, vietinėse jėgos struktūrose vyksta galingas sabotažas ir visa lavina atvirų išdavysčių.
Skubiai, tiesiog per minutę, tokios problemos neišsprendžiamos. Situaciją gali pataisyti tik į regioną permesti valdžiai lojalūs ir patriotiškai nusiteikę jėgos struktūrų atstovai – tai ir yra daroma.

Ukrainos_karysTačiau reikia suvokti, kad išdavikai teisėsaugininkai yra galingas ekstremizmo resursas, nes jie ne tik specialiai apmokyti, bet ir žino panašių specialiųjų operacijų vykdymo taktiką bei metodiką. Blogiausia yra tai, kad, atiduodami milicijos poskyrius, jie apginkluoja faktiškai net ne ekstremistus, o tiesiog „avis paklydėles“ – prieš Ukrainą nusiteikusius vietinius gyventojus. Tai mėsmalės, kuri rūpi Rusijai, scenarijus.

Antra, į rytus permetamos kariuomenės dalys (būtent jos yra patikimiausias resursas) esamoje situacijoje labiau tinka pasienio rajonų teritorijos gynybai, o ne antiteroristinei operacijai. Taip yra ne tik dėl specialaus parengimo, bet ir dėl griežtos įstatymuose numatytos kariuomenės panaudojimo tvarkos, įskaitant ir antiteroristines operacijas.

Trečia, dabar vykstančiose ekstremistų akcijose aktyviai dalyvauja ir tam tikros politinės jėgos, atstovaujamos Aukščiausioje Radoje. Ir keletas vietinių oligarchų, tradiciškai turinčių milžinišką įtaką regionui. Dabar jų veiksmų neutralizuoti neįmanoma – tiesiog nėra tokių teisinių mechanizmų, antivalstybinei veiklai įrodyti reikia laiko. Tačiau priemonių imtis reikia, ir skubiai.

Ketvirta, pasaulio bendruomenės spaudimas. Mūsų laimei, nepaisant didžiulių RF Užsienio reikalų ministerijos pastangų politinėmis priemonėmis dangstyti ekstremistų veiksmus Ukrainoje, pasaulis Rusija jau nebetiki. Tačiau anaiptol ne visos Vakarų valstybės palaikys jėgos panaudojimą ir tikėtinas civilių gyventojų žūtis.

Žinodami šitą aspektą, ekstremistai plačiai naudojasi minėtais prieš Ukrainą nusiteikusiais asmenimis savo akcijų „masuotėse“. Iš vienos pusės, taip sukuriamas tariamų „liaudies protestų prieš neteisėtą valdžią“ masiškumo vaizdas. Iš kitos pusės, tie žmonės pasitarnauja kaip „gyvieji skydai“. Taip trukdoma įvykdyti operacijas be prognozuojamų civilių aukų.

Taigi, antiteroristinę operaciją įvykdyti lengva. Bet, atsižvelgus į visus išvardytus faktorius, jos parengimas yra labai sudėtingas. Dabar yra sunku pasakyti, kaip Ukrainos valdžia išspręs atsiradusias problemas.

Foto: https://www.flickr.com/photos/bem_chip/

Su tokiomis specialiosiomis operacijomis mes tuoj atsidursim Rusijoje

Ilja Azar
Radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklapio specialus korespondentas

Rytas Slavianske, kurį išvakarėse užėmė ginkluoti kovotojai iš Donecko, prasidėjo nuo žinios, kad mieste bus vykdoma antiteroristinė operacija. Apie ją l.e.p vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas paskelbė savo „Facebook“ paskyroje, o jo pareiškimą patvirtino kariniai sraigtasparniai, nuo ankstyvo ryto skraidantys virš miesto.

Įvažiavimas į miestą

Tuo metu Slavianskas gyveno įprastinį (gal net itin žvalų sekmadieno rytui) gyvenimą – gatvėmis vaikščiojo mamos su vaikais, kažkur skubėjo pensininkai. Dauguma, įskaitant ir miesto milicijos bei Saugumo tarnybos pastato užgrobimą palaikiusią miesto merę Neliu Štepa, ėjo į cerkvę, į Verbų sekmadienio pamaldas.

Žmones tuo tarpu kvietė eiti prie barikados, prie miesto milicijos skyriaus. Net ir lyjant, tapti „gyvaisiais skydais“ per galimą susišaudymą tarp specialiųjų pajėgų ir taip vadinamų „liaudies kovotojų“ panoro apie 500 žmonių, kurie vis skandavo kovotojams: „Šau-nuo-liai“. Šie su milicijos skydais stovėjo virš barikadų, visa povyza demonstruodami pasiryžimą ir pasiruošimą mūšiui. Ant gretimo namo stogo stovėjo kovotojas su granatsvaidžiu.

***

Laikas bėgo, o Avakovo specialiųjų pajėgų mieste taip ir nesimatė, tačiau paaiškėjo, kad viename išvažiavimo iš miesto kontrolės poste būta mūšio, netgi su aukomis. Vidudienį mes apvažiavome keletą išvažiavimų. Prie oro uosto, kur ryte nusileido sraigtasparniai su specialiosiomis pajėgomis, vietoj ginkluotų kovotojų budėjo keturi seniokai su termosu ir senu „Žiguliuku“. Pasirodo, tuo metu specialiosios pajėgos iš Slaviansko jau pasitraukė. Kaip parašė „Facebook“‘e Avakovas – kad „persigrupuotų“.

Blok-postas

Prie vieno kontrolės punkto degino padangas (juodi dūmai matyti net iš miesto centro), nors čia niekas nekovojo. „Reikia bl.. n… medžius nuversti, kur katilinė, ten 150 medžių“, – vietiniai vaikinai planavo atremti puolimą. „Visi laukia pastiprinimo iš Lugansko, ir iš Krymo ateina pastiprinimas. Reikia išsilaikyti iki vakaro, tada ginkluoti žmonės bus ir pas mus“ – aiškino kontrolės punkto gynėjas apie tai, kaip jie, neginkluoti, ruošiasi ginti įvažiavimą į Slavianską.

Prie išvažiavimo, Semionovos kaimo rajone, barikados nebuvo. Keli vyrai stovėjo prie atidarytos automobilio bagažinės ir gėrė degtinę.
– Kasiau kiemą, tik girdžiu – dunda, ir sraigtasparniai praskrido. O tai, nežinau, mūsų niekas neskriaudžia, – tarė vienas iš jų.
– Ten buvo BTRai, sako, – pridėjo sugėrovas, rodydamas į miestą.
– Brolyčiai, o po penkiasdešimt? – susirūpino pirmasis.
– Paklausykite, čia tuoj karas prasidės, o jūs nuo ryto geriat degtinę! Maža ką… – nesusilaikiau.
– Kur gi karas, parodyk?! Tiu-tiu…

Kiek toliau už Semenovkos, į Slaviansko centro pusę, pagaliau aptikome vietą, kur būta mūšio. Laukymėje, šalikelėje, stovėjo kelios kulkų perskrostos mašinos. Po pilku džipu, kuris stovėjo arčiausiai prie išvažiavimo iš miesto, taigi, ir priešininko – kraujo bala. Pagal Lifenews video (šio kanalo žurnalistai glaudžiai bendrauja su Donbaso „liaudies kovotojais“ ir transliuoja jų nutikimo versiją), būtent čia gulėjo vieno iš kovotojų kūnas.

Šaudymų vietoje

Tarp automobilių vaikščiojo moterys ir šaukė: „Mano vyro vos neužmušė! Viską sudaužė!“ ir noriai rodė kulką, įstrigusią automobilio vidaus apmušaluose.

Įstrigusi kulka

– Būčiau buvęs automobilyje, tikrai žūčiau, – pasakė neaukštas vyriškis, rodydamas į juodą sedaną, kulkų išdaužtais stiklais. Jis prisistatė, kad yra gretimo miesto – Nikolaevkos – tarybos deputatas Vladimiras Kolodčenko.

– Man ryte paskambino vaikinai ir sako, kad trasoje – BTRas, aš atvažiavau, pastačiau mašiną ir priėjau ten, kur anksčiau benziną pardavinėdavo, – deputatas parodė keletą keistų pastatų, apie 50 metrų nuo automobilio, miškelyje. Ten, jo žodžiais, Slaviansko merė Štepa dieną kažką tarėsi su Ukrainos kariškiais, bet greitai išvažiavo. Tiesa, po to ji dingo iš miesto, ir į jos vietą aktyviai „išrinko“ naują merą, kuriuo tapo Viačeslavas Ponomariov, vienas iš miestą užgrobusių kovotojų.

Kaip pasakojo deputatas Kolodčenko, jam pliurpiant su kareiviais, iš baltos mašinos su užrašu „Apsauga“ ėmė šaudyti į SBU specialiąsias pajėgas. „Žmonės, vilkintys kamufliažu, iš Slaviansko pusės šaudė į Ukrainos kariškius“, – pareiškė deputatas. Ukrainos specialiųjų pajėgų nariai atidengė atsakomąją ugnį, bet, žuvus vienam iš jų, atsitraukė. Kartu su jais išvažiavo ir 7 BTRai.

Anot Kolodčenko, kai išvažiavo specialiųjų pajėgų kariai, jis patikrino nukauto kovotojo pulsą – lavonas jau buvo atšalęs. Lifenews teigia, kad tai – „Kijevo valdžios provokacija“ (t.y. kūnas greičiausiai buvo tyčia numestas kovos vietoje) ir vadina SBU specialiąsias pajėgas „Dešiniuoju sektoriumi“, apie kurį man Kolodčenko nieko neminėjo. „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojų pietryčiuose laukia nuo kovo pabaigos, ir pati Ukrainos VRM vis pakursto laužą, pareikšdama, kad į Slavianską vyksta Nacionalinės gvardijos batalionas, sudarytas daugiausia iš „Maidano savigynos“ narių.

Šalia sušaudytų mašinų kukliai glaudėsi du kelių inspektoriai. „Mes patys atvažiavome neseniai ir nieko nežinom“, – sakė vienas iš jų. Užtat milicininkai tvirtino, kad matė po sunkvežimio dugnu „nato kulką“, nors patikrinus ten mėtėsi tik „Kalašnikovo“ gilzės.

Čia vyko mūšis, stovėjo BTR’ai, šaudė, lyg ir į ukrainiečius, kas tiksliai – neaišku

Tai buvo pirmieji milicininkai, kuriuos pamačiau Slavianske per dvi dienas. Situaciją mieste kai kur kontroliuoja kovotojai su automatais ir jų savanoriai pagalbininkai su Georgijaus juostelėmis bei lazdomis, kitose miesto dalyse tiesiog valdo anarchija.

* * *

Rezultatas – apie penktą valandą vakaro Ševčenkos gatvėje nežinomi asmenys apšaudė automobilį ir jame buvusius žmones. Anot įvykio liudininkų, veiksmas priminė kino filmo sceną – žudikai savo mašina persekiojo baltą „Renault“ ir persekiojimo metu į jį nuolat šaudė, išlindę pro langus. Kažkuriuo momentu vairuotojas nesuvaldė automobilio ir išlėkė į šalikelę, prie parduotuvės „Produktai“. Automobilio vairuotojas ir keleiviai skubiai išlipo ir išsibėgiojo į skirtingas puses.

Kaip man pasakojo vienas iš įvykio liudininkų, jis matė, kaip į bėgančius iš mašinos žmones buvo šaudoma iš pistoleto, kaip į taikinius.
– Vienas įlindo į kiemą, kitas greitai bėgo Ševčenkos gatve į mano pusę. Tie, kurie šaudė, iššoko iš mašinos ir šaudė į nubėgančiuosius. Vienas iš jų pataikė į jau sužeistą žmogų, kulka perėjo per kairįjį dilbį, dabar jam teikia pagalbą ligoninėje. Stovėdami šalia girdėjome kaip jis dejavo, vis tyliau ir tyliau, – graudinosi vyriškis.

Sužeistąjį keturi praeiviai nunešė į miesto ligoninę, kuri buvo už 50 metrų nuo šaudymo vietos. Išgelbėti Rubeno Ovanesiano gyvybės nepavyko. Po kelių minučių į ligoninę atnešė dar vieną nukentėjusįjį, kurį iš karto išvežė į operacinę. Šis žmogus tiesiog ėjo pro šalį, kuomet užpuolikai nevaldomai šaudė į automobilį.

Vėliau į nusikaltimo vietą atvyko dvi ryškiai dažytos blondinės, viena iš jų ėmė demonstratyviai raudoti, tvirtindama, kad ji yra nužudytojo sužadėtinė. Tarp kito, pasakyti teisingą savo sužadėtinio pavardę jai pavyko ne iš pirmo karto, pasakojo „Novaja“ (vert. past. – „Novaja Gazeta“) – žurnalistas Pavelas Kanyginas.

Slavianske nežinomų asmenų apšaudytas automobilis

Dėl Ovanesiano nužudymo ji kaltino „banderovcus“. Tai, kartu su „Dešiniuoju sektoriumi“, jie – svarbiausieji, nors, sprendžiant pagal viską, greičiau įsivaizduojami, vietos gyventojų priešai. Į jų „sąskaitą“ nurašomi visi neaiškūs nutikimai (arba, kaip čia populiaru sakyti, provokacijos). Į žmogžudystės vietą kartu su „liaudies“ meru Ponomariovu atvykę ginkluoti žmonės su kaukėmis ir mane patį įtikinėjo, kad žmogžudystę įvykdė „Dešiniojo sektoriaus“ nariai.

Šiek tiek vėliau pasklido gandas, kad mašinoje buvo rasta Andrejaus Meščeriakovo vardu išduota žurnalisto akreditacijos kortelė (VGTRK (Vesrosyjskaja gosudarstvenaja televizionaja i radioveščatelnaja kompanija), kuris šiomis dienomis buvo Luganske, tačiau vėliau pats žurnalistas paneigė savo mirties faktą.

Pirmadienį Slavianske vėl buvo šaudoma, bent jau vietiniai gyventojai tvirtino, kad matė penkiasdešimties žmonių, šaudžiusių iš pistoletų, grupę. Tai įvyko netoli nuo SBU pastato, tačiau ką nors daugiau sužinoti iš pastatą saugojusių kovotojų buvo neįmanoma. „Smalsumas – tai ne yda, o didelė kiaulystė, – pasakė vienas iš jų ir pasiūlė pažiūrėti televizorių, jeigu noriu ką nors išsiaiškinti“.

***

Artėjo vakaras, tačiau antras Avakovo specialiosios operacijos etapas niekaip neprasidėjo. Sprendžiant pagal įvykius Semionovkoje, SBU planuotas miesto išlaisvinimas baigėsi nesėkmingais susirėmimais miesto prieigose, po kurių jie greitai atsitraukė. Buvo ir deputatų, spėjusių pasidžiaugti (vert. past. – sėkminga operacija), pavyzdžiui Aleksandras Brininiecas „facebook“ rašė apie visišką miesto „išlaisvinimą“, nors iš tiesų specialiosios pajėgos nė nebuvo pasirodę Slaviansko centre.

– Jaučiu, kad pirmadienį mes su tokiomis specialiosiomis operacijomis jau būsime Rusijos Federacijoje, – liūdnai konstatavo vieningos Ukrainos šalininkas, vežiojęs mane po Slaviansko patikros postus. Jo žodžiais, dauguma miesto gyventojų nori į Rusiją – daugiausiai dėl to, kad beveik visas verslas mieste orientuotas išskirtinai į Rusijos rinką (gyventojus gąsdina, kad Ukrainai toliau integruojantis į ES, Maskvos rinkos jai buvo užvertos). „Visi, kurie kada nors buvo išvažiavę už Slaviansko rajono ribų, į Rusiją nenori, tačiau tokių – mažuma“ – pridūrė jis.

***

Vakarop Kijeve įvyko neeilinis Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdis, po kurio l.e. Prezidento pareigas Oleksandras Turčynovas pranešė apie naują specialiosios operacijos etapą, panaudojant armiją. Dar dieną Slavianske sklandė gandai, kad SBU specialusis būrys atsisakė „eiti“ į miestą po to, kai prarado savo narį, veikdamas be šarvuočių priedangos. Slaviansko šturmas neišvengiamai pareikalaus daug aukų, taip pat ir civilių gyventojų. Kaip pasakojo pažįstama žurnalistė, prieš dvi dienas stebėjusi Kramatorsko milicijos skyriaus šturmą, žioplinėtojai išgirdę šūvius ne tik nepasitraukė, o priešingai – spraudėsi į pirmąsias gretas.

Slavianske Kijevo valdžios (arba, kaip ją čia vadina, chuntos) ultimatumų niekas neišsigando. Visų pirma, per savaitę, kai Pietryčiuose visu gražumu klesti „rusiškasis pavasaris“, Kijevas lemtingą šturmą jau žadėjo ir Donecke, ir Luganske, ir nieko nepadarė jau tiek kartų, kad valdžia niekas nebetiki. Antra, Slavianską užėmę kovotojai, panašu, iš tiesų pasiruošę eiti iki pabaigos siekdami įgyvendinti utopinę Donecko liaudies respublikos idėją.

Pirmadienį miestas sutiko kaip išmiręs. Vakare nedirbo beveik visos parduotuvės ir kavinės, taksistai skundėsi, kad neturi užsakymų. Pirmadienį nevyksta ir užsiėmimai mokyklose. „Aš bijau dėl vaikų, bet bėgti nėra kur. Man nepatinka tai, kas dabar vyksta bet „banderovcai“ vis tiek būtų blogiau, prie jų mums nebus gyvenimo“ – sakė man vienas iš Slaviansko gyventojų.

Panašu, kad gyvenimas Slavianske virė tik centrinėje aikštėje, kur girdėjosi girti balsai, šaukiantys „Šlovė Rusijai!”, “Donbasai, kelkis!“, ir ties išvažiavimais iš miesto. Prie turbūt didžiausios barikados ant tilto per Žemojo Toreco upę budėjo dvidešimt automatais ginkluotų vyrų, čia pat moterys su ikonomis rankose meldėsi, jaunimas gėrė alų. Virš padangų krūvos vangiai pleveno Rusijos vėliava, ir čia pat stovėjo kokie aštuoni Molotovo kokteiliai (BTR‘o su tokiu kiekiu niekaip nepadegsi).

Tilto Slavianske apsauga

– Aš į stačiatikius* nešaudysiu, – sakė barzdotas kovotojas.
– O kaip tu juos atskirsi? – klausė jo žmonės.
– Aš kazokas, turiu ypatingą intuiciją. O štai į banderovcus pašaudyti galima, nors dar neteko, – pasakė jis ir, pagalvojęs, pridūrė – Aš taip galvoju, kad Ukrainos greitai nebebus. Bus viena stačiatikių šalis.

Iš karto už tilto, jau mieste, šalia devynaukščių daugiabučių, moteris ganė avių bandą. Ėjo link pabaigos devintos valandos ryto Turčynovo ultimatumo terminas, po kurio į miestą turėjo būti įvestieji specialieji būriai, lydimi šarvuotos technikos.

* – rus. vartojamas žodis „pravoslavnyje“, kurį kontekste galima būtų versti ir „tikratikiai“.

Šaltinis: http://echo.msk.ru/blog/azar_i/1299798-echo/

Rusijos specialiųjų tarnybų veikla Ukrainoje

Dmitry Tymchuk

Turime paaiškinti kai kuriuos Rusijos specialiųjų tarnybų ekstremistinių akcijų organizavimo rytų Ukrainoje aspektus.

Tik dalis dabartinių „verbuotojų“, diversantų ir koordinatorių iš Rusijos, vykdančių ardomąją veiklą Ukrainos teritorijoje, buvo infiltruoti šių metų vasario – balandžio mėnesiais.

Separatistai„Informacinio pasipriešinimo” grupės duomenimis, pagrindinį agentūrinį tinklą RF Federalinė saugumo tarnyba ir RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosioji žvalgybos valdyba suformavo dar 2010–2013 metais.

Būtent – po to, kai atėjus į valdžią V. Janukovičiui, Ukrainos Saugumo tarnybos vadovu buvo paskirtas V. Choroškovskis, kuris iš esmės pakeitė jos veiklos prioritetus. Dėl to pasikeitė ir šios specialiosios paskirties tarnybos struktūra.

Visų pirma, 2010 m. vasarą buvo įvykdyta kontržvalgybos departamento Ukrainos interesų apsaugos nuo užsienio tarnybų valdybos reorganizacija. Šios valdybos skyrių numeravimas sudaromas pagal prioritetus. Reformos metu pirmasis skyrius „perėjo“ nuo kovos su Rusijos specialiosiomis tarnybos į kovą su JAV. Tuo metu Rusijos specialiųjų tarnybų veikla perėjo ketvirtajam skyriui.

Be to, šis skyrius, kovojantis su Rusijos specialiųjų tarnybų ardomąja veikla, buvo ne tik kad „nustumtas“ į ketvirtą vietą, bet ir kardinaliai sumažintas. O kontržvalgybinė veikla Ukrainos rytuose buvo beveik sustabdyta.

Taip pat 2010 m. gegužės 19 d. Ukrainos Saugumo tarnyba ir RF Federalinė saugumo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Federalinė saugumo tarnybos darbuotojai buvo sugrąžinti į RF Juodosios jūros laivyno objektus Sevastopolyje ir Kryme (2009 m. jie buvo išprašyti Kijevo iš Ukrainos, nes aktyviai verbavo Ukrainos gyventojus, dosniai finansavo prorusiškas organizacijas, užsiėmė kita ardomąja veikla).

Tuo metu rytiniuose Ukrainos regionuose savo veiklą išplėtotjo RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos tnklas.

Tokiu būdu per 2010-2013 metus Federalinė saugumo tarnyba ir Vyriausiosioji žvalgybos valdyba gavo galimybes faktiškai be trukdžių veikti prieš Ukrainą, sudaryti pietryčių regionuose stiprų agentūrinį tinklą, kuris dabar buvo aktyvuotas. Be to, Federalinės saugumo tarnybos agentūrinio tinklo valdymas vyko iš RF Juodosios jūros laivyno Vyriausiosiosios žvalgybos valdybos būstinės Sevastopolyje, o Vyriausiosios žvalgybos agentūrinio tinklo valdymas iš šios struktūros vadavietės Rostove prie Dono.

Dabar Ukrainos kontržvalgyba imasi visų neatidėliotinų priemonių, kad vėl galėtų efektyviai dirbti šiuose regionuose.

Foto: hromadske.tv

Balandžio 13 d. įvykiai trumpai

Tai, kas šiandien buvo skambiai pavadinta „antiteroristine operacija“ Slavianske, savo esme ja nebuvo. Nebuvo imtasi antiteroristinių priemonių, kurias vienytų bendras tikslas ir sumanymas. Jėgos struktūrų darbuotojai parodė abejotiną kokią tai žvalgybą mūšiu.

Svarbiausia šiandienos problema yra vietos teisėsaugos struktūrinių padalinių nevaldomumas.

Anksčiau mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, manėme, kad Donecko srityje yra 30% lojalių valdžiai VRM darbuotojų (atitinkamai, 70% – sabotažininkai arba veikiantys ekstremistų pusėje). Mūsų dabartinė išvada, kad lojalumo valdžiai įverčius buvome paaukštinę.

Paprasčiau tariant, vietos VRM darbuotojų tarpe – masinis sabotažas ir išdavystės. Šiandien mes gavome informaciją, kad kai kurie separatistų grupių lyderiai savo pavaldiniams atiduodavo įsakymus nešaudyti į vietos milicininkus, nes tai, supraskite, „savi“.

Mūsų duomenimis, Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų agentūra milicijos „apdorojimo“ pagrindu naudoja faktą, kad Ukrainos milicininkas gauna 300 dolerių per mėnesį, kai tuo tarpu kaimyninėje Rostovo srityje eilinis Rusijos policijos darbuotojas – 1200 dolerių. Tuo ir sukeliamas išdavikų noras tapti „Rusijos dalimi“.

Lojaliausi Ukrainos valdžiai ir patriotiškiausiai nusiteikę yra Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų daliniai ir junginiai. Jie taip pat bus įtraukti į antiteroristinės operacijos vykdymą. Tačiau, pagal Ukrainos „Dėl kovos su terorizmu“ įstatymą jų panaudojimas ir įgaliojimai tokiose operacijose yra gana apriboti.

Dėl šių priežasčių, dabartiniu metu VRM vadovybės paskelbtas savanorių kvietimas į formuojamus regioninius kovos su ekstremistais padalinius, atrodo, yra vienintelė išeitis.

Deja, šių padalinių veiksmų derinimo tobulinimui laiko nelieka. Lieka kliautis atsargos kariškių patirtimi, kurie pagal idėją turėtų būti šių padalinių stuburu. O taip pat tuo, kad jiems vadovaus kadriniai karininkai.

Dniepropetrovske vietos patriotai, glaudžiai sąveikaudami su miesto valdžia, sukūrė savigynos pulką, skirtą ginti miestą nuo ekstremistų grupių įsiskverbimo. Pulkas, sudarytas iš 15-os šimtinių, šiuo metu kontroliuoja 9 blokavimo postus įvažiavimuose į miestą. Vietos milicija „sudalyvavo“ šioje miestelėnų veikloje iš blokavimo postų susirinkdama raštiškus pasiaiškinimus, kokiu tikslu yra įrengiamas blokavimo postas. Tuo jų „bendradarbiavimas“ baigėsi.

Tuo pat metu, antiteroristinė operacija tik prasideda. Ekstremistams pateiktas ultimatumas iki pirmadienio ryto sudėti ginklus. Pagrindinių įvykių laukiame rytoj.

Balandžio 11 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 11 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis vicepremjeras Jarema pareiškė, kad pietryčių Ukrainos ekstremistai nori išprovokuoti jėgos scenarijų.

Tuo, kad būtent mėsmalės ir reikia Rusijai, niekas neabejojo. Tuo pat metu mes nematome ypatingos sėkmės jėgos struktūrų darbuotojų derybose.

Aš manau, kad blogiausia šioje situacijoje – valdžios pusės neapsisprendimas. Dvi dienas ji gąsdino jėgos scenarijumi, o galų gale pradėjo aiškinti, kodėl negalima jo leisti. Aš visai nesu kraujo praliejimo šalininkas. Bet bent jau pasirinkite vieną poziciją ir laikykitės jos iki galo. Nepastovumas ir neapibrėžtumas tinka jaunai poniutei, bet ne vyriausybei. Kovoje su teroristais reikia geležinės valios, o ne paslaptingumo.

Beje, savaitgalį, balandžio 12–13 d., pagal naujausius grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenis, laukiama, kad pietryčiuose ekstremistai suaktyvins savo veiksmus. Tikiuosi, jėgos struktūrų darbuotojai tam pasiruošę.

2. Gynybos ministerija šiandien patvirtino tai, apie ką mes pranešėme prieš keletą dienų: iš Krymo grąžinamą techniką rusai gadina kaip įmano. Gerai, kad nors keturias dešimtis geros būklės tankų grąžino. Matyt, vikšrų negalėjo taip peiliuku supjaustyti, kaip kad motorinių transporto priemonių padangų. Gabūs vaikinai, ką besakysi. Taip pat pradedama grąžinti Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Tai jau gera naujiena.

3. „Kremliaus šuo“ Lavrovas šiandien sujaudino iki ašarų. Sako, Rusija neplanuoja prijungti pietrytinių Ukrainos sričių, – atseit, tai prieštarauja RF interesams. Ir užmušė fraze: „Mes norime, kad Ukraina būtų vientisa jos dabartinių sienų ribose.“

Man įdomu, kai Kremliaus klounai rašo tokius pareiškimus, ar jie patys nesijuokia? Ir sugalvok taip: nukomunikniso iš Ukrainos sudėties visą autonominę respubliką, o dabar transliuoja savo troškimą matyti „vientisą“ Ukrainą. Iš tiesų, Kremliaus veidmainystė ir cinizmas – beribiai.

4. Kandidatas į Ukrainos prezidentus Olegas Cariovas užtikrino Donecko separatistams, jog padarys viską, kad sužlugdytų gegužės 25 d. prezidento rinkimus.

Aš nežinau, koks iš Cariovo kandidatas į prezidentus. Bet sunku būtų rasti tinkamesnį kandidatą į jaukią vietelę kalėjime šalia išmatų kibiro.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainai prireiks dvejų metų stabilizuojant ekonominę situaciją. Taip prognozuoja Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Kaip ir daugelis iš jūsų, aš ne itin tikiu Jaceniuku. Bet tokiais pareiškimais tikėti norisi. Ypač žinant, kad tokių prognozių įgyvendinimas priklauso nuo mūsų – kiekvieno, savo vietoje.

2. Odesos žydų bendruomenės atstovai ir UNSO (Українська Народна Самооборона – Ukrainos nacionalinės savigynos organizacija) aktyvistai pašalino iš gatvių antisemitinius grafiti.

Ypatingos simpatijos UNSO aš taip pat nejaučiu. Bet aš negaliu nepripažinti simbolinės ir politinės šio žingsnio svarbos.
Prisiminkite, kaip mes visi kartu Maidane buvome nustebinti tuo atveju, kai ultra dešiniuosius nacionalistus šturmuoti Kijeve Ukrainos namus paskui save vedė žydas? Jau tada buvo aišku, kad Ukraina – unikali šalis . Ir jokie šlykštynės šioje šalyje nacionaline korta nesužais. Net jei tie šlykštynės sėdi namuke po rubino žvaigžde.

Kitoms šalims – ir ypač supuvusiai ksenofobinei Rusijai – yra daug ko pasimokyti.

3. Savanorių grupė savo jėgomis pradėjo masinį lėšų rinkimą armijai, konkrečių karinių padalinių poreikiams. Pavyzdžiui, renkamos lėšos Nikolajevo jūrų pėstininkų ekipuotei. Tai tiesiog nuostabi iniciatyva, turint omeny, kad mūsų kariuomenė nuolat kaip Pelenė – basa ir nuoga.

Tačiau yra šaukštas deguto. Kol visi tokie „ateities desantininko“ ekipuotės pavyzdžiai nėra karinių pareigūnų patvirtinti ir priimti „ginkluotei“, tokie užpirkimai neturi didelės prasmės. Pirma, po kelių mėnesių reikės pirkti naują įrangą. Sena juk susidėvi, o nauji žmonės vis ateina į tarnybą – juos taip pat reikia aprengti lygiai taip pat. Ar Gynybos ministerija terliosis su šia problema (nes vėliau tokią super-aprangą teks pirkti jau jai) ? Aš abejoju.

Antra, bus įdomu: Nikolaevsko desantininkai – vienaip apsirengę, Žytomyro – kitaip, o Dniepropetrovsko išvis trečiaip. Sutikite, bus ne kariuomenė, o teatras. Senas dar sovietų armijos posakis skelbia: kariuomenėje nors ir ne klodai, bet vienodai.

Žodžiu, padėti kariuomenei – gerai, bet nepamirškime apie pagrindinį kelią. Pirma: pasirūpinti normaliu valstybiniu kariuomenės finansavimu (beje , biudžetas – tai taip pat mūsų mokesčių mokėtojų pinigai) . Normalios visuomenės rėmuose tai pilnai įmanoma. Antra: išnaikinti korupciją kariuomenėje. Užduotis labai sunki, bet įmanoma. Jei tik bus užsispyrimo.

Tik tada turėsime kariuomenę, į kurią ir patiems ne gėda pažiūrėti, ir kitiems parodyti. Pavyzdžiui rusams.

Foto: Sasha Maksymenko „Military conflict. Crimea. Ukraine“.

Balandžio 10 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 10 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Maskvos režisuojamas Ukrainos skaldymas sulėtėjo, bet jėgų sunkia ne mažiau.

Neišspręstos problemos su teroristais Donecke ir Luhanske. Prorusiški „kolorado vabalai“ pietuose vis iš naujo kilnoja galvas – po Nikolajevsko jie suaktyvėjo Odesoje. O pasienyje tebestypso Rusijos kariuomenė.

Nelinksmasis cirkas aiškiai siekia išsilaikyti iki prezidento rinkimų ir bandys juos sutrukdyti. Jei kolaboracionistams pavyks ką nors laimėti dar iki rinkimų, tai Kremlius vis tik gali pabandyti įvesti kariuomenę į Ukrainą – mes jokiu būdu neatmetam tokios galimybės.
Visa tai mums visiems kaip reikiant įkyrėjo. Sprendžiant iš paskutinių pranešimų – ir Ukrainos valdžiai. Ji žada pagaliau rimtai imtis problemos sprendimo, jei bus būtina – ir jėga. Tikėkimės, kad nepritrūks politinės valios bei ryžto ir mes netruksime pamatyti teigiamus rezultatus. Nors kraujo praliejimo, žinoma, niekas negeidžia.

Putin_Ukraine2. Putinas papasakojo, kas jį privertė aneksuoti Krymą. Esą Rusijos veiksmai buvo derinami prie „išankstinių regiono gyventojų sociologinių apklausų rezultatų“.

Aš nežinau, ar Putinas tikrai yra idiotas, ar tik tokiu apsimeta. Man trūksta specialaus medicininio išsilavinimo, kad nustatyčiau diagnozę. Tačiau tai, ką šis veikėjas kalba, verčia nerimauti dėl jo psichinės sveikatos.

Jei pasaulis gyvens pagal tokią logiką, jei karai ir teritorijų grobimas vyks pagal tokius nesuprantamų ir niekam nežinomų „apklausų duomenis“, tai civilizacijos istorija baigsis žymiai greičiau, nei mes norėtume.

Labai viliuosi, kad pasaulis ras būdą suvaldyti šitą branduoline kuoka mojuojantį beprotį.

Gerosios naujienos:

1. Rusijai iki metų pabaigos atimta balso teisė Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.

Visa Kremliaus propagandinė ir diplomatinė (o tai Rusijoje jau vienas ir tas pats) mašina buksuoja Europos platybėse, kai kalba pakrypsta apie Ukrainą. Namie augintiems rašistiniams gebelsams Europoje užkimšo burną. Ir teisingai padarė. Tai pat „Freedom House“ vadovas David Kramer šiandien pareiškė, kad Ukrainoje nepastebima tų ekstremizmo ir radikalizmo apraiškų, apie kurias net apsiputojusi transliuoja Maskva.
ESBO, savo ruožtu, nepatvirtina, kad būtų pažeidžiamos rusakalbių ukrainiečių teisės.
Putiniškas melo šydas tirpsta.

O už jo visas pasaulis mato pykčio iškreiptą Vladimiro Vladimirovičiaus veidą.
Atitinkamai auga palaikymas Ukrainai.

Ir tai teisinga.

2. NATO didina jūrų laivyno grupuotę Juodojoje jūroje.

Rytoj prie ten esančio amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ prisijungs didelis žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“, o balandžio 14 d. į Juodąją jūrą įplauks ir Prancūzijos eskadrinis minininkas „Dupleix“.

NATO pareiškė, kad nekovos Ukrainos pusėje. Rusijai kaip ir nebūtų ko bijoti. Bet kai prie tik ką agresoriaus atkirstos teritorijos krantų vaikštinėja rimti vyrukai, nešini kovai parengtais ginklais, tai -nervina. Okupanto miegas tampa panašus į alkoholiko: neramus ir trumpas.

3. Ukrainos URM prognozuoja, kad bevizis režimas su ES įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Sąžiningai pasakysiu: asmeniškai man bevizis režimas, ar jis būtų su ES, ar su Urugvajum arba Burundžiu, nesvarbus. Aš Europoje (ne ES) per paskutiniuosius 20 metų buvau tik Kosove, KFOR komandiruotėje.

Bet aš taip pat puikiai suprantu, kad bevizis režimas – yra tai, ką mes, paprasti ukrainiečiai, santykiuose su ES galime pačiupinėti rankomis. Vėlgi – praktinis pasitikėjimo mumis ir draugiškumo mums liudijimas. Reiškia, tai – rimtas dabar mums taip reikalingo palaikymo aktas.

4. Tęsiamas spontaniškas ukrainiečių flashmob’as „Žiauri tiesa“.
Odesoje aktyvistai, šaukdami „Putino šliundra“, apmėtė kiaušiniais kandidatą į prezidentus Sergejų Tigipko.

Bendrai – tai negerai. Mes – gana civilizuoti žmonės, kad savo simpatijas ir antipatijas galėtume pareikšti rinkimų dieną su rinkimų biuleteniu rankose.

Bet šiuo atveju aš sakyčiau, reitingai – kaip ant delno. Tiksliau – delnuose.

Štai toks liaudies infografikas.

Iliustracija: DonkeyHotey „Vladimir Putin – Inflaming Ukraine Challenging Obama“

Balandžio 9 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 9 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Nuo rytdienos prasideda naujoji separatistinių judėjimų aktyvumo banga. Bendras tikslas – separatistinio šabašo apoteozė gegužės 9-ąją.

Toks yra jų scenarijus. Tačiau tai, kaip pastarosiomis dienomis veikė Ukrainos teisėtvarkos organai ir specialiosios tarnybos, leidžia abejoti, ar Maskvos padlaižių svajos išsipildys.

Nuolaidos, kurias daro administracinius pastatus, pavyzdžiui, Luhanske, užgrobę asmenys (turiu galvoje įkaitų išlaisvinimą), rodo juos suprantant, kad kamuolys dabar Ukrainos jėgos struktūrų aikštės pusėje. Tikimės, kad varžovams jis nebeatiteks.

2. Savo tikrąjį veidą po Regionų partijos atskleidė ir Ukrainos komunistų partija.

Taigi, Ukrainos komunistų partijos lyderis Piotras Simonenko pareiškė, kad rytuose nėra separatistų ir teroristų, o jo partija palaikanti maištininkų reikalavimus.

Mes tikrai pritariame Simonenko dėl separatistų. Donecke, Luhanske ir Charkove jų nėra. Kadangi šitie ponai siekia atsiskirti nuo Ukrainos ne dėl nepriklausomybės, o norėdami prisijungti prie Rusijos, tai nėra separatizmas. Tai gryniausias kolaboravimas. Tiksliau – žmonių ir Tėvynės išdavystė.

Vadinasi, Simonenko džiugiai skelbiasi esąs už kolaboraciją. Jis su savo partija visa širdim palaiko išdavystę.

Ką gi, nesužinojome nieko naujo apie Ukrainos komunistus. Smagu, kad jie patys sudėliojo taškelius ant „i“.

Gerosios naujienos:

1. Per praėjusią parą Ukrainos Saugumo Valdyba sukėlė ištisą prorusiškųjų teroristų ir Rusijos diversantų sulaikymų bangą Ukrainos Rytuose ir Pietuose.

Visa tai – baigiamoji ir lemiamoji Kremliaus scenarijaus, pagal kurį parengiama dirva Rusijos įsiveržimui ir kuris buvo vykdomas pastarąsias tris paras, sužlugdymo fazė.

Kiekvienas toks suėmimas – tai minus vienas durklas ukrainietiškame Kremliaus legione. O jei kalbėsime apie organizatorius (kaip antai atvejis, kai buvo sulaikytas Chersono srities gyventojas, kuris subūrė Kachovskajos hidroelektrinę turėjusią užgrobti grupę) – tai ir galingas smūgis visam Maskvos ardomajam tinklui Ukrainoje.

2. Buvęs Regionų partijos narys, kandidatas į prezidento postą Olegas Cariovas pabandė aplankyti separatistus, nukentėjusius per susidūrimus Nikolajeve.

Cariovas apsireiškė ligoninėje įsisegęs Georgijaus juostelę. Už tai buvo išvadintas „rusiškuoju fašistu“ ir gavo į dūdą. Ne taip, kad nuo dūšios, bet veidą kandidatui lengvai palygino.

Aš – humanistas. Aš kategoriškai prieš prievartą. Ir šią naujieną aš įdėjau prie gerųjų tik todėl, kad esu įsitikinęs: šis apmaudus atvejis su Cariovu privers mūsų kandidatus į prezidento postą atkreipti dėmesį į medicinos problemas Nikolajeve.

3. Dauguma Donecko gyventojų – 65,7% – nori gyventi vieningoje Ukrainoje. Prisisiurbti prie Rusijos ir tapti Putino valdiniais siekia viso labo 18,2%.

Apie tai liudija socialinės apklausos rezultatai, kurią Donecko visuomeninių organizacijų koalicijos iniciatyva atliko Socialinių tyrimų ir politinės analizės institutas.

Čia komentarai nereikalingi. Jei toks santykinai nedidelis „Putino mėgėjų“ skaičius yra separatistų lizde Donecke, ką tada kalbėti apie kitus Ukrainos miestus? Ir sekti pasakėčias apie tai, kad mūsų Rytai vieningai veržiasi tapti Rusijos Federacijos dalimi, gali tik arba labai bukas, arba labai niekšiškas ir veidmainiškas žmogus.

Foto: Valdemar Fishmen „Human Rights in Ukraine“

Mano mama

Gleb Timoshenko, 6 val. Kharkiv, Ukraine, vertė Lightning Rod

Mano mama vakar išėjo į aikštę prie srities administracijos. Nemandagu kalbėti apie moters amžių, todėl tiesiog pasakysiu, kad ji gimusi 44-ais metais. „Karo vaikas“.

Ji išėjo į aikštę, o aš to nežinojau. Mes buvome viduje ir bandėme sureguliuoti derybų procesą. Po to aš važiavau pasiimti dukters, o vaikinai liko ir išsimušė susitikimą su gubernatoriumi.

O mama, pasirodo, visą tą laiką stovėjo aikštėje. Vėliau ji man paskambino verkdama ir paklausė, kur aš? Iš įpročio norėjau sumeluoti, jog viskas gerai, kad aš darbe. Bet mama verkė… Aš klausiau: „O tu – kur?“ Nes aplinkos triukšmas buvo visai nepanašus į namų. „Aš – aikštėje“, – sakė. „Eik kuo greičiau namo, mamyte. Ką sau manai? TU man reikalinga gyva ir sveika „, – sakiau aš.

O mama man atsakė: „Ir tu man reikalingas gyvas ir sveikas. Bet aš taip daugiau nebegaliu. Daugiau nebegaliu sėdėti priešais televizorių ir ryti tabletes. Aš išgirdau, kad kažką užmušė ir pamaniau, kad tave. Ir aš išėjau į aikštę tam, kad visa tai pabaigti ir būti šalia“, – mama susakė ir pravirko. O iš aplinkos, pokalbio fone, girdėjosi riksmai ir rusiški lozungai.

Mano mylima, inteligentiškiausia mama, savo amžiuje dėstanti kompiuterinę grafiką(!), aš niekada nepamiršiu šio tavo skambučio. Aš tave myliu labai, labai! Aš didžiuojuosi tavimi labai, labai, ir aš žaviuosi tuo, jog tu tiesiog ėmei ir išėjai į Laisvės aikštę. Tu nustojai bijoti ir išėjai ginti manęs. Atleisk man, netikėliui, kad leidau tokius įvykius savo šalyje ir savo mieste. Ir aš daugiau nebebijau. Aš padarysiu viską, kad tu daugiau neverktum nei dėl manęs, nei dėl šalies. Aš atsiminsiu kiekvieną tavo ašarėlę, kad žinočiau, ko aš nenoriu matyti savo mieste ir savo šalyje.
Šlovė Mamoms!

Šaltinis: https://www.facebook.com/gleb.timoshenko

Balandžio 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 8 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. Mes jau pranešėme anksčiau: mūsų duomenimis, separatistai gavo nurodymą iš savo kuratorių Rusijoje užtikrinti „koridorių“ pasienyje Rusijos dalinių įvedimui. „Koridorius“, pagal 21:00 valandos informaciją turi būti organizuojamas Luhansko srityje.

Jei šitas scenarijus pasiseks – tai „Krymo variantas“. Su vienu gana svarbiu skirtumu: mūsų teisėsaugos darbuotojai, pasieniečiai, specialiosios tarnybos ir kariuomenė dabar, tegul ir ne be problemų, tačiau yra pasirengę duoti atkirtį.
Duok Dieve jiems jėgų. Tiesa mūsų pusėje.

2. Separatistai nutrūko nuo grandinės

Luhanske užgrobtas Ukrainos saugumo tarnybos pastatas užminuotas, paimta 60 įkaitų. Charkive buvo atakuotas autobusas su teisėsaugininkais.

Tai – jau grynas terorizmas. Normaliose šalyse teroristai šaudomi kaip pasiutę šunys. Tačiau už mūsų teroristų nugarų stovi, žvangindama ginklais, teroristinė Rusijos valstybė balbatuojanti, jog tai – „taikūs gyventojai“.

Variantų neturime. Arba tie „taikūs gyventojai“ padės Putinui praryti Ukrainą, arba Ukraina užtikrins jiems nerūpestingą laiko praleidimą vietose, kur mylimas darbas.

3. Transparency International konstatuoja: naujoji Ukrainos vyriausybė nenori kovoti su korupcija.

Su tuo ginčytis, deja, sunku. Mes matome vis tuos pačius snukius valdininkų kėdėse, atpažįstame vis tas pačias korupcines schemas.

Korupcija – tai lygiai toks pat Ukrainos hemorojus, kaip ir separatizmas. Gydyti reikia abu. Ir skubiai. Kitaip Naujoji Ukraina nebus verta nė grašio.

Gerosios žinios:

1. Rytoj iš Krymo į žemyną pasitraukia kariai (su šeimomis) iš karinio dalinio A1100 – jūrų aviacijos brigada, dislokuota Novofedorivkoj.

Tai – mūsų didvyriai. Praktiškai be išdavikų. Praktiškai nepatyrę technikos ir ginkluotės nuostolių – brigados vadovybė dar kovo 3 d., prisiimdama asmeninę atsakomybę, permetė aviatechniką į žemyną. Taip pat pergabenta ir dalinio vėliava, asmeninės bylos bei kiti dalinio dokumentai.

Iš tiesų tai – dalinys, pasirengęs iškart pradėti tarnybą naujoje dislokacijos vietoje. Išankstinis jų paskyrimo punktas – Mikolajivas. Mes jų laukiame.

2. Šiandien Ukrainos žiniasklaidą apskriejo nuotrauka su plakatu iš Donecko. Separatistas, pasirinkęs rodytis inkognito, nutepliojo užrašą „Dombasas nepriklausomas“.

Aišku, jog net ir didžiausias Donbaso beraštis vargu ar nežinos, kaip rašomas šis vietiniams šventas žodis. Akivaizdu, rašė atsivilkęs frajeris, dar gi ne iš Ukrainos. Tai ir juokinga, ir ne itin.

3. TVF konstatuoja: dėl agresijos prieš Ukrainą Rusijos ekonomika toliau smunka. Numatomas BVP augimas 2014 m. sumažintas nuo 1.9 % iki 1.3 %. Prognozuojamas nedarbo augimas.

Kada Putinas susiprotės, jog šokinėjimas aplink Ukrainą neneša Maskvai naudos – sunku pasakyti. Nes, kaip matyti, dėdė Vova adekvatumu nedvelkia. Bet juk ir pačiais beviltiškiausiais atvejais būna praregėjimų.

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.