Category: Dmitry Tymchuk

Gegužės 22 dienos naujienos

Broliai ir seserys, gegužės 22 dienos įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Šiandien – dar viena juoda diena Ukrainai. Sunkiame mūšyje su teroristais prie Volnovachos žuvo daug mūsų kareivių ir karininkų. Daug sužeistųjų.

Dėl šios tragedijos daugiau klausimų, negu atsakymų. Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą pagal du Ukrainos Baudžiamojo kodekso straipsnius – 258-ąjį („Terorizmo aktas, dėl kurio žuvo žmonės“) ir 425-ąjį („Tarnybinis aplaidumas“).

Aš nekomentuosiu šios tragedijos. Tam yra moralinių-etinių priežasčių. Aš, dantis sukandęs, patylėsiu. Tik be galo skaudu dėl to, kad Tėvynė praranda savo sūnus.

Visada juos atsiminsime.

Labiausiai pasaulyje norėčiau, kad daugiau niekada nebūtų priežasčių vėl pakartoti šią frazę.

2. Apie 50 tūkstančių kubinių metrų dujų kiekvieną parą pavagia Rusijos okupacinė Krymo valdžia iš verslovių Chersono srityje. Putinas, nuknisęs Krymą, taip pat nesivaržydamas nuknisinėja ir Ukrainos dujas. Guvus vaikis, nieko nepasakysi.

Antai, Rusijos kariškiai įrengė patikros postus netoli Arabatskajos santakos Chersono srityje, ir tokiu būdu pridengia dujų verslovę, iš kurios vagiliaujama. Kijevas niekaip nereaguoja – net žodžiais. Ir tai labai keista.

3. Mus ištiko didžiulis sielvartas. Teisėsaugininkai „supakavo“ laikraščio „Vesti“ redakciją. Mokesčių inspekcija vyriausiojo redaktoriaus V. Gužvos kabinete padarė kratą ir rado 1,5 milijono grivinų. Kaip redaktoriui, neblogai.

Nors laikraščio kolektyvas tvirtina, jog vyksta kova prieš žodžio laisvę ir Ukrainos valdžia iš pašaknų naikina ukrainietiškos žurnalistikos šviesulius.

Nuo savęs noriu pasakyti, jog iš principo nebendrauju su „Vesti“ žurnalistais. Tiesa, ne dėl pono Gužvos įpročio saugoti juodai dienai milijonus. „Vesti“ žurnalistams taip ir paaiškinu: man nėra apie ką kalbėtis su tais, kurie savo leidinio puslapiuose, atleiskit, pučia Putino dūdelę. Į tai buvo galima užmerkti akis taikos metu, bet ne tada, kai Rusija užpuolė mano šalį.

Aš visomis sielos skaidulomis už žodžio ir spaudos laisvę. Tegul „Vesti“ spausdina savo prorusiškus straipsniūkščius ir manipuliuoja faktais unisonu su Kremliumi – nėra problemų. Tačiau man atrodo, kad būtų teisingiau, jei jie tuo užsiimtų kaimyninėje šalyje. Kuri yra į šiaurės rytus nuo Ukrainos.

Prie blogųjų priskyriau komentarą dėl šio incidento tik dėl to, kad nepakliūčiau po „Reporteriai be sienų“ plunksna. Toks aš veidmainis.

Gerosios naujienos

1. Įvykiai prie Volnovachos, nepaisant viso jų nesuvokiamo tragizmo, supurtė Ukrainos jėgos struktūras.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pareiškimas apie tai, kad „Rubikonas peržengtas“ ir kad kariuomenė duos atkirtį šioms kruvinoms teroristų skerdynėms – tai tik mažytė detalė. Mūsų duomenimis, rengiamas tikrai didelis atsakas. Ir tai jau nebus falšstartas.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad už kiekvieną iš mūsų kritusių Didvyrių bus atkeršyta. Kitaip negalima.

2. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ėmėsi iniciatyvos sukurti antiputininę koaliciją su NATO ir ES. Apie tai pranešė NSGT sekretorius A. Parubijus.

Mintis teisinga: jei nesustabdysime Putino šiandien, neaišku, kur rytoj atsidurs Rusijos tankai ir kibios Vladimiro Vladimirovičiaus rankutės.

Parubijus pranešė, kad Briuselyje aptarė šį klausimą su NATO ir Europos Sąjungos atstovais. Tiesa, neaišku, kaip Vakarai yra pasirengę pritarti šiai idėjai. Suprantama, žodžiais mes galime daug ką išgirsti. Bet paprastai tokiais atvejais problemos ir apmąstymai prasideda tada, kada prasideda veiksmai.

Tikėkimės kad Vakarų lyderiai yra adekvatūs.

3. Donecko srities teritorinės gynybos bataliono „Donbas“ vadas S. Semiončenko šiandien atsiskaitė: Volodarsko rajonas, Donecko rajonas buvo atkovoti nuo teroristų.

Batalionas planuoja paimti savo kontrolėn ir regiono centrą – Donecko miestą.

Šią dieną, kuri užlieta mūsų kariškių krauju prie Volnovachos, norisi palinkėti „Donbasui“ svarbiausio: saugokite save, vaikinai. Jūs visi reikalingi Ukrainai.

Krymas: Rusijos pilietybės atsisakymas

Dmitry Tymchuk
Vertė: Milda Petrokaite

Grupės “Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, “Rusijos pilietybės atsisakymo” procesas Kryme pavirto į Maskvai nelojalių Krymo gyventojų nustatymo ir jų persekiojimo procesą.
Pati “atsisakymo nuo pilietybės” procedūra tiems gyventojams, kurie nenori priimti Rusijos Federacijos pilietybės, labai apsunkinta – reikalingų dokumentų įforminimas ir stovėjimas eilėse prie Rusijos Federalinės migracijos tarnybos institucijų užtrunka iki savaitės.
Tuo pačiu metu piliečius, nusprendusius atsisakyti Rusijos pilietybės, namuose “lanko” vietinės taip vadinamosios “savigynos” atstovai, kurie reikalauja išsinešdinti iš Krymo. Išsakant tokius reikalavimus grasinama ir fiziniu susidorojimu. Panašius faktus mes užfiksavome ir Simferopolyje bei Sudake.
Visiškai akivaizdu, kad šios provokacijos rengiamos aktyviai dalyvaujant Rusijos federacijos Migracijos tarnybai, kuri perduoda “nelojalių” gyventojų adresus ir pavardes vietinėms banditų gaujoms.
Taip pat reikia paminėti ir tai, kad automatiškas Rusijos pilietybės suteikimas Krymo gyventojams, be jų pačių sutikimo, yra grubiausias tarptautinės teisės normų pažeidimas.

Apie teroristų ginklus

Dmitry Tymchuk
Vertė: Lightning Rod

Operatyviniais „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, identifikuoti ginklai, kuriais buvo apginkluoti į nelaisvę paimti ATO rajone veikiančių teroristinių grupių žvalgai.

Konkrečiai, pagal Kalašnikovo automato, konfiskuoto iš teroristų, numerį, ginklas anksčiau priklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno jūros pėstininkų bataliono Feodosijoje ginkluotės komplektui. Minėtą ginklą Rusijos kariškiai užgrobė šturmuodami mūsų batalioną.

Kalašnikov AK-47

Kalašnikov AK-47

Kalašnikov AK-47

Taigi, turime dar vieną akivaizdų patvirtinimą, jog Rusija tiekia ginklus Donbase veikiantiems prorusiškiems teroristams.

Foto: Keary O.

Gegužės 20 dienos naujienos

Broliai ir sesės, gegužės 20 d. apibendrinimai.

Blogosios naujienos:

1. Luhansko ir Donecko srityse separatistai užėmė 11 apygardų rinkimų komisijų, yra grėsmė, kad tas pats bus padaryta dar su aštuoniomis.

Pagal mūsų dabartinius įstatymus, rinkimai bus pripažinti galiojančiais net jeigu ir nevyks tam tikrose rinkiminėse apygardose Donbase. Betgi kodėl dėl kažkokių banditų iš piliečių atimama teisė išreikšti savo politinį pasirinkimą?

Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad Ukrainos jėgos struktūros maksimaliai užtikrins rinkimų komisijų darbą. Tam ir yra valstybė, kad užtikrintų piliečiams jų konstitucinių teisių realizavimą.

2. Regionų partija ir komunistai Aukščiausioje Radoje sužlugdė balsavimą dėl baudžiamosios atsakomybės už rinkėjų papirkimą įvedimo. Buvo siūloma tuos, kurie paperka rinkėjus, bausti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų. Kaip ir reikėjo tikėtis, regionalai ir komunistai, paminėjus laisvės atėmimo bausmės galimybę už tokius fokusus, ėmė smarkiai nervintis. Na, nenori šie ponai iš praeities sąžiningos politikos. Ne jiems tai. Jų smegenys atsisako priimti sąžiningo gyvenimo idėją. Reikia kažką daryti šių smegenų klausimu.

3. Rusija neatsisako rengti mokymus “Aviadarts – 2014” Ukrainos Prezidento rinkimų dieną ir jos išvakarėse. Kijevas davė Maskvai 48 valandų terminą paaiškinimui dėl šių mokymų.

Suprantama, kad įtikinamo paaiškinimo mes neišgirsime. Nors šie mokymai (jų metu bus „atidirbtas“ kovinis raketinės, sprogstamosios ginkluotės ir pabūklų naudojimas antžeminių taikinių atžvilgiu, taip pat sąlyginio priešo oro gynybos sistemos įveikimas) – tai iš esmės Rusijos oro karinių pajėgų įsiveržimo į Ukrainą veiksmų scenarijus.

Taip pat mes, kaip iš anksčiau, nefiksuojame Rusijos karinių pajėgų atitraukimo iš pasienio zonos. Tiesa, dabar jie bent jau „nebesėdi ant pačios sienos“ – 10 km zonoje – tai šiek tiek stabilizuoja situaciją. Tačiau tai, ko gero, tik įtampos sumažėjimo iliuzija. Tikrajam situacijos stabilizavimui reikia, kad karinės pajėgos būtų sugrąžintos į savo pastovios dislokacijos vietas.

Gerosios naujienos:

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė “Taikos ir santarvės memorandumą”. Ten – kvietimas mažinti įtampą šalyje, visiškas Ženevos susitarimų palaikymas, žadėtos konstitucinės reformos.

Suprantama, jog šis dokumentas – tik deklaracija. Bet, manau, labai svarbus žingsnis į tikrą dialogą. Žinoma, ne su teroristais – su jais galima tik švino kalba. O su Rytų ir Pietų gyventojais – tai, kurie dėl kokių nors priežasčių netiki Kijevu, bet vis tiek nori gyventi vieningoje ir stabilioje Ukrainoje.

2. 100 tūkstančių pasaulio gyventojų palaikė peticiją JAV vyriausybei su prašymus pripažinti Rusiją terorizmo rėmėja.

Jeigu Vakarai šį statutą, patvirtinantį faktinę situaciją, pripažins, tai bus akivaizdi Ukrainos pergalė. Nors Rusija ir taip jau faktiškai atstumtoji, tačiau tarptautinio palaikymo Ukrainai augimas tikrai netrukdys.

3. Oligarchas R. Achmetovas pagaliau atmetė gėdingą melą ir parėmė vieningą Ukrainą. Donecko ir Luhansko srityse jo pkvietimu didžiausiose gamykloje įvyko įspėjamasis streikas prieš prievartą ir separatizmą.

Išvakarėse mes kaip tik sukritikavome Achmetovą už jo „memorandumą“ su teroristų organizacija „Donecko liaudies respublika“. Draugas taisosi. Mes džiaugiamės.

Tokiam Donbaso oligarcho elgesiui gali būti aibė priežasčių. Nepamirškime, kad didelė jo verslo dalis – Europoje, o ten gali nesuprasti jo „bendradarbiavimo“ su teroristine organizacija.

Kita vertus, kol Rinatas Leonidovičius blaškosi tarp „rusiško“ ir normalaus pasaulio, virš jo tėvonijos – Donbaso – pamažu slenka Kolomojskio šešėlis. Tokių varžybų Achmetovui nė už ką nereikia. Todėl jo dalyvavimas konkurse „geriausias vieningos Ukrainos draugas“ – paaiškinamas.

Tačiau neatmeskime ir tai, kad Achmetovas paskaičiavo, jog labiau verta remti teisėtą valdžią, nors ir grasinančią atimti dalį verslo, nei prorusiškų draugužių chaosą ir anarchiją. Juolab, kad šie jau rengiasi įvykdyti Achmetovo gamyklų „privatizaciją“.

Galiausiai, neatmetame ir dvigubo žaidimo galimybės. Bet ne tai svarbu. Jeigu šis taktinis Achmetovo ėjimas padės pagerinti situaciją regione – kodėl gi jo nepasveikinus? O motyvus ir slaptus norus vėliau išsiaiškinsime.

Dmitry Tymchuk. Gegužės 16-os apibendrinimas.

Broliai ir seserys, gegužės 16 apibendrinimas:

Blogybės:

1. Šiandien mes užfiksavome Rusijos kariuomenės, esančios už 100 km nuo sienos su Ukraina, pritraukimą arčiau sienos. Tačiau ji neatėjo visiškai iki sienos, tiesioginio matomumo zonos. Rusijos vadus įspėjo būti pasirengus “taikdariškai operacijai”. Mūsų pasieniečiai konstatuoja: provokacijos pasienyje nurimo. Tai panašu į tylą prieš audrą. Nors jeigu Putinas būtų norėjęs įvesti kariuomenę – Maskva gi tuoj pat būtų pripažinusi gegužės 11-osios pseudoreferendumus Donbase.

Galvojame, kad tai – vis dėlto seno spaudimo pratęsimas. Pažiūrėsim, kas dėsis artėjant prezidento rinkimams Ukrainoje. Bet reikia būti pasirengusiems viskam, – beje, Ukrainos gynybos ministerija atraportavo, kad kariuomenė pasiruošusi įsiveržimo scenarijui.

2. Antiteroristinė operacija ir vėl nuėjo nežinia kur. Po vakarykščių aktyvių veiksmų, jėgos struktūros labai staigiai nurimo. Ir tuoj pat gavo grąžos: Donecke ir Slovjanske vidury baltos dienos teroristai renčia kapitalius blokpostus. Atvaro statybinius kranus, stato betono blokus. Ir vėl šturmuojami daliniai ir netgi štabų struktūros – taip nutiko su Rytų operatyvinio Nacionalinės gvardijos junginio štabu Donecke. Jeigu atvirai – nusibodo. Man trūksta žodžių. Čia jau ne išdavystė ar ATO sabotavimas – tai kažkoks siurrealistinis kruvinas arthouse’as. Nesibaigiantis.

3. Krymo totoriai. Poryt – jų tremties metinės. Šiais metais jie ir vėl pažymės šią tragišką datą naujame kalėjime – tik dabar pavadintame ne “SSRS”, o “Rusijos federacija”. Bet kokius masinius renginius Krymo totoriams uždraudė. Visur vyksta kratos, Krymas užkimštas OMONu. Kitaip tariant – Putino demokratija. Mes neturime užmiršti savo brolių Kryme – nei totorių, nei ukrainiečių. Dabar Kijevas kažkodėl visiškai nekreipia dėmesio į jų problemas. Mes negirdime jokių griežtų ir aiškių pareiškimų Maskvai dėl grubiausių žmogaus teisių pažeidimų Kryme. Mes manome, kad tai – išdavystė. Mes, “Informacinio pasipriešinimo” grupė, atkuriame savo tinklą ir atnaujiname darbą Kryme. Tai – mūsų pareiga. Atleiskite, kad trumpam buvome jį atidėję.

Gerosios žinios:

1. Ukrainos generalinė prokuratūra pagaliau oficialiai pripažinto “Lugansko liaudies respubliką” ir “Donecko liaudies respubliką” teroristinėmis organizacijomis. Apie tai pranešė pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas N. Golomša. Tai, kad šiuos ponus, grobiančius, žudančius, plėšiančius, prievartaujančius niekaip nepavadinsi macramé mėgėjų klubu, buvo aišku kiekvienam. Bet pagaliau turime oficialią formuluotę. Kas yra teroristas – žino kiekvienas.

Šiandien aš dėl to netgi polemizavau su Rinato Achmetovo kompanijos atstove. Ji visam doram pasauliui mėgino įrodyti, kad bendradarbiauti su teroristais, kaip tai daro Achmetovo “Metinvest” (ir dar reikalaudamas iš Ukrainos pajėgų atsitraukti iš Donbaso) – taikos ir gerovės garantas. O aš, kritikuojantis šią švelnią draugystę – labai blogas žmogus. Matote, banditai Donecke – visai ne teroristai, o beveik mieli ir malonūs žmonės. Bet dabar šiems vaikinams jau nusiprausti nepavyks. Visi, kas pripažįsta “DLR” ir “LLR” ir su jais bendradarbiauja – oficialiai laikomi teroristų pagalbininkais. Be mūsų vietinių “kunigaikštukus” – Rytų oligarchų, tai skirta ir pagrindiniams terorizmo sponsoriui Ukrainoje – Rusijai.

2. JTO ataskaita dėl Ukrainos sudėjo taškus ant “i”. JTO papasakojo, kas iš tiesų yra prorusiški “liaudies pašauktiniai” (kaip juos vadina Rusija). Ir šis įvaizdis visiškai sutapo su tuo, ką matome mes – paprasti Ukrainos piliečiai, savo šalies patriotai. O matome mes banditus ir nusikaltėlius.

Juokingiausia, Rusija tuoj pat pasipiktino. Rusijos URM, įprastine megalysčių propagandos terminija, sukritikavo JTO. Rusijos valdžios manymu, jos sutręšę propagandininkai, kurie už purvo upes, liejamas ant Ukrainos, gauna Putino premijas ir apdovanojimus, – tai paskutinė teisingumo instancija. O visas pasaulis – melagiai.

Dievas mato, Kremliaus gyventojų galvose smegenis pakeitė ta pati surūgusi perlinė košė, kurią lapnoja Rusijos kareivukai Rostovo srityje, Ukrainos pasienyje.

3. Luhanske sulaikė pilietį, kurį vadina taip vadinamos “Pietryčių armijos” „vadu”, teroristą Aleksejų Rilke. Rodytųsi – kas čia tokio, nutvėrė eilinį banditėlį. Ausin jam – ir į cypę. Bet iš tiesų išsigimėlių, kiršinančių žmones Donbase, ne tiek jau daug. Pasodinti dešimtį – kitą prorusiškų “veikėjų” (kurie savo pasivadino ministrais, spikeriais ir vyriausiais vadais) – ir pusė problemų išspręsta. Tad – kuo daugiau tokių naujienų.

4. Ukrainos gynybos ministras šiandien pranešė: kariškiams, dalyvaujantiems ATO, bus gerokai padidinti atlyginimai, išplėstos socialinės garantijos ir lengvatos.

Tai –vienas iš labai retų atvejų Ukrainoje, kai reikia ir galima sveikinti naujus lengvatų gavėjus. Tuo pačiu premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė apūpinti būstų šeimas tų karių, kurie žuvo ATO metu. Ir tai taip pat labai aktualu. Vaikinai, liejantys kraują už šalies suverenitetą ir vientisumą – mūsų Didvyriai. Ir valstybė privalo padaryti viską, kad jie jaustų dėmesį ir rūpestį. Tai – teisinga.

Broliai ir seserys, gegužės 15 d. suvestinė

Vertė:Kastytis ir Arvidas

Broliai ir seserys, gegužės 15 d. suvestinė.

Blogosios žinios:

1. Prorusiški teroristai paskelbė ultimatumą : grasina pradėti ”karinę operaciją” prieš Ukrainos jėgos struktūras, jei šios neišvyks iš Donbaso. Įvykdymui duotos 24 valandos.

Akivaizdu, kad šiems nesubrendusiems strategams atimti iš benamio nebaigtą butelį alaus – taip pat ”karinė operacija”. Vis tik, pagadinti kraują visokiais išpuoliais ir šunybėmis jie gali.

2. Šie pavojingi aplinkiniams Donbaso klounai, be kita ko, ir toliau vaidina valstybingumą. Prorusiški pakalikai jau paskyrė keletą kažkokių savo ”premjerų” ir ”ministrų”, rengia ”konstituciją” ir ”parlamento rinkimus”.

Manau, kad šie vaikinai visiškai užsižaidė. Atėjo laikas jiems paaiškinti, kad jų ”parlamentarų” ir ”ministrų” vieta – šalia Napoleono palatos.

3. Panašu, kad jei Putinas nustotų krėst šunybes, tai jis nebebus Putinas. Ukrainos Prezidento rinkimams gegužės 25 jis paruošė ukrainiečiams savo krūvą mėšlo.

Konkrečiau – Maskva pranešė, kad 2014 gegužės 21-25d. Lipecko, Voronežo ir Riazanės rajonuose Rusijos oro pajėgos vykdys ”Aviadarts 2014” karines pratybas. Drąsieji „Putino ereliai” mokysis naudoti kovines raketas ir kitus ginklus prieš antžeminius taikinius, taip pat bandys įveikti tariamo priešo oro gynybos sistemas.

Šie bandymai įbauginti jau atsibodo. Putino maniakinis troškimas įteigti kitiems baimę rodo, kad yra rimtų įtarimų apie jo kompleksus. Atrodo, kad jie jau peržengė nekenksmingų psichikos sutrikimų ribas.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Kam tai patinka, kam ne, tačiau Ukraina kovoja. Praėjusi para buvo turtinga įvykių – mūsų kariškiai veikė. Smogikai tiesiog taip nepasiduoda, bet kai vyksta apgalvota ir suplanuota operacija, šansų jie turi nedaug.

Kad tik pačiu įdomiausiu momentu ATO vėl nepradėtų buksuoti. Falšstartai jau visiems nusibodo.

2. Donecko srities Velyka Novosilkos (Вели́ка Новосі́лка) rajonas išvalytas nuo prorusiško gaivalo. Čia suformuotas liaudies pašauktinių būrys, kuris apgins rajoną nuo separatistų. Pašauktiniai jau ėmė kontroliuoti rajono tarybą, rajono milicijos skyrių, prokuratūrą.

Man labai patiko, kaip pašauktinių būrio suformavimą pakomentavo savanorių bataliono „Donbasas“ vadas S. Semiončenko; „Visi valdininkai, perėjusieji į DLR pusę ir tuo pačiu praradusieji legitimumą, bus nušalinti nuo pareigų. Ginkluoti žmonės iš DLR pašauktinių bus blokuojami ir, jei kels tiesioginę grėsmę piliečių gyvybei ir sveikatai, naikinami“.

Komentaras telpa į vieną žodį – šaunuoliai!

3. Iždas atblokavo Ukrainos Gynybos ministerijos sąskaitos lėšas, kurias pervedė piliečiai labdaringai remdami kariuomenę.

Na, pagaliau gi. O tai vis kvepėjo idiotizmu: valstybė ir pati negali aprūpinti kariuomenės, ir piliečiams neleidžia to padaryti. Dabar kariuomenė nors nusipirks būtiniausių dalykų – pirmiausia ATO labui.

Belieka užtikrinti tų pinigų panaudojimo kontrolę. Nes kas tai yra karinis valdininkas, naudojantis „karinės paslapties“ dūmų uždangą vogimui – mes puikiai žinome. Karti patirtis išmokė.

4. Šiandien A. Turčynovas pasirašė Prezidento potvarkį r. 862/2014-rp „Dėl priemonių užtikrinti visuomenės informavimą apie antiteroristinę operaciją“.

Daugelis dalykų, apie kuriuos aš kalbėjau kiek anksčiau dėl informacinio darbo vykstant ATO, jau įgyvendinami. Prasidės normalus darbas su žurnalistais. Per tris dienas bus sukurta operatyvinė informacinė grupė. Žiniasklaidos atstovams bus užtikrintas saugumas ir darbo sąlygos, o visuomenei – visa operatyvinė informacija. O teisinga operatyvinė informacija – mūsų labai svarbus ginklas.

Šiam labai svarbiam darbui vadovaus Gynybos ministerijos karininkas. Mes siūlome paskirti papulkininkį Vladą Selezniovą – mes jį pažįstame jau ne pirmi metai, ir Kryme jis gerai pasirodė. „Viršuje“ mus kol kas palaikė – tikiuosi, viskas taip ir bus.

Bendrai kalbant, bičiuliai, galiu pasakyti vieną dalyką tuo klausimu. Šie veiksmai – tik ledkalnio viršūnė. Mes pagaliau pradedame telkti pastangas – aktyvistų-patriotų ir valstybės – informacijos fronte.

Mes, tai yra „IP“ grupė, liekame išimtinai visuomenine iniciatyva, neįeinančia į valstybės struktūras – mes įsitikinę, kad taip mes būsim efektyvesni. Tačiau mus girdi labai aukštame lygyje, ir mes turime abipusį norą dirbti dėl bendro reikalo, ir asmeniškai mane tai labai džiugina.

Laikas duoti Rusijai deramą atkirtį nors, pradžiai, informaciniame fronte. Gana trauktis.

Gegužės 14 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 14-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis taip vadinamas „visos Ukrainos nacionalinės vienybės apvalusis stalas“ prasidėjo farsu.

Regionų partijos frakcijos lyderis A. Jefremovas dėl antiteroristinės operacijos ėmėsi grasinti valdžiai. Esą, teroristai rytuose turį savo „nuomonę“, juos jaudinąs „istorinio teisingumo“ klausimas. O Ukrainos valdžia, išdrįsusi atremti banditizmą po Rusijos vėliava – vos ne budeliai ir niekšai.

Neaišku, ką Jefremovas laiko separatistų „teisybe“. Teisę žudyti, grobti ir kankinti žmones, plėšikauti ir vogti? Jei taip, tuomet juntama, tiesą sakant, Regionų partijos „tiesa“. Jos vadukai visokių janukovyčių pavidalu būtent tai ir darė, kai buvo valdžioje.

Aš jau ne kartą sakiau: dialogas su rytais – viena, o dialogas su teroristais – visai kas kita. ATO nenukreipta prieš taikius gyventojus, kad ir kaip jie kritikuotų Ukrainos valdžią. ATO nukreipta prieš terorizmą. Todėl visa Jefremovo ir į jį panašių retorika apie Ukrainos jėgos struktūrų veiksmus – nesąmonė ir aiški provokacija.

Beje, ciniškas ir veidmainiškas Jefremovas Ukrainos jėgos struktūras prilygino sovietų kariams, 1956 metais numalšinusiems Vengrijos sukilimą. Nesuprantu, jis ligonis ar melagis? Vengrijoje žmonės sukilo prieš okupantus. O Donbase okupantai po svetimos šalies vėliava kursto liaudį pasipriešinti gimtai šaliai. Kaip, būnant sveiko proto, įmanoma lyginti? Dėl tokios demagogijos net Simonenko ir Vitrenko nervingai rūko pašaly.

2. Donbaso separatistai rinkimų komitetų nariams ir jų šeimoms grasina susidorojimu. Luhansko krašto Antracito gyvenvietėje jie pagrobė apylinkės rinkimų komisiją. Tikslas aiškus – sutrukdyti gegužės 25-osios rinkimus.

Kuo arčiau rinkimai, tuo sunkesnėms dienelėms reikia ruoštis. Bet aš įsitikinęs – mes įveiksim. Tarp kitko, ir ESBO žada pasirūpinti tuo, kad rinkimai Ukrainoje įvyktų sąžiningai, skaidriai ir be įsikišimo iš išorės.

3. А.Тurčinovas pareikalavo pasieniečių pasiaiškinti, kokiu būdu apsiskelbęs Luhansko krašto „liaudies gubernatorius“ ir separatistų lyderis V. Bolotovas sugebėjo ramiai išvykti į Rusiją.

Pasieniečiai atsakė: taigi jam išvykti niekas neuždraudė. Esą nebuvo priežasties neleisti kirsti sienos.

Nežinau, juoktis ar verkti. Protu suvoki, kad mūsų biurokratinėje valstybėje pasieniečiai lyg ir teisūs. Bet situacija vis tiek atsiduoda marazmu. Ir labai stipriai.

4. Ukrainos Justicijos ministerija Ukrainos nuostolius dėl Krymo aneksijos vertina jau daugiau nei 1 trilijonu grivinų.

O juk tai tik pradžia. Ateityje Rusija ims vaginėti Ukrainos Juodosios jūros šelfo dujas – ji pati taip pareiškė. Galiausiai Putino afera Kryme mums kainuos (ir jau kainuoja) labai daug.

Gerosios naujienos:

1. Ir vėl tas pats „visos Ukrainos nacionalinės vienybės apvalusis stalas“. Dialogas prasidėjo, ir tai pliusas.

Sąžiningai pasakysiu: aš šitą renginį vertinu kritiškai. Priežastis paprasta: rytuose šiuo metu nėra lyderių, su kuriais galima būtų kalbėtis, kuriais tikėtų patys rytinių regionų gyventojai. Duok Dieve, kad klysčiau.

Bet Ukrainos valdžios bandymas išgirsti rytus ir būti pačiai išgirstai – neabejotinas pozityvas.

2. Ukrainos karinės oro pajėgos atstatė penkių zenitinių raketinių padalinių kovinį pajėgumą.

Zenitinis raketinis kompleksas С-300ПС

Zenitinis raketinis kompleksas С-300ПС

Iš tiesų to, kas atstatyta, beprotiškai maža tokiai dideliai šaliai, kaip Ukraina. Bet reikia suprasti padėtį. Gaila, mes negalime skelbti net bendriausio pobūdžio duomenų, tačiau Priešlėktuvinės gynybos srityje situacija labai nekokia. Kiekvienas pagerinimas yra aukso vertės.

3. Vienos Briuselio komunos vadovybė neleido savo teritorijoje vykti festivaliui „Randevu su Rusija“. Priežastis – Ukrainos įvykiai.

Civilizuotose šalyse žodis „Rusija“ vis dažniau tampa keiksmu – kaip agresijos ir blogio simbolis. Žodis „Ukraina“ vis labiau asocijuojasi su kova už laisvę ir suverenitetą. Ir tai tiksliai atspindi tikrovę.

4. Nacionalinės gvardijos gvardietis M.Gajus ir 95-ojo oro desanto būrio desantininkas S.Ševčiukas ant paties aukščiausio Slovjansko taško – televizijos bokšto ant Karačuno kalno – iškėlė Ukrainos vėliavą.

Ta vėliava reiškia labai nedaug, žinant, kaip laisvai Slovjanske jaučiasi teroristai. Bet ji reiškia ir labai daug – kaip ženklas, kad tai mūsų žemė. Ji aplaistyta mūsų vaikinų, žuvusių nuo samdinių ir savų kolaboracionistų rankų, krauju. Ir mes už ją kovosime.

Foto: http://inforesist.org

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod

Gegužės 13 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 13-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Šiandien baisi diena Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir visos šalies istorijoje. Tragiškesnė buvo tik 2005 metų sausio 9-toji, kai Saviroje žuvo 8 mūsiškiai.

Šiandien prie Kramatorsko žuvo 6 Ukrainos 95-osios oro desantininkų brigados, papuolusios į pasalą, kariai. Vėliau nuo žaizdų mirė dar vienas desantininkas.

Mūsų vaikinai žuvo ne atvirame mūšyje – tam prorusiškieji šunys neturi drąsos. Maskvos valdomi teroristai moka veikti tik užsislėpę – iš už nugaros, iš pasalų arba iš viso iš už taikių gyventojų nugarų. Tik niekšiškai ir šlykščiai. Tokia jų esybė.

Lieka daug klausimų padalinių vadams. Kodėl ATO rajone nesiimama elementaraus karinio aprūpinimo? Kur dingo žvalgyba ir kariniai konvojai? Į šituos klausimus kol kas neturime atsakymo.

Kiek ukrainiečių kraujo dar bus pralieta, kol stos taika – nepasakys niekas. Bet aš tvirtai tikiu ir žinau, kad mūsų vaikinai žuvo ne veltui. Jie savo gyvybėmis užmokėjo už mūsų šalies laisvę ir vienybę. Amžinai juos atminsime.

2. Šiandieninė tragedija prie Kramatorsko parodė, kad apie jokias derybas su teroristais, kaip kalba kai kurie politikeriai ir „ekspertai“, negali būti nė kalbos.

Donbase galima ir reikia kalbėtis su tais, kurie nori taikos. Su budeliais ir nusikaltėliais, kurie lieja ukrainiečių kraują ant ukrainiečių žemės, kalba trumpa. Ir kalbėti reikia labiau nei klausytis.

DNR grivina

DNR grivina – „Donbasas nesiklaups“

Gerosios naujienos:

1. Generalinė prokuratūra kels klausimą dėl taip vadinamos „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ pripažinimo teroristinėmis organizacijomis.

Iš tiesų, jau seniai laikas. Į sekmadienines mokyklas ir pagalbos benamiams burundukams fondus šios banditų struktūros mažai panašios. Tai tapo aišku ne šiandien ir netgi ne vakar. Todėl sunku pasakyti, dėl ko prokurorai taip ilgai gimdė savo šviesią mintį. Bet pagaliau pagimdė, ir ačiū Dievui.

2. OPG „Donecko liaudies respublika“ paskelbė sankcijas JAV ir Europos Sąjungai, uždraudę daliai jų politikų įvažiuoti į savo teritoriją.

Dieve mano, kokia nelaimė, koks nežmogiškumas. Dabar Barakas Obama iki šių metų lapkričio, kol veiks prieš jį nukreiptos „sankcijos“, negalės grožėtis Donbaso atliekų krūvomis. Kaip jis išgyvens šią tragediją – sunku pasakyti. Mes prašome Valstybinio departamento akylai stebėti JAV prezidentą – kad tik jis nepakeltų prieš save rankos.

Gerokai labiau pasisekė Angelai Merkel. Prieš ją „sankcijos“ veikia tik iki rugsėjo. Po to ji pagaliau galės aplankyti numylėtą Jenakijevą ir savo dvasinį pasaulį praturtinti bendravimu su tais, kurie kadais, kartu su Janukovyčium, kniaukdavo praeivių kepures. Nuskilo kanclerei, ką ir kalbėti.

Iš tikrųjų tai kuo labiau separatistai demonstruoja savo neadekvatumą ir bukumą, anekdotiškai save pateikdami, tuo geriau. Gal, pagaliau patys Donbaso gyventojai supras, su kokiais degeneratais jie susidūrė.

3. Tarp separatistų vyksta rimtos tarpusavio pjautynės. Įvairių grupių vadukai aiškinasi, kuris iš jų didesnis eilinio Donbaso vienkiemio imperatorius. Ten kaip Afrikos respublikoje – perversmas po perversmo.

Toje sumaištyje vos nenupylė apsišaukėlio Luhansko „liaudies gubernatoriaus“ V. Bolotovo (nors pagal „teisingos“ Rusijos žiniasklaidos pranešimus tai labiau panašu į eilinį propagandinį išsidirbinėjimą).

Kad ir kas ten vyksta, tegul pjaunasi. Į vorus stiklainyje – štai į ką panašūs šitie ponai.

Gegužės 12 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 12 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Teroristų būrelio, pasivadinusio „Donecko liaudies respublika“ publikėlė pranešė apie savo „nepriklausomybę“ ir pasiprašė į Rusiją.

Suprantama: kur dar jiems prašytis, kai viskas buvo atlikta pagal Kremliaus užsakymą ir už jo pinigus? O be Rusijos, kitų teroristinių valstybių regione ir nėra.

Putinui užteko proto kol kas tiesiai nepripažinti pseudoreferendumo, kurį vakar tarpuvartėse vykdė linksmieji „DLR“ alkoholikai. Tačiau Maskva pareiškė „gerbianti“ jo rezultatus. Nors šito pasityčiojimo iš sveiko proto neįmanoma gerbti, jei nesi pamišęs.

Putinas vėl žaidžia dvigubą žaidimą. Iš vienos pusės jis neina į tiesioginį konfliktą su Vakarais, kurie „referendumo“ kategoriškai nepripažįsta. Tačiau iš kitos pusės Maskva vis tik bet kurią minutę gali pripažinti „DLR“ ir į Ukrainą įvesti kariuomenę. Vietos manevrui yra palikta.

2. Tuoj po „referendumo“ vienas iš Rusijos samdinių pasiskelbė Vyriausiuoju vadu ir paskelbė Ukrainai karą. Tiesa, jo sugėrovai, pardon, bendraminčiai nedelsdami nuo karo paskelbimo atsižegnojo.

Man štai kas įdomu. Visa ta šutvė Ukrainos valdžią ir Ukrainos patriotus laiko „Vašingtono ir Vakarų statytiniais“. Tai iš karto ir skelbtų karą NATO. Būtų juokingiau.

Blogai tai, kad „Vyriausiasis DLR vadas“, kuris iš tikrųjų turėtų komanduoti palatos kaimynams, sėdi ne psichiatrijos ligoninėje, sanitarų priežiūroje, o laisvai šliaužioja po Ukrainą.

Įdomu ir tai, kad bėglys Janukovyčius taip pat ėmėsi vapėti, kad Kijevas privalantis išvesti Ukrainos kariuomenę iš Ukrainos sričių ir iš esmės pripažino „DLR“. Tas stuobrys net nebandė mąstyti: jei jis save laiko „legitimiu prezidentu“, tai jis yra ir Vyriausiasis vadas. O „DLR“ šią vietą jau užėmė Kremliaus samdinukas. Susimovei, Vitia.

Gerosios naujienos:

1. Dniepropetrovsko regiono Donecko ir Luhansko miestai gali tikėtis tolesnio vystymosi vieningos Ukrainos sudėtyje.

Aš – apie alternatyvųjį referendumą už Luhansko ir Donecko regionų prisijungimą prie Dniepropetrovsko krašto. Sprendžiant pagal išankstinius oficialius šio referendumo duomenis (apie 70% – už prisijungimą prie Dniepropetrovsko regiono), Donecko ir Luhansko kraštų gyventojai aktyviai stengiasi užmiršti „DLR“ tarsi blogą sapną.

Panašūs rezultatai gauti Donbaso referendume – apklausoje už vieningąją Ukrainą.

Mes neturime pagrindo nepasitikėti šių dviejų referendumų organizatoriais. Galų gale, jie turi normalius biuletenius ir komisijos protokolus su antspaudais, balsavimo procesas buvo organizuotas tinkamu būdu. O ne kaip „DLR“ – tualetinio popieriaus lapeliai, garsiai pavadinti „biuleteniais“, kuriuos garažuose suskaičiavo driskių gaujos.

2. Europa jau visiškai aiškiai supranta, kas yra kas Ukrainos krizėje.

Šiandien Švedijos URM vadovas Karlas Bildtas pareiškė: „Prezidentas Putinas pasakė du dalykus: pirma, kad taip vadinamas referendumas būtų atidėtas. Tai neįvyko… Antra – kad jis atitrauks Rusijos armiją nuo sienos. Tai neįvyko… Mes turime vertinti Maskvą ne pagal žodžius, o pagal darbus“.

Aukso žodžiai. Kiekvienam Europos valdininkui ir politikui – įsirašyti į bloknotėlį.

3. Šiandien spaudos konferencijos metu žurnalistai suglumino Regionų partijos frakcijos vadovą A. Jefremovą (tarp kitko, jis pareiškė separatistų „referendumo“ nelaikąs farsu). Jo ilgai ir įtikinamai prašė papasakoti apie tai, kaip kartu su Achmetovu finansuoja prorusiškuosius teroristus.

Jefremovas labai drovėjosi ir atsikalbinėjo.

Dar įdomiau atsitiko su Achmetovu. Taip vadinamas „liaudies gubernatorius“, separatistų lyderis P.Gubariovas Rusijos žiniasklaidai papasakojo, kad Achmetovas Donecke finansavo separatistus. Regionų partija kaip mat piestu stojo ginti Achmetovą ir apšaukė Gubariovą bepročiu, perėjūnu bei aferistu.

Apie Achmetovą atskira šneka. Įdomu tai, kad regionalų lyderis Jefremovas, gindamas separatistus, iš esmės gina perėjūnus ir aferistus, kaip juos ir vadina pati Regionų partija. Na, argi šie žmonės turi smegenų?

Taip pat šiandien l.e.p. A.Turčinovas pareiškė, jog Ukrainos Komunistų partija gali būti uždrausta teismo keliu, – todėl, kad palaiko separatistus ir vykdo pseudoreferendumus.
Aš – abiem rankom „už“. Seniai reikėjo atsikratyti tų antiukrainietiškų puvėsių.