Odesa po mūšio

1

Futbolo fanai ir savigynos būriai laukia „Antimaidano“ puolimo.

Elena Rykovceva
Paskelbta 2014/03/05 02:47

Gegužės 2, apie 16 valandą Ukrainos laiku aš jau žinojau, kad Odesoje tarp futbolo aistruolių – Odesos „Černomoreco“ ir Charkivo „Metalisto“ iš vienos pusės ir „Antimaidano“ šalininkų iš kitos – įvyko muštynės. Apie tai pranešė per vietines žinias. Tai buvo ne pirmos muštynės, vykusios tarp jų per konflikto mėnesius. Aš buvau įsitikinusi, kad šiandien tuo viskas ir pasibaigs.

16.10 aš įsėdau į maršrutinį autobusą, kuris važiavo į miesto centrą. 16.30 Miesto sodo kavinėje (šalia Deribasovskaja gatvės) man buvo paskirtas susitikimas su generaliniu Odesos kino studijos prodiuseriu Viktoru Nozdriuchnu-Zabolotnyj. Aš ketinau jo paklausti, ką ir kiek praranda Ukrainos ir Rusijos kinematografininkai per tą visą karą.

2
Eisena Bunino gatve

16.30 aš išlipau iš autobuso Bunino gatvės ir Aleksandrovsko prospekto sankryžoje. Ir pamačiau, kaip Bunino gatve juda demonstrantų kolona, kurios priešakyje kažkodėl važiavo gaisrinė mašina. Kolona sustojo Bunino gatvėje. Aš priėjau ir ėmiau fotografuoti jos dalyvius. Dauguma jų buvo su šalmais ir kamufliažu. Ėmiau klausinėti, kas čia vyksta.

3
Odesa. Fanai ir savigynos būriai laukia puolimo.

Jie pasakė, kad daugiausia čia – „Černomoreco“ ir „Metalisto“ futbolo fanų. Kad jie išsiruošė savo eisena palaikyti vieningą Ukrainą. Tokia bendra eisena organizuojama ne pirmą kartą. Tačiau šį kartą jie aptiko socialiniš tinklų „Antimaidano“ dalyvių grupėse kvietimus susirinkti ir sutriuškinti šią eiseną. Nes ji vyksta „ne su tais“ lozungais“ ir „ne su ta“ vėliava. Jie dabar laukią puolimo. Juos čia palaiko Odesos savigynos būrys (matyt, tie patys žmonės su kamufliažu ir su šalmais).

4
Odesa. Laukiant puolimo.

Aš paklausiau, kada ir iš kur jie laukia puolimo? Jie atsakė, jog „Antimaidano“ grupė eina lygiagrečia gatve ir šiuo metu suka į čia.

Jų informacinė sistema veikė gerai. Jie visą laiką gaudavo pranešimus apie tai, kur link juda ta grupė.

Vienu metu pasigirdo signalas: „Jie čia“. Kolona akimirksniu persigrupavo, priešakyje susidarė tanki eilė žmonių su skydais rankose.

Po to sekė maždaug 30 sekundžių tylos pauzė. O po to iš Aleksandrovskajos gatvės pusės staiga link jų ėmė bėgti žmonės. Keista, visi šie žmonės buvo su oranžiniais šalmais. Fanai nelaukė, kol oranžiniai šalmai pramuš pirmą eilę (su skydais), ir puolė jų sutikti. Prasidėjo grumtynės. Aš pamačiau, kad į jų pusę gatve važiuoja milicijos mašina. Iki tol jokios milicijos nebuvo. Tai yra, visi viską vieni apie kitus žinojo, o milicija nieko apie nieką nežinojo.

Tuo pačiu metu nuo Deribasovskaja gatvės pasigirdo kažkokie šūviai ir plūstelėjo dūmai. Aš nuėjau ten. Deribasovskaja gatvėje aš supratau, kad čia vyksta dar vienas mūšis. Jis vyko kaip tik tos kavinės, kurioje manęs laukė Viktoras Nozdriuchinas-Zabolotnyj, lygyje. Taigi aš negalėjau pasiekti tos kavinės, eidama tiesiai Deribasovskaja, man teko eiti aplinkui, per Miesto sodą. Aš įėjau į kavinę, siaubingai aidint kažkokiems šūviams ir garso granatoms. Padavėjos iš gatvės į vidų nešė staliukus ir krėslus. Matyt baiminosi, kad tuoj prasidės pogromai.

5
Odesa. Mūšis Deribasovskaja gatvėje.

Mes pagaliau susitikome su Viktoru, susipažinome ir nusprendėme perkelti mūsų pokalbį į saugesnę vietą.

Kas vyko vėliau – visi matė „onlaino“ režime. Miesto centre tęsėsi mūšiai. Žuvo žmonės. Vos tik atėjo žinios apie pirmuosius žuvusius iš vieningos Ukrainos šalininkų tarpo, socialiniuose tinkluose pasirodė kvietimas eiti į Kulikovo lauką ir sunaikinti „Antimaidano“ stovyklą.

Tai – ta pati stovykla, apie kurią aš rašiau savo pirmame reportaže iš Odesos. Ji buvo išsidėsčiusi aikštėje šalia srities profsąjungų tarybos pastato. Kas vakarą aš grįždavau pro ją namo – ten visada būdavo beveik tuščia. Tik keletas palapinių gyventojų. Aš žinau, jog daugelį odesiečių stulbino: kodėl valdžia neišardo šios stovyklos?! Tuo labiau, kad ji mieste neturėjo jokio ypatingo palaikymo. Bet, matyt, šis klausimas buvo iš tos pačios serijos, kaip ir „kur žiūri milicija“. Niekur.

Kai „maidaniečiai“ atvyko į Kulikovo lauką, tvirtai nusiteikęi sutriuškinti stovyklą, jos gyventojai metėsi į Profsąjungų rūmus ir ten užsibarikadavo. „Maidaniečiai“ ėmė deginti palapines. O kaip užsidegė patys Profsąjungų rūmai – tai jau atskiro tyrimo tema, nes „Molotovo kokteilius“ svaidė ir iš pastato išorės, ir iš vidaus.

Į Kulikovo lauką aš atėjau vėlai vakare, kai pastatas jau buvo užgesintas. Vietoje palapinių buvo vien pelenai.

6
Viskas, kas liko vietoje palapinių.

Šalia budėjo gaisrinės ir greitosios pagalbos mašinos. Kalbėjau su gydytoju. Jis sakė, kad sužeistųjų dešimtys. Kad daug su šautinėmis žaizdomis, yra durtinių žaizdų, yra lūžių. Aš paklausiau, kiek žuvusiųjų. Jis pasakė: „Mes užsiimam gyvaisiais“.

7
Odesa. Kulikovo laukas.

Tuo metu, kai aš priėjau, iš pastato jau išnešė penkis lavonus. Ir čia aš pamačiau dvi merginas, viena raudojo ant kitos peties. Pasirodo, ji verkė savo draugo, kuris šiandien žuvo nuo šūvio iš šaunamojo ginklo Deribasovskaja gatvės mūšiuose. Jį vadino Igoriu Ivanovu. Jis buvo Odesos miesto Primorsko teismo teisėjo padėjėjas. Ji sakė, kad jis taip pat buvo „dešimtininku“. Matyt, priklausė Odesos savigynos batalionui .

8
Odesa. Kulikovo laukas. Dabar čia vadovauja gaisrininkai.

Aplinkui pastatą buvo keletas įvairių grupių. Panašu, kad tai ir buvo savigynos būriai. Vienas iš jų pradėjo rikiuotis. Jų vadas tarė: „Koloradai-kamikadzės iš Privozo eina čia. Pasitiksime“.

9
Odesa. Kulikovo laukas. Sudeginti Profsąjungų namai.

O tas vaikinas iš aistruolių būrio, vardu Dmitrijus, dieną dalyvavęs eisenoje ir palapinių stovyklos triuškinime, pasakė, kad yra įsitikinęs: „Jie daugiau čia nelįs, nes suprato, kas čia – jėga“. Aš paklausiau, kas šiandien kovėsi prieš juos, fanus? Jis sakė, jog tai buvo žmonės iš Odesos „Antimaidano“, taip pat buvo daug atvykėlių iš Mykolajevo ir Donecko.

10
Odesa. Jie čia budės visą naktį.

Mane labiausiai šioje istorijoje sukrėtė kažkoks nulemtumas . Kalbėta, jog „gegužės 1 ar 2 Odesoje laukiama provokacijų ir neramumų“, tai jie ir įvyko. Tarsi iš anksto paskelbta žmogžudystė. Visi žino, laukia, bet niekas negali (ar nenori) to sustabdyti.

Tarp kitko, šiandien miesto gyventojai man pasakojo, jog Odesos makleriai visiškai rimtai klausia: „Jūs kam butą nuomojate? Šnipams?“ Mane tikina, kad visus nuomojamus butus, visas Odesos sanatorijas užplūdę vyrai iš Rusijos, kurie tyliai gyvena po vieną ar du numeryje ar kambaryje. Laukia savo valandos. Kas žino, ar jų valanda išmušė jau šiandien, ar tai buvo tik pradžia.

AUTORIAUS PASTABA: Šis tekstas buvo parašytas tik pagal tą informaciją, kurią aš turėjau gegužės 2 naktį. Paskutinėmis žiniomis, žuvusiųjų skaičius – 37 žmonės. Odesoje paskelbtas gedulas.

Sekmadienį VeloMaidanas Vilniuje, palaikykim Ukrainą!

Renginys skirtas Ukrainos žmonėms palaikyti, kovoje su Rusijos agresija.

Galutinis maršruto planas:

  • 15 valandą renkamės Katedros aikštėje.
  • 16 valandą pajudame link Europos komisijos atstovybės ( Vilniaus g. 16), po jos – JAV ambasada ( Akmenų g.6)

Organizatoriai kviečia dalyvauti visus. Tačiau, kadangi ši akcija yra nepolitinis renginys, jame neturėtų būti partijų atributikos ir politinės agitacijos. Tai taiki, pilietinės pozicijos išraiška, todėl politikai joje mielai laukiami kaip piliečiai, miestiečiai bei mylintys Ukrainą bei laisvę (ir sportą) žmonės.

Akcijos organizatorių informacija ukrainietiškai:

Цей захід присвячений підтримати людей України в боротьбі з російською агресією. Отож, добре подумавши, ми вирішили все-таки докорінно змінити маршрут. Оскільки не бачимо сенсу вступати у дискусії з посольством Росії (Московії), то вирішили його просто ігнорувати. В даний час Україна найбільше потребує допомоги від Сполучених Штатів Америки та Європейського Союзу, тому ми вирішили відвідати і заохотити саме їх.

Остаточний план маршруту:

  • з 15 год. збираємося на Катедральній площі.
  • О 16 год. рухаємося до представництва Європейської комісії (вул. Вільняус, 16), а потім – до посольства США (вул. Акмяну 6)

П. С. Запрошуємо до участі всіх і, оскільки ця акція є неполітичним заходом, у ній ми не використовуємо атрибутів партій і політичної агітації. Це мирне вираження громадянської позиції і політики на ній вітаються як громадяни, як городяни, як люди, що люблять Україну та свободу (і спорт:).

Daugiau informacijos – VeloMaidano puslapyje FB

Poll Lenec – apie gegužės 2-osios įvykius Odesoje pasakoju savais žodžiais, pirmuoju asmeniu.

Mes (Euromaidanas) susirinkome 15 val. Soboro aikštėje ir ruošėmės eiti per Odesą maršu, kad parodytume, jog Odesa – tai Ukraina.

Apie 15:30, Graikų gatve, nuo „Atėnės“ į mūsų pusę ėmė artėti pilnai kovai pasiruošusi prorusiškų aktyvistų rikiuotė.

Milicija pastatė dvi gyvas užtvaras, viena blokuodama mus, kita – juos.

Žmonės iš abiejų pusių greitai ėmė ardyti gatvės grindinį ir mėtyti vieni į kitus akmenis per milicijos kordoną. Naudoti ir fajeriai, ir garso petardos.

Mėtymasis akmeninis truko maždaug pusvalandį. Pradėjo išnešti pirmuosius sužeistuosius. Tikrojo jėgų santykio niekas nesuprato.

Po pusvalandžio grupelė iš Euromaidano sugalvojo apeiti prorusiškus iš flango, per mažą Žukovskio gatvelę. Aš irgi ten buvau.

Kai mūsiškiai apėjo iš flango su akmeninis, ir tarp mūsų nebuvo milijos, prorusiškieji ėmė šaudyti iš kovinių pistoletų (!).

Mūsų grupės galas puolė bėgti, o aš ir dar keli žmonės nugriuvome ant žemės ir slėpėmės už automobilių.

Tada prorusiškieji ėjo į kontrataką, mėtydami akmenis ir fajerius. Didžiulis akmuo nukrito per kelis centimetrus nuo mano galvos, atskilo nuolauža ir pataikė man į antakį. Kraujo tekėjo daug, buvo iš tiesų baisu.

Po viso šito supratau, kad išsisukti gulint ne pavyks, ir kai tik mūsiškiai ėmė svaidyti akmenis atsakydami, aš spėjau pabėgti į minią už kampo.

Ten sutikau pirmąjį, sužeistą dėl šaudymo. Vaikinui peršovė kojos arteriją ir rožinis kraujas tryško fontanu. Jis buvo šoke ir tikino, kad viskas gerai. Dar su keliais vaikinais mes išnešėme jį į kažkokį savadarbį medpunktą.

Kai grįžau į Žukovskio gatvę, pamačiau patį baisiausią vaizdą savo gyvenime.

Vaikinas gulėjo miręs, pridengtas Ukrainos vėliava. Kažkuris žmogus paėmė jo telefoną, paskambino tėvams ir pasakė: „Jūsų sūnų nušovė. Atvažiuokite, pasiimkite Deribasovskąją“.

Pirmas kadras, kurį išvydau, sugrįžęs į Žukovskio – tai, kad iš prorusiškųjų minios, pridengtos skydais, kyšo Kalašnikovo automatas (!) ir tiesiog šaudo serijomis į mūsų minią.

Taip pat – būrys sužeistųjų. Vieną iš jų mes su draugais pačiupom ir nunešėm į šalį. Jo neperšaunama liemenė buvo pramušta. Nunešėme į savadarbį savanorių medpunktą. Greitosios jau buvo perpildytos ir išvažiavo.

Tada, žvelgdamas į jėgų santykį, supratau, kad mūsų, Patriotų, daug daugiau nei prorusiškųjų, bet jie daug geriau ginkluoti ir organizuoti. Pagalvojau, kad jeigu pas juos pakankamai ginklų, tai mus visus arba nužudys, arba išvaikys.

Bet štai kur Ukrainos tautos jėga. Nežiūrint į šaudymus iš prorusiškųjų pusės, į juos ėjo vis daugiau ir daugiau mūsų aktyvistų. Prisidengę šiukšlių dėžėmis ir gatvės kavinių staliukais, žmonės su akmeninis bėgo prieš automatus.

Per kelias kitas valandas mes užblokavome prorusiškus per visą perimetrą, užspaudėm Graikų gatvėje, nebaigtoje „Atėnės“ parkavimo aikštelėje. Užspaudėme labiausiai barikadomis, pastatytomis iš visų pasipainiojusių po ranka medžiagų.

Milicija tuo metu paprasčiausiai nieko neveikė arba darė kažką nesuvokiamo. Bet tikrai nesiėmė nieko, kad konfliktas baigtųsi.

Po kelių valandų iš mūsų pusės pradėjo skrieti Molotovo kokteliai. Privažiavo vienintelė gaisrinė mašina ir ėmė gesinti nuo kokteilių degančius pastatų fasadus. Nežinau kodėl, bet kažkuriuo metu gaisrininkai metė savo mašiną su išdaužtu priekiniu stiklu.

Euromaidaniečiai sėdo į automobilį ir tiesiog nuvažiavo taranuoti prorusiškų minios, per barikadas. Bet kažkuriuo metu mašina užstrigo ir šis manevras nepavyko.

Per šį laiką aš išnešiau dar vieną sužeistąjį su praskelta galva ir be sąmonės. Euromaidaniečiai buvo visiškai nepasiruošę kovoti. Išskyrus porą dešimčių savigynos narių, mūsiškiai net neturėjo šalmų, jau nekalbant apie neperšaunamas liemenes.

Laikui bėgant, pistoletų šūviai pradėjo retėti, o po to visai nutilo. Akivaizdu, kad prorusiškai gaujai baigėsi šoviniai.

Tada patriotai pakilo į ataką, nuo Graikų aikštės, išstumdami iš Graikų gatvės prorusiškus aktyvistus link Soboro aikštės.

Tuo metu tarp mūsų išsirikiavo milicijos užkarda, kuri vis tik davė daliai prorusiškų galimybę prasiveržti. Bet minia greitai įveikė šią užkardą ir pradėjo vytis prorusišką miną per visą aikštę.

Tuo metu aš ėmiau pribėginėti prie prorusiškų aktyvistų ir, tiesiogine žodžio prasme, uždenginėti juos savo kūnu, bandydamas apsaugot. Kadangi žmonės iš tikrųjų talžė juos lazdomis ir buvo neįmanoma jų įtikinti sustoti. Gelbėdavo tik uždengimas savo kūnu.

Taip išgelbėjau 3 žmones. Juos daugiau mažiau gyvus nuvesdavo iki medicinos pagalbos punktų ir beveik nebemušdavo. Vienas prorusiškasis, kai jį nustojo mušt ir jis atsigavo, išsitraukė didžiulį peilį ir vos manęs nepadūrė. Aš išsisukau, o jį apsvaigino lazdos smūgiu. Daugiau jo nebegyniau.

Po to, kai prorusišką gaują galiausiai išvaikė, pamačiau, kad gatvės ir aikštė visur aplaistyti krauju.

Patriotai persiformavo ir kolonomis patraukė link Kulikovo lauko, kur buvo separatistų palapinių miestelis.

Kai ten atėjom, jų palapinės jau liepsnojo, o jie visi užsibarikadavo profesinių sąjungų rūmuose.
Iš ten, pro langus, prasidėjo gausus mūsų užimto ploto apšaudymas. Tačiau Kulikovo lauke aš jau pamačiau pistoletus ir mūsų minioje.

Labai greitai Profsąjungų rūmai buvo padegti Molotovo kokteiliais. Jie užsiliepsnojo, ir prorusiškieji persikėlė į 4 aukštą. Iškart paaiškėjo, jog, jei nieko nesiimsime, jie ten sudegs.

Milicijos visiškai nebuvo. Prieš tai jie tiesiog stoviniavo nieko neveikdami, o į Kulikovo (lauką) net nepajudėjo.

Labai greitai visi tiesiog intuityviai suprato, kad juos reikia gelbėti. O nuo padegimų Kulikove praėjo daugiau, nei valanda, tačiau nei viena gaisrinė mašina neatvažiavo.

Patriotai išardė sceną ir atrėmė dvi medines kolonas prie langų – kad prorusiškieji galėtų išlįsti. Daugelis ėmė lipti į viršų jų gelbėti.

Kai kurie žmonės negalėję ištverti, kol sulauks savo eilės, tiesiog iššoko iš 4 aukšto tiesiai ant asfalto. Tai buvo siaubinga, nes, pasiekę žemę, jau niekas nepasikėlė.

Tie prorusiškieji, kuriuos gelbėjome, elgėsi agresyviai(!). Kai kurie, tik ką gelbėjimosi kolonomis nulipę žemyn, įsigudrino pulti į muštynes su minia. Už tai, iš esmės, juos mušė iki sąmonės netekimo.

Mano sesuo Danočka ir mano mama visų šių įvykių metu suteikinėjo sužeistiesiems pirmąją pagalbą. Vienas vyras jau buvo palaikytas mirusiu, uždengtas Ukrainos vėliava ir paliktas gulėti nuošalyje. Danočka pribėgo prie jo, patikrino pulsą, ir paaiškėjo, jog jis gyvas. Jos dėka, jam buvo suteikta pagalba, ir jį nuvežė medikams.

Pagaliau atvažiavo gaisrinės mašinos ir ėmė pamažu rinktis milicija. Gaisrininkai veikė pasibjaurėtinai. Niekur neskubėjo, vilkino, ir apskritai užsiėmė pačias saugiausias pozicijas. Žmonės iš jų tiesiog atiminėjo gelbėjimo kopėčias ir patys puolė gelbėti separatistus.

Prorusiškųjų gelbėjimas iš gaisro tapo greitesnis, ir, tiesą sakant, jų gelbėtojais tapo tie, į kuriuos jie prieš valandą šaudė. Apskritai, tuo priešprieša realiai ir baigėsi.

Pagal milicijos suvestines, žuvo daugiau, nei 50, bet aš manau, kad realias žinias mes turėsime po poros dienų. Dabar atrodo, kad daugiau, nei tūkstantis sužeistų.

Nepaisant viso šio košmaro, Odesa parodė, jog joje Patriotų yra dešimt kartų daugiau, nei prorusiškųjų. Žmonės, kaip Maidano laikais, tiesiog užsmaugė priešininką daugkartine kiekybine persvara ir neįtikėtina drąsa. Turiu didelę viltį, kad
separatizmo ir prorusiškų nusiteikimų klausimas išspręstas labai ilgiems laikams.

Teksto originalas: https://www.facebook.com/poll.lenec/posts/655941377832016

Video, kuriame matoma, kaip koloradai šaudo į žmones:

Elena Kleyn apie įvykius Odesoje

Odesa, 2014 gegužės 2, Elena Kleyn.

Pabandysiu trumpai aprašyti, kaip viskas vyko. Nes žiniasklaidoje greičiausiai atsiras reportažai, kurie savo esme bus visiškai priešingi. Taigi.

Mūsų šalyje paskutiniu metu jau pasidarė įprasta, kad prieš futbolo rungtynes žaidžiančių komandų fanai (ultros) eina bendrame marše už valstybės vienybę. Taigi, ir šiandien iš Soboro aikštės turėjo eiti toks maršas. Kadangi buvo numatyta, kad bus dainuojamas ir hitas apie Putiną, o jį atliks autoriai, padainuoti atėjo ir šiaip žmonės.

Staiga iš prekybos centro „Afina“ pusės pasirodė koloradai. Pirmiausiai į ultras ėmė skrieti akmenys, paskui pradėjo šaudyti iš šaunamųjų ginklų. Ultros į tai atsakė akmenimis. Tada atvyko Maidano savigyna ir milicija. Dalis milicijos atsistojo grandine tarp skirtingų pusių, kita dalis ėmė dalinti koloradams skydus ir kuokas.

Rezultatas – vienas iš ultrų nužudytas ir apie dešimtį sužeistų. Nuo prekybos centro „Afina“ stogo pradeda šaudyti iš pistoletų. Sužeistų ir žuvusių kiekis auga. Nužudytų – jau keturi. Kai atvažiavo „Sokol“ būrys ir ėmė gaudyti koloradus bei tempti juos iš „Afinos“, žmonės nuėjo į Kulikovo lauką mėžti koloradų stovyklos. Nes užveikė.

Koloradai užsidarė profsąjungų namuose, eančiuose prie Kulikovo lauko ir ėmė šaudyti nuo stogo. Naudojo šaunamuosius ginklus, Molotovo kokteilius, ir ežiu suvirintus armatūros gabalus. Tokiam ežiui nukritus nuo stogo ant galvos – išsyk galas.

Pagal skirtingus duomenis (nors gali būti, kad ir abu variantai kartu), nuo degančių palapinių ir nevykusiai numestų Molotovo kokteilių profsąjungų pastatas užsidegė. Rezultatas – dienos pabaigoje 39 žuvę. Daugelis užduso profsąjungų pastate, nors kitus iš jų išvedinėjo ir pridavinėjo milicijai. Arba gydytojams – priklausomai nuo būsenos.

Pastate po gaisro surastos didelės ginklų kolekcijos – pradedant geležinėmis kuokomis ir baigiant automatais ir šautuvais.

Visi mano pažįstami ir šeima – sveiki ir gyvi, dėkui tiems, kas rūpinosi. Esminė mintis, šiandien skambėjusi Odesoje – mes neleisime iš Odesos padaryti antrą Slovjanską. Odesa – tai Ukraina. Nereikia mūsų liesti. Mes ilgai kenčiam, bet neužsiraukite. Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

https://www.facebook.com/elena.kleyn.9/posts/563516440412506

 

Kremliaus botai – naujieji kariai

*Botas (žodžio Robotas santrumpa) – kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėtų atlikti su kompiuteriu dirbantis žmogus ir (kartais) imituojantis žmogaus veiklą.

Kalbėjosi Danil Turovskij

Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, informacinis karas, vykstantis kibernetinėje erdvėje, dabar tikresnis už tikrą karą. Valdžios institucijoms dirbančios organizacijos vadovas, su sąlyga, kad išliks anonomiškas, papasakojo Danilui Turovskiui apie taip, kaip papirkinėjami blogeriai, užsakomos DDoS atakos ir formuojama visuomenės nuomonė. Redakcija rekomenduoja pašnekovo išsakytas mintis vertinti su tam tikru atsargumu.

Kaip Jūs pradėjote užsiimti internetiniais karais?

2011 m. pabaigoje, kuomet prasidėjo protestai, mes pasiūlėme pabandyti tuo užsiimti. Aš pradėjau nuo visiškos smulkmenos – blogerių, daugiausia – retų užsakymų žurnalistams. Aš buvau atsakingas už vadinamuosius „murzilkas“. Jie už atitinkamą mokestį apdorodavo ir pateikdavo visuomenei tam tikras žinias.

Tipinis botų veiklos Tviteryje pavyzdys: pagal tam tikrsas žymas (tegus) botai prirašo tiek pranešimų, kad būtų neįmanoma rasti informacijos.

Tipinis botų veiklos Tviteryje pavyzdys: pagal tam tikras žymas (tegus) botai prirašo tiek pranešimų, kad būtų neįmanoma rasti prasmingos informacijos.

Viskas organizuojama būdavo maždaug taip: susirinkdavo krūva „murzilkų“, jiems visiems devintą ryto būdavo atsiunčiama trumpa informacija, kurioje nurodyta, į ką ir kaip jie turi atkreipti dėmesį dienos bėgyje, kaip žaisti ta informacija, kur kokius akcentus sudėti. Jie turėjo dirbti – ne parašyti vieną kitą postą – o nuolat transliuoti ir išlaikyti dėmesio centre tam tikrą žinią. Tokių blogerių ieškodavome banaliausiu būdu – „Žan-Žake“ (Rusijoje populiarių prancūziškų kavinių tinklas – vert.past.). Ten renkasi daug žmonių. Ateini, apžiūri – gal kam nors grynųjų trūksta, gal kas ne visai aiškiai savo opozicines pažiūras rodo.

Išsirinkdavome kurį nors, pasiūlydavome pabandyti: už penkiolika tūkstančių parašyti apie kokį nors apsivogusį Bibirevo tarybos deputatą. Žmogus mąsto daugmaž taip: reikalas kilnus, o dar ir pinigų gausiu, merginą į „Žan-Žaką“ galėsiu nusivesti. Ir taip kartą, kitą, o trečią kartą jau sakai: „O neparašytumei ko nors apie Aleksejų Navalną?“. Žmogus atsisako. O tu jam: „Pala, o tai tu nori, kad visi sužinotų, kad jau ėmei iš mūsų pinigus?“bezdziones_internete

Savaime suprantama, mes visada žadėdavome visišką anonimiškumą, o po to didžiojo skandalo, kai buvo įsilaužta į Potupčik elektroninį paštą, kuri taip pat turėjo tokių jai dirbančių žmonių, visi buvo išsigandę (aut..past. – 2012 metų pradžioje kaip ir buvo įsilaužta į jaunimo judėjimo „Naši“ spaudos atstovės Kristinos Potupčik elektroninį paštą ir visi galėjo susipažinti su jos susirašinėjimu su apmokamais blogeriais).

Bet mes viską darėme atsargiai, ir pasiekdavome netgi tokį lygį, kad žmonės susikurdavo sau slaptas elektroninio pašto dėžutes, jautėsi tikrais superagentais ir visiškai įsijausdavo į šį vaidmenį. Kai perduodavome jiems pinigus – visada grynaisiais, jie, savaime suprantama, baugščiai dairydavosi aplinkui, ar niekas jų neseka, lyg kokią žolę pirkdami.

Continue reading

ESBO vadovas atvyksta į Kijevą

OSCE_ESBO_logoVertė Lightning Rod

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO, angl. OSCE) generalinis sekretorius Lamberto Zannieras sekmadienio vakare atvyks į Kijevą. Apie tai pranešė l.e.p. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Deščicia.

„ESBO stebėtojų išlaisvinimo situacija vis dar sudėtinga. Grįžtu į Kijevą. Taip pat vakare į Kijevą atskrenda ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieras“, – parašė Tviteryje l.e.p. URM vadovas.

Kaip žinome, sekmadienį Deščicia Vatikane dalyvavo iškilmingoje Romos popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremonijoje.

ESBO atstovai buvo sulaikyti balandžio 25 įvažiavime į Slovjanską, šalia Kramatorsko. Tarp autobuso keleivių buvo 7 ESBO atstovai, 5 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai ir vienas transporto vairuotojas.

Ukrainos URM kreipėsi į Rusijos Federaciją reikalaudama paveikti teroristus paleisti misijos atstovus, kurie į Slovjanską atvyko tikslu „susipažinti su antiteroristinės operacijos vykdymo eiga, konkrečiai – kaip Ukraina vykdo tarptautinės teisės normas, ginant civilius gyventojus“.

Tuo pačiu, ESBO pareiškė: žmonės užgrobtame autobuse nėra susiję nei su specialiąja ESBO monitoringo misija, nei su rinkimų stebėtojais.

ESBO teigia, kad sulaikytieji yra karinė verifikacinė ESBO misija, kuri atvyko pakviesta Ukrainos valdžios pagal 2011 metų Vienos dokumentą. Ją sudaro aštuoni asmenys: keturi Vokietijos piliečiai ir po vieną Čekijos, Danijos, Lenkijos ir Švedijos atstovą.

Balandžio 26 Danijos, Švedijos ir Lenkijos atstovai pareiškė, kad rytų Ukrainoje prie Sloviansko sulaikytieji ESBO šalių tarptautiniai kariniai inspektoriai turi būti nedelsiant išlaisvinti.

Tuo pačiu, Vokietijos valstybinių sluoksnių šaltinis pranešė, jog į Ukrainą važiuoja ESBO delegacija vykdyti derybų dėl pagrobtų karinių inspektorių išvadavimo.

Šaltinis: pravda.com

Kramatorsko aerodromo puolimas buvo sustabdytas

Dmitry Tymchuk, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės operatyviniai duomenys

Po demonstracinių veiksmų blokuojant ir pasirengiant pulti Kramatorsko aerodromą (užimtą Ukrainos jėgos struktūrų), ekstremistai apgultį baigė. UST ir VRS VK specialiosios paskirties kariai pasiruošė ištisai gynybai, tačiau puolimas taip ir neįvyko.

Ekstremistai sulaikė transportą, vežantį į aerodromą produktus.

Šiuo metu tiesioginio stebėjimo zonoje pagal aerodromo perimetrą ekstremistų grupių nepastebima.

Tuo pačiu, šiandien antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymo zonoje ir kitose Ukrainos jėgos struktūrų tarnybos vietose buvo stebimi demonstraciniai ekstremistų grupių veiksmai. Kalbame apie masinį psichologinį poveikį iš šalies ir bandymus išprovokuoti jėgos struktūras atidengti ugnį.

Taip pat, rengiantis atremti galimus puolimus, matome apverktiną atskirų jėgos tarnybų vadovų veiksmų nesuderinamumą ATO vykdymo zonoje.

Be to, mūsų duomenimis, ATO vadovo jau trečia para nėra operacijos vykdymo zonoje.

Anonymous: vandens tiekimą į Krymą sustabdė ne Ukraina, o Rusija

Pagal vienos iš Anonymous grupių duomenis (patvirtintus nepriklausomais duomenimis iš Chersono srities vadovybės), vandens tiekimą į Krymą sustabdė ne Ukraina, o Rusija, siekdama gauti pretekstą įsiveržimui į Chersono sritį, o taip pat norėdama sukelti Krymo gyventojų priešiškumą Ukrainai.

Pagal šiuo metu gaunamus duomenis, Kryme esantis Krasnoperekopskas vandenį turi, tačiau kiek toliau esančiame Džankojuje neveikia vandens siurblinės. Vanduo užpildo tik pirmus 200 kilometrų, iš kurių pusė – Chersono srityje. Iš Kryme esančios 300 kilometrų ilgio kanalo dalies vanduo yra tik pirmame, maždaug 100 kilometrų ilgio ruože. Kitaip tariant, 400 kilometrų ilgio Šiaurės Krymo kanalas veikia tik perpus, toje dalyje, kur vanduo teka savaime, be siurblių.

Šalia Krasnoperekopsko vanduo kanale yra

Šalia Krasnoperekopsko vanduo kanale yra

Krasnoperekopaskas – nedidelis miestas, esantis Kryme, visiškai prie žemyninės Ukrainos dalies. Į jį vanduo atiteka iš Armiansko, į kurį, savo ruožtu, atiteka iš Kachovo vandens saugyklos. Pagal duomenis, gaunamus iš Krymo, Krasnoperekopske vanduo yra. Tačiau kitose, toliau esančiose vietovėse vandens nėra.

Vanduo gali būti dingęs dėl sustabdytos siurblinės šalia Džankojaus miestelio.

Vanduo gali būti dingęs dėl sustabdytos siurblinės šalia Džankojaus miestelio.

Anonymous gaunamais duomenimis, neveikia maždaug per 60 kilometrų nuo Krasnoperekopsko esanti Džankojaus siurblinė, schemoje pažymėta kaip siurblinė nr.1 – už jos esančiuose regionuose vandens nėra. 

Chersono srities administracijos atstovas Jurijus Odarčenko teigia, kad vanduo į kanalą imtas tiekti dar kovo 19 dieną, tačiau Krymą užgrobę asmenys išvarė darbuotojus iš siurblinės, esančios netoli Džankojaus. Dėl to kanalas ne tik nustojo veikti, bet ir perdžiūvo. Šiuo metu, net jei Krymo vadovybė ir bandytų atnaujinti vandens tiekimą, kanalas pilnai imtų veikti tik vasaros pradžioje.

Šiaurės Krymo kanalas dirba sezoniniu režimu: vanduo į jį tiekiamas nuo pavasario iki rudens, tuo tarpu žiemą, dėl vandens trūkumo tiekimas labai smarkiai sumažinamas, vandes leidžiama tik tiek, kad neperdžiūtų kanalo dugnas. Perdžiūvus dugnui, kanalo veiklą atnaujinti būna labai sudėtinga.

Šaltiniai: Anonymous.fm, Hi.dn.ua

Situacija balandžio 27 ryte

information_resistanceOperatyviniai grupės „Informacinis pasipriešinimas“ balandžio 27 ryto duomenys

Slovjanskas. Praėjusią naktį netoli Slovjansko Ukrainos jėgos struktūros atblokavo pradėtą statyti separatistų blokpostą. Tikslinę operaciją atliko mobilioji UST specialiosios paskirties grupė. Vienas ekstremistas paimtas – tai buvo Dono kazokų atstovas.

Artiomovskas. Praėjusią naktį Artiomovske prie ginklų sandėlių atvyko apie 100 separatistų, kurių dalis buvo ginkluoti. Po 2 valandų separatistų jau buvo apie 100, identifikuoti atvykę automobiliai su Charkovo numeriais. Rimtų šturmo bandymų imtasi nebuvo, akcija, matomai, turėjo psichologinio spaudimo pobūdį. Separatistai skandavo „Armija su liaudimi!“ . Paryčiais separatistai išsiskirstė.

Stachanovas. Po neilgo naktinio aktyvumo, prorusiškai nusiteikusių piliečių minia, susirinkusi miesto centre, išsiskirstė. Atvykę iš Luhansko akciją inicijavę ekstremistai išvažiavo iš miesto (Luhansko kryptimi). Pastarųjų tarpe identifikuoti Stachanovo gyventojai, dalyvavę užgrobiant UST (Ukrainos Saugumo Tarnyba, SBU) pastatą Luhanske, ir kurie iki pastarojo laiko buvo užgrobtame pastate.

Fakto, jog Donecko ekstremistai sulaikė UST darbuotojus (apie tai šiąnakt pranešė žiniasklaida), mūsų „Informacinio pasipriešinimo“ grupė nekomentuoja. Manome, jog tai – išskirtinai pačios UST kompetencija.

Vertė Lightning Rod.