Tag: Antiteroristinės operacijos

Birželio 19 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 19-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Rusija jau neslepia, kad permeta kariuomenę prie Ukrainos sienos.

Rusijos Gynybos ministerija tvirtina, kad kariuomenė į Rostovo ir Belgorodo sritis permetama „dėl pratybų“, kurios rengiamos neva tai dėl ATO suaktyvėjimo.

Kremliui maža skandinti kraujyje Donbasą savo samdinių rankomis. Jam reikia dar spausti mums smegenis savo įsiveržimo grėsme.

2. Per „Dolžanskij“ pasienio punktą iš Rusijos į Ukrainą toliau juda samdinių ir ginklų srautas. Šiandien įvažiavo eilinė technikos kolona, kurioje buvo identifikuotos ne mažiau kaip trys salvinės ugnies reaktyvinės sistemos „Grad“.

Ir tai vyksta nepaisant to, kai dar šiandien RF Valstybės dūmoje Rusijos gynybos ministras S. Šoigu, paklaustas „Ar Rusijos Gynybos ministerija teiks pagalbą Donecko ir Luhansko respublikoms?“, atsakė: „Ne“.

Meluojanti išpera. Kaip ir jo šeimininkas Putinas.

Beje, pati Rusijos Valstybės dūma – taip pat nepataisomų niekšų gauja. Šiandien Valstybės dūmos deputatas V. Vodolackis pareiškė, kad niekas nelaiko smogikais Rusijos kazokų, pasiųstų ir Rusijos į Ukrainą. Atseit, Donecko ir Luhansko sritys buvo „neteisėtai aneksuotos“ SSRS laikais Ukrainos naudai, ir atėjo laikas jas susigrąžinti.

3. Tebesitęsia neaiškios istorijos apie savanorių dalinius – šį kartą apie Kijevo 12-jį teritorinės gynybos batalioną. Problemos tos pačios – nėra amunicijos, įrangos, neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Visi šie klausimai turi būti užduodami Gynybos ministerijos vadovybei. Ir turi būti operatyviai sprendžiami.

Bet prisiminkime, kad nutarimas dėl teritorinių batalionų numato ir tam tikrą vietos valdžios dalyvavimą jų kūrime ir aprūpinime (todėl tie batalionai ir vadinami „teritoriniais“). Tuo tarpu sričių, kuriose vietos valdžia iš viso dalyvauja procese – vos keletas.

Mane domina klausimas: kodėl niekas neužduoda klausimų? Kodėl nereiškia pretenzijų? Tai nesuprantama. Gali būti, kad jeigu vietos valdžios atstovai bent jau dėl padorumo užsiimtu šiuo darbu, tai ir problemų būtų mažiau?

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos daliniai išlaisvino nuo teroristų Jampolį ir Kirovską prie Donecko srities miesto Krasnyj Liman. Perimta tilto per Šiaurės Doneco upę kontrolė.

Tokiu būdu pagaliau (po kelių savaičių!) visiškai blokuotas Slovjanskas.

Iš mažų pergalių gimsta viena didelė.

2. Aukščiausioji Rada nutarė atiduoti Ginkluotosioms pajėgoms pinigus, kurie buvo sutaupyti Prezidento rinkimų metu (kadangi užteko vieno rinkimų turo, liko 600 mln. hrivinų).

Tai labai šaunu.

Bet yra vienas „bet“. Kaip tik šiandien liaudies deputatai išklausė už uždarų durų mūsų tiekimo atstovus – šie bandė paaiškinti, kodėl taip nusikalstamai lėtai įsisavinamos papildomos armijai skiriamos lėšos (o taip pat piliečių suaukotosios).

Situacija piktinanti. Gynybos ministerijos sąskaitose pinigų yra, ATO poreikiams specialiais įstatymais supaprastinta pirkimų procedūra, o tiekimo tarnybos laukia neaišku ko.

Aiškaus atsakymo kariniai valdininkai taip ir nepateikė. Pasiteisinimai „per mažai darbo jėgos“ ir „gamintojai nesusidoroja su užsakymais“ man nepanašūs į įtikinamus argumentus.

Rodosi, šie piliečiai, kas kad iš karinės žinybos, menkai susigaudo, kad kiekviena nupirkta neperšaunama liemenė gali reikšti išgelbėtą gyvybę. Čia be asmeninės atsakomybės (ir nedelsiant!) neišsiversime.

Mes prašome, kad liaudies deputatų darbo grupė, kuri kuruoja šį klausimą, bendradarbiautų su „Informacinio pasipriešinimo“ grupe – mes pasirengę konsultacijoms skirti mūsų Karinių-politinių tyrimų centro karinius ekspertus. Pirmieji pokalbiai ta tema įvyko šiandien, su mumis bendradarbiaujama. Tikiuosi, kartu mes išsiaiškinsime situaciją ir priversime aprūpinimo darbuotojus pasijudinti.

3. Užkarpatės srityje Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė bylą Facebook vartotojui už kvietimą nuversti valstybės valdžią.

Socialinius tinklus laikas valyti. Tuo labiau, kad niekas nepanaikino 109 Baudžiamojo kodekso straipsnio (už veiksmus, siekiant užgrobti valstybės valdžią). Jei mėgėjai agituoti už priešą ir kiti kenkėjai perkels savo veiklą į švarią ir jaukią įkalinimo įstaigą (kaip mažą mylimos „laisvos“ Rusijos modeliuką), – jiems čia bus komfortiškiau, o visuomenėje – švariau.

Plius Rada įvedė baudžiamąją atsakomybę už terorizmo finansavimą. Bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų su turto konfiskavimu.

Čia viskas aišku. Bedantė valstybė nenugalės niekada. Ir jei Ukraina po truputį pradeda augintis dantis – tai neabejotina priežastis optimizmui.

Birželio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 17-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos – tai globali provokacija. Ukrainiečių karinę uniformą vilkintys Rusijos diversantai, kurie dabar tūno pasienyje – tokios provokacijos instrumentai.

Nenustebsiu, jei rytoj pasienyje prasidės nesuprantami ir labai rezonansiniai persirengėlių „Ukrainos karių“ veiksmai, kurie bus pretekstas Putinui imtis pačių neadekvačiausių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Reikia atminti, kad provokatorius Hitleris, sviedęs pusę pasaulio į karo ugnį – kūdikis palyginti su provokatoriumi Putinu. Pastarasis neparodė net dešimtosios dalies to niekšiškumo ir klastos, kurią galėtų parodyti.

Jį sustabdyti gali tik tarptautinė bendrija, kuri labiau linkusi daryti gražius pareiškimus iš ciklo „ir jūsiškiams, ir mūsiškiams“, negu veikti.

2. Kaip ir reikėjo laukti, Sniežno tampa tvirtove – čia didinamas sunkiosios ginkluotės, kuri permetama iš Rusijos, kiekis. Užfiksuotas staigus smogikų skaičiaus augimas Donecko srities Jampolio gyvenvietėje.

Luhanske ir Donecko srities Krasnoarmeiskojes rajone pasirodė sistemos „Grad“. Tai idealus instrumentas kruvinoms provokacijoms iš smogikų pusės. Jiems taikių gyventojų žudymas ir kaltės už aukas vertimas ATO pajėgoms – jau kasdienybė. Deja.

3. Su teroristais viskas aišku. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėja kaltinimų ATO pajėgų adresu dėl veiksmų, dėl kurių yra aukų taikių gyventojų tarpe.

Mes pripratome, kad Rusija melu ir manipuliacijomis gimdo „priežastis“ tokiems kaltinimams paketais. Tačiau yra atgarsį sukėlusių atvejų, dėl kurių tikrai jėgos struktūros turėtų nedelsiant reaguoti ir imtis paaiškinimų.

Pavyzdžiui, kartu su Slovjansku apšaudomi gyvenamieji kvartalai Kramatorske. ATO štabas tvirtina, kad tai daro teroristai (kaip tai, beje, ir buvo minėtame Slovjanske).

Taikių gyventojų aukos – tai savaime neleistina. Tačiau dvigubai neleistina, kad vietos gyventojai tikėtu tuo vaizdeliu, kurį jiems pateikia teroristai.

Gerosios naujienos 

1. Prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad tebėra aktualus visuomenės poreikis turėti visiškai kitokią valdžią.

Ir dar koks! Bet po žodžių laukiam ir darbų. Pavargome tikėti žodžiais.

Dar Porošenka susitikime su parlamentinių frakcijų vadovais palaikė parlamento perrinkimą, apsvarstė Konstitucijos keitimo iniciatyvos įstatymo projektus.

Perrinkimas – žingsnis link ukrainiečių, o ne ukrainietiškai rusiškos Aukščiausiosios Rados. Konstitucinė reforma – svarbi dialogo su Donbasu dedamoji. Tai reikalingos ir šiuolaikiškos iniciatyvos. Ir vėlgi, laukiam konkrečių veiksmų.

2. Iš Rusijos atbėgęs smogikų vadukas Girkinas-Strelkovas perspėja Putiną „nenurašyti Naujarusijos“. Tai, Girkino manymu, Rusijos prezidentą nuvestų buvusiojo Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus keliu.

Šitie žodžiai – teroristo sielos šauksmas. Jei Putino pasiuntinukas imasi šantažuoti šeimininką, reiškia, jis tikrai užspeistas kampan.

Nors iš kitos pusės tai gali būti ir Rusijos specialiųjų pajėgų plano dalimi (žr. pirmą „Blogųjų naujienų“ punktą). Tikėsimės pirmojo varianto.

…O Miloševičiaus likimas labai tinka Putinui. Jis net pats neįtaria, kaip jam derės antrankiai ir kalėjimo konvojus.

3. Mes turime Ukrainos Prezidento įgaliotinį taikiam konflikto Donecko ir Luhansko srityse sureguliavimui. Šį postą užėmė I. Geraščenko.

Teroristai deryboms jau kelia savo ultimatumus, stengiasi diktuoti sąlygas. Tikimės, kad Irina Vladimirovna ras gerų ir įtikinančių žodžių, kurie smogikų vadeivas privers suvokti, kad moteriškumas toli gražu ne visada reiškia nuolaidumą.

…Bet kuriuo atveju Ukrainos valdžia jau pačios pareigybės įsteigimu pademonstravo gerą valią ir pasirengimą taikiam dialogui.

P.S. Bičiuliai, mes pastarosiomis dienomis menkai teinformuojame apie ATO. Toks santūrumas – dėl jėgos struktūrų interesų. Visą apie operacijas pateikiamą informaciją deriname. Prašome supratimo.

Birželio 16 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 16-oji.

Blogosios naujienos:

1. Mes neaptikome paskelbtoje RF Rostovo srities kryptyje didelės Rusijos šarvuotos technikos kolonos netoli Ukrainos sienos (pagal žiniasklaidos informaciją, ji judėjo link „Dolžansko“ pasienio patikros punkto).

Bet mes aptikome Rusijos padalinių perkėlimą prie sienos į šiaurę nuo „Dolžansko“.

Anksčiau situacija RF pasienyje, net atitraukus didelę dalį Rusijos kariuomenės, netapo mažiau įtempta. Priešingai, karo samdinių ir ginklų srautai iš Rusijos tapo dar tirštesni. Dabar šalia to dar grįžta ir buvusi visuotinės Rusijos armijos invazijos grėsmė.

2. Nuo šiandien, Rusija visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai – kaip pranešė energetikos ministras J.Prodanas, liko tik dujų, skirtų tranzitui į Europą, kiekis. Premjeras A.Jaceniukas pavedė Energetikos ministerijai ir Teisingumo ministerijai parengti įstatymo projektą dėl ypatingosios padėties energetikoje.

Tai nieko gero nereiškia nei gyventojams, nei įmonėms (o taip pat ir visai Ukrainos ekonomikai). Tai – tradicinis Maskvos „dujų karas“, kuriuo dabar Maskva nusprendė pastiprinti savo karinę invaziją į Ukrainą.

Pozityvas tik tame, jog dabar Ukraina, tegu ir priverstinai, tegu ir su rimtomis problemomis, bet spręs tą klausimą, kurį turėjo spręsti kaip minimum prie Juščenkos. Būtent – atsikratyti „draugiško“ Rusijos dujų glėbio.

Juk visi gerai žinojo, kad tas glėbys nieko gero mūsų šaliai nežada. Nepaisant to, toliau karštai glėbesčiavomės. Deja.

3. Kaip šiandien pranešė Ukrainos Prezidentas P. Porošenko, Ukrainos jėgos struktūros jau kontroliuoja daugiau nei 250 km valstybinės sienos su Rusija.

Porošenko, aš manau, optimistas. Jis mato apypilnę stiklinę. Aš, deja, pesimistas – aš matau apytuštę. Jei tiksliau – tai, kad šimtai valstybinės sienos kilometrų lieka nekontroliuojami. Čia rusai kartu su mūsų gimtaisiais teroristais išdarinėja ką tik nori.

Iki savaitės pabaigos Porošenka žada uždaryti visą sieną. Siūlau pasidžiaugti tada, kai tai įvyks.

4. Šiandien Aukščiausioje Radoje O. Liaško apkaltino Regionų partijos frakcijos lyderį A.Jefremovą tuo. kad šis skraido į Maskvą Kremliaus instrukcijų gavimui.

Jefremovas išsisukinėdamas atsakė: atsieit, jo vizitas buvo viešas, „tai buvo dalyvavimas prie apskrito stalo, ir tame nėra nieko slapto“. Reikia manyti, jog Jefremovas duoda užuominą, kad į jį kiekvienu momentu buvo nutaikytos kameros, taip pat ir tualete, o tai kur kitur jis gavo Putino instrukcijas.

Regionalas Maskvoje – tai kaip vaikas gatvėje. Tik nusisuk, jau vaikas taikosi kokią bjaurastį į burną įsidėti, o regionalas – FSB instrukciją į kišenę. Čia didelis skirtumas: vaikas, taigi, elgiasi nesąmoningai ir nekenkia visai šaliai vienu metu. Na, ir iš valstybinio biudžeto negauna atlyginimo-materialinės pagalbos-buto-lengvatų už savo bjaurastis.

Bet kokiu atveju, laikas eina, o mūsų teisėsaugininkai taip ir neskuba įvertinti kai kurių žymių politikų, aiškiai lošiančių berniuko Vovos komandos pusėje.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo tarybos posėdyje P. Porošenko pristatė pagrindinius savo plano artimiausiai perspektyvai punktus. Taip vadinamas prezidento „Taikos planas“ yra nutraukti ugnį Donbase iki savaitės pabaigos.

Aš, kaip ir jūs, išgirdęs šį pasiūlymą, iš pradžių nuoširdžiai nusikeikiau – susidarė įspūdis, kad ATO „numuilinama“, kartu su Donbasu. Bet visgi vertėjo išklausyti Porošenką iki galo.

Esmė, tikiuosi, aiški: pirmiausia, uždaryti sieną su Rusija (kad visos tos putinatliekos nustatų lįsti į Ukrainą), o tada duoti galimybę teroristams sudėti ginklus. Kas nepasislėpė, pardon, nepasidavė – jėgos struktūros nekaltos.

Planas geras. Bet yra dvi sąlygos: jeigu siena tikrai bus patikimai uždaryta ir jeigu ugnies nutraukimo metu smogikų bazavimosi vietos visame Donbase bus blokuotos (ne kaip Slovjanske). Be šių sąlygų, planas neturi prasmės.

2. Jau kelias dienas vyksta ATO performavimas. Aš nežinau, kiek „naujas formatas“ bus efektyvesnis už tą, kurį matėme iki šiol – gyvenimas moko vertinti pagal rezultatus. Nes žodžiais mūsų generolams viskas gerai.

Bet, panašu, legitimaus prezidento atėjimas į valdžią visgi pabudino iš miego mūsų strategus – sujudėjo. Kad tik prasmingai.

3. Ir dar kartą apie valstybės sieną. Šiomis dienomis sienos su RF blokavimą vykdo jau kita Pasienio apsaugos tarnyba. Dar ne visai atnaujinta, bet – procese.

Jau veikia vėl kuriamos motomanevrinės grupės. Kaudamiesi su teroristais, pasieniečiai mokosi veikti glaudžiai su kariuomene. Valstybės sienos apsaugos tarnybos mokymo centras pradeda ruošti „karo“ specialybių specialistus – kurie reikalingi būtent sukarintai sienos apsauga.

Tai – neabejotina teigiamybė. Ukraina ramiai nemiegos, kol neužrakins sienos su Rusija.

Birželio 3 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 3-sios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Kai tik antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos atnaujino aktyvius veiksmus, pasirodė informacija apie Rusijos pasienio rajonuose formuojamus smogikų būrius su tikslu juos perkelti į Donbasą.

Šiandieną pastebėtas autokolonos su ginkluotais teroristais formavimas Rusijos Federacijos Rostovo apskrityje.

Tačiau tuo pačiu metu matome, kad ATO štabas organizuoja bendradarbiavimą su pasieniečiais – bent jau dėl palaikymo aviacijos pagalba. Belieka tikėtis, kad tos autokolonos pavirs smirdančių pelenų krūva iš karto bandant kirsti sieną su Ukraina.

2. Luhanske šiandien tęsėsi susirėmimai tarp pasienio būrio ir smogikų.

Mus vakar tikino, kad ATO pajėgos praves plataus masto operaciją Luhanske gana aukštame lygyje. Tačiau iš tiesų jėgos struktūros pagelbėjo tik iš oro – ir tai, aviacijos panaudojimas labai apribotas teroristų veikimo iš gyvenamųjų miesto rajonų.

Šiandien aiškinomės situaciją. Ponai su antpečiais tvirtino, kad pajėgų permetimas į Luhanską, pasieniečiams į pagalbą, labai apsunkintas to fakto, kad ATO pajėgos aktyviai veikia Donetske – atseit nėra laisvų rezervų.

Iš gynybos ministro Kovalio vakare atėjo kitokia informacija. Atseit, pasieniečių Luhanske niekas nešturmavo, o tik šiaip – šaudo į juos iš neturėjimo ką veikt. Taigi ir pagalbos iš aviacijos jiems visiškai pakaks.
Nemanau, kad mūsų vaikinams Luhanske lengviau nuo tokių „paaiškinimų“. Susidaro įspūdis, kad juos tiesiog paliko likimo valiai.

3. Šiandien aktyvistai iš Luhansko, po Aukščiausiosios Rados sienomis, reikalavo atimti parlamentaro neliečiamybę iš Regionų partijos lyderio A. Jefremovo. Akcijos dalyviai įsitikinę, kad Jefremovas finansuoją terorizmą Luhansko apskrityje.

Tai, kad ieškant terorizmo finansavimo šaltinių daugelis galų vedą pas Jefremovą ir kai kuriuos kitus Regionų partijos narius (taip pat ir Komunistų partijos) – jau visiems žinoma. Klausimas tik kodėl Luhansko srities aktyvistai tai žino, o teisėsauga – ne.

Tiesa vėliau Generalinė Prokuratūra vis dėl to pareiškė, kad tikrina Jefremovą dėl juodų darbelių susijusių su smogikais. Tačiau kiek dar tikrins – neaišku, o kraujas rytuose liejasi jau ne pirmą savaitę.

Dar apie finansavimą. Grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, per gegužės mėnesį rimtai sumažėjo finansinės pagalbos dydis, kuri skiriama Donbaso smogikams per Krymą (dabar Putinas daugiausia padeda samdiniais ir ginklais). Pagrindinė priežastis – sėkmingas Ukrainos Saugumo Tarnybos darbas sustabdant tuos finansinius kanalus.

Šiomis sąlygomis „vidiniai“ finansavimo kanalai teroristų grupėms tampa žymiai svarbesni. Nes visi puikiai supranta, kad nebus pinigų – nebus ir terorizmo. Čia kad būtų aiškiau, kaip svarbu neutralizuoti „sponsorius“ iš Regionų ir Komunistų partijų.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Doneckas, Slavjanskas, Krasnyj Liman – puolimas vyksta daugeliu frontų.

Į Krasnyj Liman su mūšiais įžengė Nacionalinė gvardija. Slovjanske teroristams irgi nesiklosto. Netoli Semenovkos šiandien sunaikinta jų bazė. Ir ko tik jie neveblena, bandydami nors kiek atitolinti neišvengiamą atpildą – ir kad jėgos struktūros šaudo vaikus, ir kad ATO lėktuvai ir sraigtasparniai numušinėjami pundais, ir kad armijos artilerija šluoja nuo žemės gyvenamuosius namus ir ligonines.

Tai – panika. Visiškai dėsninga.

2. Atitinkamai, itin apgailėtinai atrodo smogikų vadukų bandymai nutaisyti gerą veidą tokiame lošime.

Šiandien rusų teroristas Girkinas ėmėsi talpinti į socialinius tinklus degančių tankų ir BTR-ų nuotraukas iš Rusijos-Gruzijos 2008 m. konflikto ir susidūrimų Kinijoje 1989 m. Tiananmenio aikštėje laikų.
Ir parašė: „Skubu jus pasveikinti, draugai! Donbase prasidėjo totalus kerštas chuntai…“ Žodžiu, skubėkite išvysti.

Tai, kad smogikai neturi realių pergalės faktų – džiugina.

Rekomenduojame Girkinui kitą sykį mestelėti į socialinius tinklus ateivių sutriuškinimo scenos iš Holivudo „Nepriklausomybės dienos“ ekranvaizdį, ant ateivių kosminių laivų „prifotošopinus“ trišakių. Ir parašyti: „Imperiniai „DLR“ lakūnai murkdo banderininkų NSO laivus prie Slovjansko“.

Bet esu tikras, kad atsiras idiotų Rusijoje, kurie patikės ir tuo. O bus tų idiotų labai nemažai.

3. Valstybinės pasienio tarnybos vadovas N. Litvinas šiandien pareiškė, jog pasieniečiai pereina iš valstybinės sienos apsaugos rėžimo į gynybos režimą: atstato VPT karinį potencialą, blokpostai sustiprinami BTR-ais ir sunkiąja ginkluote, kasamos prieštankinės tranšėjos.

Tai, kad šių priemonių imtasi – labai puiku. Tik klausimas, kodėl viso šito nebuvo padaryta kovo mėnesį? Kodėl nebuvo formuojamos moto-manevrinės, turinčios šarvuotą techniką, grupės, nebuvo kasami išilgai sienos ištisiniai prieštankiniai grioviai Luhansko regione (nors jie kaimyniniuose regionuose yra), pasieniečiai negavo sunkiosios ginkluotės?

Ko laukė tris mėnesius, kol Rusija kimšo į Donbasą savo smogikus ir ginklus, – nesuprantama.

Bet šiandien, kaip raportuoja VPS, pasieniečiai turi 7 moto-manevrines grupes (tarp kitko, neaišku, kodėl jie neateina į pagalbą saviškiams Luhanske), rytinėje sienoje įrengta apie 200 blokpostų ir 400 ugnies taškų. Vis gi, geriau vėliau, nei niekad.

„Donbas“ savanoriai „stato į vietą“ Donecko miliciją

Savanorių batalionas „Donbas“ labai suprantamai paaiškino Donecko milicijai kur yra Ukrainos žemė. Ir kas bus jei jie ir toliau „sirgs letargo miegu“. Už KĄ jie tebegauna atlyginimą iš Ukrainos biudžeto? Paklausti KAM jie davė priesaiką tarnauti – tyliai stovi nuleidą akis. „Tylite? Gerai, vadinas bent kažkokie sąžinės likučiai dar jumyse išlikę..“

Dmitry Tymchuk. Gegužės 16-os apibendrinimas.

Broliai ir seserys, gegužės 16 apibendrinimas:

Blogybės:

1. Šiandien mes užfiksavome Rusijos kariuomenės, esančios už 100 km nuo sienos su Ukraina, pritraukimą arčiau sienos. Tačiau ji neatėjo visiškai iki sienos, tiesioginio matomumo zonos. Rusijos vadus įspėjo būti pasirengus “taikdariškai operacijai”. Mūsų pasieniečiai konstatuoja: provokacijos pasienyje nurimo. Tai panašu į tylą prieš audrą. Nors jeigu Putinas būtų norėjęs įvesti kariuomenę – Maskva gi tuoj pat būtų pripažinusi gegužės 11-osios pseudoreferendumus Donbase.

Galvojame, kad tai – vis dėlto seno spaudimo pratęsimas. Pažiūrėsim, kas dėsis artėjant prezidento rinkimams Ukrainoje. Bet reikia būti pasirengusiems viskam, – beje, Ukrainos gynybos ministerija atraportavo, kad kariuomenė pasiruošusi įsiveržimo scenarijui.

2. Antiteroristinė operacija ir vėl nuėjo nežinia kur. Po vakarykščių aktyvių veiksmų, jėgos struktūros labai staigiai nurimo. Ir tuoj pat gavo grąžos: Donecke ir Slovjanske vidury baltos dienos teroristai renčia kapitalius blokpostus. Atvaro statybinius kranus, stato betono blokus. Ir vėl šturmuojami daliniai ir netgi štabų struktūros – taip nutiko su Rytų operatyvinio Nacionalinės gvardijos junginio štabu Donecke. Jeigu atvirai – nusibodo. Man trūksta žodžių. Čia jau ne išdavystė ar ATO sabotavimas – tai kažkoks siurrealistinis kruvinas arthouse’as. Nesibaigiantis.

3. Krymo totoriai. Poryt – jų tremties metinės. Šiais metais jie ir vėl pažymės šią tragišką datą naujame kalėjime – tik dabar pavadintame ne “SSRS”, o “Rusijos federacija”. Bet kokius masinius renginius Krymo totoriams uždraudė. Visur vyksta kratos, Krymas užkimštas OMONu. Kitaip tariant – Putino demokratija. Mes neturime užmiršti savo brolių Kryme – nei totorių, nei ukrainiečių. Dabar Kijevas kažkodėl visiškai nekreipia dėmesio į jų problemas. Mes negirdime jokių griežtų ir aiškių pareiškimų Maskvai dėl grubiausių žmogaus teisių pažeidimų Kryme. Mes manome, kad tai – išdavystė. Mes, “Informacinio pasipriešinimo” grupė, atkuriame savo tinklą ir atnaujiname darbą Kryme. Tai – mūsų pareiga. Atleiskite, kad trumpam buvome jį atidėję.

Gerosios žinios:

1. Ukrainos generalinė prokuratūra pagaliau oficialiai pripažinto “Lugansko liaudies respubliką” ir “Donecko liaudies respubliką” teroristinėmis organizacijomis. Apie tai pranešė pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas N. Golomša. Tai, kad šiuos ponus, grobiančius, žudančius, plėšiančius, prievartaujančius niekaip nepavadinsi macramé mėgėjų klubu, buvo aišku kiekvienam. Bet pagaliau turime oficialią formuluotę. Kas yra teroristas – žino kiekvienas.

Šiandien aš dėl to netgi polemizavau su Rinato Achmetovo kompanijos atstove. Ji visam doram pasauliui mėgino įrodyti, kad bendradarbiauti su teroristais, kaip tai daro Achmetovo “Metinvest” (ir dar reikalaudamas iš Ukrainos pajėgų atsitraukti iš Donbaso) – taikos ir gerovės garantas. O aš, kritikuojantis šią švelnią draugystę – labai blogas žmogus. Matote, banditai Donecke – visai ne teroristai, o beveik mieli ir malonūs žmonės. Bet dabar šiems vaikinams jau nusiprausti nepavyks. Visi, kas pripažįsta “DLR” ir “LLR” ir su jais bendradarbiauja – oficialiai laikomi teroristų pagalbininkais. Be mūsų vietinių “kunigaikštukus” – Rytų oligarchų, tai skirta ir pagrindiniams terorizmo sponsoriui Ukrainoje – Rusijai.

2. JTO ataskaita dėl Ukrainos sudėjo taškus ant “i”. JTO papasakojo, kas iš tiesų yra prorusiški “liaudies pašauktiniai” (kaip juos vadina Rusija). Ir šis įvaizdis visiškai sutapo su tuo, ką matome mes – paprasti Ukrainos piliečiai, savo šalies patriotai. O matome mes banditus ir nusikaltėlius.

Juokingiausia, Rusija tuoj pat pasipiktino. Rusijos URM, įprastine megalysčių propagandos terminija, sukritikavo JTO. Rusijos valdžios manymu, jos sutręšę propagandininkai, kurie už purvo upes, liejamas ant Ukrainos, gauna Putino premijas ir apdovanojimus, – tai paskutinė teisingumo instancija. O visas pasaulis – melagiai.

Dievas mato, Kremliaus gyventojų galvose smegenis pakeitė ta pati surūgusi perlinė košė, kurią lapnoja Rusijos kareivukai Rostovo srityje, Ukrainos pasienyje.

3. Luhanske sulaikė pilietį, kurį vadina taip vadinamos “Pietryčių armijos” „vadu”, teroristą Aleksejų Rilke. Rodytųsi – kas čia tokio, nutvėrė eilinį banditėlį. Ausin jam – ir į cypę. Bet iš tiesų išsigimėlių, kiršinančių žmones Donbase, ne tiek jau daug. Pasodinti dešimtį – kitą prorusiškų “veikėjų” (kurie savo pasivadino ministrais, spikeriais ir vyriausiais vadais) – ir pusė problemų išspręsta. Tad – kuo daugiau tokių naujienų.

4. Ukrainos gynybos ministras šiandien pranešė: kariškiams, dalyvaujantiems ATO, bus gerokai padidinti atlyginimai, išplėstos socialinės garantijos ir lengvatos.

Tai –vienas iš labai retų atvejų Ukrainoje, kai reikia ir galima sveikinti naujus lengvatų gavėjus. Tuo pačiu premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė apūpinti būstų šeimas tų karių, kurie žuvo ATO metu. Ir tai taip pat labai aktualu. Vaikinai, liejantys kraują už šalies suverenitetą ir vientisumą – mūsų Didvyriai. Ir valstybė privalo padaryti viską, kad jie jaustų dėmesį ir rūpestį. Tai – teisinga.

Broliai ir seserys, gegužės 15 d. suvestinė

Vertė:Kastytis ir Arvidas

Broliai ir seserys, gegužės 15 d. suvestinė.

Blogosios žinios:

1. Prorusiški teroristai paskelbė ultimatumą : grasina pradėti ”karinę operaciją” prieš Ukrainos jėgos struktūras, jei šios neišvyks iš Donbaso. Įvykdymui duotos 24 valandos.

Akivaizdu, kad šiems nesubrendusiems strategams atimti iš benamio nebaigtą butelį alaus – taip pat ”karinė operacija”. Vis tik, pagadinti kraują visokiais išpuoliais ir šunybėmis jie gali.

2. Šie pavojingi aplinkiniams Donbaso klounai, be kita ko, ir toliau vaidina valstybingumą. Prorusiški pakalikai jau paskyrė keletą kažkokių savo ”premjerų” ir ”ministrų”, rengia ”konstituciją” ir ”parlamento rinkimus”.

Manau, kad šie vaikinai visiškai užsižaidė. Atėjo laikas jiems paaiškinti, kad jų ”parlamentarų” ir ”ministrų” vieta – šalia Napoleono palatos.

3. Panašu, kad jei Putinas nustotų krėst šunybes, tai jis nebebus Putinas. Ukrainos Prezidento rinkimams gegužės 25 jis paruošė ukrainiečiams savo krūvą mėšlo.

Konkrečiau – Maskva pranešė, kad 2014 gegužės 21-25d. Lipecko, Voronežo ir Riazanės rajonuose Rusijos oro pajėgos vykdys ”Aviadarts 2014” karines pratybas. Drąsieji „Putino ereliai” mokysis naudoti kovines raketas ir kitus ginklus prieš antžeminius taikinius, taip pat bandys įveikti tariamo priešo oro gynybos sistemas.

Šie bandymai įbauginti jau atsibodo. Putino maniakinis troškimas įteigti kitiems baimę rodo, kad yra rimtų įtarimų apie jo kompleksus. Atrodo, kad jie jau peržengė nekenksmingų psichikos sutrikimų ribas.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Kam tai patinka, kam ne, tačiau Ukraina kovoja. Praėjusi para buvo turtinga įvykių – mūsų kariškiai veikė. Smogikai tiesiog taip nepasiduoda, bet kai vyksta apgalvota ir suplanuota operacija, šansų jie turi nedaug.

Kad tik pačiu įdomiausiu momentu ATO vėl nepradėtų buksuoti. Falšstartai jau visiems nusibodo.

2. Donecko srities Velyka Novosilkos (Вели́ка Новосі́лка) rajonas išvalytas nuo prorusiško gaivalo. Čia suformuotas liaudies pašauktinių būrys, kuris apgins rajoną nuo separatistų. Pašauktiniai jau ėmė kontroliuoti rajono tarybą, rajono milicijos skyrių, prokuratūrą.

Man labai patiko, kaip pašauktinių būrio suformavimą pakomentavo savanorių bataliono „Donbasas“ vadas S. Semiončenko; „Visi valdininkai, perėjusieji į DLR pusę ir tuo pačiu praradusieji legitimumą, bus nušalinti nuo pareigų. Ginkluoti žmonės iš DLR pašauktinių bus blokuojami ir, jei kels tiesioginę grėsmę piliečių gyvybei ir sveikatai, naikinami“.

Komentaras telpa į vieną žodį – šaunuoliai!

3. Iždas atblokavo Ukrainos Gynybos ministerijos sąskaitos lėšas, kurias pervedė piliečiai labdaringai remdami kariuomenę.

Na, pagaliau gi. O tai vis kvepėjo idiotizmu: valstybė ir pati negali aprūpinti kariuomenės, ir piliečiams neleidžia to padaryti. Dabar kariuomenė nors nusipirks būtiniausių dalykų – pirmiausia ATO labui.

Belieka užtikrinti tų pinigų panaudojimo kontrolę. Nes kas tai yra karinis valdininkas, naudojantis „karinės paslapties“ dūmų uždangą vogimui – mes puikiai žinome. Karti patirtis išmokė.

4. Šiandien A. Turčynovas pasirašė Prezidento potvarkį r. 862/2014-rp „Dėl priemonių užtikrinti visuomenės informavimą apie antiteroristinę operaciją“.

Daugelis dalykų, apie kuriuos aš kalbėjau kiek anksčiau dėl informacinio darbo vykstant ATO, jau įgyvendinami. Prasidės normalus darbas su žurnalistais. Per tris dienas bus sukurta operatyvinė informacinė grupė. Žiniasklaidos atstovams bus užtikrintas saugumas ir darbo sąlygos, o visuomenei – visa operatyvinė informacija. O teisinga operatyvinė informacija – mūsų labai svarbus ginklas.

Šiam labai svarbiam darbui vadovaus Gynybos ministerijos karininkas. Mes siūlome paskirti papulkininkį Vladą Selezniovą – mes jį pažįstame jau ne pirmi metai, ir Kryme jis gerai pasirodė. „Viršuje“ mus kol kas palaikė – tikiuosi, viskas taip ir bus.

Bendrai kalbant, bičiuliai, galiu pasakyti vieną dalyką tuo klausimu. Šie veiksmai – tik ledkalnio viršūnė. Mes pagaliau pradedame telkti pastangas – aktyvistų-patriotų ir valstybės – informacijos fronte.

Mes, tai yra „IP“ grupė, liekame išimtinai visuomenine iniciatyva, neįeinančia į valstybės struktūras – mes įsitikinę, kad taip mes būsim efektyvesni. Tačiau mus girdi labai aukštame lygyje, ir mes turime abipusį norą dirbti dėl bendro reikalo, ir asmeniškai mane tai labai džiugina.

Laikas duoti Rusijai deramą atkirtį nors, pradžiai, informaciniame fronte. Gana trauktis.

Gegužės 14 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 14-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis taip vadinamas „visos Ukrainos nacionalinės vienybės apvalusis stalas“ prasidėjo farsu.

Regionų partijos frakcijos lyderis A. Jefremovas dėl antiteroristinės operacijos ėmėsi grasinti valdžiai. Esą, teroristai rytuose turį savo „nuomonę“, juos jaudinąs „istorinio teisingumo“ klausimas. O Ukrainos valdžia, išdrįsusi atremti banditizmą po Rusijos vėliava – vos ne budeliai ir niekšai.

Neaišku, ką Jefremovas laiko separatistų „teisybe“. Teisę žudyti, grobti ir kankinti žmones, plėšikauti ir vogti? Jei taip, tuomet juntama, tiesą sakant, Regionų partijos „tiesa“. Jos vadukai visokių janukovyčių pavidalu būtent tai ir darė, kai buvo valdžioje.

Aš jau ne kartą sakiau: dialogas su rytais – viena, o dialogas su teroristais – visai kas kita. ATO nenukreipta prieš taikius gyventojus, kad ir kaip jie kritikuotų Ukrainos valdžią. ATO nukreipta prieš terorizmą. Todėl visa Jefremovo ir į jį panašių retorika apie Ukrainos jėgos struktūrų veiksmus – nesąmonė ir aiški provokacija.

Beje, ciniškas ir veidmainiškas Jefremovas Ukrainos jėgos struktūras prilygino sovietų kariams, 1956 metais numalšinusiems Vengrijos sukilimą. Nesuprantu, jis ligonis ar melagis? Vengrijoje žmonės sukilo prieš okupantus. O Donbase okupantai po svetimos šalies vėliava kursto liaudį pasipriešinti gimtai šaliai. Kaip, būnant sveiko proto, įmanoma lyginti? Dėl tokios demagogijos net Simonenko ir Vitrenko nervingai rūko pašaly.

2. Donbaso separatistai rinkimų komitetų nariams ir jų šeimoms grasina susidorojimu. Luhansko krašto Antracito gyvenvietėje jie pagrobė apylinkės rinkimų komisiją. Tikslas aiškus – sutrukdyti gegužės 25-osios rinkimus.

Kuo arčiau rinkimai, tuo sunkesnėms dienelėms reikia ruoštis. Bet aš įsitikinęs – mes įveiksim. Tarp kitko, ir ESBO žada pasirūpinti tuo, kad rinkimai Ukrainoje įvyktų sąžiningai, skaidriai ir be įsikišimo iš išorės.

3. А.Тurčinovas pareikalavo pasieniečių pasiaiškinti, kokiu būdu apsiskelbęs Luhansko krašto „liaudies gubernatorius“ ir separatistų lyderis V. Bolotovas sugebėjo ramiai išvykti į Rusiją.

Pasieniečiai atsakė: taigi jam išvykti niekas neuždraudė. Esą nebuvo priežasties neleisti kirsti sienos.

Nežinau, juoktis ar verkti. Protu suvoki, kad mūsų biurokratinėje valstybėje pasieniečiai lyg ir teisūs. Bet situacija vis tiek atsiduoda marazmu. Ir labai stipriai.

4. Ukrainos Justicijos ministerija Ukrainos nuostolius dėl Krymo aneksijos vertina jau daugiau nei 1 trilijonu grivinų.

O juk tai tik pradžia. Ateityje Rusija ims vaginėti Ukrainos Juodosios jūros šelfo dujas – ji pati taip pareiškė. Galiausiai Putino afera Kryme mums kainuos (ir jau kainuoja) labai daug.

Gerosios naujienos:

1. Ir vėl tas pats „visos Ukrainos nacionalinės vienybės apvalusis stalas“. Dialogas prasidėjo, ir tai pliusas.

Sąžiningai pasakysiu: aš šitą renginį vertinu kritiškai. Priežastis paprasta: rytuose šiuo metu nėra lyderių, su kuriais galima būtų kalbėtis, kuriais tikėtų patys rytinių regionų gyventojai. Duok Dieve, kad klysčiau.

Bet Ukrainos valdžios bandymas išgirsti rytus ir būti pačiai išgirstai – neabejotinas pozityvas.

2. Ukrainos karinės oro pajėgos atstatė penkių zenitinių raketinių padalinių kovinį pajėgumą.

Zenitinis raketinis kompleksas С-300ПС

Zenitinis raketinis kompleksas С-300ПС

Iš tiesų to, kas atstatyta, beprotiškai maža tokiai dideliai šaliai, kaip Ukraina. Bet reikia suprasti padėtį. Gaila, mes negalime skelbti net bendriausio pobūdžio duomenų, tačiau Priešlėktuvinės gynybos srityje situacija labai nekokia. Kiekvienas pagerinimas yra aukso vertės.

3. Vienos Briuselio komunos vadovybė neleido savo teritorijoje vykti festivaliui „Randevu su Rusija“. Priežastis – Ukrainos įvykiai.

Civilizuotose šalyse žodis „Rusija“ vis dažniau tampa keiksmu – kaip agresijos ir blogio simbolis. Žodis „Ukraina“ vis labiau asocijuojasi su kova už laisvę ir suverenitetą. Ir tai tiksliai atspindi tikrovę.

4. Nacionalinės gvardijos gvardietis M.Gajus ir 95-ojo oro desanto būrio desantininkas S.Ševčiukas ant paties aukščiausio Slovjansko taško – televizijos bokšto ant Karačuno kalno – iškėlė Ukrainos vėliavą.

Ta vėliava reiškia labai nedaug, žinant, kaip laisvai Slovjanske jaučiasi teroristai. Bet ji reiškia ir labai daug – kaip ženklas, kad tai mūsų žemė. Ji aplaistyta mūsų vaikinų, žuvusių nuo samdinių ir savų kolaboracionistų rankų, krauju. Ir mes už ją kovosime.

Foto: http://inforesist.org

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod

Gegužės 13 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 13-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Šiandien baisi diena Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir visos šalies istorijoje. Tragiškesnė buvo tik 2005 metų sausio 9-toji, kai Saviroje žuvo 8 mūsiškiai.

Šiandien prie Kramatorsko žuvo 6 Ukrainos 95-osios oro desantininkų brigados, papuolusios į pasalą, kariai. Vėliau nuo žaizdų mirė dar vienas desantininkas.

Mūsų vaikinai žuvo ne atvirame mūšyje – tam prorusiškieji šunys neturi drąsos. Maskvos valdomi teroristai moka veikti tik užsislėpę – iš už nugaros, iš pasalų arba iš viso iš už taikių gyventojų nugarų. Tik niekšiškai ir šlykščiai. Tokia jų esybė.

Lieka daug klausimų padalinių vadams. Kodėl ATO rajone nesiimama elementaraus karinio aprūpinimo? Kur dingo žvalgyba ir kariniai konvojai? Į šituos klausimus kol kas neturime atsakymo.

Kiek ukrainiečių kraujo dar bus pralieta, kol stos taika – nepasakys niekas. Bet aš tvirtai tikiu ir žinau, kad mūsų vaikinai žuvo ne veltui. Jie savo gyvybėmis užmokėjo už mūsų šalies laisvę ir vienybę. Amžinai juos atminsime.

2. Šiandieninė tragedija prie Kramatorsko parodė, kad apie jokias derybas su teroristais, kaip kalba kai kurie politikeriai ir „ekspertai“, negali būti nė kalbos.

Donbase galima ir reikia kalbėtis su tais, kurie nori taikos. Su budeliais ir nusikaltėliais, kurie lieja ukrainiečių kraują ant ukrainiečių žemės, kalba trumpa. Ir kalbėti reikia labiau nei klausytis.

DNR grivina

DNR grivina – „Donbasas nesiklaups“

Gerosios naujienos:

1. Generalinė prokuratūra kels klausimą dėl taip vadinamos „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ pripažinimo teroristinėmis organizacijomis.

Iš tiesų, jau seniai laikas. Į sekmadienines mokyklas ir pagalbos benamiams burundukams fondus šios banditų struktūros mažai panašios. Tai tapo aišku ne šiandien ir netgi ne vakar. Todėl sunku pasakyti, dėl ko prokurorai taip ilgai gimdė savo šviesią mintį. Bet pagaliau pagimdė, ir ačiū Dievui.

2. OPG „Donecko liaudies respublika“ paskelbė sankcijas JAV ir Europos Sąjungai, uždraudę daliai jų politikų įvažiuoti į savo teritoriją.

Dieve mano, kokia nelaimė, koks nežmogiškumas. Dabar Barakas Obama iki šių metų lapkričio, kol veiks prieš jį nukreiptos „sankcijos“, negalės grožėtis Donbaso atliekų krūvomis. Kaip jis išgyvens šią tragediją – sunku pasakyti. Mes prašome Valstybinio departamento akylai stebėti JAV prezidentą – kad tik jis nepakeltų prieš save rankos.

Gerokai labiau pasisekė Angelai Merkel. Prieš ją „sankcijos“ veikia tik iki rugsėjo. Po to ji pagaliau galės aplankyti numylėtą Jenakijevą ir savo dvasinį pasaulį praturtinti bendravimu su tais, kurie kadais, kartu su Janukovyčium, kniaukdavo praeivių kepures. Nuskilo kanclerei, ką ir kalbėti.

Iš tikrųjų tai kuo labiau separatistai demonstruoja savo neadekvatumą ir bukumą, anekdotiškai save pateikdami, tuo geriau. Gal, pagaliau patys Donbaso gyventojai supras, su kokiais degeneratais jie susidūrė.

3. Tarp separatistų vyksta rimtos tarpusavio pjautynės. Įvairių grupių vadukai aiškinasi, kuris iš jų didesnis eilinio Donbaso vienkiemio imperatorius. Ten kaip Afrikos respublikoje – perversmas po perversmo.

Toje sumaištyje vos nenupylė apsišaukėlio Luhansko „liaudies gubernatoriaus“ V. Bolotovo (nors pagal „teisingos“ Rusijos žiniasklaidos pranešimus tai labiau panašu į eilinį propagandinį išsidirbinėjimą).

Kad ir kas ten vyksta, tegul pjaunasi. Į vorus stiklainyje – štai į ką panašūs šitie ponai.