Ekstremistai Donbase ruošia naujas provokacijas

Grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ operatyviniais duomenimis, ekstremistai Donbase rengiasi visiškai naujoms provokacijoms, kurių tikslas yra destabilizuoti situaciją regione.

Štai Kramatorske ekstremistai paskelbė vietos gyventojų „visuotinę mobilizaciją“, kurios priežastis – neva tai rengiamas autobusų kolonos su „Dešiniojo Sektoriaus“ atstovais atvykimas į miestą. Šiuo metu po Kramatorską kursuoja automobilis su garsiakalbiais, per kuriuos miestiečiai kviečiami mobilizuotis ir „duoti atkirtį puolantiems banderininkams“.

Mūsų duomenimis, Slovjanske išvykti į Kramatorską rengiasi smogikų būriai, skirti „pastiprinti“ vietinius separatistus.

Neatmetama naujų, vietos gyventojų aukų pareikalausiančių diversijų galimybė, kurias įvykdys separatistai bandydami jas pateikti kaip „Dešiniojo sektoriaus“ veiksmus.

Kaip kovoti su menamais civiliais

Tekstas iš internetų – tikrumo mes („ULLL“ irba „Laisvoji Ukraina“) netikrinome, o ir autoriaus jau nesigauna atsekti, tačiau atrodo pakankamai įtikinamai. Kadangi aptinkame jį įvairių portalų komentaruose, Facebook ir t.t., tai jaučiame pareigą pateikti jums laisvą vertimą: juk tai nebloga metodika, kurią dėl viso pikto vertėtų žinoti ir Lietuvos kariuomenei, ir visiems Lietuvos gyventojams.

Tai, ką šiomis dienomis daro Rusija, įtraukdama į tai ir „taikius gyventojus“ iš Donbaso – visai nėra naujas dalykas. Panašias taktikas prieš Kroatijos kariuomenę naudojo serbai, kai buvo okupavę Rytų Kroatijos žemes: ir šaudydavo iš už „taikių“ galvų, ir tais pačiais civiliais blokuodavo karinę techniką.

Ukrainos desantininkų šarvuočiai (BMD) buvo užgrobti, kai juos apsupo ginkluotų teroristų remiami „taikūs gyventojai“

Jie pririnkdavo ir instruktuodavo tuos „taikius gyventojus“ Serbijos diversantų rengimo centruose, paskui permesdavo per užkardas ir apgyvendindavo namuose, kuriuos būdavo apleidę kroatų pabėgėliai. Beje, tais „taikiais etniniais serbais“ buvo daugiausiai atitarnavę kariškiai, turintys tuos pačius motyvus, kaip ir kai kurie prorusiški protestuotojai Ukrainoje – užsidirbti iš kraujo praliejimo.

Dėl tų taip vadinamų „taikių gyventojų“ veiksmų kroatai patirdavo gana juntamus nuostolius – ir žuvusiaisiais, ir per prarastą karinę techniką. Jau nekalbant apie pažeminimą, kokį dabar ukrainiečiai patiria, kai iš mūsų (ukrainiečių – vert.) karių atima automatus ir šarvuočius.

Su tuo reikėjo kažką daryti, tad kroatai priėmė sprendimą. Sprendimas buvo sunkus, tačiau, kaip parodė ateitis, būtent šis sprendimas leido išgelbėti tūkstančius gyvybių iš abiejų kariaujančiųjų pusių.

Kai reguliarūs Kroatijos Respublikos daliniai suartėdavo su serbų kareiviais, savanoriais ir „taikiais“ gyventojais (skirtumas tarp visų šių buvo labai sąlyginis – panašiai, kaip ir dabar Donbase), kroatai iššaudavo į orą specialią signalinę raketą. Raketa reiškė, kad lygiai po 30 sekundžių po signalo visi žmonės, esantys kovos veiksmų zonoje, bus laikomi kariškiais. Tos 30 sekundžių buvo skirtos tam, kad visokie atsitiktiniai praeiviai ir žiopliai galėtų pasišalinti iš susidūrimo vietos.

Apie tai buvo pranešama laikraščiuose, per televiziją ir atsišaukimuose, kurie būdavo platinami konflikto zonoje.

Rezultatas – greitas ir radikalus: vos po kelių susidūrimų visokių atsitiktinių žmonių ir žioplių skaičius kovos veiksmų zonoje sumažėjo praktiškai iki nulio. Užtikrintai žinodami, kad po pusės minutės kariuomenė ims dirbti nesicackindama, dauguma paprastų žmonių nuspręsdavo geriau neerzinti savo likimo.

Taip elgdamasi, kroatų kariuomenė laikėsi karo taisyklių – tą vėliau patvirtino Hagos tribunolas, nagrinėdamas buvusios Jugoslavijos įvykius. Tribunolas nusprendė, kad legendinis kroatų generolas Ante Gotovina elgėsi teisėtai*: visi tikrai taikūs gyventojai visada gaudavo galimybę saugiai pasišalinti.

Šiuo metu vykstanti „antiteroristinė operacija“, kurią Ukrainoje rengia Oleksandras Turčinovas, Arsenas Avakovas ir kompanija – tai gėda ir pažeminimas mūsų (Ukrainos – vert.) šaliai.

O tam, kad laimėtume, mums vertėtų pasimokyti iš kroatų – jie sugebėjo atsilaikyti prieš stiprią, gerai ginkluotą, visais atžvilgiais pajėgesnį priešą, dėl to, kad:

nebijojo daryti sunkių, tačiau teisingų sprendimų;
labai, labai smarkiai mylėjo savo šalį.

———-

* Čia matyt turimas omeny teismas, kuriame buvo kaltinama, kad generolas Ante Gotovina ir kitas generolas Mladen Markac vykdė etninius valymus 1995 vykdytame puolime, per kurį Kroatija iš Serbijos atsikovojo anksčiau užgrobtą Krajiną. 2011 metais buvo nuspręsta, kad jie kalti, o Ante Gotovina buvo nuteistas 24 metais kalėjimo. Vėliau, 2012 metais peržiūrėjus faktinius ir patikrintus duomenis, buvo nustatyta, kad jie nepadarė pažeidimų, tad abu generolai buvo galutinai ir neskundžiamai išteisinti.

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.

Nacionalinės gynybos štabas siūlo piniginį atlygį

Borysas Filatovas parašė savo FB paskyroje 2014.04.17, po vidurnakčio:

Pirmieji specialiojo bataliono „Dnepras“ padaliniai yra suformuoti ir pasiruošę vykdyti kovines užduotis. Įrengti blokpostai.
Aš daug mąsčiau apie įvykius Donecke ir Luganske. Priėjau vienos išvados – tai varguomenės revoliucija. Maištauja pavargę, nusivylę ir valdžios neišklausyti žmonės.

Viktoro Janukovyčiaus klika, panardinusi mūsų bendrapiliečius į nevilties akivarą, šiandien juos provokuoja separatizmui, dalindama iš žmonių pavogtus pinigus ir žadėdama ateitį nedraugiškos kaimyninės šalies sudėtyje.

Mūsų rusakalbiai broliai iš Donbaso. Susipainioję. Praradę kelrodžius. Susigundę saldžiais niekšų pažadais.

Mes turime jums pasiūlymą.

Už kiekvieną grąžintą šautuvą išmokėsime – už automatą 1000 USD, už kulkosvaidį 1500 USD, granatsvaidį 2000 USD.

Už kiekvieną perduotą „žalią žmogeliuką“, kitaip samdinį, žengusį ant mūsų bendros žemės ir bandantį mus sukiršinti brolžudiškam karui – 10 000 USD apdovanojimą.
Už kiekvieną išlaisvintą pastatą, perduotą vietinei valdžiai ir „Dnepro“ bataliono specialiosios kuopos „Donbasas“ apsaugai – 200 000 USD apdovanojimą (be to, vietinės bendruomenės turi teisę bet kuriuo metu laisvai patekti į pastatus).

Visa informacija, pinigų perdavimo vietos, kontaktiniai telefonai bus pranešti rytoj specialiame Nacionalinės gynybos štabo pranešime.

šaltinis: https://www.facebook.com/borys.filatov/posts/630094147072486

Balandžio 15 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 15 įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. RF ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas Ukrainai pranašauja pilietinį karą. „Ukrainoje vėl liejosi kraujas. Šalis gyvena pilietinio karo nuojauta. Tai labai liūdna“, – pareiškė jis prieš prasidedant aktyviems Ukrainos jėgos struktūrų veiksmams Donbase.

O iš tiesų, pone Medvedevai, liūdna tai, kad jūs veidmainis, ir ne itin įžvalgus veidmainis. Jei proto būtų šiek tiek daugiau – tai sulauktumėt antiteroristinės operacijos pradžios, o po to jau virkautumėt apie „pilietinio karo pradžią“ Ukrainoje. O dabar išdavėte savo kremlinio boso planus paskandinti Ukrainą pačių ukrainiečių kraujyje.

2. RF prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškimus apie Rusijos karių buvimą rytų Ukrainoje pavadino „absurdiškais“.

Mes atsimename, kaip prieš kelias savaites Kremlius apsiputojęs neigė savo kariškių buvimą Kryme. O paskui pasirodė, kad jų ten 22 tūkstančiai.

Dabar mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, primygtinai siūlome Kremliui perskaičiuoti, kiek karių yra, pavyzdžiui, RF Ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos Generalinio štabo 2-osios atskirosios specialiosios paskirties brigadoje Pskovo apskrityje. Nes mes turime negeros informacijos, kad ne visi šie kareivėliai sėdi namuose Rusijoje. O mes už savo informaciją, skirtingai nei Peskovas, atsakome.

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija (ATO). Visa diena praėjo belaukiant jos pradžios.

Rusijos masinio informavimo priemonės pradėjo isterikuoti, kaip į tikėjimą atverčiami nekrikštai. Beprotės Kasandros stiliumi „Matau Troją ugnyje!“ Suprask, Slovjanskas jau dingo po taikų gyventojų, kuriuos sušaudė Banderos kariuomenė, lavonų terikonais.

Iš tikrųjų visa diena praėjo vykdant parengiamuosius ATO darbus.

Aktyvių veiksmų imtasi gana ribotai – tačiau sėkmingai. Be kita ko, buvo išlaisvintas aerodromas Kramatorske.

Tačiau visą Donbasą apimančių veiksmų nebuvimas neturėtų sukelti pesimizmo. Vyksta apgalvotas, nuodugnus pasirengimas. Verta suprasti, kad operacijos vadovybė buvo paskirta vos prieš keletą valandų.

Labai tikiuosi, kad mes su jumis labai greit pamatysim daugiau pozityvių rezultatų iš viso regiono.

2. Mūsų, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės, duomenimis, Donecko srities miestuose – Severodonecke ir Lisičianske – teisėsaugininkai ir šachtininkai glaudžiai bendradarbiaudami labai greitai sutramdė visas separatizmo apraiškas tarp vietinių Vladimiro Putino mylėtojų.

Organizuotas bendras miestų patruliavimas. Kontroliuojami įvažiavimai, jei kartais apsilankytų „gastrolieriai“.

Tai – ryškus pavyzdys: ten, kur nėra „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rusijos, ekstremistai neturi jokių šansų išsiūbuoti situaciją. Sauja miesto kvailelių negali diktuoti savo valios bendruomenei.

Dabartinių teroristinių akcijų jėga – tai, kad jose dalyvauja profesionalai iš Rusijos specialiosios paskirties dalinių. Be Kremliaus pagalbos visas tas stanginimasis, siekiant nublokšti regioną į pilietinio karo gaisravietę, yra pasmerktas žlugti.

3. Donecke gubernatorius Taruta surengė pasitarimą. Atsiskaitė: miestų galvos ir regiono rajoninių valstybės administracijos organų vadovai „pasmerkė separatizmo apraiškas ir pasisakė už nacionalinę vienybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Toliau Taruta papasakojo apie tai, kad „centrinė valdžia išgirdo regionus“ ir yra pasirengusi decentralizavimui. Bet tai antraeilis dalykas. Iš tikrųjų svarbiausia – išsaugoti šalį.

Čia viskas paprasta. Arba tu ukrainietis su Ukrainos vėliava, ir tada tu – savas. Arba – ukrainietis su Rusijos vėliava, ir tada – še tau, fašiste, granatą. Kare kaip kare.

Foto: crisisua.net

Kuo gąsdina Rytų Ukrainos gyventojus?

Donecko žurnalistai surinko įvairiausius gandus, kuriais maitinami prorusiškų mitingų dalyviai. Visi šie gandai buvo išgirsti iš protestuotojų. Kai kurie iš šių gandų panašūs į klaikius kliedesius, tačiau tai nėra juokai – karo baimė ir informacinis vakuumas sudaro puikią terpę neįtikėtinoms fantazijoms. Būtent baimė yra esminis separatistinių akcijų variklis. O kuo bukesnė priežastis baimei, tuo ta baimė didesnė, o pagalbos šauksmai Putinui – garsesni.

Kai žmonės prisiklauso visokių gandų, juos apima panika.

Tarp kitko, ir Lietuvoje prieš ketvirtį amžiaus sklido daug panašių gandų – kaip tik Atgimimo metais, kai Lietuva laisvinosi iš Sovietų Sąjungos. Daugelį tų gandų labai tikslingai skleidė kompartijos, Jedinstvo ir KGB veikėjai. Nuslopinti tuos gandus buvo gana sudėtinga, o Lietuvos Nepriklausomybe abejojantys žmonės buvo linkę tais absurdiškais gandais tikėti.

Taigi, pasimėgaukite polittechnologų ir liaudies kūrybos perlais – jie galėtų kelti nesuvaldomą juoką, jei ne tai, kad jie kelia nesuvaldomą baimę, labai realius protestus ir dar realesnes žmonių aukas.

Continue reading →

Laisvoji Ukraina

Žinios iš Ukrainos

Tag: Donbasas