Gegužės 12 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 12 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Teroristų būrelio, pasivadinusio „Donecko liaudies respublika“ publikėlė pranešė apie savo „nepriklausomybę“ ir pasiprašė į Rusiją.

Suprantama: kur dar jiems prašytis, kai viskas buvo atlikta pagal Kremliaus užsakymą ir už jo pinigus? O be Rusijos, kitų teroristinių valstybių regione ir nėra.

Putinui užteko proto kol kas tiesiai nepripažinti pseudoreferendumo, kurį vakar tarpuvartėse vykdė linksmieji „DLR“ alkoholikai. Tačiau Maskva pareiškė „gerbianti“ jo rezultatus. Nors šito pasityčiojimo iš sveiko proto neįmanoma gerbti, jei nesi pamišęs.

Putinas vėl žaidžia dvigubą žaidimą. Iš vienos pusės jis neina į tiesioginį konfliktą su Vakarais, kurie „referendumo“ kategoriškai nepripažįsta. Tačiau iš kitos pusės Maskva vis tik bet kurią minutę gali pripažinti „DLR“ ir į Ukrainą įvesti kariuomenę. Vietos manevrui yra palikta.

2. Tuoj po „referendumo“ vienas iš Rusijos samdinių pasiskelbė Vyriausiuoju vadu ir paskelbė Ukrainai karą. Tiesa, jo sugėrovai, pardon, bendraminčiai nedelsdami nuo karo paskelbimo atsižegnojo.

Man štai kas įdomu. Visa ta šutvė Ukrainos valdžią ir Ukrainos patriotus laiko „Vašingtono ir Vakarų statytiniais“. Tai iš karto ir skelbtų karą NATO. Būtų juokingiau.

Blogai tai, kad „Vyriausiasis DLR vadas“, kuris iš tikrųjų turėtų komanduoti palatos kaimynams, sėdi ne psichiatrijos ligoninėje, sanitarų priežiūroje, o laisvai šliaužioja po Ukrainą.

Įdomu ir tai, kad bėglys Janukovyčius taip pat ėmėsi vapėti, kad Kijevas privalantis išvesti Ukrainos kariuomenę iš Ukrainos sričių ir iš esmės pripažino „DLR“. Tas stuobrys net nebandė mąstyti: jei jis save laiko „legitimiu prezidentu“, tai jis yra ir Vyriausiasis vadas. O „DLR“ šią vietą jau užėmė Kremliaus samdinukas. Susimovei, Vitia.

Gerosios naujienos:

1. Dniepropetrovsko regiono Donecko ir Luhansko miestai gali tikėtis tolesnio vystymosi vieningos Ukrainos sudėtyje.

Aš – apie alternatyvųjį referendumą už Luhansko ir Donecko regionų prisijungimą prie Dniepropetrovsko krašto. Sprendžiant pagal išankstinius oficialius šio referendumo duomenis (apie 70% – už prisijungimą prie Dniepropetrovsko regiono), Donecko ir Luhansko kraštų gyventojai aktyviai stengiasi užmiršti „DLR“ tarsi blogą sapną.

Panašūs rezultatai gauti Donbaso referendume – apklausoje už vieningąją Ukrainą.

Mes neturime pagrindo nepasitikėti šių dviejų referendumų organizatoriais. Galų gale, jie turi normalius biuletenius ir komisijos protokolus su antspaudais, balsavimo procesas buvo organizuotas tinkamu būdu. O ne kaip „DLR“ – tualetinio popieriaus lapeliai, garsiai pavadinti „biuleteniais“, kuriuos garažuose suskaičiavo driskių gaujos.

2. Europa jau visiškai aiškiai supranta, kas yra kas Ukrainos krizėje.

Šiandien Švedijos URM vadovas Karlas Bildtas pareiškė: „Prezidentas Putinas pasakė du dalykus: pirma, kad taip vadinamas referendumas būtų atidėtas. Tai neįvyko… Antra – kad jis atitrauks Rusijos armiją nuo sienos. Tai neįvyko… Mes turime vertinti Maskvą ne pagal žodžius, o pagal darbus“.

Aukso žodžiai. Kiekvienam Europos valdininkui ir politikui – įsirašyti į bloknotėlį.

3. Šiandien spaudos konferencijos metu žurnalistai suglumino Regionų partijos frakcijos vadovą A. Jefremovą (tarp kitko, jis pareiškė separatistų „referendumo“ nelaikąs farsu). Jo ilgai ir įtikinamai prašė papasakoti apie tai, kaip kartu su Achmetovu finansuoja prorusiškuosius teroristus.

Jefremovas labai drovėjosi ir atsikalbinėjo.

Dar įdomiau atsitiko su Achmetovu. Taip vadinamas „liaudies gubernatorius“, separatistų lyderis P.Gubariovas Rusijos žiniasklaidai papasakojo, kad Achmetovas Donecke finansavo separatistus. Regionų partija kaip mat piestu stojo ginti Achmetovą ir apšaukė Gubariovą bepročiu, perėjūnu bei aferistu.

Apie Achmetovą atskira šneka. Įdomu tai, kad regionalų lyderis Jefremovas, gindamas separatistus, iš esmės gina perėjūnus ir aferistus, kaip juos ir vadina pati Regionų partija. Na, argi šie žmonės turi smegenų?

Taip pat šiandien l.e.p. A.Turčinovas pareiškė, jog Ukrainos Komunistų partija gali būti uždrausta teismo keliu, – todėl, kad palaiko separatistus ir vykdo pseudoreferendumus.
Aš – abiem rankom „už“. Seniai reikėjo atsikratyti tų antiukrainietiškų puvėsių.

D.Tymčiukas: „Referendumas Donbase – tik vienas iš figos lapelių Maskvos planams

tymchuk_3

2014 05 12

Apie pseudoreferendumo Ukrainos rytuose reikšmę, taikdariškos operacijos tikimybę, pilietinį karą ir situaciją Donbase pasakoja TSVPI vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Ar šiuo metu „DLR“ marginalų vykdytas referendumas pakeis įvykių rytuose eigą?

Vertinti Rusijos operacijos prieš Ukrainą eigą, remiantis panašiais separatistų pseudopolitiniais ėjimais – tai tas pats, kaip spręsti apie kariuomenės kovinę parengtį pagal stovyklos viešnamio darbo kokybę.

Mes visi puikiai suprantame, kad šis referendumas – tai tik figos lapelis, kuriuo Maskva pridengia savo veiksmus. Iš anksto buvo aišku, jog Maskvai nusprendus įvesti savo armiją, tai įvyks nepriklausomai nuo „referendumo“ sėkmės ar nesėkmės. Kremliui tai – tik papildoma priedanga.

Žinoma, patogiau tai padaryti prisidengus “ pareikštos Donbaso gyventojų valios gynyba“. Bet, jei nepavyks gauti norimo vaizdelio, Putinui tai nebus globali problema. Patikėkit, jei koks nors užmanyta įsiveržimo priežastis atpuola, Maskva kaip mat ras dar dvi-tris.

– O koks pretekstas galėtų būti alternatyva „referendumui“?

Dabar Maskva sudarė mažiausiai du pretekstus savo kariuomenės įvedimui.

Pirmasis – tai jau minėtas pseudoreferendumas. Čia viskas maksimaliai aišku. Esą rytų gyventojai nenori gyventi vieningoje Ukrainoje, tai reikia „apginti“ jų apsisprendimą, neleidžiant Kijevui jėga sulaikyti Donbasą Ukrainos sudėtyje.

Antrasis – pavadinti Rytų Ukrainos įvykius „pilietiniu karu“ ir parengti savųjų „taikdarių“ įvedimą. Aišku, gelbstint „tėvynainius“ ir „brolišką tautą“ nuo „kraugeriškos Kijevo chuntos“.

– Argi negalima apeliuoti į JTO taikdarių potencialą? Toks sprendimas atrodytų visai logiškas, Rusijai prakalbus apie taikdarystę.

Visas Kremliaus cinizmas yra tame, kad būtent Rusija ir neleidžia panaudoti JTO instrumentų Ukrainos situacijai spręsti. Dėl Rusijos JTO Saugumo Taryba negali net įvertinti Ukrainos įvykių. Apie kokią taikdarių operaciją dar galime kalbėti? Kol Rusija, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę, instrumentas, vardu JTO, panašus į gražuolę impotento lovoje. Kad ir kaip viliojančiai atrodo, bet – nulis naudos.

Putinas kaip niekas kitas supranta, kad bet kurios kitos, tik ne jo, kariuomenės įvedimas į Ukrainą – tai jo planų Ukrainos atžvilgiu žlugimas. Net jei Maskva įtikinamai įrodys, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas ir valdžia naikina taikius gyventojus (nors mes to nematome – sunku pavadinti „taikiais gyventojais“ tuos, kurie iš NPGS (nešiojamų priešlėktuvinių ginklų sistemų) numušinėja sraigtasparnius ir granatsvaidžiais daužo mūsų jėgos struktūrų šarvuotąją techniką).

Esmė ta, kad tarptautinė teisė grindžiama valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo prioritetu piliečių teisių gynimo atžvilgiu. Tuo viskas ir pasakyta. Net jei į Ukrainą įžengtų JTO taikdariai ne iš vakarų šalių, o iš Australijos ar Meksikos, Rusijai tektų atsisveikinti su savo žydromis svajonėmis suskaldyti Ukrainą.

– Na, o pagal faktus – ar Ukrainoje vyksta pilietinis karas?

Aš pasakyčiau, mes stovime ant jo slenksčio. Šiomis dienomis tik viename Donbaso mieste – Mariupolyje – mes pamatėme kai ką panašesnio į pilietinio karo formatą. Tai yra – kai valdžiai priešinasi ne krūva Rusijos samdinių ir specialiosios paskirties karių kartu su Maskvos finansuojamų mūsiškių separatistų gauja, o iš tikro „idėjiniai“ piliečiai. Net jei pagrindinė jų dalis – marginalai, tai nėra svarbu.

Būtent todėl Ukrainos jėgos atstovai greitai pasitraukė iš Mariupolio, nors pajėgumų ir priemonių būtų visiškai užtekę pilnai miesto kontrolei (tarp kitko, toj pačioj Rusijoj jėgos struktūros niekad neatsitrauktų iš miesto, jie „skandintų“ visus iš eilės – sprendžiant pagal ilgus metus besitęsiančius Kaukazo įvykius).

Ukrainos valdžia tiesiog išsigando to, jog štai dabar iš tikrųjų reiks šaudyti į paprastus piliečius – pirmą kartą per visą ATO. Ir ją, tai yra, valdžią, sunku už tai teisti. Bent jau Mariupolyje ši riba, už kurios prasideda pilietinis karas, nebuvo peržengta.

Tačiau Mariupolis yra rodiklis. Taip, vienas miestas, tegu ir regioninės reikšmės, – ne itin svarbus. Bet čia mes pamatėme, kaip tiek ilgai Maskvos primetinėjamas scenarijus vis tik ėmė realizuotis. Ir tai didelį nerimą keliantis signalas.

Kokia rusiškojo scenarijaus „sėkmės“ priežastis?

Akivaizdi priežastis – rusiškos propagandos sėkmė. „Kraugeriai ir naujagimių ėdikai“ iš „Dešiniojo sektoriaus“, „budeliai“ iš Nacionalinės gvardijos, „Kijevo chuntos“ valdoma klastinga ir niekšiška UST – visi šie Maskvos propagandos vaiduokliai Donbase vis tik veikia. Ir reikia pripažinti, kas Ukraina praktiškai nesipriešina Kremliaus agitpropui.

Tačiau yra ir gilesnis paaiškinimas, ir apie tai ne kartą kalbėta gerokai prieš dabartinius įvykius. Ukraina, kaip valstybė, niekada nesistengė užkariaut rytų protus ir sielas. Ir dabar Putino propaganda Donbase suveikia tik todėl, kad užpildo ideologinį vakuumą.

– O kodėl kas nors turi Donbasui aiškinti, kas yra gerai ir kas yra blogai? Kodėl pats Donbasas negali atskirti pelų nuo grūdų, Putino autoritarinę propagandą nuo demokratinių vertybių? Ir jei jau reikalai pasisuko ta linkme, ar ne paprasčiau atsisveikint su Donbasu, kaip pataria kai kurie ekspertai ir politologai? Kam primetinėti jam svetimas vertybes ir jėga tempti į nuostabią ateitį?

Pirma, Donbasas nėra Putino kelionės Ukraina pabaiga. Tai tik jo antras žingsnis po Krymo. Jei mes atiduosime Donbasą, kaip mat panašus scenarijus apims kitas rytines sritis ir Ukrainos pietus. Čia nėra jokių abejonių. Todėl dabar pavojuje visai ne vien tik Doneckas ar Luhanskas, tai reikėtų aiškiai suprasti.

Antra, norėčiau pataisyti ir jus, ir patį save. Mes nekalbame apie visą Donbasą. Dabar mes iš tikro kalbame apie mažesniąją jo dalį – mažiau nei trečdalis regiono apnuodytas šiuo rusišku užkratu ir, daugiau ar mažiau, atstumia Ukrainą.

Visgi daugelis vietinių gyventojų pasiruošę diskutuoti apie regiono vaidmenį ir vietą vieningoje Ukrainoje, apie visos šalies ateitį.Taigi, reikia išnaudoti šį dialogo siekį bendriems sprendimams. Beje, Ukrainos valdžia dabar būtent tuo ir užsiima – galimas daiktas, riekia tik aktyviau kviesti regionus diskusijai ir bendram darbui.

Reikia suprasti, kad tik primityvūs žmonės Rytuose laukia, jog ateis gerasis Putinas ir už gražias akutes ims dalinti „Gazpromo“ pinigus bei akcijas. Jie pasiruošę už išmaldą priimti bet kokią diktatūrą – kad tik nereiktų dirbti. Laimei, tokių žmonių nedaug. Kiekvienas adekvatus pilietis supranta, koks idiotizmas yra tikėti geru caru. Savąją šalį reikia statyti patiems.

Trečia, apie tai, kad numoti ranka ir atsisveikinti su Donbasu. Iškart klausiu: o kas jums davė teisę va taip imti ir išduoti 70-80% Donbaso gyventojų, mūsų tėvynainių ir brolių, kurie nenori išeiti iš Ukrainos?

Rusai mėgsta kartoti, kad „rusai saviškių nepalieka“. Nors iš tikro, Rusijos istorija – tai ištisa išdavysčių istorija. Nebūkime į ją panašūs. Tai – ne mūsų vertybės.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/news/251-dtymchuk-referendum-na-donbasse-lish-odin-iz-figovyh-listochkov-dlya-planov-moskvy

vertė Lightning Rod

Donbasas liko namuose. Separatistų referendumas žlugo.

Milijonai Luhansko ir Donecko sričių gyventojų ignoravo neteisėtą separatistų referendumą. Donbasas prieš smogikus nubalsavo kojomis.

10

Dauguma Luhansko ir Donecko sričių gyventojų ignoravo neteisėtą separatistų referendumą. Ukrainos piliečiai atsisakė palaikyti smogikus. Išankstiniais sociologų vertinimais, neteisėtoje apklausoje dalyvavo iki 10% dviejų sričių, kurių teritorijoje gyvena 6,5 mln. žmonių, gyventojų. Tankiai gyvenamuose rajonuose separatistai sąmoningai kūrė dirbtines eiles, 100-tūkstantinėse gyvenvietėse atidarydami po porą „rinkimų apylinkių“. Tačiau dauguma apylinkių pasirodė tiesiog nereikalingos – žmonės ateiti nepanoro. Savo referendume separatistai leido vienam žmogui balsuoti po kelis kartus, rinkėjų sąrašus sudarinėjo tiesiog rašydami ranka, įmesdavo biuletenius, o balsavimas kai kuriais atvejais vyko net garažuose. Bet visos pastangos nuėjo niekais – daugiamilijoninis Donbasas nubalsavo neateidamas.

Continue reading

Donecko regione teroristai pradėjo pilietinių aktyvistų medžioklę

luhansko_buduliaiSprotiv.org, 2014.05.11 23:04

Iš sprotiv.org vidaus šaltinių tapo žinoma, jog Donecko ir Luhansko regionuose sudaryti pilietinių aktyvistų sąrašai – jų veiklos, kontaktų sekimui ir būsimam fiziniam sunaikinimui.

Šaltinis aiškina, jog nurodymai sudaryti sąrašus buvo gauti iš Rusijos tam, kad būtų lokalizuoti visuomeniniai proeuropietiškų ir proukrainietiškų požiūrių lyderiai. Ypatingą susidomėjimą kelia žmogaus teisių gynėjai, Kijevo Euromaidano dalyviai iš šių regionų, aktyvistai ir mitingų „Už vieningąją Ukrainą“ ir Eurointegraciją dalyviai.

Diversantų grupėms pateikti šie lokalizacijos uždaviniai:

  • Kijevo Euromaidano dalyviai,
  • proukrainietiškų mitingų organizatoriai,
  • merai, deputatai ir rajonų administracijų vadovai, nepalaikantys Donecko liaudies respublikos,
  • proeuropietiškų politinių partijų ir organizacijų lyderiai, žmogaus teisių gynėjai.

Vienintelis išsigelbėjimo būdas – tai gyvenamosios vietos ir darbo pakeitimas, aktyvumo socialiniuose tinkluose atsisakymas.

Taip pat kategoriškai draudžiama kalbėtis telefonu, o tai daryti Viber arba Skype, nes, patikrintomis žiniomis, kai kurie mobiliųjų operatoriai (MTT) perduoda informaciją rusiškoms specialiosioms tarnyboms.

Deja, šią informaciją jau patvirtina faktai. Dešimtys aktyvistų, iš kurių daugumas jau buvo pagrobti, buvo kankinami ar nužudyti.

Šaltinis: http://sprotiv.org/47344#.U2_oJZ7vm39

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

vertė: Lightning Rod 

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

2014/05/10 – 14:36

Operatyviais grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, Luhansko ir Donecko regionuose prorusiški ekstremistai vykdo sustiprintą agitacinę veiklą tarp gyventojų. Jos tikslas – priversti gyventojus dalyvauti taip vadinamame referendume, tikslu – sudaryti sąlygas Ukrainos suskaldymui.

Kaip pagrindinį įtikinantį argumentą separatistai pateikia prasimanymą, jog vykdant „referendumą“, Rusija galės į Ukrainos teritoriją įvesti „taikdarių kariuomenę“, kas leis stabilizuoti situaciją regione.

Apie tai, jog būtent Rusija kursto Ukrainoje pilietinio karo ugnį, ir būtent tų pačių separatistų veiksmai destabilizuoja regiono situaciją, nutylima.

Tuo pačiu, mes pažymime, kad pastarosios savaitės laikotarpiu rusiškoji taip vadinama „ekspertų bendrija“ (pavyzdžiui, „Gazpromo“ finansuojamas Maskvos Strateginės kultūros fondas, Geopolitinių problemų akademija, Strateginės konjunktūros centras ir pan.) uoliai propaguoja tezes apie būtinybę Rusijai įvykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainos teritorijoje.

Pagrindinė tezė yra ta, jog Rusija turi vykdyti „taikdarišką operaciją, negavusi JT sutikimo, nes Suvienytųjų Nacijų įtraukimas tarsi leistų Vakarams „perimti iniciatyvą“ ir įvesti į Ukrainą savo kariuomenę, gavus JT mandatą. Nors, kaip žinome, Rusijos, kaip agresijos iniciatorės, absoliučiai nepateisinama narystė JT Saugumo taryboje neleidžia šiai Tarptautinei organizacijai dėti kokias nors pastangas Ukrainos krizės sureguliavimui. Įskaitant trečiųjų šalių vykdomas taikdariškas operacijas.

Teoriškai, „taikdariškos operacijos“ vykdymui Putinas turi du variantus – vykdyti ją ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) arba KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) globoje.

Pirmas variantas iškart atpuola, nes Kinija, kaip ŠBO narė, akivaizdžiai nesutiks su šia globalia avantiūra.

Kalbant apie Maskvos kišeninę sąjungą vardu KSSO, tai Putinas, kaip žinia, šiuo metu vykdo intensyvų šalių-satelitų prezidentų apdorojimą. Verta prisiminti kad ir neseniai vykdytus RGP (Rusijos Ginkluotųjų Pajėgų) mokymus, atidirbant atominio ginklo naudojimo klausimus, asmeniškai vadovaujant Putinui, pasikvietus Baltarusijos, Kazachstano, Kirgyzstano ir Tadžikistano prezidentus.

Be to, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka, iki tol nepalaikęs agresijos prieš Ukrainą, staiga dėl nesuprantamų priežasčių netikėtai pakeitė retoriką.
Šis pozicijos pakeitimas stebėtinu būdu sutapo su Rusijos ketinimu suteikti $ 2 mlrd. kreditą Baltarusijos aukso valiutos rezervų papildymui.

Tuo pat metu, KSSO neturi jokių teisinių pagrindų vykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainoje. KSSO taikdariškos veiklos sutarties 3 straipsnis numato, kad remdamasi savaisiais sprendimais, ši organizacija gali atlikti operacijas tik šalių – KSSO – narių teritorijose. Šalių, neįeinančių į KSSO (o Ukraina nėra šioje struktūroje), atveju, turi būti JT Saugumo Tarybos sprendimas.
Visa tai reiškia, jog nors koks Rusijos bandymas bet kokiu pretekstu įvesti į Ukrainą kariuomenę, savarankiškai ar „sąjungoje“ su savaisiais satelitais, reikš tiesioginę karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą. O tiksliau – antrąjį agresijos etapą po Krymo.

„IP“

Referendumas už Donecko ir Luhansko respublikas vyks Maskvoje

donbaso_respublikaKaip praneša Maskvoje esantis „Slavų raštijos ir kultūros fondas“ bei keli kiti Rusijos žiniasklaidos šaltiniai, Maskvoje gyvenantys žmonės galės balsuoti už vadinamųjų Donecko ir Luhansko respublikų atsiskyrimą nuo Ukrainos.

Nėra nurodoma, kad balsavime galėtų dalyvauti tik Ukrainos piliečiai, kaip ir nenurodoma jokių duomenų apie dalyvausiančius stebėtojus ar kokį nors taip rengiamo referendumo teisinį ar politinį statusą. Įvardinama, kad balsuoti galės Rusijoje esantys „Donbaso gyventojai“.

Pranešama, kad balsavimo metu, nuo 12 valandos, balsavimo punkte bus rengiama Lugansko ir Donecko respublikų atstovų spaudos konferencija.

Referendumo Maskvoje rengėjų pranešimas – http://www.slavfond.ru/index.php?l=en&l=en&l=ru&p=news&id=1985

Sulaikyti teroristai su 100 tūkstančių „balsavusių“ biuletenių

Donecko srityje sulaikyta teroristų grupė, vežusi per 100 tūkstančių „balsavusių“ balsavimo biuletenių.

sufalsifikuoti_biuleteniai_doneckas_11

Vykdant antiteroristinę operaciją Gegužės 10 prie Slovjansko, Donecko srityje, sulaikyta ginkluotų teroristų grupė.

InfoResist remdamiesi „Obozrevatel“ praneša, kad vykdant antiteroristinę operaciją Slovjansko prieigose gegužės 10 sulaikyta ginkluotų teroristų grupė.

Apžiūrėjus sulaikytą „Daewoo Lanos“ automobilį, rastos dėžės su „Donecko respublikos“ (DNR) referendumo balsavimo biuleteniais. Bendras balsavimo biuletenių skaičius yra per šimtą tūkstančių. Visuose biuleteniuose pažymėtas pasirinkimas už „Donecko respublikos“ nepriklausomybę.

Greta dėžių su biuleteniais automobilyje rastas Kalašnikovo automatas, du Makarov tipo pistoletai ir du įrenginiai skirti šaudyti pneumatinėmis ir guminėmis kulkomis. Rasta ir 60 AK šovinių ir 24 Makarov pistoleto šovinių.

Gegužės 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys!
Atleiskite, šios dienos aktualijos šiek tiek ankščiau dėl organizacinių priežasčių. Tikiuosi daugiau nieko blogo iki dienos pabaigos nenutiks, na o gero – prašom. Taigi, gegužės 8-osios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Luhanske ir Donetske prorusiški klounai, garsiai save vadinantys “liaudies tarybomis” (nors labiau tiktų “alkoholinių interesų klubai” arba “Putino pinigų mylėtojų būreliai”) vis tik nutarė surengti savo šou, kuris vadinasi tų apskričių “referendumais dėl nepriklausomybės”.

Šiąnakt Donbaso spaustuvėse geri žmonės sudegino velniop virš milijono paruoštų blankų. Bet Maskvai pinigų netrūksta. Prispausdins dar.

Apskritai, po artėjančio gegužės 9-osios situacijos paaštrėjimo, reikėtų ruoštis įvykiams po 11-os, kurią numatytas tas pats “referendumas”. Scenarijus žinomas iš Krymo pavyzdžio: virš 100% tautos „balsuos” už „nepriklausomybę”, o tada jau dėdė Vova užsiims „tautos valios apsauga”.

Jei nenutrauksime šio separatistinio cirko dabar – vėliau tai padaryti bus žymiai sunkiau.

2. Iš Rusijos teritorijos per pasienio punktą prasiveržė šarvuotas visureigis „Tigr” – Žirinovskio „dovanėlė” separatistams. Vėliau jis važinėjosi po Luhanską.

Įvykis jaudinantis. Tačiau čia aš norėčiau pasidalinti bendrais neraminančiais mūsų pastebėjimais.

Taip, sienos su RF apsaugos kokybė Luhansko ir Donetsko apskrityse kelia daug klausimų. Visų pirma – korupcijos juk niekas neatšaukė, tačiau žymiai svarbiau, kad pasieniečiai neturi reikiamų galių ir priemonių, kad patys pasipriešintų didelėms ekstremistų grupuotėms arba, kaip šiuo atveju, šarvuotai technikai.

Ši užduotis kitoms jėgos struktūroms, turinčioms teikti pasieniečiams pastiprinimą. Jie to nebus – sienos klausimo mes neišspęsime.

3. Putinas šiandien sukvietė savo satelitinių valstybių prezidentus iš Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos – Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos. Nutarė parodyti jiems „Potiomkino” (dirbtines, parodomąsias) Rusijos pajėgų pratybas. Išsitraukė rimtą ginklą – sunkiąją liepsnosvaidinę sistemą TOS-1. Davė įsakymą atidengti ugnį.

Ir…. pššš. Nieko neįvyko.

Aš, rusų vietoje, susirūpinčiau tuo, kad jų stebuklingasis lyderis, kuriam tik žaidimai tankais galvoje, dar turi ir branduolinį mygtuką. Jeigu tas maniakas, pasirengęs kariauti su visu pasauliu, nutars jį panaudoti, tai Uralo tikrai nebeliks. Maskvos apskrities taip pat. Nes narsiųjų rusų karių rankos auga ne iš tos vietos, iš kurios jos auga pas visus normalius žmones.

Bėda, kad Putinas nesistengia padaryti pasauliui įspūdžio aukštomis technologijomis, efektyviu žemės ūkiu arba kultūringa Rusija. Šis dvasios ligonis nemoka nieko kito, kaip tik mojuoti ginklu. Tegul ir ne visuomet veikiančiu.

VeliavosTvirtinimas

Kad Ukrainos pajėgos vėliavos nenukabintų

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Parubijus pareiškė, kad vakarykštis Putino pareiškimas apie Ukrainos separatistų „referendumo“ perkėlimą – politinė afera.

Ukrainos valdžia puikiai supranta, kad Putino žodžiai – melas, po kuriuo nėra nieko daugiau, išskyrus šlykščius planus užslopinti Kijevo budrumą. O tai reiškia, kad antiteroristinė operacija tęsis tol, kol Ukrainos teroristai nenurims. Tardymo izoliatoriuose arba po daug iškentėjusia Donbaso žeme.

Putino mele, suprantama, nėra nieko gero. Tačiau tai, kad Ukrainos valdžia juo netiki ir yra pasiryžusi tęsti Ukrainos gelbėjimą – neabejotinas pliusas.

2. Šiandien iki pietų baigėme regionų pasirengimo galimoms provokacijoms rytoj, gegužės 9-ąją, monitoringą. Bendras vaizdas jei ne nuramina, tai, mažų mažiausia, teikia vilties.

Taip, daug silpnų vietų. Tačiau bendrai, jėgos struktūros ir vietos valdžia imasi priemonių tam, kad tragedijos, panašios į gegužės 2-ąją vykusios Odesoje, nepasikartotų.

Aišku, nusiraminti nevalia. Mes ir nelaukiame, kad Pergalės Diena praeis lengvai. Reikia būti viskam pasiruošus, o ypač Donbase.

3. Pergalės Dienos išvakarėse Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad Kremliaus Aleksandro sode iš visų stelų, skirtų miestams-didvyriams Maskvos centre, vienintelė liko nepapuošta gėlėmis – tai Kijevo stela.

Jau po poros valandų po tokio pranešimo miesto-didvyrio Kijevo stela buvo užversta gėlėmis.

Vis dėlto yra adekvačių žmonių Maskvoje. Ačiū jiems. Pagaliau, Pergalės Diena – mūsų bendra šventė. Ir mes, „IP“ grupė, sveikiname visus jus, broliai ir seserys!

Ir – ateičiai. Nugalėjome Hitlerio nacizmą, nugalėsime ir Putino nacizmą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan/media

Gegužės 7 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 7 įvykių suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Kuo arčiau gegužės 9-oji, tuo neramesni pranešimai apie ruošiamą prorusiškųjų ekstremistų sujudimą. Nors juos ir dabar sunku pavadinti ramiais.

Blogai, kad tokiam fone Putinas ėmėsi dar vieno žaidimo. „Patarimai“ separatistams neskubėti rengti referendumo, vos ne pasirengimas pripažinti Ukrainos prezidento rinkimus – it vaikiną kas sukeitęs būtų.

Tačiau Kremliaus vadovo melas apie tariamą Rusijos karių atitraukimą nuo Ukrainos sienos neleidžia apsigauti. Kariuomenės niekas neatitraukia. Tai reiškia, kad raminantys ir vos ne taikūs Putino pareiškimai – greičiausiai šou patiems patikliausiems.
Šito žaidimo prasmės mes nesuprantame. Bet aišku, kad atsipalaiduoti nėra ko. Kaip tik atvirkščiai.

2. Ekstremizmo pavojaus geografija plečiasi.

Šiandien į „raudonąją“ zoną (ekstremizmo pavojus – 5 balai ir daugiau pagal 10-balę skalę) mes įtraukėme Zaporožės sritį, kurioje pavojus anksčiau siekė 4 balus.

Tiesa, Charkivo srityje pavojus sumažėjo – iš „raudonos“ zonos ji nusileido į „geltoną“. Taigi, „tas ant to“. Rytoj parengsime infografiką.

3. Šiandien spaudos konferencijoje Antiteroristinio centro prie Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Krutovas pareiškė, kad per ATO žuvo 14 Ukrainos karių, 66 buvo sužeisti.

Mes turime kiek kitokius duomenis, bet svarbu ne tai. Svarbu, kad kiekviena konflikto diena kainuoja žmonių gyvybes.

Žuvę vaikinai, jėgos struktūrų atstovai – Didvyriai. Visada juos prisiminsime.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien mes atlikome nedidelį monitoringą, kaip regionai rengiasi galimoms provokacijoms Pergalės dieną.

Situacija geresnė, negu galima buvo laukti. Ne pats optimistiškiausias vaizdas tik Donecko ir Luhansko srityse.

Ypač pozityvus yra Charkivas ir pietinės sritys (pirmiausia Odesos ir Mikolajivo, kiek mažiau – Chersono). Čia tiek jėgos struktūros, tiek vietos valdžia labai galingai dirba priešinantis grėsmei. (Dniepropetrovsko srities aš neminiu – čia vietos valdžia nuo pat pradžių pasirodė labai gerai).

Pavyzdžiui, šiandien į Odesą atvyko specialus milicijos batalionas „Kijevas-1“, suformuotas iš savanorių. Gynybos ministerija imasi priemonių savo linija – manau, rytoj galėsime apie jas pranešti.

2. Antiteroristinė operacija. Šiandieną mes pagaliau gavome išsamią informaciją tam, kad sudėliotume dėlionę. Mes gavome visišką mūsų būgštavimų apie nepakankamo ATO efektyvumo priežastis patvirtinimą.

Mūsų ankstesnės pretenzijos ATO vadovybei ir jėgos struktūrų sąveikai pasirodė visiškai pagrįstos. Pozityvu gi tai, kad mes pamatėme ir rimtą darbą šalinant problemas, atliekamą ir pačių „viršūnių“.

Pagrindinė problema – kadrai. Mūsų generolai pratę prie „parketo“, nesugeba priimti sprendimų ir paniškai bijo atsakomybės. Džiugu tai, kas jų tarpe vis dėlto yra ir adekvačių. Juos nors ir su vėlavimu, tačiau paskiria į esminius postus.

Aš manau, šiandieną šioje niūrioje ir neteikiančioje džiaugsmo Ukrainai atmosferoje gimsta nauja Ukrainos jėgos struktūrų darbuotojų karta. Vadai ir viršininkai, pasirengę prisiimti atsakomybę. Ir kariai, pasiryžę ne žodžiais, o veiksmais ginti savo šalį ir jos tautą.

Deja, šis gimimas apmokamas krauju.

3. Po separatistų įvykdyto autobuso su milicijos bataliono „Azov“ kariais užpuolimo sučiuptas taip vadinamosios Donecko liaudies respublikos „gynybos ministras“ I. Kakidzianovas.

Ar tik man taip atrodo, ar Donbaso separatistai tikrai tokie idiotai? Kaip gi padūkusiai reikėjo „atakuoti“, kad čia pat prarastum savo vyriausiąjį „vadą“. Ir jei jau jų „gynybos ministras“ toksai unikalus, tai ko laukti iš „eilinių“ karių? Kažkokia kvaila ta jų „armija“, tiesą pasakius.

4. Ukrainos Saugumo tarnyba atsiskaitė: Odesoje atskleistas pinigų konvertavimo centras, finansavęs gegužės 2-osios neramumus. Už šio finansavimo, kaip ir reikėjo tikėtis, kyšo Janukovyčiaus „šeimos“ ausys.
Iš tikro – jokios paslapties, kad kuo daugiau ekstremistų finansavimo kanalų užblokuojama, tuo daugiau sėkmės šansų kovoje su jais. Be pinigų nebus teroro po RF vėliava.

Ir visas savo „rusų pasaulio“ idėjas ponas Putinas ir panašūs į jį gali tvirtai susukti ir įsikišti ten, kur jie prieš tai įkišo tarptautinės teisės normas.