Štai dėl ko Rogozinas skrido į Padniestrę

Tai štai dėl ko Rogozinas ir Medinskis skrido į Padniestrę. Kėlė klausimą apie prisijungimą prie Rusijos.
Moldavijos policija Rusijos vicepremjero lėktuve konfiskavo daugiau nei 30 tūkstančių Padniestrės gyventojų, besiprašančių įstojimo į RF, parašų.

Bet labiausiai smagina teisuoliškas Rusijos pyktis. Kaip gi čia dabar, mes taip stengėmės, organizuodami separatistų parašus, o moldavai išdrįso juos konfiskuoti.

Tarp kita ko, pagal Rusijos įstatymus dabar už tokius dalykus (nuo vakar dienos) priklauso iki trejų metų kalėjimo. Net nekalbant apie Rogozino pažadą atsiųsti bombonešius. Beje, JAV, Kanada ir ES šalys šitą pilietį įtraukė į asmenų, kuriems uždrausta įvažiuoti, sąrašą. Moldavijai taip pat būtų verta dėmesingiau vertinti oficialiuosius asmenis, atvykstančius su vizitu.

šaltinis: http://avmalgin.livejournal.com/4577780.html

nuotrauka: https://twitter.com/Rogozin/status/465180033464954880

RF vicepremjeras Rogozinas pasiskundė, kad Ukrainos naikintuvai apsuko jo lėktuvą

Ukrainos MiG naikintuvai apsuko Rusijos Federacijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino lėktuvą po to, kai jis, nepaisydamas draudimo, įskrido į Ukrainos oro erdvę. Apie tai Rusijos valdininkas praneša savo Twitter paskyroje.
„Ukraina RF delegacijai (Valstybinės Dūmos deputatai, URM, Vyriausybė) iš pradžių leido skristi, bet vėliau persigalvojo ir apsuko. Skambutis iš Vašingtono?“- parašė jis.

Anksčiau vicepremjeras pareiškė, kad vis tik į Maskvą skris per Ukrainą.
„Išskrendu nepaisydamas draudimo“, – parašė Rogozinas.
Tuo pačiu metu prieš kelias minutes RF vicepremjeras pranešė, kad vis tik pasiekė Maskvą.

Primename, anksčiau Rogozinas skundėsi Kijevu, kuris skrydžio į Kišiniovą metu jo lėktuvui uždarė Ukrainos oro erdvę.

šaltinis: http://obozrevatel.com/abroad/01523-ukrainskie-istrebiteli-razvernuli-samolet-vitse-premera-rf-rogozina.htm

Dmitrijus Rogozinas grasina ES branduoliniais bombonešiais

Rusija grasina ES bombonešiais: greit mes jus pamokysim. 10.05.2014 19:55

Skandalistas Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pagrasino Rumunijai strateginiais bombonešiais

Rumunijos Užsienio reikalų ministerija pareikalavo Rusijos pasiaiškinti dėl Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino pasisakymų Bukarešto adresu. Apie tai rašoma oficialiame Rumunijos URM spaudos pranešime.

Rumunijos URM susirūpinimą sukėlė Rogozino gegužės 10-tąją Twitter socialiniame tinkle parašyta žinutė. Ten buvo skelbiama: „JAV pareikalavus, Rumunija neleido mano lėktuvui naudotis savo oro erdve. Ukraina vėl nepraleidžia. Kitą kartą skrisiu Tu-160 (strateginiu bombonešiu, skirtu branduoliniam karui – redaktoriaus pastaba)„,- rašė RF vicepremjeras.

Jau pasirodžius Rumunijos URM spaudos pranešimui, Rogozinas savo Twitter paskyroje parašė: „Taip, ponai rumunai, mes greitai jums paaiškinsime, kas jūs tokie ir ką mes apie jus galvojame„.

Primename, anksčiau buvo pranešta, kad esą Rumunija ir Ukraina neleido Rogozino lėktuvui išskristi iš Moldavijos (Rogozinas buvo Padniestrėje). Vėliau Ukrainos URM paneigė Rogozino pareiškimą apie tai, kad Ukraina esą uždariusi jam savo oro erdvę. „Istorija su Rogozinu kaip anekdotas apie „nepagaunamąjį Džo“. Kodėl „nepagaunamasis“? Todėl, kad niekam nereikalingas. Telieka tik girtis ir pūstis„, – pastebi Ukrainos URM.

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Mano priesaika Ukrainai

Valerija Novodvorskaja, žurnalistė, Rusijos opozicijos politikė

Ponai.

Gerbiamoji jauna, talentinga, į Europą besiorientuojanti ukrainiečių vyriausybe!

Aš suprantu, kad jūs nesiruošėte karui.

Aš suprantu, kad jus spaudžia Vakarai. Jiems taip paprasčiau.

Bet Vakarams nepadaugėjo raukšlių, kai Ukraina, Latvija, Lietuva, Estija, Moldova, Baltarusija… buvo Sovietų Sąjungos kolonijos.

Pilietinį karą galima laimėti, bet kapituliacijos – niekada.

Mes turime istorinių pavyzdžių. Rusija pralaimėjo savo pilietinį karą, kai galėjusi kautis rusų armija išplaukė ir suvisam paliko Krymą.

O štai Carinės Rusijos generolas Mannerheimas savo pilietinį karą laimėjo. Ir jam Helsinkyje šiandien stovi paminklas.

Aš žinau, kad absoliuti Ukrainos piliečių dauguma – prieš prisijungimą prie Rusijos. Bet dauguma sėdi namie. O kolorado vabalai pramaišiui su tipais iš GRU bėgioja po gatves.

Taip, normaliomis aplinkybėmis mes galėtume laimėti referendumą. Bet toks referendumas, kurio balsai būtų skaičiuojami Kijeve, Putino nedomina. Jam reikalingi Krymo tipo referendumai, kurie vyktų prieš automatų vamzdžius.

Mes turime patirties. 1993 metais savo pilietiniame kare mes pasipriešinome Ruckojui ir Chasbulatovui netgi be ginklų.

Taip, tada žuvo 160 žmonių, bet tai neleido žūti tūkstančiui ar net dešimtims tūkstančių.

Jeigu jums trūksta savanorių, aš pasirengus pasisiūlyti ir priimti karinę priesaiką Ukrainai.

Dėl mano ištikimybės Rusijai, tai ji per 4,5 dešimtmečio, mano manymu, buvo įrodyta pakankamai ir nereikalauja kokių nors papildomų priesaikų. O štai dėl karinės priesaikos Ukrainai, tai aš ją šiandien priimu.

Aš, Novodvorskaja Valerija Iljinična, stoju karinėn tarnybon ir iškilmingai prisiekiu ukrainiečių tautai būti jai ištikima, ginti Ukrainą, jos suverenumą, teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, sąžiningai ir garbingai vykdyti karines pareigas, vadovybės įsakymus, griežtai laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų, saugoti valstybės paslaptis.

Prisiekiu tarnauti piliečių interesams.

Prisiekiu niekada neišduoti Ukrainos žmonių!

Я, Новодворская Валерия Ильинична, вступаю на військову службу і урочисто присягаю Українському народові завжди бути йому вірним і відданим, обороняти Україну, захищати її суверенітет, територіальну цілісність і недоторканність, сумлінно і чесно виконувати військовий обов’язок, накази командирів, неухильно дотримуватися Конституції України та законів України, зберігати державну таємницю.

Присягаю виконувати свої обов’язки в інтересах співвітчизників.

Присягаю ніколи не зрадити Українському народові!

http://www.youtube.com/watch?v=1K2XYAmzc3A

Į lietuvių kalbą vertė Ilma Baliukaitė.

Ir keletas žodžių apie karą

Elena Stupak, vertė Lightning Rod

Negąsdinsiu suvestinėmis, noriu pasidalinti asmeniniu atradimu. Gal tai mano susiaurėjusi sąmonė, kad to nepastebėdavau, o gal kažkas iš tikro pasikeitė paskutinėmis dienomis pasaulyje. Ne tiktai Ukrainoje, bet pasaulyje aplink mus, ir pačioje Rusijoje.

Tai, kad mus Ukrainoje tiesiog sukte susuka karo baimė, ne naujiena. O vakar aš sužinojau, kad mano FB draugas iš Lietuvos nemiega ne tik todėl, kad pergyvena su Ukraina ir ukrainiečiais, bet ir todėl, kad labai bijo karo. Man tai buvo nauja, bet, pažinodama agresyviąją RF(Rusijos Federacijos) retoriką, labai nenustebau, ir įsivaizdavau, kaip gali jaustis mažos šalies gyventojas, turintis pašonėje didžiulį išprotėjusį kaimyną.

Man suprantama, kai Moldova nerimauja, esant šalia Padniestrei, ar Armėnija tyli, kai šalia Kalnų Karabachas.
Visai netikėta tai, kad Rusijos gyventojai studijuoja išgyvenimo taisykles miestuose karo veiksmų metu, ir ši informacija turi paklausą. Aš, po teisybei, nesupratau, kas pasikeitė? Pasiklausiau. Esminė Rusijos žmonių baimė dabar yra susijusi su vidaus karu. Pačiu baisiausiu ir šlykščiausiu, koks tik gali būti, cituoju dar vieną draugą iš Piterio:

„…Kai šalis ims griūti nuo bepročio padugnės Putlerio beprotiškų avantiūrų, karas gali ateiti į kiekvieną miestą ir namą… Visų prieš visus…“

Apie ką aš čia… Mes priėjome ribą. Pasaulis gali pasikeisti neatpažįstamai. Tą realiai supranta daugybė žmonių, tai – ne įprastinė politikų retorika.

Ir prie viso šito, šis faktas mane nuramino. Todėl, kad kalba – ne apie lokalinį konfliktą. Čia kalba – apie milijonų žmonių ir dešimčių šalių išlikimo jausmą.

Jei pasaulis neišvairuos, reiškia, gyvybingumo atsargų jis neturi. Ir bijoti nėra prasmės.

Kažkodėl tai aš tikiu, kad gyvenimo geismas yra stipresnis.

Laisvoji Ukraina

Žinios iš Ukrainos

Tag: Moldova