UA Pranešimai

Balandžio 18 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 18-os dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Vakarykštis mano skepticizmas dėl Ženevos susitarimo, deja, pasiteisino.

Man būtų daug mieliau, jei klysčiau. Tačiau, kai turime reikalų su tokiais makleriais kaip Putinas, suklysti neįmanoma. Jo esmė – melas. Visi susitarimai su juo – tuščias garsas.

Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerija „paaiškino“ susitarimų prasmę. Pasirodo, nelegalios grupuotės, kurios privalo būti nuginkluotos, tai – „Dešinysis sektorius“. O užimtų pastatų atlaisvinimo atveju buvo kalbama apie Kijevą ir Maidano rėmėjus.

Maskva sako: nuginkluokite „saviškius“, o tada mes pagalvosime, ar mums verta nuginkluot savuosius pakalikus Rytų Ukrainoje, ar atšaukti Rusijos specialiąsias pajėgas ir ar atlaisvinti administracinius pastatus Donecko regione.

Kažkas vis dar turi iliuzijų dėl galimybės derėtis su Maskva? Seniai visiems aišku: iš pasitikėjimo Putinu lygio galima drąsiai nustatyti psichinio išsivystymo lygį.

2. Komunistai sabotavo Rados frakcijų vadovų susitarimo dėl padėties stabilizavimo Rytuose pasirašymą.

Tai žiauru. Faktiškai, vyksta karas prieš Ukrainą. Priešo batai trypia mūsų žemę. Mes jau praradome dalį teritorijos. Normaliose šalyse tokiomis sąlygomis, kai piliečiai (ir politikai yra ne išimtis) trukdo siekti pergalės, jie yra tiesiog sodinami į kalėjimą. O mes turime priešų diversantus, sėdinčius parlamente ir ryjančius ikrus už ukrainiečių, kuriuos jie išdavė, mokesčius. Kur logika?

3. Šis punktas aktualus mums – grupei „Informacinis Pasipriešinimas“. Aš jau seniai laukiau to, kas nutiko. Pažįstant mūsų valdžiažmogius prognozuoti buvo nesunku.

Taigi, valdžios struktūrose prabudo dėdės ir tetos, kuriems mes staiga ėmėme labai trukdyti. Jie pusantro mėnesio nuo kovo pradžios, kol vyko Krymo užėmimas, krapštė nosis ir užsiiminėjo neaiškių klausimų sprendimais, o dabar nusprendė lengvai „pasipiarinti“ antiteroristinės operacijos šviesoje (ATO).

Bet štai nesėkmė: pasirodo, jų „ryšiams su visuomene“ savo aktyvumu ir operatyvios informacijos teikimu trukdo „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė. Šiuo metu vyksta užkulisiniai žaidimai, siekiant mus užčiaupti.

Kol kas apsieisiu be vardų ir pareigybių. Vis dėlto, tose pačiose valdžios struktūrose, adekvačių žmonių, suprantančių mūsų darbo svarbą yra gerokai daugiau.

Bet aš taip pat anksčiau aukščiausiajai valdžiai žadėjau: jeigu jėgos struktūrų vadovai pasakys, kad trukdome – mes tuojau pat nutrauksime savo darbą. „IP“ grupės veiklos užbaigimui reikia 2 minučių 20 sekundžių. Iš jų, po vieną minutę telefoniniams pokalbiams su kitais dviem koordinatoriais ir 20 s kompiuterio išjungimui.

Tikimės, kad valdžios struktūrose asmenines ambicijas ir atskirų biurokratų pavydą nugalės sveikas protas.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien UST (Ukrainos saugumo tarnyba, SBU) atstovai pranešė, kad antiteroristinė operacija Ukrainos rytuose pristabdoma “dėl Vėlykų ir priimtos Ženevos sutarties”.

Pranešimas nuskambėjo keistokai. Kaip galima stabdyti „karinius veiksmus” be abipusių paliaubų? Tiesiog „dėl švenčių”, juo labiau, kad priešas to daryti net nemano. O ko verti Ženevoje pasiekti susitarimai, aš jau minėjau.

Skubu nuraminti. Esmė ta, kad Ukraina savo dalį Ženevos sutarties vykdo ir iš tiesų stabdo aktyvų jėgos demonstravimą. Bet tai nereiškia, kad per šventes niekas nieko nedarys, užkandžiaudami margučiais ir dešromis, pateiktomis ant Ženevos sutarties popierinės kopijos.

Operacija tęsiama – blokuojamos atskiros teroristų grupuotės, perimama atskirų teritorijų ir kelių kontrolė. Šios dienos karių tvirtinimu, operacija tik ką įgavo tą formatą, kuriuo galime pasiekti priimtinus rezultatus esant dabartiniams griežtiems apribojimams („taikių gyventojų“ aukų išvengimas). Palinkėsim jiems sėkmės.

2. Šiandien Dnepropetrovsko srities administracijos vadovas Igoris Kolomojskis (Игорь Коломойский) išmokėjo pirmąjį prizą už pristatytą rusų diversantą – 10 000 USD.

Sakau viena – šaunumėlis! Atlygio paskyrimas – puiki motyvacija. Ir stiprus smūgis ekstrimistų aktyvumui. Jiems nevertėtų saldžiai miegoti.

3. Žitomiro 95-os specialiosios aeromobilios brigados desantininkai prie Kramatorsko atsiėmė anksčiau pagrobtus du desanto šarvuočius.

Mūsų emisarų pasakojimu, mūšis buvo trumpas ir šiurkštus. Jei mūsų vaikinams būtų davę įsakymą “nukauti”, teroristų gretos butų buvę gerokai praretintos. O dabar šaudyta tik į orą ir po kojomis. Bet ir to pilnai užteko, kad tiems degeneratams išmuštų iš galvų norą žaisti karą.

Išvada viena. Su priešu galima ir reikia kovoti. Už silpnumo ir aukštų politinių argumentų slepiasi pralaimėjimas. Už ryžtingumo – pergalė.

Ir dar kai kas. Bičiuliai, savaitgalį ir švenčių metu visi „Informacinio Pasipriešinimo” grupės koordinatoriai dirbs regionuose. Informaciją teiksime rečiau – bet operatyviai ir pačią svarbiausią. Su ateinančiomis šventėmis. Su Šv. Velykomis visus! Viešpaties malonė telydi jus.

Foto: Ivan Osypenko

Geopolitinio kliedesio logika

Jurijus Vaščenko, psichologijos mokslų kandidatas, portalui Хвилі

Vertė Milda Petrokaitė ir Laima Žilaitytė-Mayer.

Tikriausiai ir jūs turite giminių Rusijoje. Arba pažįstamų. Ir jūs, tikriausiai, taip pat vieną dieną nustebote dėl to, kad jiems neįmanoma paaiškinto to, kas vyksta pas mus. Čia. Ukrainoje. Lyg kokia nematoma siena mus atskyrė. Tie patys įvykiai ir faktai interpretuojami skirtingai. Mes liūdime – jie džiaugiasi. Mes džiaugiamės – jie suglumę. Socialiniuose tinkluose regime kalbas apie žmonių vertimą zombiais, apie smegenų plovimą. Apie tai, kad dėl agresyvios propagandos Rusijos žmonės pradėjo iškreiptai ir tendencingai priimti naujienas mūsų šalyje. Žmonės toliau eina į darbą, augina vaikus, ima kreditus, sveikinasi su kaimynais. Ir tik Ukrainos atžvilgiu jie reaguoja aiškiai neadekvačiai. Pernelyg emocingai, egzaltuotai, nenorėdami aiškintis faktų ir demonstruodami spragas savo mąstyme. Kas gi atsitiko?

Kliedesys Continue reading →

92-jų metų II P.k. veteranas – savanoris šauktinis

92_savanoris92-jų metų Antrojo Pasaulinio karo veteranas Mikola Ostaševskis atvyko į Dnepropetrovsko regiono Nacionalinės savigynos būstinę. „Aš pasiruošęs kariauti ne todėl, kad nemyliu Rusijos. Kaip galima nemylėti liaudies, su kuria iškovojau pergalę Didžiąjame Tėvynės kare? Tiesiog, aš labai myliu Ukrainą, – pasakė veteranas. Taip pat jis parašė laišką Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame kaltina politiką dėl karinio įsiveržimo į Ukrainą ir galvoja, kad gražiausia dovana gegužės 9-jai bus naujiena apie grąžintą Krymą ir tvirta taika tarp broliškų tautų.

Šaltinis ir foto: http://www.ukrinform.ua

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.

Balandžio 16 d. 23.15h Mariupolyje

“Informacinio pasipriešinimo” duomenimis, prie karinio dalinio Mariupolyje vyksta mūšis.

Iki šio momento Ukrainos kariškiai atrėmė dvi atakas, panaudodami ginklą priešui naikinti.

Dalinį šturmuoja „žalieji žmogeliukai“. Tačiau, mūsų duomenimis, tai nėra Rusijos kariškiai, o smogikai iš vietos separatistų, turintys bazinį karinį pasirengimą, vilkintys atitinkamą uniformą be skiriamųjų ženklų.
Jiems vadovauja Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) atstovai.


2014.04.17  00.30

„Informacinis pasipriešinimas“

Mariupolyje mūsiškiai apsigynė. Puolusieji aiškiai sutrikę – jie nesitikėjo atkirčio. Kaip aiškėja iš šito atvejo, adekvačios jėgos panaudojimas veikia kur kas efektyviau, nei aukštos moralės pacifizmas.

Balandžio 16 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 16-tosios aktualijos.

Blogosios naujienos:

Bloga naujiena šiandien tik viena, nes ji užgožia visą kitą negatyvą.

Antiteroristinė operacija (АТО) nepateisina į ją dedamų vilčių.

Kariuomenės veiksmų aš net nenoriu komentuoti. Tai kažkoks siurrealizmas.

Tačiau bandymai iš esmės išsiaiškinti situaciją apstulbino dar labiau ir leido bent iš dalies suprasti, kodėl šis siurrealizmas apskritai vyksta. Visą dieną mes, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ nariai, praleidome susitikimuose, derybose ir konsultacijose. Bendras rezultatas nuvilia. Atleiskite, draugai, neturiu teisės visko sakyti, tad trumpai apie tai, ką pasakyti galiu (ir, manau, privaloma).

Аntiteroristinė operacija buvo suplanuota, įvertinti pajėgumai, aprūpinimas, iškelti tikslai. Vienok vėliau jėgos struktūroms buvo nustatyti tokios siauros veikimo ribos ir sąlygos, kad jei АТО baigsis sėkmingai, tai bus galima laikyti religinio pobūdžio stebuklu. Operacijos vadovas, laimėjęs tokiomis sąlygomis, galės laisvai vaikščioti vandeniu kaip Kristus ir vienu piršto prisilietimu gydyti žmones. Tą žmogų bus galima drąsiai vadinti stebukladariu ir kanonizuoti dar jam gyvam esant.

Aš nežinau, ar po rytojaus susitikimo Ženevoje pasikeis dabar operacijos vykdymui nustatytos sąlygos, bet šiandien, jei norėjome apginkluoti ekstremistus, galėjome tiesiog išduoti jiems ginklus iš armijos arsenalų ir nekankinti jėgos struktūrų.

Konkreti pastaba aukščiausiai karinei Ukrainos valdžiai.

Šiandien užfiksavome Rusijos teritorijoje, ties Ukrainos siena, Rusijos specialiąsias pajėgas, kurias sudarė ne mažiau kaip 300 žmonių.

Čia tik žiedeliai. Uogos – Taganroge, kur surinkta dar apie 2 tūkst. „žaliųjų žmogeliukų“, pasirengusių vykti į Ukrainą. Komentarai čia nereikalingi.

Gerosios naujienos:

1. Julija Tymošenko pareiškė, kad pasisako už neatidėliotiną ypatingosios padėties įvedimą tose srityse, kurios patiria Rusijos agresiją.

Aš suprantu, kad tai priešrinkiminė reklama. Bet tai tokia reklama, kuri naudinga šiandieniniams Ukrainos interesams. Žinoma, būtų gerai, jei mūsų politikai mąstytų apie valstybę ne tik prieš rinkimus, bet čia jau iš svajonių srities.

Įvedus ypatingąją padėtį žymiai palengvės jėgos struktūrų darbas. Apie tai aš jau kalbėjau anksčiau, smulkiau nesikartosiu.

2. Rusija pripažino Krymo keliamas ekonomines problemas.

RF ekonomikos vystymo ministras Aleksejus Uliukajevas buvo priverstas pripažinti: dėl “tarptautinės situacijos blogėjimo” ir “kapitalo bėgimo” Rusijos ekonomika lėtėja. Tuo tarpu JAV pranešė, kad yra pasiruošusios įvesti naujas sankcijas Maskvai.

Džiugina tai, kad Kremliuje pradeda įjunginėti mąstymą. Tačiau mes, deja, nepastebime, kad tai nors kiek įtakotų Vladimiro Putino agresijos prieš Ukrainą planus.

3. Atsakydamas Rusijos žiniasklaidos platinamus pažadus, kad Viktoras Janukovičius Velykoms grįš į Donecką, l.e.p. Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Olegas Machnickis pareiškė: jei šitas tipas apsireikš Ukrainoje, jo laukia šiltas priėmimas. Machnickis priminė, kad Janukovičiui yra iškeltos 4 baudžiamosios bylos, ir kalbama apie sunkius nusikaltimus.

Ar teisėsauga sugebės įvykdyti šį pažadą – nežinau. Bet ne itin drąsiam Janukovičiui tai papildoma enurezės priežastis.

Apibendrinant, bičiuliai, man labai sunku širdyje po šiandienos įvykių. Aš norėčiau grįžti prie savo ankstesnio linkėjimų formato. Linkiu mums visiems rytoj pamatyti, kad Dievas nepamiršo Ukrainos.

Kol tu miegojai

Kol jūs žiūrėjote į Ukrainą:

  • Rusijoje rublis devalvuotas nuo 32 iki 36 už USD;
  • Rusijoje galutinai baigėsi ekonomikos augimas;
  • Rusijoje atšaukė tiesioginius miestų merų rinkimus;
  • Rusijoje nuo liepos 1 d. įvedamas mokestis už kapitalinį remontą (Maskvoje – 7,7 rub už kv. metrą). Valdžia šiuo mokesčiu sutaupys 140 mlrd. rublių per metus – panašiai tiek, kiek pagal Finansų Ministro skaičiavimus biudžetui kainuos „socialkė“ Krymui.

Šaltinis: http://rusanalit.livejournal.com/1851139.html

Foto: https://www.flickr.com/photos/julochka/

Kramatorske trys šarvuotos pėstininkų mašinos išsiveržė blokados

Kramatorske trijų šarvuotų pėstininkų mašinų kolona išsiveržė iš prorusiškų jėgų blokados.

Vietiniai leidosi jų vytis keturiais automobiliais ir kvadrociklu.

Kaip praneša vietos gyventojai, Ukrainos karys ištraukė granatos žiedą ir įsakė žmonėms, blokavusiems techniką, išsiskirstyti.

Kolona juda link Kramatorsko oro uosto. Ukrainos šarvuočius persekioja autobusas su 30-čia ginkluotų teroristų. Prasidėjo susišaudymas. Kolona apsisuko ir nuvažiavo į Družkovkos pusę.

Kolona išsuko į lauką tarp Kramatorsko ir Družkovkos. Autobusas tęsia persekiojimą. Mūsų kariai atidengė ugnį.

Continue reading →

Balandžio 15 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 15 įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. RF ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas Ukrainai pranašauja pilietinį karą. „Ukrainoje vėl liejosi kraujas. Šalis gyvena pilietinio karo nuojauta. Tai labai liūdna“, – pareiškė jis prieš prasidedant aktyviems Ukrainos jėgos struktūrų veiksmams Donbase.

O iš tiesų, pone Medvedevai, liūdna tai, kad jūs veidmainis, ir ne itin įžvalgus veidmainis. Jei proto būtų šiek tiek daugiau – tai sulauktumėt antiteroristinės operacijos pradžios, o po to jau virkautumėt apie „pilietinio karo pradžią“ Ukrainoje. O dabar išdavėte savo kremlinio boso planus paskandinti Ukrainą pačių ukrainiečių kraujyje.

2. RF prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškimus apie Rusijos karių buvimą rytų Ukrainoje pavadino „absurdiškais“.

Mes atsimename, kaip prieš kelias savaites Kremlius apsiputojęs neigė savo kariškių buvimą Kryme. O paskui pasirodė, kad jų ten 22 tūkstančiai.

Dabar mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, primygtinai siūlome Kremliui perskaičiuoti, kiek karių yra, pavyzdžiui, RF Ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos Generalinio štabo 2-osios atskirosios specialiosios paskirties brigadoje Pskovo apskrityje. Nes mes turime negeros informacijos, kad ne visi šie kareivėliai sėdi namuose Rusijoje. O mes už savo informaciją, skirtingai nei Peskovas, atsakome.

Desantas_Kramatorske

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija (ATO). Visa diena praėjo belaukiant jos pradžios.

Rusijos masinio informavimo priemonės pradėjo isterikuoti, kaip į tikėjimą atverčiami nekrikštai. Beprotės Kasandros stiliumi „Matau Troją ugnyje!“ Suprask, Slovjanskas jau dingo po taikų gyventojų, kuriuos sušaudė Banderos kariuomenė, lavonų terikonais.

Iš tikrųjų visa diena praėjo vykdant parengiamuosius ATO darbus.

Aktyvių veiksmų imtasi gana ribotai – tačiau sėkmingai. Be kita ko, buvo išlaisvintas aerodromas Kramatorske.

Tačiau visą Donbasą apimančių veiksmų nebuvimas neturėtų sukelti pesimizmo. Vyksta apgalvotas, nuodugnus pasirengimas. Verta suprasti, kad operacijos vadovybė buvo paskirta vos prieš keletą valandų.

Labai tikiuosi, kad mes su jumis labai greit pamatysim daugiau pozityvių rezultatų iš viso regiono.

2. Mūsų, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės, duomenimis, Donecko srities miestuose – Severodonecke ir Lisičianske – teisėsaugininkai ir šachtininkai glaudžiai bendradarbiaudami labai greitai sutramdė visas separatizmo apraiškas tarp vietinių Vladimiro Putino mylėtojų.

Organizuotas bendras miestų patruliavimas. Kontroliuojami įvažiavimai, jei kartais apsilankytų „gastrolieriai“.

Tai – ryškus pavyzdys: ten, kur nėra „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rusijos, ekstremistai neturi jokių šansų išsiūbuoti situaciją. Sauja miesto kvailelių negali diktuoti savo valios bendruomenei.

Dabartinių teroristinių akcijų jėga – tai, kad jose dalyvauja profesionalai iš Rusijos specialiosios paskirties dalinių. Be Kremliaus pagalbos visas tas stanginimasis, siekiant nublokšti regioną į pilietinio karo gaisravietę, yra pasmerktas žlugti.

3. Donecke gubernatorius Taruta surengė pasitarimą. Atsiskaitė: miestų galvos ir regiono rajoninių valstybės administracijos organų vadovai „pasmerkė separatizmo apraiškas ir pasisakė už nacionalinę vienybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Toliau Taruta papasakojo apie tai, kad „centrinė valdžia išgirdo regionus“ ir yra pasirengusi decentralizavimui. Bet tai antraeilis dalykas. Iš tikrųjų svarbiausia – išsaugoti šalį.

Čia viskas paprasta. Arba tu ukrainietis su Ukrainos vėliava, ir tada tu – savas. Arba – ukrainietis su Rusijos vėliava, ir tada – še tau, fašiste, granatą. Kare kaip kare.

Foto: crisisua.net