LLR vadovas paskelbė karą DLR lyderiui

– DLR (Donecko liaudies respublikos) lyderiai pasirodė gėdingais bailiais ir išdavikais. Leisti okupantų kariuomenei Donecko valymą – tai Pušilino ir jo žmonių nusikaltimas prieš Donecko liaudies respublikos liaudį. Tai – išdavystė, – taip emocingai pareiškė apsišaukėlis Luhansko liaudies respublikos (LLR) lyderis Valerijus Bolotovas.

LLR kvazivalstybės vadovas sumaišė su žemėm Denisą Pušiliną, dar vieno naujadaro (DLR) Ukrainos žemėlapyje vadeivą, už tai, kad šis deramai nepasipriešino Ukrainos pajėgoms.

Tuo Luhansko regiono pagrindinio separatisto pasipiktinimas nesibaigė. Jis paskelbė Donecko liaudies respublikos vadovybę personomis non grata savo „valstybės“ teritorijoje.

Naujų pseudorespublikų vėliavos pagal bendrą kurpalių

Naujų pseudorespublikų vėliavos pagal bendrą kurpalių

– Pagal karo įstatymus, jiems, kaip savo liaudies išdavikams, turi būti taikoma likvidacija, – pabrėžė Bolotovas. DLR vadovą jis pavadino žmogumi už įstatymo ribų ir paskelbė jam karą.

Vertė Lightning Rod

Šaltinis: http://inforesist.org

Yevhen Lauer apie karinę vadovybę

Portalo tribuna.com.ua redaktorius Yevhen Lauer (Евгений Лауэр)
2014-05-23 20:00

Prieš kelias valandas įvykęs pokalbis su kariuomenės specialistais buvo labai emocionalus.

Sakydami, kad jie pasipiktinę praėjusių dienų įvykiais – nepasakytume nieko.

Iš išvadų kyla klausimas: kur dabar yra kariuomenės ir žvalgybos specialiosios pajėgos? Tiesus atsakymas: nuolatinės dislokacijos vietose! Aukštieji vadai, matyt, laikosi specialistus sau, kad saugotų jiems nuo vagių papachas (kailinės karinės kazokų kepurės), masyvius namų kabineto baldus ir namų seifus su visu jų turiniu… Ir tai – geriausiu atveju.

Į visus karininkų ir puskarininkių prašymus ir reikalavimus pasiųsti juos į karštuosius taškus šalies Rytuose atsakoma griežtai ir nemotyvuotai. Nors būtent kariuomenės specialiosios pajėgos – kaip nulietos tokio pobūdžio operacijoms, kokios dabar vyksta Luhansko ir Donecko srityse.

Matyt specialiųjų operacijų skyriaus vadovui, generolui Viačeslavui Nazarkinui visgi geriau sekėsi skelbti skambius komunikatus po bendrų Ukrainos ir amerikiečių antiteroristinių (!) mokymų „Rapid Trident – 2013“? Po jų, mulkių nuomone, šis „nusipelnęs“ pėstininkas tapo didžiu specialiųjų operacijų specialistu, – atleiskite už tautologiją. Maža to – sugebėjo tuo įtikinti ir Janukovičių su Lebedevu (sutemus geriau neminėti tų šunsnukių vardų), kurie, kaip ir dera tokiems kvailiams, paskyrė šį „kovos su teroru genijų“ į pareigas. Manau, kad ne šiaip sau! Esu įsitikinęs, kad Ukrainos Gynybos ministerijoje ir tarp pasieniečių yra dar ne vienas toks nazarkinas.

Su kuo iš padorių kariškių, specialiųjų pajėgų narių, žvalgybininkų bekalbėtum, visi mano, kad būtina atleisti ir visiškai pakeisti supuvusią, mažaraštę, kiaurai persunktą biurokratizmu karinę Ukrainos vadovybę. Tiksliau išsireiškiant, nuosprendis paprastas: „Pasiųsti ant trijų raidžių!“ Jei šie žmonės liks savo postuose, graudus nuostolių sąrašas kasdien tik ilgės.

Kol vadai skambindami savo mobiliaisiais telefonais (!) per aukščiau stovinčio štabo būstinę kontaktuos su aviacija, kol karininkai karo veiksmų zonoje jausis lyg piknike, kol nepradės šaudyti visokio plauko „gerųjų agitatorių“, kol karinė kontržvalgyba kaip reikiant nesusirūpins išdavikais ir šnipais karinės vadovybės aplinkoje, kol nebus įvesta griežčiausia disciplina ne tik žemutinėse grandyse, bet ir karinėje vadavietėje, tol mums, deja, nenutrūkstamai tęsis 1941-ųjų metų vasara!

Turi atnaujinti savo veiklą kariniai tribunolai. Kariuomenėje nuolat turi būti išaiškinami ir perduodami tribunolui visokie „gudročiai“ ir „pacifistai“, jungimosi su Rusija šalininkai arba „teroristinių respublikų“ atjautėjai.

Į karą – o tai ir yra karas – vadovauti kariuomenei turi būti pašaukti profesionalai, savo reikalo žinovai, tegul dar tik papulkininkiai ir pulkininkai, o ne banknotų pervežimo iš Kanados „didvyriai“, parketo šlifuotojai ir šašlykų kepimo bei pirties kaitinimo specialistai su lampasais ir auksu siuvinėtomis kepurėmis.

Jei mes branginame mūsų vaikinus, turime reikalauti pokyčių!

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Šaltinis: https://www.facebook.com

Apie gyvenimą Luhanske – mieste, kur nėra valdžios

vertė:Milda Petrokaite 
  • Kai teisus yra tas, kuris turi stambesnio kalibro ginklą. 

Prieš keletą dienų netoli nuo Luhansko buvo susidorota su šeima, kurios narys buvo ir dešimties metų vaikas. Abu tėvai – nušauti, sunkiai sužalota jų dukra – ligoninėje. Kaip rašo „Cenzor“, šie žmonės buvo verslininkai, jie pardavė viską, ką turėjo, ir bėgo iš vieno iš miestų Luhansko srityje. Juos vijosi, o patikros punktams buvo pranešta, kad jie iš „Dešiniojo sektoriaus“. Kai vadinamieji „kovotojai“ atidarė jų apšaudyto automobilio duris ir išgirdo vaiko verksmą, jie pabėgo. Ši siaubinga istorija gali tapti teroristų kontroliuojamų miestų kasdienybe.
Per dešimt dienų Luhanskas pavirto į dykynę, kurios vaizdą galima išvysti postapokaliptiniame kino filme „Išprotėjęs Maksas“. Buvusių pramonės gigantų (gamyklų) griuvėsiai, šachtų ir kasyklų atliekų kaupimo vietos „prisipildė“ sportiniais kostiumais vilkinčių, šalmus ir neperšaunamas liemenes dėvinčių ginkluotų žmonių. Jie važinėja miesto gatvėmis, siaubia juvelyrines parduotuves, plėšia degalines, iš sienų „rauna“ bankomatus. Užsuka ir pas ūkininkus, iš kurių reikalauja produktų „respublikos reikmėms“. Grobia žmones ir reikalauja išpirkos, užpuola ir muša praeivius, ir nenuilstamai kartoja „visa tai sukilusios liaudies labui“.
Dar prieš dvi savaites gyvenimas Luhanske vyko įprastine vaga: milicija pažeidėjams skirstė baudas už rūkymą miesto centrinėse gatvėse, prie Ševcenkos paminklo vyko mitingai, palaikantys vieningą Ukrainą, daugelis autobusų važinėjo su Ukrainos vėliavėlėmis. Praėjo savaitė. Gatvės ištuštėję, prie įvažiavimų į miestą įrengti patikros punktai, kuriuose patruliuoja ginkluoti žmonės, bankų sistema paralyžuota, nusikalstamumas sparčiai auga, o milicijos nebėra. Kaip ir valdžios.

 
  • Kur dingo „taikus gyvenimas“?

Fiksuokime datą ir laiką: balandžio 29 d., 14.00. Maždaug 3000 žmonių minia pajudėjo link srities administracijos pastato. Deputatai buvo pabėgę dar ryte. Luhanskiečiai užėmė tuščią pastatą, iškrėtė spintas, spinteles, seifus ir gerokai nustebo, neradę ten nei aukso, nei pinigų. Pro langus minios džiaugsmui buvo mėtomos „sosiskos“, saldainiai, kava, šampanas – žodžiu viskas, ką jie sugebėjo rasti pastate.
18.00 minia pradėjo reikalauti „baliaus“ tęsinio. Visi pajudėjo „šturmuoti“ teismo, prokuratūros, vietinės televizijos ir Vidaus reikalų ministerijos pastatų. Pirmosiose eilėse – moterys, už jų – vyrai, o dar toliau – ginkluoti „kovotojai“ kamufliažine apranga.
Į miestą važiavo taksi su pilnomis bagažinėmis ginklų. Milicija pabruko uodegą, paskėsčiojo rankomis ir perėjo į „protestuotojų“ pusę. Save apsiskelbęs gubernatoriumi Bolotovas paėmė valdžią į savo rankas ir paskelbė apie „laisvają Luhansko respubliką“.
Šiandien mieste veikia mistinė srities taryba, kuri posėdžiauja niekam nežinomose vietose ir leidžia „epinius“ aplinkraščius. Yra ir virtualių teisėsaugos institucijų atstovų, kurie facebook‘e rašo apie tai, kad iš medžiotojų bus konfiskuojami neregistruoti ginklai.
Yra miesto meras Sergej Kravčenko, sėdintis užgrobtame vykdomojo komiteto pastate, kuris į klausimą kaip jam einasi darbas kartu su separatistais atsako :“šiokia tokia įtampa yra, bet iš esmės jie NEtrukdo“. Ir yra Luhansko gyventojai, kurie visiškai nesupranta, kas atsitiko ir kur dingo taikus gyvenimas.
Svarbiausias žmogus šiame reikale yra, savaime suprantama, save pasiskelbęs gubernatoriumi Bolotovas. Jis veda Luhansko laisvąją respubliką gerovės kūrimo link, panašiai kaip Somalilande. Gegužės 1-ąją, tarptautinio darbo žmonių solidarumo diena, iki tol niekam nežinomas Valerijus Bolotovas pirmą kartą pasirodė žmonėms. Kaip tikras liaudies gubernatorius – lydimas dešimties automatais ginkluotų „apsauginių“. Suprask, liaudies gubernatorius – gerai, bet kalašnikovo tai nereikia pamiršti. Prie užimto administracijos pastato Bolotovas žadėjo Rusijos paramą, santarvę ir taiką visiems Luhansko žmonėms, kurie referendume pritars „nepriklausomybės“ paskelbimui.
(užrašas po nuotrauka)Taikus gyvenimas Luhanske akies mirksniu išnyko kaip dūmas vėjyje.

Luhansk

Keli šimtai pakiliai nusiteikusių darbo žmonių atstovų džiugiai šaukė „Ura!”. Ir jau gegužės 2-ąją tapo aišku, kad tai buvo tik visko pradžia. Kol visas dėmesys buvo sutelktas į Odesą, apsišaukėlių vadai Luhanske išleido krūvą dekretų. Ir taip „laisvosios respublikos“ „privalumų“ sąrašę atsirado ir visų vyrų mobilizacija, ir bet kokių organizacijų ir partijų uždraudimas, ir nuosavybės prievartinis nusavinimas „respublikos reikmėms“ ir daugelis kitų. Visi šie smagūs dalykai buvo žmonėms buvo patiekiami su priedu „Už Odesą neatleisime“. Atskiro dėmesio nusipelno sprendimas dėl komendanto valandos nuo 23.00 iki 6.00. Buvo atsisakyta paleisti sulaikytus paprastus žmones, atseit, dabar komendanto valanda. Daugelis leidinių spausdinami naktį, todėl laiku nebuvo išleisti. Andrejus Dechtiarenko, vieno iš laikraščių vyriausiasis redaktorius parašė: „Dėl vadinamosios „komendanto valandos“ naujas laikraščio numeris nebus išleistas. Planuojame tą padaryti poryt“. Su mobilizacija paprasčiau – tiesiog į punktus registruotis niekas neina. Jėga dar neverčia eiti.
Žmonės, kurie nepaisė Bolotovo nurodymų, ėmė dingti tiesiog eidami gatve. Komendanto valanda iš tiesų veikė. Tik ne tam, kad sumažinti aukų ir nukentėjusiųjų skaičių, o tam, kad pasinaudoti paros metu, kai niekas niekur nevaikšto ir plėšti parduotuves. Tik įsivaizduokite – tuščias miestas, pilnas parduotuvių ir bankų, ir nė vieno milicininko.
  • Taksistai

Taksistai – tai atskira kasta. Laisvajame mieste Luhanske naudotis taksi prilygsta savižudybei. Nes taksistai vežioja ginklus, malkas, maisto produktus, jie viską žino kas, kur ir kaip vyksta. Tai separatistų proletariatas. Tiesa, ne visi, bet dauguma jų.
Būtent taksi važinėjo tie, kurie puldinėjo visuomenės aktyvistus (pro-ukrainietiškus – vert.past.), būtent taksi naudojosi „vaikinai“ su beisbolo lazdomis ir panašiais instrumentais, kurie kankino žmones, nešiojančius ukrainietišką simboliką. Netgi tada, kai euromaidaniečiai skambindavo į miliciją, pranešdavo tokių automobilių numerius ir kur jie stovi, jiems būdavo tiesiog atsakoma:“Dėkojame, kad atlikote savo pilietinę pareigą“.
Patys taksistai visą kaltę verčia Maidanui. „Galicijoje tai galima automaidanus rengti, o man ką, ne? Štai Rusijoje žmonės gyvena, dirba taksistais, tai vien iš prostitučių kaip gerai uždirba. O čia kas? Kaip šuo už grašius turi dirbti. Rusijoje geriau“ – tokia paprasta taksistų logika.
Pagal respublikoje galiojančius „įstatymus“, visi, kurie nenori į Rusiją – banderovcai, fašistai, priešai, kurie tuoj pat turi būti deportuoti arba likviduoti. Tą iš karto pajautė tie, kurie pasisako už vieningą Ukrainą.
Ypatingai medžiojami žurnalistai. Dar prieš dvi savaites juos tiesiog išvydavo iš mitingų ir sugadindavo aparatūrą, dabar juos muša ir jie tiesiog dingsta be žinios.
Pagrobti žmogų „kovotojams“ panašiai kaip alaus į kioską nueiti: pagrobė ir savigynos būrio vadovą Temurą Juldaševą, aktyvistus Aleksejų Bidą, Ganną Mokrousovą ir daugelį kitų. Kai kuriuos tiesiog iš kavinės. Visus įkaitus veža į SBU pastatą, ten su jais atliekamas „auklėjamasis darbas“, t.y. jie mušami, po to kai kuriuos paleidžia, o kiti lieka ten „gyventi“.

  •  Tiesiog banditai

Luhansko žmonės nežino, ką daryti toliau. Kai kurie, viską metę, išvyksta iš miesto. Kiti vis dar vadina Bolotovą miesto gynėju ir kovotojų už rusakalbių teises. Dar kiti pasiduoda depresijai, nes Luhanskas – tai jau nebe Ukraina.
Politinis terminas „separatistai“ nėra visai tinkamas apibūdinti tiems, kurie dabar kontroliuoja Luhanską. Viena vertus, jie iš tiesų tokie, tačiau pažvelgus iš kitos pusės– jie tiesiog elementariausi banditai. Reikia paminėti ir tai, kad jie iš tiesų tiki savo, kaip „gynėjų“, misija, jie bijo „Dešiniojo sektoriaus“, jie bando sužlugdyti prezidento rinkimus grobdami komisijų pirmininkus, jie „įvykdė“ referendumą. Ir jie turi šalininkų, kurie dievina Cariovą, ėjo į referendumą ir tiki tuo, kad chaosas, dabar vyraujantis mieste, ir yra kova su fašizmu, „chunta“ ir savivale. Jų aktyvumas gali atrodyti ir komiškai, tačiau jie ginkluoti. O tai nejuokinga.
Keletas pavyzdžių: „Liaudies gubernatorius“ Bolotovas rimtai užsiėmė „dešiniasektoriečių“ paieška. Į paieškos lauką pateko ir srities karinis komisariatas, kuriame, Bolotovo nuomone, buvo nacistai, pasiruošę tuoj tuoj užimti miestą. Komisariatą apšaudė ir vos nesudegino. Kareivius išvežė automobiliais nežinoma kryptimi, tas juos išgelbėjo nuo išprotėjusios minios puolimo. Po akcijos komisariate ginkluotieji žmonės patraukė į Nacionalinio Taraso Ševcenkos universiteto bendrabučius, ieškoti palėpėse pasislėpusių nacistų ir „chuntos“ šalininkų. Baudžiamieji būriai ėmė gaudyti žmones tiesiog gatvėje vidury baltos dienos. Užėmus karinį komisariatą, į miestą buvo atvežta dar daugiau ginklų.

  • Skilimas

Protestuojai pradėjo jungtis į gaujas ir atsisakė paklusti Bolotovui. Gubernatorius pripažino, kad nebekontroliuoja situacijos: maždaug, darykite ką nori. Milicijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą į nusikaltimo vietą ir pamatę prieš savo šautuvo vamzdį, iš karto apsisuka 180 laipsniu kampu. Kai kurie, ypač išradingi, atima iš Valstybinės automobilių inspekcijos darbuotojų naujus automobilius ir važinėjasi jais pro langus mojuodami AK-100 vamzdžiais.
Bolotovą pripažįsta ne visi „kovotojai“. Tokiu būdu Aleksejus Mozgovojus, vienas iš tų, kurie buvo pirmosiose gretose pradedant reikalus Luhanske, nuėjo į „partizanus“ ir grasina susprogdinti dinamito gamyklą kartu su šalia esančiu miestu. Kai kurie Pietryčių kariuomenės atstovai sako, kad būtent tikrieji gubernatoriai patys deda įspūdingus kiekius videomedžiagos į youtube. Tačiau Bolotovui tas nesvarbu, jis „įvykdė“ refendumą ir laukia Rusijos paramos. O Luhansko gyventojams visai nerūpi nei skambūs Avakovo pareiškimai apie ATO (antiteroristinę operaciją), nei prezidento rinkimai, nerūpi ir referendumas. Jie tik nori, kad baigtųsi šaudymai, grobimai, kad mieste galų gale vėl atsirastų milicija, į televizijos eterį vietoje Kiseliovo vėl sugrįžtų ukrainietiški kanalai ir kad bent kas nors prisiimtų atsakomybę už tvarkos atstatymą regione. O kol tvarkos nėra, įstatymai neveikia, o mieste pilna „kovotojų“, Luhanskas – ne Ukraina, o laukiniai RYTAI, kur laimi tas, kas turi stambesnio kalibro ginklą.

  • Referendumas

Vakar dirbo keturios rinkimų apylinkės. Visame mieste, kur pusė milijono gyventojų. Iš pat ryto ten patraukė pensijinio amžiaus bobutės, kurios stvarstė už rankų praeivius ir kvietė balsuoti „už Putiną“, todėl, kad jis „nepaliks Luhansko bėdoje“. Iš tiesų, tuose agitaciniuose lapeliuose, kurie išdidžiai buvo vadinami „biuleteniais“, buvo tik vienas klausimas. Visi, kurie balsavo, darė tai ne tam, kad būtų nepriklausomais nuo Ukrainos, o tam, kad dabartinei valdžiai „parodyti jos vietą“. „Mes prieš Jaceniukus ir Turčynovus“ – kalbėjo bobutės. Ir nors aktyvumas neviršijo 20 proc. daugelis luhanskiečių, pavargusių nuo mieste tvyrančios įtampos, palankiai vertino patį procesą, tikėdamiesi, kad visa šita butaforija sustabdys visuotinį chaosą. Jie tai įvertino ir kaip galimybę išsakyti savo nuomonę.

Respublikinės reikšmės bomžai

2014.05.14 16:21

2

„Kiekviena virėja gali valdyti valstybę“. Šiandien ši Leninui priskiriama sparnuota frazė aktuali kaip niekad.

Ukrainos rytuose prisiveisė daugybė visokių rūšių „liaudies gubernatorių“, „apsiskelbusių merų“, „kariuomenės vadų“ ir kitokių „napoleonų“. O juk dar visai neseniai jie kartu su mumis važinėjo maršrutiniais autobusais, kaimyniniame gastronome pirko alų ir užsiiminėjo ne „respublikinių prožektų“ vadyba, o paprastais mirtingųjų reikalais.

Bet jei virėja gali valdyti valstybę, tai kodėl to nepabandžius animatoriui ar muilaviriui?!

„Apžvalgininkas“ jums papasakos apie pačius įspūdingiausius personažus iš naujųjų Ukrainos rytų lyderių būrio.

SENIS ŠALTIS IR JO MINISTRAI

Pavelas Gubariovas (nuotrauka viršuje) – 31 metų, „Donecko respublikos liaudies gubernatorius“. Didžiulio regiono vadovu „išrinktas“ 5-tūkstantiniame mitinge Donecke. Neseniai paskelbė kuriąs „Naujarusijos“ partiją.

Gimė 1983 metų kovo 10 dieną Severodonecke (Luhansko sritis). Baigė Donecko universiteto istorijos fakultetą. Įsteigė reklaminę įmonę „Morozko“(švenčių vaikams organizavimas) ir „Patison“(lauko reklama). Vedęs, turi 3 vaikus.

Aktyviai veržėsi politikon ir nesivaržė keisti pažiūrų. Priklausė Rusijos tautinės vienybės organizacijai ir vadovavo visuomeninei organizacijai „Europietiškas pasirinkimas“(štai koks staigus orientacijos pasikeitimas). Buvo Donecko miesto Kuibyševo rajono deputatu nuo Natalijos Vitrenko bloko, o vėliau partijos „Stipri Ukraina“ kandidato į deputatus patikėtiniu.

Beje, anksčiau doneckiečiai Gubariovą pažinojo ne kaip partijas keičiantį politiką, o kaip juokingą animatorių, kuriam ypač pavykdavo Senio Šalčio vaidmuo.

Šiuo metu internete galima pamatyti vaizdo įrašą, kuriame dabartinis „gubernatorius“ skundžiasi kainų augimu ir prašo tėvų kuo greičiau „užsakyti“ jį savo vaikučiams. Vėliau tiesiai prieš kamerą, padedant Snieguolei, Gubariovas persirengia Seniu Šalčiu – ir naujame pavidale atrodo labai įtikinamai. Bet kuriuo atveju, natūraliau, nei gubernatoriaus krėsle.

Internetiniame „Pirmo reklaminio portalo“ puslapyje yra smagus 2012 metų lapkričio 28 dienos Gubariovo interviu. Ten mūsų Paša prisistato maloniu jaunuoliu, „helenistinių tradicijų sekėju, postuluojančiu harmoningą dvasios, proto ir kūno vystymąsi“.
Pridursime, kad dabar, vadovaujama „liaudies gubernatoriaus“ Gubariovo, dirba jo žmona ( „Donecko liaudies respublikos užsienio reikalų ministras“), o taip pat ir dar vienas įmonės „Morozko“ animatorius Miroslavas Rudenko („DLR Vyriausybės narys“). Žodžiu, „cirkas“ tiesiog pakeitė registracijos adresą…

DONECKO LIAUDIES RESPUBLIKOS  „МММ“

Denisui Pušilinui – 33 metai, jis „laikinosios Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės pirmininkas“.

Gimė 1981 metų gegužės 9 dieną Makejevkoje (Donecko sritis. Mokėsi Makejevkos miesto licėjuje ir Donbaso statybos bei architektūros akademijoje (įmonių ekonomikos fakultete). Nuo 1999 iki 2000 metų tarnavo Ukrainos Nacionalinėje gvardijoje.

3

Nuo 2002 metų dirbo prekybinėje „Saldaus gyvenimo“ įmonėje. Ir kartu saldų gyvenimą žadėjo paprastiems žmonėms, agituodamas juos investuoti pinigus į „MMM“ piramidę (nuotraukoje su įmonės marškinėliais). Buvo, beje, ne paprastas savanoris, o svarbus „MMM“ partijos narys – „Ми маємо мету“(„Mes turime tikslą“, ruošėsi net eiti į rinkimus) ir vienas iš jos vadovų (rengė spaudos konferencijas ir vedė seminarus). Internete iki šiol yra keletas filmukų, kuriuose Pušilinas postringauja apie „MMM“ perspektyvas. Bet mes žinome, kaip ta afera užsibaigė…

Įdomu, kad laikraščio „Šiandien“ duomenimis, „DLR Vyriausybės“ galva kurį laiką dirbo kazino krupje. Pušiliną bendrai traukia visokie azartiniai ir nešvarūs reikaliukai…

MUILAVIRYS MERAS

Viačeslavai Ponomariovui – 49 metai, vienas iš „Donecko Liaudies Respublikos“ lyderių, Slovjansko „liaudies meras“. Pats save pasiskyręs.

4

Gimė 1965 metų gegužės 2 Slovjanske. Pasak jo, tarnavo kariuomenėje ir laivyne (keistas derinys). 1990 metais ėmėsi verslo, paskui vadovavo siuvimo įmonei, vėliau – muilo virimo fabrikui (ir dabar tebėra jo savininkas). Nuo 2005 iki 2011 metų gyveno Kijeve, dirbo statybose, vėliau grįžo į Slovjanską. Perpardavimui iš Rusijos į Ukrainą varydavo mašinas. Išsiskyręs. Gyvena su mama.

Ponomariovo biografijoje yra nurodomas dalyvavimas kažkokiose „specoperacijose“, kuriomis gali būti paaiškintas dviejų vienos rankos pirštų trūkumas – pagal vieną iš versijų, juos nukirto kulka ar sprogimas.

Nepatvirtintais duomenimis „liaudies meras“ – Rusijos pilietis ir nuo 2009 metų jam Rusijoje paskelbta paieška. Jis esą stipriai prisidirbo Kalmukijos sostinėje Elistoje.

5

Kadaise Ponomariovas buvo kandidato į Aukščiausiosios Rados deputatus Sviatoslavo Cypino, kuris balotiravosi 47-oje apylinkėje nuo Žaliųjų partijos, patikėtiniu. Vėliau paaiškėjo, kad Cypinas domisi net tik politika ir ekologija. 2012 metų gruodžio 19 dieną, pareiškę įtarimus dėl žmogaus pagrobimo ir 500 tūkst. grivinų prievartavimo, jį sulaikė Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus darbuotojai. Kalbama, kad Ponomariovą taip pat įtarinėjo, bet įkalčiai prieš jį nebuvo rasti.

BOMŽAI IŠ PLIAŽO

Gegužės 12 dieną interviu „Rusų laikraščiui“ „liaudies gubernatorius“ Gubariovas pareiškė, kad „du trečdaliai prorusiškųjų aktyvistų buvo išlaikomi oligarcho Rinato Achmetovo“.

Pats turtingiausias žmogus Ukrainoje į kaltinimus neatsakė – suprask, milijardieriui nepridera aiškintis dėl neaiškaus tipo kliedesių. Bet Achmetovą užstojo gimtoji Regionų partija.

„Savo interviu „Rusų laikraščiui“ vadinamasis liaudies gubernatorius Pavelas Gubariovas padarė keletą netaktiškų pareiškimų Regionų partijos ir vieno jos narių – Rinato Achmetovo – adresu, kurie, akivaizdu, reikalauja paaiškinimo“, – sakoma oficialiame RP pareiškime. „Visų pirma mes norėtume pabrėžti, kad Rinato Achmetovo, programos „Našlaitystei – NE “ autoriaus, vaikų sporto mokyklų sistemos kūrėjo ir organizatoriaus, žmogaus, kuris labai daug nuveikė šaliai kovojant su tuberkulioze ir onkologinėmis ligomis, kuris nuo pagrindų rekonstravo ir sukūrė šimtus tūkstančių darbo vietų, pastatė įžymiąją „Donbaso areną“, įnešė didžiulį indėlį į Donbaso ir visos Ukrainos vystymąsi, veiklą įvertins visuomenė, o ne kažkoks apsišaukėlis ir aferistas“.

6

Toliau eina pats stipriausias smūgis: „Beje, Rusijos piliečiai, ko gero, sunkiai gali įsivaizduoti, kas toks Ukrainos sąlygomis iš tikro yra „liaudies gubernatorius“. Jei aiškinti suprantamai, vaizdelis maždaug toks – grupė bomžų iš Tuapsė pliažo atsiveda savo vadeivą į Krasnodaro Dūmą ir pareiškia: „Štai jūsų naujasis liaudies gubernatorius“. Ši kompanija, kartu su visu savo „lyderiu“, geriausiu atveju atsidurtų beprotnamyje“.

Ir reziume: „Regionų partija visuose rinkimuose gaudavo ne mažiau nei 30% rinkėjų balsų. Ir net sunkiausiu partijai metu liaudies pasitikėjimo ja reitingas yra aukštesnis, nei drauge sudėtų gubariovų, cariovų, šarikovų ir kitų“.

Sergėjus Koliada

šaltinis: http://obozrevatel.com/politics/73526-bomzhi-respublikanskogo-masshtaba.htm

vertė G. Dambrauskienė

Kaip praneša Ukrainos televizijos kanalas TVi, atsirado entuziastų, kurie siūlo pakeisti Ukrainos pinigų – grivinos dizainą. Siūloma pakeisti 100 grivinų banknotą, jame atvaizduojant Maidano kovotojus – taip esą turėtų mažėti korupcija, nes valdininkai bijosią imti kyšius pinigais, kurie jiems primins prieš korupciją sukilusius žmones.

ukraina_100_grivnu_banknotas

Ukrainiečiai galvoja apie naują banknotų dizainą

Donbasas liko namuose. Separatistų referendumas žlugo.

Milijonai Luhansko ir Donecko sričių gyventojų ignoravo neteisėtą separatistų referendumą. Donbasas prieš smogikus nubalsavo kojomis.

10

Dauguma Luhansko ir Donecko sričių gyventojų ignoravo neteisėtą separatistų referendumą. Ukrainos piliečiai atsisakė palaikyti smogikus. Išankstiniais sociologų vertinimais, neteisėtoje apklausoje dalyvavo iki 10% dviejų sričių, kurių teritorijoje gyvena 6,5 mln. žmonių, gyventojų. Tankiai gyvenamuose rajonuose separatistai sąmoningai kūrė dirbtines eiles, 100-tūkstantinėse gyvenvietėse atidarydami po porą „rinkimų apylinkių“. Tačiau dauguma apylinkių pasirodė tiesiog nereikalingos – žmonės ateiti nepanoro. Savo referendume separatistai leido vienam žmogui balsuoti po kelis kartus, rinkėjų sąrašus sudarinėjo tiesiog rašydami ranka, įmesdavo biuletenius, o balsavimas kai kuriais atvejais vyko net garažuose. Bet visos pastangos nuėjo niekais – daugiamilijoninis Donbasas nubalsavo neateidamas.

Continue reading

Kaip išties balsuojama referendume Luhanske

lugansko_respublikos_veliavaEvgenija Vecko, Ukrainos žurnalistė

Sudalyvavau taip vadiname referendume Luhanske. Na, ką gi… Rinkėjų aktyvumas ten bus netgi ne 100%, o 150%. Ir ne todėl, kad visi pasiutusiai norėtų į Rusiją ar sukurti Lugansko liaudies respubliką (nors, reikia pripažinti, tokios nuotaikos dominuoja).

Tam, kad galėčiau „pabalsuoti“, man neprireikė netgi paso. Jo tiesiog net nepaprašė. Įrašė, davė „biuletenį“ ir viskas. Kai kada – tiems, kas kelia daugiau pasitikėjimo – duoda keletą biuletenių. Taip sakant, Rusija didmeniškai.

A, ir kabinos balsavimui toli gražu ne kiekvienoje rinkimų apylinkėje yra. Tenka žymėti pasirinkimą, atsirėmus tiesiai į „apylinkės komisijos“ stalą. Man teko nueiti atokiau.

Mano kraštiečiai paskutiniu metu ėmė elgtis agresyvai, o už Lugansko liaudies respublikos sukūrimą aš nesu pasiruošusi balsuoti net kai dirbu „po priedanga“. 

Šaltinis: https://www.facebook.com/evetsko/posts/735825856438144

Donecko regione teroristai pradėjo pilietinių aktyvistų medžioklę

luhansko_buduliaiSprotiv.org, 2014.05.11 23:04

Iš sprotiv.org vidaus šaltinių tapo žinoma, jog Donecko ir Luhansko regionuose sudaryti pilietinių aktyvistų sąrašai – jų veiklos, kontaktų sekimui ir būsimam fiziniam sunaikinimui.

Šaltinis aiškina, jog nurodymai sudaryti sąrašus buvo gauti iš Rusijos tam, kad būtų lokalizuoti visuomeniniai proeuropietiškų ir proukrainietiškų požiūrių lyderiai. Ypatingą susidomėjimą kelia žmogaus teisių gynėjai, Kijevo Euromaidano dalyviai iš šių regionų, aktyvistai ir mitingų „Už vieningąją Ukrainą“ ir Eurointegraciją dalyviai.

Diversantų grupėms pateikti šie lokalizacijos uždaviniai:

  • Kijevo Euromaidano dalyviai,
  • proukrainietiškų mitingų organizatoriai,
  • merai, deputatai ir rajonų administracijų vadovai, nepalaikantys Donecko liaudies respublikos,
  • proeuropietiškų politinių partijų ir organizacijų lyderiai, žmogaus teisių gynėjai.

Vienintelis išsigelbėjimo būdas – tai gyvenamosios vietos ir darbo pakeitimas, aktyvumo socialiniuose tinkluose atsisakymas.

Taip pat kategoriškai draudžiama kalbėtis telefonu, o tai daryti Viber arba Skype, nes, patikrintomis žiniomis, kai kurie mobiliųjų operatoriai (MTT) perduoda informaciją rusiškoms specialiosioms tarnyboms.

Deja, šią informaciją jau patvirtina faktai. Dešimtys aktyvistų, iš kurių daugumas jau buvo pagrobti, buvo kankinami ar nužudyti.

Šaltinis: http://sprotiv.org/47344#.U2_oJZ7vm39

Dar vieni „linkėjimai“ Putinui nuo Kolomojskio

Dnepropetrovsko regiono valstybinė administracija, vadovaujama verslininko Igorio Kolomojskio, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su įmone „Južmaš“. Įmonės vardu dokumentą pasirašė jos generalinis direktorius Sergejus Voitas. Apie tai praneša Dnepropetrovsko RVA internetinis puslapis.

Pažymėtina, jog „Južmaš“ Rusijos Federacijos užsakymu gamina balistines tarpkontinentines raketas ir raketas, galinčias nešti branduolines galvutes.

Igoris_KolomojskisMemorandume kalbama, jog valstybinė administracija imasi visų reikalų, susijusių su įmonės gyvybine veikla ir jos kontraktų vykdymo užtikrinimu – tiek Ukrainos, tiek ir užsienio užsakovams. Kitaip sakant, dabar Rusija pirks raketas su Dniepropetrovsko deputato Kolomojskio leidimu.

„Atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė su Rusija, dauguma projektų ir sutarčių buvo ant žlugimo ribos, tačiau dabar situacija stabilizuota“, – sakoma oficialiame „Južmašo“ spaudos tarnybos pareiškime dėl memorandumo pasirašymo. Pagal dokumentą visais įmonę liečiančiais politiniais klausimais užsiims regiono valstybinė administracija, o iš „Južmašo“ reikalaujama tik „sukurti nepolitizuotą gamybinę teritoriją“.

Tarp kitko, būtent „Južmaše“ buvo planuojama pagaminti tarpkontinentinę raketą „Voevoda“ (pagal NATO klasifikaciją, SS-„Satana“). Į ją buvo dedamos didžiulės viltys modernizuojant Rusijos Strategines raketines pajėgas (RVSN), nes sovietinės gamybos balistinės raketos seniai atitarnavo joms priklausantį resursą, ir jų parkas seniai neatnaujintas. Nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto pradžios bendradarbiavimas, atnaujinant „branduolinį skydą“, tapo neaiškus.

Teroristai pagrobė Kramatorsko aerodromo viršininką.

Vertė: Arvidas

Pagal operatyvinius „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenis, šiąnakt teroristai pagrobė Kramatorsko aerodromo viršininką.

Šio aerodromo teritorijoje nuo ATO pradžios buvo įsikūrusi Ukrainos jėgos struktūrų stovykla.

Kartu su juo pagrobtos trys aerodromo tarnybos darbuotojos.

Vieną šių moterų šiuo metu teroristai paleido. Dėl prorusiškųjų teroristų kankinimų jai sulaužytas šonkaulis, diagnozuotas smegenų sutrenkimas.

Kitų pagrobtųjų likimas neaiškus.

„IP“ http://sprotyv.info/news/245-terroristy-pohitili-nachalnika-i-3-sotrudnic-kramatorskogo-aerodroma