Tag: Dnepropetrovskas

Gegužės 1-osios demonstracijos Ukrainoje

Komunizmui vieta šiukšlinėje

Komunizmui vieta šiukšlinėje

Arsenijus Avakovas praneša, kad visoje Ukrainoje įvyko daugybė „pergalingų“ ir „masinių“ Gegužės 1-osios demonstracijų, kurias teko saugoti gausioms policijos pajėgoms. Įvairūs kairieji, komunistai bei jiems prijaučiantys išėjo į gatves – parodyti, kaip jie prisimena SSRS ir gerus tarybinius laikus.

Stebėtinai „gausūs“ mitingai ir demonstracijos įvyko, apverkiant po Leninopado tuščiomis likusias visokių aikščių vietas.

Dnepropetrovske renginį organizavo Komunistų sąjunga. Į renginį susirinko net 25 žmonės, kuriuos saugojo 193 policininkai.

Čerkasuose renginį organizavo jau uždrausta Ukrainos komunistų partija – susirinko net 30 žmonių, kuriuos saugojo 50 policininkų.

Kijeve susirinko ne mažiau – 30 dalyvių, kuriuos saugojo 60 policininkų.

Chersone susirinko sunkiai suvokiama minia – net 48 žmones. Miestui pritrūko teisėsaugos, todėl policininkų buvo vos 40.

O Charkove kažkodėl išvis niekas nesusirinko. Policininkai neturėjo ką saugoti.

Birželio 13 dienos suvestinė

Broliai ir sesės, birželio 13-osios apibendrinimas.

Blogybės:

1. Tapo aišku, kodėl tiek ilgai putinkanalai ir klaikraščiai suko dezinformaciją, kad ATO pajėgos neva nuolat naudoja reaktyvinės artilerijos sitemas BM-21 “Grad” operacijos zonoje, nors tokia įranga ATO zonoje Ukrainos jėgos struktūrų pusėje nebuvo pastebėta.

Šiandien teroristų grupė – samdiniai iš Kaukazo ir vietiniai smogikai – apšaudė Dobropolio daržovių bazę iš BM-21. Iš viso teroristai turi 3 tokius įtaisus. Be to, teroristai apsimetinėjo nacionaline gvardija. Nėra ribų ir Kremliaus cinizmui, planuojančiam ir vykdančiam tokias ciniškas operacijas, ir vietinių išgamų iš visokių “DNR” ir “LNR”, klusniai vykdančių Putino valią.

Juk, jeigu nesiimti skubių priemonių, rytoj vietoj daržovių bazės gali būti bet kas kita.

2. Šiandien Rusijos sraigtasparnis Mi-35 pažeidė Ukrainos sieną ir lydėjo koloną. Jis įskrido į mūsų teritoriją labai trumpam, bet glumina įvykio aplinkybės. Juk tai buvo mūsų karinė kolona. Mano supratimu, tai tiesiog įžūlumas. Bet jis galimas tik todėl, kad rusai netiki, jog mūsų jėgos struktūros galėtų efektyviai pasipriešinti. Deja, kaip matome, jų netikėjimas – pagrįstas.

3. Šiandien vienas mūsų politikos veikėjas pareiškė: “Armijai reikia vadų – didvyrių. Vakarykščiame mūšyje prie Sniežno didvyriškai pasirodė generolas Vitalijus Muženko. Jau ne pirmą kartą jis asmeniškai vedė į puolimą”.

Aš – už didvyrių populiarinimą. Bet visgi pripažinkime, kad jeigu generolas, dar ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojas (beje, iš tiesų jo vardas – Viktoras), asmeniškai veda kareivius į puolimą, tai mūsų armijai – galas.

Kareiviams vesti į puolimą yra skyrių – būrių – kuopų vadai. Jeigu generalinio štabo vado pavaduotojas ir vienas iš pagrindinių ATO “strategų” turi asmeniškai vesti karius į puolimą, tai reiškia: arba jo pavaldiniai absoliučiai netinkami, ir jis daro jų darbą, arba jam nėra ką veikti ATO štabe.

Ir vienu, ir kitu atveju, toks populiarinimas tampa abejotinu. Manau, kad konkrečiuose mūšiuose reikia parodyti didvyrius iš paprastų karių ir karininkų. O generolų tobulybes ir trūkumus reikia vertinti pagal ATO rezultatus.

Gerosios naujienos:

1. Aktyvioji ATO fazė Mariupolyje baigėsi sėkmingai. Mariupolis – vėl normalus miestas, o ne teroristų gyvatynas.

Mariupolis šiandien

Mariupolis šiandien

Jau antrojoje dienos dalyje, palaikomi personalo ir naudodami vietos bendrovių techniką, gyventojai ardė teroristų barikadas.

Norisi tikėti, kad jau greitai savo apibendrinimuose galėsiu pasveikinti visus su tuo, jog paskutinė teroristų barikada Donbase išardyta. Na o kol kas sveikinu su tuo, kuo mus pradžiugino jėgos struktūros Mariupolyje – tai labai svarbi ir įtikinama pergalė.

2. Rusijos sienos blokavimo operacija tęsiasi ir, nors problemų išvengti nepavyksta, ji vykdoma gan sėkmingai.

Jėgos struktūrų prašymu nepateikiame šių veiksmų smulkmenų – pranešame skurdžiai ir tik įvykus faktui. Prašome mus suprasti. Jeigu visa tai, ką sugalvojo jėgos struktūros bus įvykdyta – tai bus labai svarbus žingsnis tam, kad ATO baigtųsi sėkmingai.

3. Teroristinės organizacijos „DNR“ vadeiva D. Pušilinas Rusijos televizijos kanalo eteryje šiandien papasakojo, kad gyvena it svirplys už krosnies Maskvoje ir iš ten neketina lįsti, nepaisant jokių viliotinių.

Jei pabėgusi svarbiausia žiurkė neketina grįžti į laivą – tai patikimas požymis, kad laivas savo jau atplaukiojo. Būtų gerai, kad tai suprastų ir likusios žiurkės.

Tas pat pasakų didvyris Pušilinas apkaltino Ukrainos žvalgybą, esą, ji pasikėsino į jo gyvybę. Neva tai, vakar prie Donecko apskrities vyriausiojo administracijos pastato sprogęs „Газель“ mikroautobusas – specialiųjų tarnybų darbas. Apie tai, kad apie Pušilino pabėgimą į Rusiją anksčiau nepranešė tik pačios tingiausios žiniasklaidos priemonės – jis nesusimąstė. Arba, matomai, pasikuklino prisipažinti, kad dėl prigimtinio bukumo jo sėbrai iš „DNR“ sprogdina patys save.

4. Pradžiugino ir Dnepropetrovsko gubernatoriaus I. Kolomojskio mintis pastatyti bene 1900 kilometrų ilgio sieną per visą ribą su Rusija. Sienos statybą p. Kolomojskis pasiryžęs apmokėti iš savo lėšų.

Tokių pasiūlymų psichologinis efektas tiesiog stebuklingas. Na o praktinė jų reikšmė – diskusijų objektas. Taip, suprantama, sieną su Rusiją reikia užrakinti. Bet be inžinerinių statinių – svarbūs ir sienos apsaugos būdai bei formos. Nes juk, jei bus tik siena, kurią bet kurioje vietoje galima pralaužti ir laisvai prasmukti į Ukrainą – niekas nesureaguos.

O tai reiškia, kad svarbiausiu tampa klausimas apie esminę sienos apsaugos tarnybos reformą. Neišvengiamai teks stiprinti pasienio apsaugos padalinius, iš naujo kurti motorizuotas manevringas grupes, skirti pasieniečiams ne tik žvalgybos bet ir kovinę aviaciją, užtikrinti glaudžius ryšius su kariuomenės struktūromis dislokuotomis pasienio zonoje.

O taip pat, negailestingai kovoti su korupcija valstybės sienos apsaugos tarnyboje – tai užkratas, nuo kurio neišgelbės jokios sienos.

Gegužės 12 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 12 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Teroristų būrelio, pasivadinusio „Donecko liaudies respublika“ publikėlė pranešė apie savo „nepriklausomybę“ ir pasiprašė į Rusiją.

Suprantama: kur dar jiems prašytis, kai viskas buvo atlikta pagal Kremliaus užsakymą ir už jo pinigus? O be Rusijos, kitų teroristinių valstybių regione ir nėra.

Putinui užteko proto kol kas tiesiai nepripažinti pseudoreferendumo, kurį vakar tarpuvartėse vykdė linksmieji „DLR“ alkoholikai. Tačiau Maskva pareiškė „gerbianti“ jo rezultatus. Nors šito pasityčiojimo iš sveiko proto neįmanoma gerbti, jei nesi pamišęs.

Putinas vėl žaidžia dvigubą žaidimą. Iš vienos pusės jis neina į tiesioginį konfliktą su Vakarais, kurie „referendumo“ kategoriškai nepripažįsta. Tačiau iš kitos pusės Maskva vis tik bet kurią minutę gali pripažinti „DLR“ ir į Ukrainą įvesti kariuomenę. Vietos manevrui yra palikta.

2. Tuoj po „referendumo“ vienas iš Rusijos samdinių pasiskelbė Vyriausiuoju vadu ir paskelbė Ukrainai karą. Tiesa, jo sugėrovai, pardon, bendraminčiai nedelsdami nuo karo paskelbimo atsižegnojo.

Man štai kas įdomu. Visa ta šutvė Ukrainos valdžią ir Ukrainos patriotus laiko „Vašingtono ir Vakarų statytiniais“. Tai iš karto ir skelbtų karą NATO. Būtų juokingiau.

Blogai tai, kad „Vyriausiasis DLR vadas“, kuris iš tikrųjų turėtų komanduoti palatos kaimynams, sėdi ne psichiatrijos ligoninėje, sanitarų priežiūroje, o laisvai šliaužioja po Ukrainą.

Įdomu ir tai, kad bėglys Janukovyčius taip pat ėmėsi vapėti, kad Kijevas privalantis išvesti Ukrainos kariuomenę iš Ukrainos sričių ir iš esmės pripažino „DLR“. Tas stuobrys net nebandė mąstyti: jei jis save laiko „legitimiu prezidentu“, tai jis yra ir Vyriausiasis vadas. O „DLR“ šią vietą jau užėmė Kremliaus samdinukas. Susimovei, Vitia.

Gerosios naujienos:

1. Dniepropetrovsko regiono Donecko ir Luhansko miestai gali tikėtis tolesnio vystymosi vieningos Ukrainos sudėtyje.

Aš – apie alternatyvųjį referendumą už Luhansko ir Donecko regionų prisijungimą prie Dniepropetrovsko krašto. Sprendžiant pagal išankstinius oficialius šio referendumo duomenis (apie 70% – už prisijungimą prie Dniepropetrovsko regiono), Donecko ir Luhansko kraštų gyventojai aktyviai stengiasi užmiršti „DLR“ tarsi blogą sapną.

Panašūs rezultatai gauti Donbaso referendume – apklausoje už vieningąją Ukrainą.

Mes neturime pagrindo nepasitikėti šių dviejų referendumų organizatoriais. Galų gale, jie turi normalius biuletenius ir komisijos protokolus su antspaudais, balsavimo procesas buvo organizuotas tinkamu būdu. O ne kaip „DLR“ – tualetinio popieriaus lapeliai, garsiai pavadinti „biuleteniais“, kuriuos garažuose suskaičiavo driskių gaujos.

2. Europa jau visiškai aiškiai supranta, kas yra kas Ukrainos krizėje.

Šiandien Švedijos URM vadovas Karlas Bildtas pareiškė: „Prezidentas Putinas pasakė du dalykus: pirma, kad taip vadinamas referendumas būtų atidėtas. Tai neįvyko… Antra – kad jis atitrauks Rusijos armiją nuo sienos. Tai neįvyko… Mes turime vertinti Maskvą ne pagal žodžius, o pagal darbus“.

Aukso žodžiai. Kiekvienam Europos valdininkui ir politikui – įsirašyti į bloknotėlį.

3. Šiandien spaudos konferencijos metu žurnalistai suglumino Regionų partijos frakcijos vadovą A. Jefremovą (tarp kitko, jis pareiškė separatistų „referendumo“ nelaikąs farsu). Jo ilgai ir įtikinamai prašė papasakoti apie tai, kaip kartu su Achmetovu finansuoja prorusiškuosius teroristus.

Jefremovas labai drovėjosi ir atsikalbinėjo.

Dar įdomiau atsitiko su Achmetovu. Taip vadinamas „liaudies gubernatorius“, separatistų lyderis P.Gubariovas Rusijos žiniasklaidai papasakojo, kad Achmetovas Donecke finansavo separatistus. Regionų partija kaip mat piestu stojo ginti Achmetovą ir apšaukė Gubariovą bepročiu, perėjūnu bei aferistu.

Apie Achmetovą atskira šneka. Įdomu tai, kad regionalų lyderis Jefremovas, gindamas separatistus, iš esmės gina perėjūnus ir aferistus, kaip juos ir vadina pati Regionų partija. Na, argi šie žmonės turi smegenų?

Taip pat šiandien l.e.p. A.Turčinovas pareiškė, jog Ukrainos Komunistų partija gali būti uždrausta teismo keliu, – todėl, kad palaiko separatistus ir vykdo pseudoreferendumus.
Aš – abiem rankom „už“. Seniai reikėjo atsikratyti tų antiukrainietiškų puvėsių.

Dar vieni „linkėjimai“ Putinui nuo Kolomojskio

Dnepropetrovsko regiono valstybinė administracija, vadovaujama verslininko Igorio Kolomojskio, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su įmone „Južmaš“. Įmonės vardu dokumentą pasirašė jos generalinis direktorius Sergejus Voitas. Apie tai praneša Dnepropetrovsko RVA internetinis puslapis.

Pažymėtina, jog „Južmaš“ Rusijos Federacijos užsakymu gamina balistines tarpkontinentines raketas ir raketas, galinčias nešti branduolines galvutes.

Igoris_KolomojskisMemorandume kalbama, jog valstybinė administracija imasi visų reikalų, susijusių su įmonės gyvybine veikla ir jos kontraktų vykdymo užtikrinimu – tiek Ukrainos, tiek ir užsienio užsakovams. Kitaip sakant, dabar Rusija pirks raketas su Dniepropetrovsko deputato Kolomojskio leidimu.

„Atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė su Rusija, dauguma projektų ir sutarčių buvo ant žlugimo ribos, tačiau dabar situacija stabilizuota“, – sakoma oficialiame „Južmašo“ spaudos tarnybos pareiškime dėl memorandumo pasirašymo. Pagal dokumentą visais įmonę liečiančiais politiniais klausimais užsiims regiono valstybinė administracija, o iš „Južmašo“ reikalaujama tik „sukurti nepolitizuotą gamybinę teritoriją“.

Tarp kitko, būtent „Južmaše“ buvo planuojama pagaminti tarpkontinentinę raketą „Voevoda“ (pagal NATO klasifikaciją, SS-„Satana“). Į ją buvo dedamos didžiulės viltys modernizuojant Rusijos Strategines raketines pajėgas (RVSN), nes sovietinės gamybos balistinės raketos seniai atitarnavo joms priklausantį resursą, ir jų parkas seniai neatnaujintas. Nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto pradžios bendradarbiavimas, atnaujinant „branduolinį skydą“, tapo neaiškus.

Ekstremizmo lygis Ukrainoje, infografikas

Norime jums parodyti ekstremizmo grėsmės infografiką, atitinkantį 2014 metų balandžio 22 dienos situaciją. Žemėlapyje matomi ekstremizmo grėsmės lygiai skirtinguose regionuose.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Kaip matote, grėsmės lygiai skirtinguose Ukrainos regionuose gerokai skiriasi:

  • Doneckas – 8, labai aukšta grėsmė. Daug ginkluotų teroristų ir Rusijos specnazo kovotojų. Stebimi smurtiniai incidentai, žmonių grobimai, žmogžudystės. Dalis regiono yra kontroliuojama ekstremistinių grupių.
  • Luhanskas – 6, aukšta grėsmė. Daug agresyvių separatistų, smurtinių įvykių, ginkluotų incidentų pavojus, tačiau ekstremistai nekontroliuoja teritorijos.
  • Charkovas, Odesa – 5, aukšta grėsmė. Į šiuos regionus labai taikosi separatistai, tačiau jų veiksmai visgi yra kontroliuojami.
  • Mikolajevas, Chersonas, Zaporožė – 3, valdoma grėsmė. Situacija yra valdoma, separatistų grupės yra smulkios ir neveiksmingos.
  • Dnepropetrovskas – 1, žema grėsmė. Situacija pilnai kontroliuojama, incidentų grėsmė yra žema.

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Balandžio 18 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 18-os dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Vakarykštis mano skepticizmas dėl Ženevos susitarimo, deja, pasiteisino.

Man būtų daug mieliau, jei klysčiau. Tačiau, kai turime reikalų su tokiais makleriais kaip Putinas, suklysti neįmanoma. Jo esmė – melas. Visi susitarimai su juo – tuščias garsas.

Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerija „paaiškino“ susitarimų prasmę. Pasirodo, nelegalios grupuotės, kurios privalo būti nuginkluotos, tai – „Dešinysis sektorius“. O užimtų pastatų atlaisvinimo atveju buvo kalbama apie Kijevą ir Maidano rėmėjus.

Maskva sako: nuginkluokite „saviškius“, o tada mes pagalvosime, ar mums verta nuginkluot savuosius pakalikus Rytų Ukrainoje, ar atšaukti Rusijos specialiąsias pajėgas ir ar atlaisvinti administracinius pastatus Donecko regione.

Kažkas vis dar turi iliuzijų dėl galimybės derėtis su Maskva? Seniai visiems aišku: iš pasitikėjimo Putinu lygio galima drąsiai nustatyti psichinio išsivystymo lygį.

2. Komunistai sabotavo Rados frakcijų vadovų susitarimo dėl padėties stabilizavimo Rytuose pasirašymą.

Tai žiauru. Faktiškai, vyksta karas prieš Ukrainą. Priešo batai trypia mūsų žemę. Mes jau praradome dalį teritorijos. Normaliose šalyse tokiomis sąlygomis, kai piliečiai (ir politikai yra ne išimtis) trukdo siekti pergalės, jie yra tiesiog sodinami į kalėjimą. O mes turime priešų diversantus, sėdinčius parlamente ir ryjančius ikrus už ukrainiečių, kuriuos jie išdavė, mokesčius. Kur logika?

3. Šis punktas aktualus mums – grupei „Informacinis Pasipriešinimas“. Aš jau seniai laukiau to, kas nutiko. Pažįstant mūsų valdžiažmogius prognozuoti buvo nesunku.

Taigi, valdžios struktūrose prabudo dėdės ir tetos, kuriems mes staiga ėmėme labai trukdyti. Jie pusantro mėnesio nuo kovo pradžios, kol vyko Krymo užėmimas, krapštė nosis ir užsiiminėjo neaiškių klausimų sprendimais, o dabar nusprendė lengvai „pasipiarinti“ antiteroristinės operacijos šviesoje (ATO).

Bet štai nesėkmė: pasirodo, jų „ryšiams su visuomene“ savo aktyvumu ir operatyvios informacijos teikimu trukdo „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė. Šiuo metu vyksta užkulisiniai žaidimai, siekiant mus užčiaupti.

Kol kas apsieisiu be vardų ir pareigybių. Vis dėlto, tose pačiose valdžios struktūrose, adekvačių žmonių, suprantančių mūsų darbo svarbą yra gerokai daugiau.

Bet aš taip pat anksčiau aukščiausiajai valdžiai žadėjau: jeigu jėgos struktūrų vadovai pasakys, kad trukdome – mes tuojau pat nutrauksime savo darbą. „IP“ grupės veiklos užbaigimui reikia 2 minučių 20 sekundžių. Iš jų, po vieną minutę telefoniniams pokalbiams su kitais dviem koordinatoriais ir 20 s kompiuterio išjungimui.

Tikimės, kad valdžios struktūrose asmenines ambicijas ir atskirų biurokratų pavydą nugalės sveikas protas.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien UST (Ukrainos saugumo tarnyba, SBU) atstovai pranešė, kad antiteroristinė operacija Ukrainos rytuose pristabdoma “dėl Vėlykų ir priimtos Ženevos sutarties”.

Pranešimas nuskambėjo keistokai. Kaip galima stabdyti „karinius veiksmus” be abipusių paliaubų? Tiesiog „dėl švenčių”, juo labiau, kad priešas to daryti net nemano. O ko verti Ženevoje pasiekti susitarimai, aš jau minėjau.

Skubu nuraminti. Esmė ta, kad Ukraina savo dalį Ženevos sutarties vykdo ir iš tiesų stabdo aktyvų jėgos demonstravimą. Bet tai nereiškia, kad per šventes niekas nieko nedarys, užkandžiaudami margučiais ir dešromis, pateiktomis ant Ženevos sutarties popierinės kopijos.

Operacija tęsiama – blokuojamos atskiros teroristų grupuotės, perimama atskirų teritorijų ir kelių kontrolė. Šios dienos karių tvirtinimu, operacija tik ką įgavo tą formatą, kuriuo galime pasiekti priimtinus rezultatus esant dabartiniams griežtiems apribojimams („taikių gyventojų“ aukų išvengimas). Palinkėsim jiems sėkmės.

2. Šiandien Dnepropetrovsko srities administracijos vadovas Igoris Kolomojskis (Игорь Коломойский) išmokėjo pirmąjį prizą už pristatytą rusų diversantą – 10 000 USD.

Sakau viena – šaunumėlis! Atlygio paskyrimas – puiki motyvacija. Ir stiprus smūgis ekstrimistų aktyvumui. Jiems nevertėtų saldžiai miegoti.

3. Žitomiro 95-os specialiosios aeromobilios brigados desantininkai prie Kramatorsko atsiėmė anksčiau pagrobtus du desanto šarvuočius.

Mūsų emisarų pasakojimu, mūšis buvo trumpas ir šiurkštus. Jei mūsų vaikinams būtų davę įsakymą “nukauti”, teroristų gretos butų buvę gerokai praretintos. O dabar šaudyta tik į orą ir po kojomis. Bet ir to pilnai užteko, kad tiems degeneratams išmuštų iš galvų norą žaisti karą.

Išvada viena. Su priešu galima ir reikia kovoti. Už silpnumo ir aukštų politinių argumentų slepiasi pralaimėjimas. Už ryžtingumo – pergalė.

Ir dar kai kas. Bičiuliai, savaitgalį ir švenčių metu visi „Informacinio Pasipriešinimo” grupės koordinatoriai dirbs regionuose. Informaciją teiksime rečiau – bet operatyviai ir pačią svarbiausią. Su ateinančiomis šventėmis. Su Šv. Velykomis visus! Viešpaties malonė telydi jus.

Foto: Ivan Osypenko

92-jų metų II P.k. veteranas – savanoris šauktinis

92_savanoris92-jų metų Antrojo Pasaulinio karo veteranas Mikola Ostaševskis atvyko į Dnepropetrovsko regiono Nacionalinės savigynos būstinę. „Aš pasiruošęs kariauti ne todėl, kad nemyliu Rusijos. Kaip galima nemylėti liaudies, su kuria iškovojau pergalę Didžiąjame Tėvynės kare? Tiesiog, aš labai myliu Ukrainą, – pasakė veteranas. Taip pat jis parašė laišką Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame kaltina politiką dėl karinio įsiveržimo į Ukrainą ir galvoja, kad gražiausia dovana gegužės 9-jai bus naujiena apie grąžintą Krymą ir tvirta taika tarp broliškų tautų.

Šaltinis ir foto: http://www.ukrinform.ua