Tag: Krymas

Gegužės 14 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 14-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis taip vadinamas „visos Ukrainos nacionalinės vienybės apvalusis stalas“ prasidėjo farsu.

Regionų partijos frakcijos lyderis A. Jefremovas dėl antiteroristinės operacijos ėmėsi grasinti valdžiai. Esą, teroristai rytuose turį savo „nuomonę“, juos jaudinąs „istorinio teisingumo“ klausimas. O Ukrainos valdžia, išdrįsusi atremti banditizmą po Rusijos vėliava – vos ne budeliai ir niekšai.

Neaišku, ką Jefremovas laiko separatistų „teisybe“. Teisę žudyti, grobti ir kankinti žmones, plėšikauti ir vogti? Jei taip, tuomet juntama, tiesą sakant, Regionų partijos „tiesa“. Jos vadukai visokių janukovyčių pavidalu būtent tai ir darė, kai buvo valdžioje.

Aš jau ne kartą sakiau: dialogas su rytais – viena, o dialogas su teroristais – visai kas kita. ATO nenukreipta prieš taikius gyventojus, kad ir kaip jie kritikuotų Ukrainos valdžią. ATO nukreipta prieš terorizmą. Todėl visa Jefremovo ir į jį panašių retorika apie Ukrainos jėgos struktūrų veiksmus – nesąmonė ir aiški provokacija.

Beje, ciniškas ir veidmainiškas Jefremovas Ukrainos jėgos struktūras prilygino sovietų kariams, 1956 metais numalšinusiems Vengrijos sukilimą. Nesuprantu, jis ligonis ar melagis? Vengrijoje žmonės sukilo prieš okupantus. O Donbase okupantai po svetimos šalies vėliava kursto liaudį pasipriešinti gimtai šaliai. Kaip, būnant sveiko proto, įmanoma lyginti? Dėl tokios demagogijos net Simonenko ir Vitrenko nervingai rūko pašaly.

2. Donbaso separatistai rinkimų komitetų nariams ir jų šeimoms grasina susidorojimu. Luhansko krašto Antracito gyvenvietėje jie pagrobė apylinkės rinkimų komisiją. Tikslas aiškus – sutrukdyti gegužės 25-osios rinkimus.

Kuo arčiau rinkimai, tuo sunkesnėms dienelėms reikia ruoštis. Bet aš įsitikinęs – mes įveiksim. Tarp kitko, ir ESBO žada pasirūpinti tuo, kad rinkimai Ukrainoje įvyktų sąžiningai, skaidriai ir be įsikišimo iš išorės.

3. А.Тurčinovas pareikalavo pasieniečių pasiaiškinti, kokiu būdu apsiskelbęs Luhansko krašto „liaudies gubernatorius“ ir separatistų lyderis V. Bolotovas sugebėjo ramiai išvykti į Rusiją.

Pasieniečiai atsakė: taigi jam išvykti niekas neuždraudė. Esą nebuvo priežasties neleisti kirsti sienos.

Nežinau, juoktis ar verkti. Protu suvoki, kad mūsų biurokratinėje valstybėje pasieniečiai lyg ir teisūs. Bet situacija vis tiek atsiduoda marazmu. Ir labai stipriai.

4. Ukrainos Justicijos ministerija Ukrainos nuostolius dėl Krymo aneksijos vertina jau daugiau nei 1 trilijonu grivinų.

O juk tai tik pradžia. Ateityje Rusija ims vaginėti Ukrainos Juodosios jūros šelfo dujas – ji pati taip pareiškė. Galiausiai Putino afera Kryme mums kainuos (ir jau kainuoja) labai daug.

Gerosios naujienos:

1. Ir vėl tas pats „visos Ukrainos nacionalinės vienybės apvalusis stalas“. Dialogas prasidėjo, ir tai pliusas.

Sąžiningai pasakysiu: aš šitą renginį vertinu kritiškai. Priežastis paprasta: rytuose šiuo metu nėra lyderių, su kuriais galima būtų kalbėtis, kuriais tikėtų patys rytinių regionų gyventojai. Duok Dieve, kad klysčiau.

Bet Ukrainos valdžios bandymas išgirsti rytus ir būti pačiai išgirstai – neabejotinas pozityvas.

2. Ukrainos karinės oro pajėgos atstatė penkių zenitinių raketinių padalinių kovinį pajėgumą.

Zenitinis raketinis kompleksas С-300ПС

Zenitinis raketinis kompleksas С-300ПС

Iš tiesų to, kas atstatyta, beprotiškai maža tokiai dideliai šaliai, kaip Ukraina. Bet reikia suprasti padėtį. Gaila, mes negalime skelbti net bendriausio pobūdžio duomenų, tačiau Priešlėktuvinės gynybos srityje situacija labai nekokia. Kiekvienas pagerinimas yra aukso vertės.

3. Vienos Briuselio komunos vadovybė neleido savo teritorijoje vykti festivaliui „Randevu su Rusija“. Priežastis – Ukrainos įvykiai.

Civilizuotose šalyse žodis „Rusija“ vis dažniau tampa keiksmu – kaip agresijos ir blogio simbolis. Žodis „Ukraina“ vis labiau asocijuojasi su kova už laisvę ir suverenitetą. Ir tai tiksliai atspindi tikrovę.

4. Nacionalinės gvardijos gvardietis M.Gajus ir 95-ojo oro desanto būrio desantininkas S.Ševčiukas ant paties aukščiausio Slovjansko taško – televizijos bokšto ant Karačuno kalno – iškėlė Ukrainos vėliavą.

Ta vėliava reiškia labai nedaug, žinant, kaip laisvai Slovjanske jaučiasi teroristai. Bet ji reiškia ir labai daug – kaip ženklas, kad tai mūsų žemė. Ji aplaistyta mūsų vaikinų, žuvusių nuo samdinių ir savų kolaboracionistų rankų, krauju. Ir mes už ją kovosime.

Foto: http://inforesist.org

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

vertė: Lightning Rod 

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

2014/05/10 – 14:36

Operatyviais grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, Luhansko ir Donecko regionuose prorusiški ekstremistai vykdo sustiprintą agitacinę veiklą tarp gyventojų. Jos tikslas – priversti gyventojus dalyvauti taip vadinamame referendume, tikslu – sudaryti sąlygas Ukrainos suskaldymui.

Kaip pagrindinį įtikinantį argumentą separatistai pateikia prasimanymą, jog vykdant „referendumą“, Rusija galės į Ukrainos teritoriją įvesti „taikdarių kariuomenę“, kas leis stabilizuoti situaciją regione.

Apie tai, jog būtent Rusija kursto Ukrainoje pilietinio karo ugnį, ir būtent tų pačių separatistų veiksmai destabilizuoja regiono situaciją, nutylima.

Tuo pačiu, mes pažymime, kad pastarosios savaitės laikotarpiu rusiškoji taip vadinama „ekspertų bendrija“ (pavyzdžiui, „Gazpromo“ finansuojamas Maskvos Strateginės kultūros fondas, Geopolitinių problemų akademija, Strateginės konjunktūros centras ir pan.) uoliai propaguoja tezes apie būtinybę Rusijai įvykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainos teritorijoje.

Pagrindinė tezė yra ta, jog Rusija turi vykdyti „taikdarišką operaciją, negavusi JT sutikimo, nes Suvienytųjų Nacijų įtraukimas tarsi leistų Vakarams „perimti iniciatyvą“ ir įvesti į Ukrainą savo kariuomenę, gavus JT mandatą. Nors, kaip žinome, Rusijos, kaip agresijos iniciatorės, absoliučiai nepateisinama narystė JT Saugumo taryboje neleidžia šiai Tarptautinei organizacijai dėti kokias nors pastangas Ukrainos krizės sureguliavimui. Įskaitant trečiųjų šalių vykdomas taikdariškas operacijas.

Teoriškai, „taikdariškos operacijos“ vykdymui Putinas turi du variantus – vykdyti ją ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) arba KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) globoje.

Pirmas variantas iškart atpuola, nes Kinija, kaip ŠBO narė, akivaizdžiai nesutiks su šia globalia avantiūra.

Kalbant apie Maskvos kišeninę sąjungą vardu KSSO, tai Putinas, kaip žinia, šiuo metu vykdo intensyvų šalių-satelitų prezidentų apdorojimą. Verta prisiminti kad ir neseniai vykdytus RGP (Rusijos Ginkluotųjų Pajėgų) mokymus, atidirbant atominio ginklo naudojimo klausimus, asmeniškai vadovaujant Putinui, pasikvietus Baltarusijos, Kazachstano, Kirgyzstano ir Tadžikistano prezidentus.

Be to, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka, iki tol nepalaikęs agresijos prieš Ukrainą, staiga dėl nesuprantamų priežasčių netikėtai pakeitė retoriką.
Šis pozicijos pakeitimas stebėtinu būdu sutapo su Rusijos ketinimu suteikti $ 2 mlrd. kreditą Baltarusijos aukso valiutos rezervų papildymui.

Tuo pat metu, KSSO neturi jokių teisinių pagrindų vykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainoje. KSSO taikdariškos veiklos sutarties 3 straipsnis numato, kad remdamasi savaisiais sprendimais, ši organizacija gali atlikti operacijas tik šalių – KSSO – narių teritorijose. Šalių, neįeinančių į KSSO (o Ukraina nėra šioje struktūroje), atveju, turi būti JT Saugumo Tarybos sprendimas.
Visa tai reiškia, jog nors koks Rusijos bandymas bet kokiu pretekstu įvesti į Ukrainą kariuomenę, savarankiškai ar „sąjungoje“ su savaisiais satelitais, reikš tiesioginę karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą. O tiksliau – antrąjį agresijos etapą po Krymo.

„IP“

Mustafa Džemilevas: „Mes pusę amžiaus kovojome už tai, kad grįžtume į Tėvynę, o sugrįžome į Sovietų Sąjungą.“

2014-05-06 , 14:03
Ilja Šepelinas
Vertė: Lightning Rod

Gegužės 4-ą Rusijos prokuratūra pagrasino likviduosianti Krymo totorių liaudies medžlisą – autoritetingiausią Krymo totorių organizaciją. Šio įvykio priežastimi tapo gegužės 3-ios įvykiai, kai keletas tūkstančių Krymo totorių pusiasalio pasienyje su Ukraina, Armjansko mieste bandė priversti pasieniečius įleisti vieną iš savųjų lyderių – Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatą Mustafą Džemilevą, žymų praeities disidentą, kalėjimuose ir tremtyse praleidusį virš 15 metų, aktyviai pasireiškusį prieš referendumą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos ir iki šiol nesiruošiantį jo pripažinti.

„Slon“ susisiekė su Džemilevu pakalbėti apie tai, kokia ateitis laukia Krymo totorių medžliso, ir ką ketina daryti jo tautiečiai Kryme.

Mustafa_Abdülcemil_Kırımoğlu_v1– Sakykite, ar vis tik Rusijos valdžia jums kaip nors paaiškino, kodėl jūsų neįleidžia į Krymą?

– Ne, nepaaiškino. Be to, ši situacija tapo dar neaiškesnė. Paskutinį kartą aš išvažiavau iš Krymo balandžio 22-ąją. Tada pasienyje į mane kreipėsi taip vadinamos savigynos kariai, pareikšdami, kad man draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Na, gerai, tai kodėl gi man drausti įvažiuoti į Rusiją – tiesą sakant, aš ir taip ten vykdavau ne itin dažnai. Man paklausus, kur parašai, kas priėmė draudžiantį įvažiuoti potvarkį, atsakė, jog jie tėra įgalioti pranešti apie šią sankciją. Po to kilo triukšmas spaudoje, o iš Rusijos pusės buvo pareikšta, jog tai prasimanymas, jokių potvarkių apie draudimą man kur nors važiuoti neegzistuoja, o visos kalbos apie tai – vakarų žiniasklaidos propaganda.

Tačiau gegužės 3-iąją aš išskridau į Krymą. Kadangi susisiekimo oro linijomis tarp Krymo ir Kijevo šiuo metu nėra, aš keliavau tranzitu per Šeremetjevo oro uostą. Man atskridus į Maskvos oro uostą, FSB darbuotojas pranešė, jog man yra uždrausta įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Jis man tai pasakė ir iškart padavė bilietą atgal į Kijevą. Teko grįžti.

Vėliau naktį aš vis tik pabandžiau vykti į Krymą automobiliu. Tai – maždaug 10 valandų kelias, ir dar lygiai tiek gali tekti stovėti pasienyje. Mums privažiavus prie Krymo, ten esantį kontrolės punktą buvo užblokavę kareiviai: apie tūkstantis žmonių – kažin kokie kazokai kaip iš spektaklio, tituškos, savigyna, žmonės civiliais rūbais. Lyg būtų ruošęsi su mumis kovoti. Iš Krymo pusės mūsų pasitikti išvažiavo apie aštuoniasdešimt automobilių su Krymo totoriais. Jie prasiveržė pro tą apsuptį – ir perėjo sieną pas mane. Situacija buvo įtempta – penkias ar šešias valandas vyko derybos, kareiviai pareiškė, kad be leidimo prasiveržusiųjų atgal neleis. Mes pasiruošėme su mūšiu veržtis atgal, bet tuoj pasipylė skambučiai iš Europos Parlamento ir iš Turkijos.

Turkijos ambasadorius mane patikino, kad jų valdžia, kartu su ministru Erdoganu, stebi situaciją Kryme, prašo nesiveržti per patikros postą ir sako, jog man vertėtų grįžti į Kijevą tam, kad jie vėliau galėtų išspręsti situaciją diplomatiniu būdu. Kitu atveju, gali įvykti blogi įvykiai. Ukraina ir taip sunkioje padėtyje, daug karštų taškų, sukurtų Rusijos specialiųjų tarnybų. Mes iškėlėme sąlygą, jog aš išvažiuosiu, jei mano per sieną perėjusius tėvynainius įleis atgal. Taip ir padarė. Tačiau sekančią dieną prasidėjo iškvietimai tų, kurie išėjo už sienos teritorijos. Bet kodėl manęs neįleido, niekas nepaaiškino.

– Jūs gi turėjote telefoninį pokalbį su prezidentu Putinu referendumo Kryme išvakarėse. Ar dabar nebandėte su juo kontaktuoti?

Na, mes su juo kalbėjomės likus keturioms dienoms iki referendumo. Iš esmės, jau tada pokalbis buvo kaip tarp dviejų kurčiųjų. Aš jam sakiau savo, Putinas mane tikino savo. Jis tvirtino, kad viskas priklausys nuo Krymo liaudies nuomonės referendume, o aš jam sakiau, kad okupuotoje teritorijoje neįmanoma vykdyti sąžiningo balsavimo. Putinas kalbėjo, jog Rusija Krymo totoriams padarys žymiai daugiau, nei Ukraina jiems padarė per 23 metus. Žodžiu, žadėjo, kad būsime laimingi. Bet aš jam atsakiau, kad tegu Rusija išveda savo kariuomenę, tada apie tai kalbėsime. Lai Rusija padeda mūsų liaudžiai, bet Rusijos ir Ukrainos tarptautinių susitarimų pagrindu. Vėliau nei su juo, nei su jo atstovais ryšių nebuvo.

Tiesa, kai gegužės 3-ą manęs neįleido į Šeremetjevo oro uostą, aš kalbėjau su jūsų Dūmos deputatu, kurį pažįstu iš Europos Tarybos Parlamento Asamblėjos. Jis man paskambino ir pasiūlė parašyti Putinui pareiškimą, kad jis išsiaiškintų. Aš paklausiau: o ką, ar aš Putinui pavaldus pilietis, kad tokius pareiškimus rašyčiau? Jis, tikriausiai, orientuojasi įvykiuose.

– Ir ką dabar jūs ketinate daryti?

– Kartas nuo karto aš atvažiuosiu prie Krymo sienos ir vis tik bandysiu patekti į savo namus. Tai – tikras chamiškumas. Pusę amžiaus mes kovojome už tai, kad grįžtume į Tėvynę, o dabar atvažiuoja kažkokie kareiviai ir uždraudžia mums būti savo namuose.

– Bet jūs suprantate, kodėl jūsų neįleidžia? Juk jūs, kaip suprantu, taip ir nepripažinote referendumo rezultatų.

– O jų niekas nepripažino, išskyrus Rusiją ir kelias pasaulio šalis.

– Na, tarptautinės teisės atžvilgiu, tai taip. Nepaisant to, Krymo gyventojai laikosi ramiai, jokių protestų nekelia ir, turbūt, apsiprato su tuo, jog dabar tai – Rusijos teritorija.

– Niekas neapsiprato! Ten tiesiog teroras. Vienintelė vieta visame Kryme kurioje iškelta Ukrainos vėliava, – tai Krymo totorių liaudies medžliso pastatas – kaip buliai ant raudono skuduro puola ant jo. Sulekia, nuplėšia ir šaukia, kad Ukrainos vėliava kursto tautinę nesantaiką! Kažkoks idiotizmas. Esant Ukrainos valdžiai, žmonės šimtais tąsėsi po Krymą su rusiškom vėliavom, o dabar juos baisiausiai piktina Ukrainos vėliavos. Štai kokia atmosfera. Žodžiu, lyg būtume grįžę į Sovietų Sąjungą. Ir ne pačių geriausių laikų Sovietų Sąjungą.

– Tačiau kokia prasmė neleisti jūsų į Krymą?

– Čia jie irgi neprotingai elgiasi. XVIII-XIX amžiais tai būtų normalu, tada nebuvo telefonų, skaipo, tada tokiu būdu galėjo užblokuoti Krymo totorių lyderį. Bet dabar aš iš bet kurios pasaulio vietos galiu kreiptis į savo tėvynainius. Tai – absoliučiai keistas Rusijos pusės žingsnis net savo pačios atžvilgiu. Lyg jie norėtų išprovokuoti kokį kraujo praliejimą. Arba tai – elementarus bukumas.

– Juk jūs kovo mėnesį buvote atvažiavęs į Maskvą susitikti su buvusiu Tatarstano prezidentu Šaimijevu. Ar jis kokiu nors būdu bandė tapti arbitru šiame konflikte?

– Ne. Aš susitikau su Šaimijevu, tačiau dabar veikiantis Tatarstano prezidentas Minichanovas nuolat važiuoja į Krymą ir pasakoja totoriams, kaip jiems bus gera gyventi Rusijos Federacijoje. Kitos funkcijos jis šiuo metu neturi.

– Vakar žiniasklaidoje pasirodė pranešimas su nuoroda į jus, apie tai, jog Krymo totorių judėjimas gali nueiti į pogrindį. Ką tai reiškia?

– Ne, kaip liaudis, Krymo totoriai negali nueiti į pogrindį. Kalbame apie tai, kad į pogrindį gali nueiti Krymo totorių medžlisas, jeigu jo veikla Rusijos Federacijos teritorijoje bus uždrausta. Tiesiog grįžta sovietiniai laikai, kuriais buvo uždraustos mūsų nacionalinės struktūros. Legaliai ar nelegaliai, bet mūsų struktūros veiklą tęs.

– Mūsų šalyje žodis „pogrindis“ pastaruoju metu turi labai aiškų atspalvį, susijusį su Šiaurės Kaukazo smogikais.

– Ne, aš žodžio „pogrindis“ neištariau – jį prisigalvojo žurnalistai.

– O kokia šiuo metu jūsų bendražygių nuotaika? Jūs sakote, kad jie nepripažįsta referendumo rezultatų, jūsų pas juos neįleidžia. Ar dėl to jie ketina ko nors imtis?

– Mūsuose už dviejų savaičių, gegužės 18-ą bus 70-osios Krymo totorių deportacijos metinės – apvali data. Žinoma, ir tie, kas rusų valdžios nori, ir tie kas nenori, darys grandiozinį mitingą – aišku, jame bus svarstomas ir prisijungimo prie Rusijos klausimas. Bet atmosfera ten itin slogi, laukiant kažko negero. Keletas tūkstančių Krymo totorių jau paliko pusiasalį ar išvežė žmonas ir vaikus. Todėl dabar įtampa keliais laipteliais pakilo. Žinoma, Krymo totoriai kentės iki paskutiniosios, bet jei toks chamiškumas nesiliaus, mūsų liaudies nepasitenkinimo bus neįmanoma sustabdyti.

– Ar jūs šiuo metu raginate savo bendražygius kokiai nors veiklai? Kur juos nukreipiate?

– Aš visada sakiau, kad 50 metų mes siekėme sugrįžti į Tėvynę. Ir sakiau su pasididžiavimu, jog per visus tuos metus mes nepraliejome nei vieno kraujo lašo, nei savojo, nei svetimo – šiems principams ir liksime ištikimi. Bet, jei prieš mus ir toliau tęsis chamiški veiksmai, žmonių nebus galima sustabdyti.

– Ką jūs turite galvoje, sakydamas „rusiškos valdžios chamiški veiksmai“?

– Akiplėšiškiausia yra tai, jog žmonėms sakoma, jog jūs dabar Rusijos piliečiai ir privalote atsisakyti Ukrainos pilietybės! Jei neatsisakysite, būsite laikomi užsieniečiais ir privalėsite gauti leidimą čia gyventi. Bet, kurių galų mums savo žemėje teikti prašymus, kad leistų čia gyventi? Kaip mes galėjome savo Tėvynėje pavirsti užsieniečiais?

Šaltinis: http://slon.ru

Gegužės 5 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 5 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Puskandidatis Cariovas atsibastė iš Maskvos (tarp kitko, atskrido jis su Kremliaus pasiuntiniu Lukinu, kas jau savaime iškalbinga), kyštelėjo snapą į Luhanską, ir tučtuojau ta pati Luhansko srities taryba, vadovaujama apsišaukėlio „gubernatoriaus“ Bolotovo, paskelbė „referendumą“. Ir pareikalavo, kad Kijevas išvestų kariuomenę iš Ukrainos rytų ir nutrauktų antiteroristinę operaciją (ATO).

Nežinia, kiek pinigų iš Putino partempė Cariovas, bet Luhansko deputačiukai tiksliai savo kreipimesi atkūrė ankstesnius Maskvos ultimatumus Ukrainos valdžios adresu. Beje, taip ir liko paslaptis, kiek tiksliai vietinių deputatų pritarė Cariovo su Bolotovu pateiktiems kliedesiams.

2. Pasienyje su Rusija vyksta labai pavojingi dalykai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba fiksuoja pasienio kontrolės ir patikros punktų blokavimą, kurį vykdo prorusiškieji ekstremistai.

Užgrobimų kol kas nėra. Bet, panašu, jei Rusijos kariškiams prireiks „koridoriaus“ per sieną, mūsų pasieniečiams bus labai sudėtinga.

3. Žūsta jėgos struktūrų atstovai. Šiandien žuvusiųjų tarpe buvo „Alfos“ kovotojas, kuris gabeno iš apšaudymo sužeistą tarnybos draugą. Jis žuvo nuo granatos sprogimo.

Mes lenkiame galvas prieš žuvusius už Ukrainos laisvę. Kiekvienas jų – didvyris.

Tarp kitko, vakar tos pačios „Alfos“ mūšio su teroristais metu buvo sužeisti 7 Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, o sunaikinta 17 teroristų – jų praradimus mes nustatėme tiksliai.

4. Ukrainos rinkėjų Komiteto Odesos srities organizacijos duomenimis, arba milicija, arba Odesos gydytojai pardavė prorusiškiesiems separatistams duomenų bazes su žmonių, kurie kreipėsi į ligonines medicininės pagalbos po susirėmimų mieste gegužės 2-ąją, sąrašais.

Prorusiškieji gaivalai apsiputoję ir grasindami kerštu tuoj pat ėmė socialiniuose tinkluose skelbti Ukrainos patriotų adresus ir pavardes.

Tie baugštūs šunėkai tiek ir tesugeba, kaip tik užpulti iš už nugaros, apkandžioti ir pabėgti. Tačiau kartais jie puola gaujomis, o tu vienas, tai pavojinga. Aš labai tikiuosi, kad Odesos patriotai sugebės mobilizuotis ir neleis savęs skriausti.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite... Net ginklą atidavė.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite… Net ginklą atidavė.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Deja, neišvengiant keistenybių.

Mes taip pilnai ir nesupratom, kokia prasmė jėgos struktūroms palikti Kramatorską. Mūsų šaltinių mieste liudijimu, ten teroristai neturi pajėgumų, kad perimtų miestą savo kontrolei. Bet per bortą mestame likimo valiai Kramatorske vietoje teroristinio pragaro bujoja anarchija ir smulkių vietinių banditėlių savivalė. Tai – ne ką geriau.

…Nors vis dėlto geriau neaiški ATO, nei aiškus neveiklumas.

2. Chersone specialiosios operacijos metu sulaikyti 36 provokatoriai, keliavę iš Krymo į Odesą.

Kontržvalgyba dirba. Ir tai įkvepia viltį, jog Pietuose Maskvos peršamas kruvinasis scenarijus vis tik žlugs. Be abejo, būtų geriau, kad šiuos vizituotojus neutralizuotų jau AKR (Autonominės Krymo Respublikos) pasienyje (nors visų iš eilės negali sulaikyti – išryškinti putiniškus pasiuntinius“turistų“ tarpe ir yra specialiųjų tarnybų užduotis).

3. Šis punktas labiau iš juokingųjų, nei iš gerųjų. Rusijos Prezidentas Putinas pasirašė įsakymą apdovanoti ordinais ir medaliais didelę grupę Rusijos žiniasklaidos darbuotojų.

Sprogsiu iš juoko. Visas pasaulis linksminasi iš tų pasakorių ir mitadarių, neturinčių nė menkiausio ryšio su žurnalistika. Jų nevalyvi gebėjimai išversti teisybę ir patiekti propagandinius paveiksliukus, skirtus menkiems proteliams, yra tiesiog apgailėtini. Bet Putinas juos vertina ir šlovina. Melas šių laikų Rusijoje – garbės dalykas.

Iš tiesų, aš pats maniau, kad jie nors už pinigus taip stengiasi. Tačiau jie tarnauja už valgį ir garbės raštus. Šaunuoliai.

Rusija aktyviai permeta kariuomenę į Krymą

vertė: Giedrė Bulgakovienė

Pusiasalyje vis daugėja aviacijos, desantininkų ir desantinės technikos. Aplink Ukrainos pietryčius rusai kuria įtampos žiedą.

Liudininkai praneša apie karinės aviacijos technikos perdislokavimą link Kači, Belbeko ir Sevastopolio aerouostų.
Rusija stiprina savo karinę grupuotę Kryme, permesdama čia ne tik aviaciją, bet ir karinius dalinius. Apie tai Ukrainos informacijos agentūrai anonimiškai pranešė vienas iš informuotų Krymo karinių ekspertų.

Visą šeštadienio dieną dangus virš Krymo nuo aviacijos skrydžių buvo net patamsėjęs. Tokio masiško aviacijos pajėgų permetimo, panašu, nebūta nuo 1941metų, kai Krymą buvo okupavę vokiečiai“, – pažymėjo ekspertas.

Pasak informacinės agentūros pašnekovo, nuo žemyninės Rusijos dalies permesta kelios dešimtys МиГ, Су tipo naikintuvų, o tai maždaug aviacijos pulko apimtys. Be to, liudininkai danguje pastebėjo ir kelis reaktyvinius Ту-22М tipo bombonešius . Šalia Sevastopolio esančiame Belbeko aerouoste buvo pastebėti leidžiantis ne mažiau dešimties karinių transportinių lėktuvų Ил-76 , pilnų desantininkų ir technikos.
Ekspertas neatmeta galimybės, kad pastarasis Kryme jau dislokuotų rusų Juodosios jūros laivyno karinių pajėgų sustiprinimas liudija apie „karinės įtampos žiedo“
kūrimą aplink Ukrainos pietryčius. “Atsižvelgiant į paskutiniuosius įvykius Ukrainos pietrytinėje dalyje neatmetama, kad didindama karines pajėgas Kryme, Rusija siaurins karinės įtampos žiedą, grasindama pietiniams ir rytiniams Ukrainos regionams,“ –pažymėjo ekspertas.

Jau anksčiau ТСН, remdamasis liudininkais, pranešė, kad gegužės 3, šeštadienį, Simferopolyje buvo perdislokuota 43aviacinės technikos vienetai. Filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kaip ji juda link Kači, Belbeko ir Sevastopolio aerouostų. Tačiau, kur konkrečiai –kol kas ne aišku. Tarp užfiksuotų objektų galima atskirti naikintuvus ir krovininius lėktuvus.

šaltinis: http://news.liga.net/news/politics/1608656-rossiya_perebrosila_v_krym_aviapolk_istrebiteley.htm

Anonymous: vandens tiekimą į Krymą sustabdė ne Ukraina, o Rusija

Pagal vienos iš Anonymous grupių duomenis (patvirtintus nepriklausomais duomenimis iš Chersono srities vadovybės), vandens tiekimą į Krymą sustabdė ne Ukraina, o Rusija, siekdama gauti pretekstą įsiveržimui į Chersono sritį, o taip pat norėdama sukelti Krymo gyventojų priešiškumą Ukrainai.

Pagal šiuo metu gaunamus duomenis, Kryme esantis Krasnoperekopskas vandenį turi, tačiau kiek toliau esančiame Džankojuje neveikia vandens siurblinės. Vanduo užpildo tik pirmus 200 kilometrų, iš kurių pusė – Chersono srityje. Iš Kryme esančios 300 kilometrų ilgio kanalo dalies vanduo yra tik pirmame, maždaug 100 kilometrų ilgio ruože. Kitaip tariant, 400 kilometrų ilgio Šiaurės Krymo kanalas veikia tik perpus, toje dalyje, kur vanduo teka savaime, be siurblių.

Šalia Krasnoperekopsko vanduo kanale yra

Šalia Krasnoperekopsko vanduo kanale yra

Krasnoperekopaskas – nedidelis miestas, esantis Kryme, visiškai prie žemyninės Ukrainos dalies. Į jį vanduo atiteka iš Armiansko, į kurį, savo ruožtu, atiteka iš Kachovo vandens saugyklos. Pagal duomenis, gaunamus iš Krymo, Krasnoperekopske vanduo yra. Tačiau kitose, toliau esančiose vietovėse vandens nėra.

Vanduo gali būti dingęs dėl sustabdytos siurblinės šalia Džankojaus miestelio.

Vanduo gali būti dingęs dėl sustabdytos siurblinės šalia Džankojaus miestelio.

Anonymous gaunamais duomenimis, neveikia maždaug per 60 kilometrų nuo Krasnoperekopsko esanti Džankojaus siurblinė, schemoje pažymėta kaip siurblinė nr.1 – už jos esančiuose regionuose vandens nėra. 

Chersono srities administracijos atstovas Jurijus Odarčenko teigia, kad vanduo į kanalą imtas tiekti dar kovo 19 dieną, tačiau Krymą užgrobę asmenys išvarė darbuotojus iš siurblinės, esančios netoli Džankojaus. Dėl to kanalas ne tik nustojo veikti, bet ir perdžiūvo. Šiuo metu, net jei Krymo vadovybė ir bandytų atnaujinti vandens tiekimą, kanalas pilnai imtų veikti tik vasaros pradžioje.

Šiaurės Krymo kanalas dirba sezoniniu režimu: vanduo į jį tiekiamas nuo pavasario iki rudens, tuo tarpu žiemą, dėl vandens trūkumo tiekimas labai smarkiai sumažinamas, vandes leidžiama tik tiek, kad neperdžiūtų kanalo dugnas. Perdžiūvus dugnui, kanalo veiklą atnaujinti būna labai sudėtinga.

Šaltiniai: Anonymous.fm, Hi.dn.ua

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Balandžio 23 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 23-osios suvestinė.

Blogosios naujienos

1. RF URM pareiškė, kad Ukraina ir JAV „iškraipo Ženevos susitarimus“- esą, nusiginkluoti turįs „Dešinysis sektorius“, bet ne separatistai. Maskva taip pat reikalauja, kad Kijevas išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos rytinių sričių (nors pati sako, kad Rusijos teritorijoje galinti laikyti savo karius ten, kur sumaniusi ir kiek tik norinti).

Sergejus LavrovasTas pasakas mes jau girdėjome. Blogiau yra tai, kad Lavrovas šiandien ėmėsi grasinti Rusijos įsiveržimu į Ukrainos rytus.

Nors iš tiesų Rusija jau du mėnesius vykdo karinę intervenciją. Dėl jos mes jau praradome Krymą. Dabar Maskva pagal tą patį scenarijų nori nugvelbti iš Ukrainos rytus, o paskui ir pietus. Po Donbasą jau kuris laikas laksto Rusijos specialieji padaliniai ir Putino valdomos kazokų gaujos. Argi tai ne įsiveržimas?

Taigi, Lavrovo grasinimai greičiau yra fakto konstatavimas.

2. Mane ima tildyti, kai tik susiruošiu kritikuoti karinę vadovybę. Tikrai pritariu: tokiu metu negalima kritikuoti valdžios ir kariuomenės. Bet kartais ten vyksta tokie dalykai, kad nėra jėgų tylėt.

Iš tokių dalykų – karinės vadovybės „pasidalinta“ premija. Gynybos ministerijos Finansų departamento vadovas generolas leitenantas I. Marko gynybos ministrui pateikė pasirašymui dokumentą (su Generalinio štabo viršininko prašymu), kurį tas džiaugsmingai pasirašė. Už mokymus „Pavasario liūtis“ nuskilo 20 mln. grivinų. Sausumos pajėgų kariams – 2 mln. 971 tūkst.grivinų, Oro pajėgoms – 1 mln. 717 tūkst. grivinų, trupiniai operatyvinei vadovybei.

Užtat Generalinis štabas sau nugriebė riebiausią kąsnį – 9 mln. 640 tūkst. grivinų!
Broliai, bet tai juk tikra kiaulystė. Generalinis štabas nė piršto nepajudino išvedant karius iš Krymo. Jei dabar mūsų kariai kur rytuose ir pašaudo gindamiesi, tai prieš Generalinio štabo valią, atsakomybę prisiėmus tiesioginiams vadams. „Pavasarinės liūties“ mokymuose ir lėktuvai krito, ir tankai sproginėjo. Mobilizacija, už kurią atsako būtent Generalinis štabas, virto liūdnu cirku.

Kas antrą iš tų strategų reiktų teisti, o jie sau premijas išsirašinėja. Beje, tuo pačiu metu rinkdami pinigus kariuomenei iš paprastų žmonių – esą, karinio biudžeto trūksta. Argi taip turi būti?

3. Rusijos kariuomenė minuoja Krymo sieną su Ukrainos žemynine dalimi. Galėtų dar ir palei Krymo pakrantę įrengti grotas su užrašais „Okupantų nešerti!“
Iš viso Rusijai vertėtų ne pusiasalį okupuoti, bet minuoti visą savo pasienių teritoriją. Idant jos pasiutę šunes nelakstytų po pasaulį.

Gerosios naujienos

1. Dabartiniu metu mes neturime už ką kritikuoti antiteroristinės operacijos (ATO). Mūsų šiandieninis situacijos tyrimas parodė, kad jėgos struktūrų veiksmai per praėjusią parą tapo visiškai organizuoti. Paviršiuje – tik atliekamų veiksmų aisbergo viršūnėlė.

Suprantu, kad šiais žodžiais iššauksiu pyktį tų, kurie skeptiškai vertina ATO. Šiuo momentu toks skepsis visiškai pateisintinas. Tačiau siūlau neskubėti vertinti. Bus už ką kritikuoti – mūsų laukti neteks.

Šiandien VRM specialusis dalinys išlaisvino Donecko srities Sviatogorsko miestą nuo ginkluotos separatistų grupuotės. Tai, tikėkimės, pirmoji kregždė.

2. Nuo pirmadienio, balandžio 21-osios, mes „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė, pastebime staigų RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiosios paskirties dalinio atstovų skaičiaus sumažėjimą Donecko srities miestuose, apimtuose ekstremizmo.

Šiuo momentu mes negalime pasakyti, ar tenka kalbėti apie jų eksfiltravimą (išvedimą į Rusijos teritoriją) ar permetimą į kitus Donbaso rajonus. Tikėkimės, kad tai pirmasis variantas. Bet kuriuo atveju, sekame situaciją.

3. Donecko srities gubernatorius S. Taruta pakvietė merus ir rajonų vadovus paaiškinti „Donecko liaudies respublikos“ atsiradimo padarinius paprastiems piliečiams.

Suformulavo paprastai: „Po dviejų mėnesių niekas nemokės pensijų, nebus iš kur jas gauti… Kalnakasiams algų nebus, nes nebus kam parduoti anglių, visiems lengvatininkams – mamoms su vaikais, asmenims su negalia – irgi nebus iš kur paimti pinigų“.

Jo žodžiai – vaikiukams su Rusijos vėliavomis į ausis.

Foto: thierry ehrmann

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422