Tag: Krymas

Ukrainos saugumas: nustatytas diversantų koordinatorius

slavianskas_rusijos_specnazasUkrainos saugumo tarnyba (SBU) praneša, kad nustatyta žmogaus, vadovavusio administracinius pastatus Ukrainos rytuose užgrobusioms diversantų grupėms, tapatybė. Tai Rusijos pilietis, RF Karinės žvalgybos (GRU) specialiojo padalinio karininkas Igoris Strelkovas.

Būtent jo balsas girdimas telefoninio pokalbio įraše, kur jis kalbasi su kuratoriumi iš Maskvos – tą įrašą žiniasklaida paskelbė balandžio 14 dieną. Įraše girdima, kaip jis pranešinėja apie terorą Slovjanske ir apie Ukrainos teisėsaugininkų sušaudymą.

Kiek anksčiau Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) sulaikyti diversantai atpažino Igorį Strelkovą, kaip žmogų, kuris juos verbavo ir nurodinėjo užgrobti valstybinių įstaigų pastatus Charkove.

Nustatyta, kad 2014 metų kovo pradžioje Igoris Strelkovas atvyko į Krymo teritoriją ir tenai koordinavo įvairius Rusijos kariškių ir specialiųjų tarnybų veiksmus – Ukrainos karinių dalinių, valdžios įstaigų užgrobimus, kariškių, visuomenės veikėjų, aktyvistų bei kitų Kryme buvusių Ukrainos ir užsienio šalių piliečių grobimus.

Taip pat Igoris Strelkovas verbuoja Ukrainos piliečius tolimesniam jų naudojimui organizuojant ir vykdant diversines akcijas mūsų valstybės teritorijoje.

Šis diversantas davė nurodymus Ukrainos piliečiams K. ir V. užgrobti ir išlaikyti Charkovo srities administracijos pastatą, o taip pat karinius dalinius ir teisėsaugos padalinius Lugansko srityje – su tikslu užvaldyti ginklus.

Balandžio 15 dieną SBU pradėjo baudžiamąją bylą dėl Rusijos piliečio Igorio Strelkovo įvykdytos sąmoningos žmogžudystės bei veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, dėl diversinės veiklos, o taip pat dėl masinių neramumų organizavimo rytiniuose Ukrainos regionuose.

Be kita ko, Ukrainos žiniasklaida rašo apie tai, kad Slovjansko „liaudies mero“ Viačeslavo Ponamariovo, paprašiusio Putino įvesti kariuomenę, nuo 2009 metų ieško Rusijos teisėsauga ir kad dabar, sprendžiant iš visko, jis mainais už laisvę vykdo Rusijos saugumo tarnybos (FSB) nurodymus (tai, beje, žinoma ir plačiai naudojama Rusijos saugumo schema).

Abi informacijas reiktų, aišku, patikrinti – ypač tą apie „afganą“ Ponomariovą ( jis atrodo visai kaip nusikaltėlis, bet „mūsų visų snukiai neblogi“*). Jei tai tiesa, tai mums labai gaila kai kurių tikrai nuoširdžių Rusijos patriotų. Nes, išeitų, tai policajų, banditėlių ir tikrų nusikaltėlių patriotizmas. O to jau niekaip nenusikratysi, su tuo teks paskui visą gyvenimą kamuotis.

* Citata iš filmo „Sėkmės džentelmenai“.

Informacija pagal Ukrainos saugumo tarnybos pranešimus ir Ukrainos žiniasklaidą.

Balandžio 11 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 11 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis vicepremjeras Jarema pareiškė, kad pietryčių Ukrainos ekstremistai nori išprovokuoti jėgos scenarijų.

Tuo, kad būtent mėsmalės ir reikia Rusijai, niekas neabejojo. Tuo pat metu mes nematome ypatingos sėkmės jėgos struktūrų darbuotojų derybose.

Aš manau, kad blogiausia šioje situacijoje – valdžios pusės neapsisprendimas. Dvi dienas ji gąsdino jėgos scenarijumi, o galų gale pradėjo aiškinti, kodėl negalima jo leisti. Aš visai nesu kraujo praliejimo šalininkas. Bet bent jau pasirinkite vieną poziciją ir laikykitės jos iki galo. Nepastovumas ir neapibrėžtumas tinka jaunai poniutei, bet ne vyriausybei. Kovoje su teroristais reikia geležinės valios, o ne paslaptingumo.

Beje, savaitgalį, balandžio 12–13 d., pagal naujausius grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenis, laukiama, kad pietryčiuose ekstremistai suaktyvins savo veiksmus. Tikiuosi, jėgos struktūrų darbuotojai tam pasiruošę.

2. Gynybos ministerija šiandien patvirtino tai, apie ką mes pranešėme prieš keletą dienų: iš Krymo grąžinamą techniką rusai gadina kaip įmano. Gerai, kad nors keturias dešimtis geros būklės tankų grąžino. Matyt, vikšrų negalėjo taip peiliuku supjaustyti, kaip kad motorinių transporto priemonių padangų. Gabūs vaikinai, ką besakysi. Taip pat pradedama grąžinti Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Tai jau gera naujiena.

3. „Kremliaus šuo“ Lavrovas šiandien sujaudino iki ašarų. Sako, Rusija neplanuoja prijungti pietrytinių Ukrainos sričių, – atseit, tai prieštarauja RF interesams. Ir užmušė fraze: „Mes norime, kad Ukraina būtų vientisa jos dabartinių sienų ribose.“

Man įdomu, kai Kremliaus klounai rašo tokius pareiškimus, ar jie patys nesijuokia? Ir sugalvok taip: nukomunikniso iš Ukrainos sudėties visą autonominę respubliką, o dabar transliuoja savo troškimą matyti „vientisą“ Ukrainą. Iš tiesų, Kremliaus veidmainystė ir cinizmas – beribiai.

4. Kandidatas į Ukrainos prezidentus Olegas Cariovas užtikrino Donecko separatistams, jog padarys viską, kad sužlugdytų gegužės 25 d. prezidento rinkimus.

Aš nežinau, koks iš Cariovo kandidatas į prezidentus. Bet sunku būtų rasti tinkamesnį kandidatą į jaukią vietelę kalėjime šalia išmatų kibiro.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainai prireiks dvejų metų stabilizuojant ekonominę situaciją. Taip prognozuoja Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Kaip ir daugelis iš jūsų, aš ne itin tikiu Jaceniuku. Bet tokiais pareiškimais tikėti norisi. Ypač žinant, kad tokių prognozių įgyvendinimas priklauso nuo mūsų – kiekvieno, savo vietoje.

2. Odesos žydų bendruomenės atstovai ir UNSO (Українська Народна Самооборона – Ukrainos nacionalinės savigynos organizacija) aktyvistai pašalino iš gatvių antisemitinius grafiti.

Ypatingos simpatijos UNSO aš taip pat nejaučiu. Bet aš negaliu nepripažinti simbolinės ir politinės šio žingsnio svarbos.
Prisiminkite, kaip mes visi kartu Maidane buvome nustebinti tuo atveju, kai ultra dešiniuosius nacionalistus šturmuoti Kijeve Ukrainos namus paskui save vedė žydas? Jau tada buvo aišku, kad Ukraina – unikali šalis . Ir jokie šlykštynės šioje šalyje nacionaline korta nesužais. Net jei tie šlykštynės sėdi namuke po rubino žvaigžde.

Kitoms šalims – ir ypač supuvusiai ksenofobinei Rusijai – yra daug ko pasimokyti.

3. Savanorių grupė savo jėgomis pradėjo masinį lėšų rinkimą armijai, konkrečių karinių padalinių poreikiams. Pavyzdžiui, renkamos lėšos Nikolajevo jūrų pėstininkų ekipuotei. Tai tiesiog nuostabi iniciatyva, turint omeny, kad mūsų kariuomenė nuolat kaip Pelenė – basa ir nuoga.

Tačiau yra šaukštas deguto. Kol visi tokie „ateities desantininko“ ekipuotės pavyzdžiai nėra karinių pareigūnų patvirtinti ir priimti „ginkluotei“, tokie užpirkimai neturi didelės prasmės. Pirma, po kelių mėnesių reikės pirkti naują įrangą. Sena juk susidėvi, o nauji žmonės vis ateina į tarnybą – juos taip pat reikia aprengti lygiai taip pat. Ar Gynybos ministerija terliosis su šia problema (nes vėliau tokią super-aprangą teks pirkti jau jai) ? Aš abejoju.

Antra, bus įdomu: Nikolaevsko desantininkai – vienaip apsirengę, Žytomyro – kitaip, o Dniepropetrovsko išvis trečiaip. Sutikite, bus ne kariuomenė, o teatras. Senas dar sovietų armijos posakis skelbia: kariuomenėje nors ir ne klodai, bet vienodai.

Žodžiu, padėti kariuomenei – gerai, bet nepamirškime apie pagrindinį kelią. Pirma: pasirūpinti normaliu valstybiniu kariuomenės finansavimu (beje , biudžetas – tai taip pat mūsų mokesčių mokėtojų pinigai) . Normalios visuomenės rėmuose tai pilnai įmanoma. Antra: išnaikinti korupciją kariuomenėje. Užduotis labai sunki, bet įmanoma. Jei tik bus užsispyrimo.

Tik tada turėsime kariuomenę, į kurią ir patiems ne gėda pažiūrėti, ir kitiems parodyti. Pavyzdžiui rusams.

Foto: Sasha Maksymenko „Military conflict. Crimea. Ukraine“.

Balandžio 10 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 10 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Maskvos režisuojamas Ukrainos skaldymas sulėtėjo, bet jėgų sunkia ne mažiau.

Neišspręstos problemos su teroristais Donecke ir Luhanske. Prorusiški „kolorado vabalai“ pietuose vis iš naujo kilnoja galvas – po Nikolajevsko jie suaktyvėjo Odesoje. O pasienyje tebestypso Rusijos kariuomenė.

Nelinksmasis cirkas aiškiai siekia išsilaikyti iki prezidento rinkimų ir bandys juos sutrukdyti. Jei kolaboracionistams pavyks ką nors laimėti dar iki rinkimų, tai Kremlius vis tik gali pabandyti įvesti kariuomenę į Ukrainą – mes jokiu būdu neatmetam tokios galimybės.
Visa tai mums visiems kaip reikiant įkyrėjo. Sprendžiant iš paskutinių pranešimų – ir Ukrainos valdžiai. Ji žada pagaliau rimtai imtis problemos sprendimo, jei bus būtina – ir jėga. Tikėkimės, kad nepritrūks politinės valios bei ryžto ir mes netruksime pamatyti teigiamus rezultatus. Nors kraujo praliejimo, žinoma, niekas negeidžia.

Putin_Ukraine2. Putinas papasakojo, kas jį privertė aneksuoti Krymą. Esą Rusijos veiksmai buvo derinami prie „išankstinių regiono gyventojų sociologinių apklausų rezultatų“.

Aš nežinau, ar Putinas tikrai yra idiotas, ar tik tokiu apsimeta. Man trūksta specialaus medicininio išsilavinimo, kad nustatyčiau diagnozę. Tačiau tai, ką šis veikėjas kalba, verčia nerimauti dėl jo psichinės sveikatos.

Jei pasaulis gyvens pagal tokią logiką, jei karai ir teritorijų grobimas vyks pagal tokius nesuprantamų ir niekam nežinomų „apklausų duomenis“, tai civilizacijos istorija baigsis žymiai greičiau, nei mes norėtume.

Labai viliuosi, kad pasaulis ras būdą suvaldyti šitą branduoline kuoka mojuojantį beprotį.

Gerosios naujienos:

1. Rusijai iki metų pabaigos atimta balso teisė Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.

Visa Kremliaus propagandinė ir diplomatinė (o tai Rusijoje jau vienas ir tas pats) mašina buksuoja Europos platybėse, kai kalba pakrypsta apie Ukrainą. Namie augintiems rašistiniams gebelsams Europoje užkimšo burną. Ir teisingai padarė. Tai pat „Freedom House“ vadovas David Kramer šiandien pareiškė, kad Ukrainoje nepastebima tų ekstremizmo ir radikalizmo apraiškų, apie kurias net apsiputojusi transliuoja Maskva.
ESBO, savo ruožtu, nepatvirtina, kad būtų pažeidžiamos rusakalbių ukrainiečių teisės.
Putiniškas melo šydas tirpsta.

O už jo visas pasaulis mato pykčio iškreiptą Vladimiro Vladimirovičiaus veidą.
Atitinkamai auga palaikymas Ukrainai.

Ir tai teisinga.

2. NATO didina jūrų laivyno grupuotę Juodojoje jūroje.

Rytoj prie ten esančio amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ prisijungs didelis žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“, o balandžio 14 d. į Juodąją jūrą įplauks ir Prancūzijos eskadrinis minininkas „Dupleix“.

NATO pareiškė, kad nekovos Ukrainos pusėje. Rusijai kaip ir nebūtų ko bijoti. Bet kai prie tik ką agresoriaus atkirstos teritorijos krantų vaikštinėja rimti vyrukai, nešini kovai parengtais ginklais, tai -nervina. Okupanto miegas tampa panašus į alkoholiko: neramus ir trumpas.

3. Ukrainos URM prognozuoja, kad bevizis režimas su ES įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Sąžiningai pasakysiu: asmeniškai man bevizis režimas, ar jis būtų su ES, ar su Urugvajum arba Burundžiu, nesvarbus. Aš Europoje (ne ES) per paskutiniuosius 20 metų buvau tik Kosove, KFOR komandiruotėje.

Bet aš taip pat puikiai suprantu, kad bevizis režimas – yra tai, ką mes, paprasti ukrainiečiai, santykiuose su ES galime pačiupinėti rankomis. Vėlgi – praktinis pasitikėjimo mumis ir draugiškumo mums liudijimas. Reiškia, tai – rimtas dabar mums taip reikalingo palaikymo aktas.

4. Tęsiamas spontaniškas ukrainiečių flashmob’as „Žiauri tiesa“.
Odesoje aktyvistai, šaukdami „Putino šliundra“, apmėtė kiaušiniais kandidatą į prezidentus Sergejų Tigipko.

Bendrai – tai negerai. Mes – gana civilizuoti žmonės, kad savo simpatijas ir antipatijas galėtume pareikšti rinkimų dieną su rinkimų biuleteniu rankose.

Bet šiuo atveju aš sakyčiau, reitingai – kaip ant delno. Tiksliau – delnuose.

Štai toks liaudies infografikas.

Iliustracija: DonkeyHotey „Vladimir Putin – Inflaming Ukraine Challenging Obama“

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.

Belbeko šturmas. Kaip viskas buvo. Žvilgsnis iš vidaus.

Вадим ЛиСиЦин, vertė Dobilas Šamanas Jankauskas

Viskas prasidėjo kovo 21-osios vakare. Paskambino savigyna, perdavė žinią, kad kovo 22-ą, 6-ą valandą ryte padalinys bus šturmuojamas. Šturmuoti buvo ruošiamasi jų savigynos būrių ir kazokų pagalba.

Jokių papildomų nurodymų iš vadovybės mes neturėjome, tad visa dalinio įgula ėmė ruoštis gynybai. Kas galėjo – ilsėjosi. Visi suprato, kad ryt kažkas nutiks. Tačiau nė vienas kariškis savo posto nepaliko. Visi buvom šios situacijos, nuolatinės įtampos ir šturmo laukimo išvarginti. Tai vienur, tai kitur, galėjai išgirst frazę „jau greičiau tas šturmas, kaip bus – taip“. Nuo Rusijos Federacijos karinės okupacijos pradžios buvo praėjęs jau mėnuo.

Likimo pokštas, bet kovo 22 dieną buvo suplanuotos vieno karininko vestuvės. Jaunieji norėjo, kad jos įvyktų tyliai, tačiau per visą tą laiką dalinys tapo viena didele šeima, tad ką nors nuslėpti buvo problematiška. Pasitarę su vadu Mamčiuru nusprendėm visi drauge pasveikinti jaunuosius. Žinoma, jei ryte nebus šturmo.

Taigi, laikrodis išmušė šešias, tačiau visur tebetvyrojo ramuma. Berods šturmas atsideda. Eilinį kartą. Po rytinės rikiuotės aikštė imta ruošti šventei. Iš klasės atnešti stalai, ant jų atsirado vaisiai, saldainiai ir šampanas. Iš ant žemės pastatytų garsiakalbių suskambo linksma muzika. Jaunuosius ėmė sveikinti ir įgula, ir svečiai. Daugybė reporterių mielai prisijungė prie sveikinimų.

„Šios vestuvės įsimins visam gyvenimui“ – buvo kalbama. Continue reading →

Keturi Krymo ateities variantai

krymasPavel Kazarin, vertė Gitana Dambrauskienė

Ką daryti su Krymu – dabar šis klausimas aktualus ne tiek Kijevui, kiek Maskvai. Galų gale, juk ne tam Rusija pykosi su pasaulio galingaisiais, kad pusę metų paprasčiausiai mėgautųsi patriotine euforija? Ji labai jau netvari. Įjautrinti žmonės pernelyg lengvai vietoj „valio!“ gali pradėt šaukti „šalin!“

Pusiasalis tampa savotiška iškaba – štai, neprieteliai, žiūrėkite, mes ne tik susigrąžinome, bet ir pagražinome ir pagausinome. Krymas tampa kovos su įvairiarūšiais nacional-išdavikais  lauku – juos svarbu nugalėti, demonstruojant pavyzdinę vitriną. Kad niekam nebekiltų abejonių – Rusija ne kokia nors Britų imperija, Indijoje tik tiek ir tenuveikusi, kad geležinkelį pastatė ir našlių susideginimą uždraudė. Pusiasalis motušės Rusijos sudėtyje – kaip hobitų kaimas. „O tai reiškia- gerai sutvarkytas“.

Sutvarkymui mažo remonto negana. Taip, pensijas pakels, atlyginimus suindeksuos, kelius palopys. O kas toliau? Juk kasdienei krymiečių buičiai visi tie dalykai kaip vitamino C žirnelis – skanu ir naudinga, bet rimto gydymo neatstoja. O pusiasaliui seniai reikia rimtos pagalbos. Pirmiausiai atsakant į klausimus apie gyvenimo prasmę.

Continue reading →

Balandžio 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 2 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as teigia, kad situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje yra labai grėsminga. „Mes manome, kad Rusijos kariuomenė yra kovinėje parengtyje ir per 3-5 dienas gali pasiekti numatytą tikslą“, tvirtina Breedlove’as.
NATO numato tokį Putino kariuomenės scenarijų: bus formuojamas sausumos koridorius į Krymą ir priešpriešiais atakuojama iš Krymo užgrobiant Odesą, o gal ir teritoriją iki Padniestrės.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, labai abejojame, kad Krymas taps įsiveržimo placdarmu, bet tai ir nesvarbu. Svarbu, kad Briuselis patvirtina mūsų būgštavimus – Rusijos įsiveržimo grėsmė vis dar išlieka.

2. Šiandien per Rusijos ir per kai kurias Ukrainos masinio informavimo priemones praskriejo žinia, esą Ukrainos laivyno flagmanas „Etmonas Sahaidačnas“ netikėtai išplaukė iš Odesos uosto į jūrą. Ten jis pakėlęs Rusijos vėliavą, ir, neatsakinėdamas į radijo šaukinius, pasukęs Krymo link.

Kliedesys, aišku, kaip reta, bet tokio pobūdžio dezinformacija vis dar sklinda mūsų medijose. Mane ėmė klausinėti visai rimti leidiniai, gerai bent, kad jie nepuolė platinti tokių niekų. Teko skambinti mūsų vaikinams, kad patvirtintų: viskas tvarkoje, laive tarnyba vyksta, kaip priklauso.

Tarsi ir nieko tokio, bet nemalonus jausmas lieka.

3. Prieš penkias dienas Fiolento zenitinių raketų diviziono (karinė dalis A-3009) teritorijoje Rusijos kariai žvėriškai sumušė mūsų eilinį, tarnaujantį pagal kontraktą. Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, šiandien mes sužinojome istorijos tęsinį.

Rusijos kareiviai tikrai mušė visa gauja, kaip kokie žvėrys, džiūgaudami, kad sučiupo „banderininką“. Vaikinas buvo dusinamas smaugvirve, stipriai sutrenkta galva. Dabar jis Sevastopolyje, gaivelėjasi, yra grėsmė netekti regėjimo viena akimi. Jį slaugo vokiečių bendruomenės nariai.

Mat koks reikalas – „banderininkas“ pasirodė besąs vokietis. Nors Putino valia kiekvienas, neįtikęs Rusijai, automatiškai pripažįstamas „banderininku“. Regis, būtent taip Trečiasis Reichas „atpažindavo“ žydus ir komunistus.

Gerosios naujienos

1. Jau tradiciniu tampantis Janukovyčiaus šou „Bukas ir bukesnis“ rimtai pralinksmino.
Klausantis dejonių, kaip vargšelį „fašistai“ vaikė spardydami užpakalį po visą Rytų Ukrainą, o po to išspyrė į Rusiją, ima juokas.

Janukovyčiaus, kaip Putino planų širmos, grėsmė aiškiai nyksta. Jis greičiau jau etatinis Kremliaus klounas. Ir, man atrodo, net labiausiai suzombėję Rusijos gyventojai negali šito nesuprasti. Nors Rusijos zombiai – labai sunkus atvejis medicinos požiūriu.

2. Europos Taryboje pripažino: rusų kalba Ukrainoje apsaugota pakankamai, kad Rusiją su jos ultimatumais šiuo klausimu būtų galima siųsti visiems gerai žinomu adresu.
Apskritai kalbant, mes tą ir taip žinome. Tačiau tai – šalto vandens puskubilis ant užvirusių Kremliaus smegenų – tiksliau, ant to, kas Putinui jas pakeičia.

3. Šiandien į žemyninę Ukrainos dalį atvyko daugiau kaip tūkstantis Ukrainos kariškių ir jų šeimų narių.
Žemai lenkiuosi visiems, kas padeda mūsų vyrukams ištrūkti iš okupuoto pusiasalio. Jei ne jūs – Ukrainą kaip valstybę ištiktų dar viena nešlovė.

Man viskas gerai. Belbeko šturme nukentėjusio žurnalisto reportažas.

Oleksandr Aksakov, fotokorespondentas iš Sankt Peterburgo, 2014 Kovo 23. Vertė Dobilas Šamanas Jankauskas

Man viskas gerai. Faktai:

Šiandien mes su mano visiem žinomu dėde išvažiavom fotografuot Belbeko šturmą. Pradžioje viskas buvo ramu, mes kokias dvi valandas fotografavom ukrainiečių karius. Tie vargšiukai, ginkluoti lazdomis, medžių šakomis, turintys vos 10-12 automatų ir „ribotą šaudmenų atsargą“.

Paveiksliukas: kariai prie štabo su lazdomis saugo zenitinį pabūklą.

Tik atvykus mus nenorėjo įleisti į padalinio teritoriją. Tačiau kadangi tai buvo jau kokia šešta kelionė į Belbeką, mes jau buvom matyti, tad po neilgų derybų kontrolinį postą perėjom.

Continue reading →

Okupacijos grimasos 2: Kryme auga visuotinis nusivylimas

Rusiška, proputiniškai nusiteikusių krymiečių svajonė sudužo į kasdienybės rūpesčius. Jau šią savaitę du trečdaliai Krymo teritorijos liko be elektros. Kas kaltas – iki šiol neaišku, bet elektros tiekimas iš žemyninės dalies smarkiai sumažintas. Valdininkai perspėja, kad naujas sąskaitas už elektrą separatistai gaus didesnes.
Pasakomis pasirodė ir pažadai senjorams – pensininkams. Dvigubai didesnių pensijų nebus – jos tiesiog buvo perskaičiuotos į rublius, praneša TCH.

Krymas_vezimelisKainose taip pat chaosas. Tušti bankai ir bankomatai. Eilės surašomos kelioms dienoms į priekį. Tai -tik pirmieji “pagerinimai” krymietiškai. Civilizacijos malonumų, kurie ankščiau atrodė akivaizdūs, nebėra. Elektra dingsta bet kuriuo laiku. Pase įrašytas neegzistuojantis registracijos adresas. Kredito kortelė, į kurią pervedamas atlyginimas – bevertis plastiko gabalėlis. Atlyginimo grynais reikia stovėti eilėje, kaip sovietiniuose filmuose. Krymo gyventojams dabar realybė ir tapo it senas filmas.

Eupatorija – Olgos Kuninos gimtasis miestas, nors jau 10 metų mergina gyvena Kijeve. Ji primigtinai prašė filmavimo metu kalbėti ukrainietiškai.

“Aš noriu pasilikti ukrainietišką pasą, aš noriu didžiuotis, kad esu ukrainietė, o ne priverstinai natūralizuota ruse, dėl aplinkybių, kurių negaliu paveikti” – sako mergina.

Olgos tautiečiai – etniniai rusai, svajojo pralobti iš karto, vos įvyks taip vadinamas referendumas. Jie norėjo parduoti pilietybę dėl didesnių pensijų. Bet padidėjo tik nusivylimas.

“Mes gavome pensijas tokio pat dydžio, tik konvertuotas į rublius”, – pasakoja senjorai. Ir dar monetomis, kurias Rusijoje jau išima iš apyvartos. Turguose dėl kainų rubliais visiškais chaosas.

“Mes po kol kas neperrašome kainininkų, produktų kainas taip rašome grivinomis per brūkšnelį rubliais” – sako pardavėja.

Dabar Kryme atlyginimą galima atsiimti tik grynais pašto skyriuje, atstovėjus eilę, o ne bet kada bankomatuose. Atlyginimą atsiima tik tie, kam pasiseka. Tatjana Fiodorovna savo rublius atsikovojo. Bet ir čia laukė bėda. Tam, kad sumokėtų komunalinius mokesčius už butą rublius reikia konvertuoti į grivinas. O tai – pensijos nuostoliai, atsirandantys dėl keitimo mokesčio.

Nemalonios staigmenos užgriuvo ne tik senjorus. Smūgį per biudžetą pajus ir pusiasalio mamos. Ukrainos vyriausybė, net per krizę, išlaikė vienkartinę paramą mamoms, kuri siekdavo iki 40’000 grivinų (8’800 LT). Tuo tarpu besilaukianti su rusišku pasu gaus mažiau nei 1’500 grivnų (330 LT). Ir tai tik tuo atveju, jei besilaukiančioji buvo pradirbus bent 6 mėnesius iki motinystės atostogų. Bedarbiams lauktis vaikų Rusijoje labai rizikinga: valdžia tokiems tėvams nesumokės nei rublio.
Turinčioms daugiau nei pusės metų darbo stažą, vienkartinė išmoka už naujagimį priklauso nuo atlyginimo. Darbo vieta Ukrainoje gimdyvėms išlaikoma iki trejų metų, Rusijoje gi – iki 3 mėnesių.

Rusijoje vaiko priežiūros atostogos būna dvejopos: trumpos – 84 dienos, ir labai trumpos – 70 dienų. Šios naujienos taip pat sulaukė dėmesio žiniasklaidoje.

Tuo metu socialiniuose tinkluose nerimsta žemyninės dalies rusai. Naujus piliečius – krymiečius jie atvirai vadina dykaduoniais išlaikytiniais.

“Jūs krymiečiai elgiatės kaip prostitutės!!!! Pas mus Rusijoje taip pat daug senjorų ir neįgaliųjų, mums ir savų problemų užtenka. Ką jūs padarėte dėl Rusijos? Ar jūs tiesiog vėliavėlėmis pamojavote, degtinės renginiuose pagėrėte, o mes jums prikimšime kišenes šlamančių? “

Krymo interneto forumuose gvildenamas kitas galvosūkis: kaip gauti Šengeno vizą. ES perspėjo: Krymo pusiasalis – tai Ukraina ir vizas išduos tik Ukrainos pasų turėtojams.

Kita vertus, vietinių pusiasalyje jau net neklausia, nori jie būti rusais ar ne, pasakoja Olga. Ji oficialiai registruota Kryme. Bet dabar, anot jos, jaučiasi visiškai beteise ir be namų.

“Aš jau girdėjau, visiškai nesuprantamą Rusijos pranešimą apie krymiečius, registruotus Kryme, kurie turi atvykti ir parašyti atitinkamą pareiškimą, kad jie atsisako tapti Rusijos piliečiais. Kitu atveju pilietybės pasikeitimas įsigalios automatiškai. O ką daryti tokiems, kaip aš, kurie nenori tapti Rusijos piliečiais arba turėti dvi pilietybes?

Teisininkai pataria piliečiams neatiduoti ukrainietiškų pasų ir neatsisakyti pilietybės.

“Šiandien vienintelis dokumentas, kuris įrodo jūsų tapatybę, kad jūs esate jūs – tai Ukrainos piliečio pasas. Kur vardas, pavardė ir tėvavardis įrašytas rusų ir ukrainiečių kalbomis. Šio dokumento atsisakymo atveju jūs prarasite ir šį nematomą ryšį.

Teisininkai konstatuoja: šiuo metu pusiasalyje – teisinė suirutė, kuri nesibaigs, kol Krymo statuso klausimas nebus išspręstas tarptautiniame lygyje. O tai gali tęstis metus. Tačiau de facto atsiskirti nuo Rusijos taip paprastai nepavyks. Dabar vietiniai referendumai uždrausti. Ir mitingai prieš valdžią uždrausti. Ir netgi kitaip galvoti draudžiama.

http://obozrevatel.com/politics/20587-v-kryimu-narastaet-vseobschee-razocharovanie.htm, vertė Saugi Aplinka. Redaguota ULLL.