Tag: Odesa

Dėl gegužės 2-osios įvykių Odesoje

odesa

 

„Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, vakarykštės provokacijos Odesoje, pareikalavusios daug žmonių aukų, yra Rusijos vykdomos ir kooordinuojamos operacijos rezultatas.

Nuo 2014 kovo pradžios iki balandžio pabaigos mes fiksavome, kad į Padniestrės teritoriją atvyksta RF Ginkluotųjų pajėgų ir RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos padaliniai, kazokai ir Rusijos ultranacionalistinių organizacijų atstovai.

Nuo balandžio vidurio mūsų šaltiniai Moldovos Respublikoje fiksavo iš Rusijos į Kišiniovą atvykstančias jaunų sportiškai sudėtų vyrų grupes, traukiančias toliau į Padniestrės teritoriją. Jas lydėjo RF Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai.

Taip gegužės pradžioje Padniestrės teritorijoje buvo surinkta apie 1700 Rusijos kariškių ir apie 2200 Federalinės saugumo tarnybos koordinuojamų įvairių Rusijos organizacijų atstovų (daugiausiai kazokų). Iš bendro Rusijos kariškių skaičiaus apie 800 žmonių priklauso RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai.

Apie tai kovo-balandžio mėnesiais mes pranešdavome „IP“ grupės suvestinėse.

Mūsų duomenimis, nuo balandžio pabaigos į Ukrainos teritoriją siunčiamos Rusijos specnazo diversijų ir žvalgybos grupės bei provokatorių grupės gaudavo užduotį, veikiant kartu su vietiniais prorusiškais separatistais, destabilizuoti situaciją Ukrainos pietuose. Pirmiausiai – Odesoje.

Aktyvioji operacijos dalis, kurios tikslas buvo vietinių valdžios organų užgrobimas, planuota gegužės 9-ąjai – tuomet su Pergalės Dienos ideologiniais šūkiais būtų proga žadinti prorusiškai nusiteikusios gyventojų dalies aktyvumą. Pasiekus taktinių laimėjimų Odesoje, panašios akcijos, padedant atkeliavusiems „Putino turistams“, turėjo būti rengiamos Mykolajeve ir Chersone.

Tačiau Slovjanske prasidėjus aktyviai ATO daliai Rusijos vadovybė buvo priversta forsuoti įvykius pietų Ukrainoje, siekdama priversti Ukrainos jėgos struktūras skubiai permetinėti pajėgas ir priemones iš Donbaso. Tragiškas šitos baisios provokacijos pasekmes mes vakar matėme Odesoje.

Elena Kleyn apie įvykius Odesoje

Odesa, 2014 gegužės 2, Elena Kleyn.

Pabandysiu trumpai aprašyti, kaip viskas vyko. Nes žiniasklaidoje greičiausiai atsiras reportažai, kurie savo esme bus visiškai priešingi. Taigi.

Mūsų šalyje paskutiniu metu jau pasidarė įprasta, kad prieš futbolo rungtynes žaidžiančių komandų fanai (ultros) eina bendrame marše už valstybės vienybę. Taigi, ir šiandien iš Soboro aikštės turėjo eiti toks maršas. Kadangi buvo numatyta, kad bus dainuojamas ir hitas apie Putiną, o jį atliks autoriai, padainuoti atėjo ir šiaip žmonės.

Staiga iš prekybos centro „Afina“ pusės pasirodė koloradai. Pirmiausiai į ultras ėmė skrieti akmenys, paskui pradėjo šaudyti iš šaunamųjų ginklų. Ultros į tai atsakė akmenimis. Tada atvyko Maidano savigyna ir milicija. Dalis milicijos atsistojo grandine tarp skirtingų pusių, kita dalis ėmė dalinti koloradams skydus ir kuokas.

Rezultatas – vienas iš ultrų nužudytas ir apie dešimtį sužeistų. Nuo prekybos centro „Afina“ stogo pradeda šaudyti iš pistoletų. Sužeistų ir žuvusių kiekis auga. Nužudytų – jau keturi. Kai atvažiavo „Sokol“ būrys ir ėmė gaudyti koloradus bei tempti juos iš „Afinos“, žmonės nuėjo į Kulikovo lauką mėžti koloradų stovyklos. Nes užveikė.

Koloradai užsidarė profsąjungų namuose, eančiuose prie Kulikovo lauko ir ėmė šaudyti nuo stogo. Naudojo šaunamuosius ginklus, Molotovo kokteilius, ir ežiu suvirintus armatūros gabalus. Tokiam ežiui nukritus nuo stogo ant galvos – išsyk galas.

Pagal skirtingus duomenis (nors gali būti, kad ir abu variantai kartu), nuo degančių palapinių ir nevykusiai numestų Molotovo kokteilių profsąjungų pastatas užsidegė. Rezultatas – dienos pabaigoje 39 žuvę. Daugelis užduso profsąjungų pastate, nors kitus iš jų išvedinėjo ir pridavinėjo milicijai. Arba gydytojams – priklausomai nuo būsenos.

Pastate po gaisro surastos didelės ginklų kolekcijos – pradedant geležinėmis kuokomis ir baigiant automatais ir šautuvais.

Visi mano pažįstami ir šeima – sveiki ir gyvi, dėkui tiems, kas rūpinosi. Esminė mintis, šiandien skambėjusi Odesoje – mes neleisime iš Odesos padaryti antrą Slovjanską. Odesa – tai Ukraina. Nereikia mūsų liesti. Mes ilgai kenčiam, bet neužsiraukite. Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

https://www.facebook.com/elena.kleyn.9/posts/563516440412506

 

Gegužės 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, nors šiandien ir šventinė (išeiginė) diena, leiskite pateikti trumpą suvestinę – labai jau turtinga įvykių buvo ši diena.

Blogosios naujienos

Odesa. Puikus miestas ir puikūs žmonės tapo prorusiškųjų padugnių maniakiškų žaidimų įkaitais. Tikslas buvo suprantamas – bet kokia kaina atitraukti jėgos struktūrų dėmesį nuo operacijos Slovjanske. Rezultatas – daugiau kaip 40 žuvusiųjų.

Odesos teisėsaugininkai pasirodė iš blogosios pusės. Tik vienas pavyzdys. Mūsų duomenimis, prie įvažiavimo į Odesą buvo sulaikytas autobusas su „koloradais“, kuriuos perdavė vietos milicijai. Tačiau pagal labai aukštų miesto milicijos vadų įsakymą juos visus iš karto… paleido. Milicijos vadais užsiima kompetentingi organai, tačiau pats faktas iškalbingas.

Tačiau Odesos įvykiuose yra šviesus momentas. Odesiečiai įrodė, kad jų geras ir taikus būdas turi ribas. Suchamėję ir apgirtę nuo beribės laisvės prorusiškieji ekstremistai vis dėlto gavo atkirtį iš piliečių, kurie myli ir savo miestą, ir savo šalį. Ir dar kokį atkirtį. Šiandieninis demaršas „bezpredielo“ (beribės laisvės) po svetimos valstybės vėliava mėgėjams įsimins ilgam.

Odesa – ne be reikalo miestas-didvyris. Čia gyvena didvyriški žmonės. Tikri patriotai.

Gerosios naujienos

Slovjansko operacija. Pagaliau ryžtas ir veiksmas. Kas kad problematiškas, kartais stringantis, bet veiksmas.

Ir iškart paaiškėjo, kad teroristams, kad apsiramintų, tereikia tik pasipriešinti, pademonstruoti jėgą. Kaip ir gyvenime: net didžiausias chamas išsikalinėja tik iki pirmo kirčio į žabtus, atleisk Viešpatie. Po to mikliai perkainoja vidines vertybes, pakoreguoja moralės skalę ir tyliai šnopuoja po sofa.

Ši diena – tai didelių pamokų diena visiems mums, pirmiausia – Ukrainos valdžiai. Jeigu mes norime taikos, privalome gintis. Jei myli savo šalį, nevalia taikstytis kai ją prievartauja.

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Balandžio 25 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 25 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Šalia patikros posto netoli Odesos rytą nežinomi degeneratai metė granatą, sužeisdami septynis žmones. Dieną atėjo žinia: toje pačioje Odesoje sulaikyti ekstremistai, kurie rengėsi gegužės 9-ją sumušti veteranus „pagal Rusijos televizijos kanalo užsakymą“ (kaip pranešė Ukrainos saugumo tarnyboje).

Asmeniškai man labai nepatinka ši gaišatis pietuose. Mūsų duomenimis, nepaisant įvykių rytuose, jėgos struktūrų atstovai neišleidžia iš akių Odesos, Nikolajevo ir Chersono. Ir tai labai teisinga.

Ar gegužės 1-ai, ar gegužės 9-ai mes laukiame galingo panašių ekstremistinių veiksmų pliūpsnio. Tikėsimės, kad patys šlykščiausi prorusiškųjų klapčiukų planai bus sužlugdyti.

2. Teroristams apšaudžius Kramatorsko aerodromą, jame sudegė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2.

Nelaužiu iš savęs didžio stratego, bet nenoromis kyla klausimai. Tiek jau to, kad separatistai iš Slovjansko varinėja sau po sritį kaip namie (nors normaliu to pavadinti niekaip negalima). Tačiau, velniai griebtų, juk galima buvo užtikrinti bent jau tų objektų apsaugą, kuriuos jėgos struktūros naudoja antiteroristinei operacijai (ATO)? Keista visa tai.

3. Slovjanske teroristai pagrobė autobusą su ESBO atstovais. Tai jau chamiškumo ir cinizmo viršūnė.

Bet juk su ekstremistais viskas aišku – tai girtų kriminalinių nusikaltėlių ir kazokėlių gauja, vadovaujama profesionalių rusiškųjų diversantų. Čia kyla klausimas Ukrainos valdžiai. Ar ji supranta, kad šis įžūlus atvejis – spjūvis jai į veidą? Regione kelinta diena vyksta ATO, ir še tau. Labai liūdna, ir nematau kuo čia būtų galima pasiteisinti.

Gerosios naujienos:

1. RF Federacijos Taryba – prieš kariuomenės įvedimą į Ukrainą.

RF Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvijenko primygtinai siekia, kad derybos dėl krizės Ukrainoje išsprendimo būtų tęsiamos.

Ar tai reiškia, kad Putinas atsisakė planų įsiveržti į Ukrainą? Nemanau. Greičiau, žaisdamas demokratiją, rengia pasiteisinimą tam atvejui, jei pats pripažins, kad įsiveržimas yra netikslingas. Tačiau šis pareiškimas kiek nuima įtampą.

2. Toliau džiugina Ukrainos URM darbas.

Šiandieninis šios struktūros pareiškimas gana nemažos apimties, tačiau viskas sudėliota į lentynėles. Ir apie tai, kad Ukrainai nereikia Rusijos „taikdarių“, ir apie skirtumus tarp separatistų ir rusakalbių (Maskvoje įsitikinę, kad tai vienas ir tas pats), ir apie Ukrainos teisę gintis nuo terorizmo panaudojant jėgą.

Viskas labai tiksliai ir įtikinamai. Būtent šie vaikinai formuoja pasaulio bendruomenės požiūrį į įvykius mūsų šalyje. Ir daro tai iš tiesų šauniai.

3. Slovjansko išlaisvinimo operacijos nevainikavo visiška sėkmė, tačiau bent miestas pagaliau tapo užblokuotas. Nors kažkas pasiekta.

4. Ne tai, kad „geroji naujiena“, greičiau keletas žodžių apie. Įdomiai pasirodo „Ukrainos rytų krizėje“ kandidatai į Prezidento postą.

M. Dobkinas sėdi Charkive, iš kur kariauja savo įtemptą ir nematomą karą už vieningą Ukrainą. Balandžio viduryje Luhanske patyręs separatistų kiaušinių ataką, šiandien į priešakinę liniją stengiasi nepatekti.

S. Tigipko prieš savaitę taip pat Luhanske irgi atliko tylų žygdarbį. Jis vyriškai įėjo į separatistų užgrobtą SBU pastatą „deryboms“. Visi užgniaužė kvapą. Po pusvalandžio Tigipko išėjo, paspaudė separatistams rankas ir daugiareikšmiškai tarė (jei tikėti žiniasklaida): „Na, viskas, laikykitės čia“. Po viso šito liko kažkas neišsakyta.

P. Porošenka vakar „išsilaipino“ Luhanske. Čia jį iškart aerouoste blokavo prorusiška minia. Nors ne visiškai aišku, ko jie norėjo iš Porošenkos – kas jau kas, atrodo, o jisai dialoge su taip separatistų mylima Rusija visada demonstravo gebėjimą išlaikyti šaltakraujiškumą. Tuo labiau, versle problemų su Maskva jis visada turėjo per akis.

J. Timošenko pareiškė, jog susitarė su separatistais. Nors Luhansko separatistai iškart pareiškė, jog nieko panašaus nebuvo. Tikėsimės, jog Julija Vladimirovna iškvies separatistus į teledebatus ir visos liaudies akivaizdoje įtikins juos, kad susitarimai su jais vis tik egzistuoja.

N. Korolevskaja po vizito į Krymą aplankė „karštus taškus“ – Kramatorską, Slovjanską, Donecko RVA. Po to sekęs pranešimas netikėtai prieštaravo bendrai retorikai. Lygtai, rytuose, apart lakstančių su automatais vaikiščių, gyvena milijonai ukrainiečių, kuriuos įžeidžia žodis „separatistas“. Tai – paprasti pensininkai, biudžetininkai, šeimos su vaikais, visi tapę atkirstais nuo pasaulio.

Kyla įkyri mintis, jog per visą šį „karą“ (ir Rusijos inicijuotos savivalės, ir politinių batalijų eigoje) paprasti žmonės atsitraukia į antrą planą. Ir tai – labai blogai.

Tikėsimės, jog ateityje būsima valdžia atsimins šios dienos pamokas bei suvoks, kad bet kurio regiono stabilumo pamatas yra rūpinimasis žmonėmis.

Foto: Владимир Кухар

Ekstremizmo lygis Ukrainoje, infografikas

Norime jums parodyti ekstremizmo grėsmės infografiką, atitinkantį 2014 metų balandžio 22 dienos situaciją. Žemėlapyje matomi ekstremizmo grėsmės lygiai skirtinguose regionuose.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Kaip matote, grėsmės lygiai skirtinguose Ukrainos regionuose gerokai skiriasi:

  • Doneckas – 8, labai aukšta grėsmė. Daug ginkluotų teroristų ir Rusijos specnazo kovotojų. Stebimi smurtiniai incidentai, žmonių grobimai, žmogžudystės. Dalis regiono yra kontroliuojama ekstremistinių grupių.
  • Luhanskas – 6, aukšta grėsmė. Daug agresyvių separatistų, smurtinių įvykių, ginkluotų incidentų pavojus, tačiau ekstremistai nekontroliuoja teritorijos.
  • Charkovas, Odesa – 5, aukšta grėsmė. Į šiuos regionus labai taikosi separatistai, tačiau jų veiksmai visgi yra kontroliuojami.
  • Mikolajevas, Chersonas, Zaporožė – 3, valdoma grėsmė. Situacija yra valdoma, separatistų grupės yra smulkios ir neveiksmingos.
  • Dnepropetrovskas – 1, žema grėsmė. Situacija pilnai kontroliuojama, incidentų grėsmė yra žema.

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.