Tag: Rusija

Šiąnakt gali prasidėti Rusijos įsiveržimas į rytų Ukrainą

rusija_okupacijaDmitry Tymchuk

Operatyviniai grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenys.

Mes, grupė „Informacinis Pasipriešinimas“, iš savo šaltinių gavome išsamų patvirtinimą Ukrainos URM pareiškimui apie tai, kad trečią parą pastebimas separatistų aktyvumas Ukrainos Rytuose – tai antro Rusijos įsiveržimo į mūsų šalį etapo pradžia.

Pagal mūsų duomenis, šiandien pagal Rusijos GRU parengtą planą separatistų lyderiams duoti nurodymai naktį iš balandžio 8 į 9 organizuoti koridorių per Ukrainos valstybinę sieną, kad galėtų įvažiuoti karinės technikos kolonos iš Rusijos teritorijos.

Taip pat separatistai gavo įsakymą regione organizuoti provokacijas su žmonių aukomis. Jų tikslas – kad Rusijos pusė galėtų tai interpretuoti kaip esą „Ukrainos valdžios terorą prieš liaudį“.

Negana to, Rusijos GRU koordinatoriai, vykdantys veiklą regione, davė nurodymus separatistams naudoti ginklus, jei bus bandymai išlaisvinti jų užgrobtus administracinius pastatus.

Pagal mūsų duomenis, Ukrainos teisėtvarkininkai ir specialiosios tarybos šiuo metu imasi būtinų priemonių, kad separatistinės grupuotės būtų užblokuotos. Ukrainos sienos apsaugos tarnyba ir ginkluotosios pajėgos imasi veiksmų valstybinės sienos blokavimui ir pasienio rajonų gynybai.

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.

Dėl įvykių Rytų Ukrainoje

Broliai ir seserys! Visi mes – paprasti ukrainiečiai, norintys gyventi normalioje, demokratinėje ir vieningoje šalyje – esame giliai sujaudinti ir sunervinti to separatistinio sambrūzdžio, kuris dabar siautėja rytinėse šalies dalyse.
Krūvelė padugnių (dalis – degeneratų iš mūsų pačių tarpo, parsidavusių už kapeikas, dalis – atsibasčiusių pas mus Rusijos piliečių) už Kremliaus pinigus ir po bailaus sutvėrimo, pavarde Janukovyčius, stogu bando įgyvendinti “Krymo scenarijų”. Kitaip tariant – toliau draskyti ir taip kenčiančios Ukrainos kūną.

Ukrainos_ZemelapisPirmas iškylantis klausimas: kur dingo mūsų teisėsaugos ir specialiosios pajėgos?

Mūsų grupės „Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, šiai dienai Ukrainos jėgos struktūros turi pakankamai pajėgumų ir galimybių kontroliuoti padėtį rytiniuose regionuose. Netgi turint omenyje, kad masė buvusių Janukovyčiaus tarnų, iki šiol nenusivelkančių milicijos uniformų, iš esmės užsiima sabotažu (kodėl jie vis dar yra VRM tarnautojai – kitas klausimas, į kurį dar, tikiuosi, gausime atsakymą).

Tačiau pagrindinė iškylanti užduotis – kaip išvengti kraujo praliejimo. Juk lavonų atsiradimas ir yra pagrindinė provokatorių užduotis. Kad Rusija galėtų tuoj pat įsikišti, panaudojusi prie mūsų sienų trypčiojančią kariuomenę, ir “apginti savo tautiečius” beigi padėtų šiuose regionuose suorganizuoti Krymo tipo referendumus (su iš anksto aiškiais rezultatais).

Taip, aišku, kad šiandieną mes daugmaž pasiruošę karui su Putinu, taip, tarptautinė bendruomenė tikrai palaikys Ukrainą. Bet lygiai taip pat aišku, kad maniako Putino šizofreniškų ambicijų įgyvendinimo niekas nesustabdys. Jis paskandins Ukrainą kraujyje.
Asmeniškai aš, kaip ir Jūs, esu pasiruošęs su ginklu rankose sutikti besibraunančią į mūsų namus „rusišką taiką”. Tačiau šioje situacijoje negalime kaltinti Ukrainos valdžios skystablauzdiškumu – ant kortos pastatyta per daug, kad galima būtų suklysti.
Iš šiandienos konsultacijų su jėgos struktūromis galiu konstatuoti: ir specialiosios pajėgos, ir teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad kritiško situacijos kontrolės praradimo nėra. Visos taktinės separatistų pergalės yra jiems elementariai valdžios „atiduotos”, idant bet kokia kaina išvengtume jėgos panaudojimo.

Šiandieninių kovų pralaimėjimai toli gražu nėra pralaimėtas karas. Atsakomasis smūgis bus, ir bus netrukus. Siūlau tiesiog pasitikėti mūsų jėgos struktūromis. Nes variantus turime tik du: arba jais pasitikėti, arba įsitraukti į pilnavertį karą su agresoriumi. Tikiuosi antrojo varianto mums neprireiks.

Balandžio 4 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 4 d. apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis Ministro pirmininko pavaduotojas Vitalijus Jarema pareiškė, jog nuo vasario pabaigos Ukrainoje buvo įvykdyta apie 320 separatistinių akcijų, kuriose dalyvavo apie 242 tūkst. piliečių.

Tai nieko gera nežadantis skaičius. Jau lyg ir ne paslaptis, kad daugeliui separatizmas – galimybė užsidirbti. Pamosavai rusiška vėliava – še savąsias 100 grivinų.

Tačiau taip pat suprantama, kad Kremliui tik tokio vaizdelio iš Pietryčių Ukrainos ir tereikia: netvarka, blaškymasis ir aštrus Putino poreikis. Visa tai – galimos agresijos pateisinimui.

2. Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas tvirtina, kad dauguma Ukrainos Pietryčių gyventojų nepalaiko eurointegracijos, todėl bet kokias derybas šiuo klausimu derėtų vesti dalyvaujant Rusijai.

Broliai, gal susimeskim šio kazokėlio bilietui iki Rostovo prie Dono. Tegul dainuoja duetą su Janukovyčiumi. Petrosiano šou jie būtų populiarūs.

3. Ukrainos URM užfiksavo „tam tikrą [Rusijos] kariuomenės koncentracijos sumažėjimą“ netoli Ukrainos sienų. Deja, mes nepatvirtiname šio optimistinio pareiškimo. Mūsų duomenimis, visą pastarąją savaitę Rusijos kariuomenės skaičius kardinaliai nesikeitė.

Dar daugiau: RF Voronežo srityje, viso labo už 50 kilometrų nuo Ukrainai priklausančios Lugansko srities, prasidėjo tankų ir motorizuotų dalinių mokymai. Taip pat, vakar, Krasnodaro krašte prasidėjo dideli priešlėktuvinės gynybos ir oro desanto mokymai.

Kita vertus, norėtumėme tikėti mūsų URM. Duos Dievas, ryt-poryt jos žodžiai išsipildys.

Gerosios naujienos:

1. Po pritrenkiančiai aukštų Vokietijos ir Lenkijos valdininkų pareiškimų apie tai, kad NATO neturi plėtros planų, į mūšį įsijungė sunkioji artilerija.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow šiandien pranešė, kad aljansas privalo apsvarstyti savo tolesnės plėtros galimybę (užuomina Ukrainai). Tuo pačiu protestuojantys prieš šį procesą (užuomina Rusijai) gali patogiau įsitaisyti fotelyje ir susirasti nosinaitę gailioms ašaroms nusišluostyti.

Aišku, kad Briuselyje ne vienas Europos politikas diskusijoje dėl Ukrainos stojimo į NATO prarėks balsą, bet mes matome pakankamai aukštus mus palaikančius pareigūnus. Ir mus turi džiuginti tai, kad jie nebijo nei Rusijos, nei vidinių susidūrimų.

2. Iki šiandien pietrytiniuose regionuose jau areštuota 15 separatistų lyderių. Šis skaičius – remiantis to paties Jaremos žodžiais.

Tai daug ar mažai? 15 lyderių – 15 organizacijų, dirbančių tam, kad sugriautų Ukrainą. Kiek jų liko – UGT neprisipažįsta. Bet Vyriausybėje konstatuojama: separatistinės nuotaikos, nors ir su girgždesiu, bet važiuoja žemyn.

Įdomu, kad, Vyriausybės duomenimis, separatistus iš vogtų bei išvežtų milijonų finansuoja Janukovičius. Na nerealus durnius. Jau geriau susirinktų tuos milijardus iš savo globėjų, iš FST, pasidarytų Šanchajuje plastinę operaciją ir prekiautų sau ten padirbtais juvelyriniais dirbiniais. O jis Putino avantiūroms išlaidauja.

3. Europos Taryba įpareigojo Rusiją įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl karo veiksmų uždraudimo Ukrainoje. Savo ruožtu EŽTT sprendimas nurodo Rusijai ir Ukrainai susilaikyti nuo karinių veiksmų, kuriais gali būti pažeistos piliečių teisės.

Ukraina, kaip žinia, tikrai nesiveržia lieti nei savo, nei svetimų piliečių kraujo, ko nepasakysi apie Rusiją. Ir nors pastarajai visiškai nusispjauti į visas tarptautinės teisės normas, vis tiek yra pozityvu, kad Europos teisėtvarka mūsų pusėje.

P.S. Draugai, jums leidus, darysiu pertrauką savo kasdieninėse suvestinėse savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Žinoma, jei nebus ypatingos svarbos naujienų. O bendrai pažadu leisti į eterį suvestines iki tol, kol jums visai nusibosiu))).

Belbeko šturmas. Kaip viskas buvo. Žvilgsnis iš vidaus.

Вадим ЛиСиЦин, vertė Dobilas Šamanas Jankauskas

Viskas prasidėjo kovo 21-osios vakare. Paskambino savigyna, perdavė žinią, kad kovo 22-ą, 6-ą valandą ryte padalinys bus šturmuojamas. Šturmuoti buvo ruošiamasi jų savigynos būrių ir kazokų pagalba.

Jokių papildomų nurodymų iš vadovybės mes neturėjome, tad visa dalinio įgula ėmė ruoštis gynybai. Kas galėjo – ilsėjosi. Visi suprato, kad ryt kažkas nutiks. Tačiau nė vienas kariškis savo posto nepaliko. Visi buvom šios situacijos, nuolatinės įtampos ir šturmo laukimo išvarginti. Tai vienur, tai kitur, galėjai išgirst frazę „jau greičiau tas šturmas, kaip bus – taip“. Nuo Rusijos Federacijos karinės okupacijos pradžios buvo praėjęs jau mėnuo.

Likimo pokštas, bet kovo 22 dieną buvo suplanuotos vieno karininko vestuvės. Jaunieji norėjo, kad jos įvyktų tyliai, tačiau per visą tą laiką dalinys tapo viena didele šeima, tad ką nors nuslėpti buvo problematiška. Pasitarę su vadu Mamčiuru nusprendėm visi drauge pasveikinti jaunuosius. Žinoma, jei ryte nebus šturmo.

Taigi, laikrodis išmušė šešias, tačiau visur tebetvyrojo ramuma. Berods šturmas atsideda. Eilinį kartą. Po rytinės rikiuotės aikštė imta ruošti šventei. Iš klasės atnešti stalai, ant jų atsirado vaisiai, saldainiai ir šampanas. Iš ant žemės pastatytų garsiakalbių suskambo linksma muzika. Jaunuosius ėmė sveikinti ir įgula, ir svečiai. Daugybė reporterių mielai prisijungė prie sveikinimų.

„Šios vestuvės įsimins visam gyvenimui“ – buvo kalbama. Continue reading →

Balandžio 3 dienos įvykiai

 

Broliai ir sesės, balandžio 3 dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

Rus_Ukr_takas1. Rusiška NTV televizija pranešė apie 25 RF teritorijoje sulaikytus Ukrainos piliečius, kurie esą ruošė teroristinius aktus Rostovo, Volgogrado, Tverės, Orlovo, Belgorodo srityse ir Kalmukijos bei Tatarstano respublikose.

Tarp sulaikytųjų atseit yra „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistų, kurie „patvirtino gavę Ukrainos saugumo tarnybos atstovų instrukcijas“.

Galim, kaip įpratę, pasijuokti ir pamiršti – maža ką paisto PutinTV. Bet iš tikro juokai menki: po Ukrainos „banderizacijos“ mus bando apkaltinti tiesioginiu teroro aktų organizavimu, vadovaujant Ukrainos saugumo tarnybai.

Ir taip elgiasi Rusija, kurios kariai Kryme veikė kaip banditai be skiriamųjų ženklų ir priklausomybės valstybei nurodymo, t.y. kaip neteisėti kombatantai, grobė žmones ir kaip piratai grobė laivus. Teroristinė Rusija bando mus apkaltinti terorizmu!

Tai – labai pavojingas žaidimas. Tai, kad šias liguistas fantazijas patvirtino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, liudija jų užmojį. Tuo pačiu tai liudijimas, kad turime reikalų ne su eiliniu žiniasklaidos prasimanymu, o su Kremliaus operacija.

Negalime atmesti, kad Putinui gali šauti į galvą susprogdinti keletą daugiaaukščių Rusijos miestuose ir priskirti tai „Dešiniajam sektoriui“ bei Ukrainos saugumui. Pasaulio parama Ukrainai nuo to nepadidės – sunku bus po to įrodyti, kaip ten iš tikro.

2. Netikėtai gavome prastų žinių iš Baltarusijos. Nors atrodė, kad Lukašenka jau užtikrino jo šalį nebūsiant placdarmu Rusijai puolant Ukrainą.
Mūsų šaltiniai liudija, kad Baltarusijoje aktyviai skleidžiami gandai apie Ukrainos „banderizaciją“. Pasirodę socialiniuose tinkluose (aišku, kokios šalies provokatoriai tuos gandus paleido) pranešimai apie dažnai užpuldinėjamus baltarusių turistus paplito masiškai.

Tai anaiptol ne nekaltas dalykas. Pasak kai kurių šaltinių, keturios iš penkių stambiausių Baltarusijos turizmo agentūrų žymiai sumažino kelionių į Ukrainą skaičių. Gyventojai taip pat keičia požiūrį į ukrainiečius. Taigi, iš esmės Kremliaus augintiniai ruošia mums bombą Baltarusijoje.

Gerosios naujienos:

1. Kol Gynybos ministerija nosį krapštinėja, valstybinės svarbos uždavinius sprendžia savanoriai. Mūsų kariai ir jų šeimos vis tik evakuojamos iš Krymo.

Taigi, rytoj rytą Sevastopolio kursantai vis dėlto galės išvykti – jau paskirtas jų kelionės į žemyną laikas. Novoozerne savanorių pastangomis ši problema taip pat išspręsta.

O karinė žinyba tuo metu rimtai užsiėmusi pasaulinio masto problema – organizuoja įžymybių koncertus kariniuose daliniuose. Aš nesu prieš meną, prireikus ir pats galiu sudainuot bei pašokt, nors niekam nelinkiu to matyti. Tačiau šį kartą man sunku suprasti Gynybos ministerijos logiką.

2. Regionų partijoje – maištas. Dalis partijos skyrių reikalauja sušaukti neeilinį suvažiavimą ir atsižvelgti į visų regionų, ne tik trijų sričių, nuomones. Esą iš Dobkino toks pat kandidatas į prezidentus, kaip iš Janukovyčiaus oratorius ir pokštininkas.

Pagrindinius Dobkino pažadus mes girdėjome. Tai – iš esmės Rusijos reikalavimų vykdymas – visų pirma vadinamoji federalizacija. Labai gerai, jeigu eiliniai regionalai supranta, kad Ukrainai šiandien to reikia mažiausiai.

Nors, jei sąžiningai, Dobkinas ir be federalizacijos nepakartojamas.

3. „GfK Ukraine“ sociologinės apklausos duomenimis, pusė (48%) ukrainiečių palaiko Ukrainoje vasario mėnesį įvykusį valdžios pasikeitimą, 34% respondentų vertina jį neigiamai.

Ką gi, kažkada mes – tiksliau, mūsų lyderiai – apgailėtinai prapylė taikios Oranžinės revoliucijos laimėjimus. Neturime teisės taip pasielgti ir su antra revoliucija, kuri pareikalavo daugelio mūsų brolių gyvybių.

Nes, ko gero, trečios galimybės iš kolūkio tapti europietiška valstybe mes jau neturėsime.

Keturi Krymo ateities variantai

krymasPavel Kazarin, vertė Gitana Dambrauskienė

Ką daryti su Krymu – dabar šis klausimas aktualus ne tiek Kijevui, kiek Maskvai. Galų gale, juk ne tam Rusija pykosi su pasaulio galingaisiais, kad pusę metų paprasčiausiai mėgautųsi patriotine euforija? Ji labai jau netvari. Įjautrinti žmonės pernelyg lengvai vietoj „valio!“ gali pradėt šaukti „šalin!“

Pusiasalis tampa savotiška iškaba – štai, neprieteliai, žiūrėkite, mes ne tik susigrąžinome, bet ir pagražinome ir pagausinome. Krymas tampa kovos su įvairiarūšiais nacional-išdavikais  lauku – juos svarbu nugalėti, demonstruojant pavyzdinę vitriną. Kad niekam nebekiltų abejonių – Rusija ne kokia nors Britų imperija, Indijoje tik tiek ir tenuveikusi, kad geležinkelį pastatė ir našlių susideginimą uždraudė. Pusiasalis motušės Rusijos sudėtyje – kaip hobitų kaimas. „O tai reiškia- gerai sutvarkytas“.

Sutvarkymui mažo remonto negana. Taip, pensijas pakels, atlyginimus suindeksuos, kelius palopys. O kas toliau? Juk kasdienei krymiečių buičiai visi tie dalykai kaip vitamino C žirnelis – skanu ir naudinga, bet rimto gydymo neatstoja. O pusiasaliui seniai reikia rimtos pagalbos. Pirmiausiai atsakant į klausimus apie gyvenimo prasmę.

Continue reading →

Balandžio 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 2 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as teigia, kad situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje yra labai grėsminga. „Mes manome, kad Rusijos kariuomenė yra kovinėje parengtyje ir per 3-5 dienas gali pasiekti numatytą tikslą“, tvirtina Breedlove’as.
NATO numato tokį Putino kariuomenės scenarijų: bus formuojamas sausumos koridorius į Krymą ir priešpriešiais atakuojama iš Krymo užgrobiant Odesą, o gal ir teritoriją iki Padniestrės.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, labai abejojame, kad Krymas taps įsiveržimo placdarmu, bet tai ir nesvarbu. Svarbu, kad Briuselis patvirtina mūsų būgštavimus – Rusijos įsiveržimo grėsmė vis dar išlieka.

2. Šiandien per Rusijos ir per kai kurias Ukrainos masinio informavimo priemones praskriejo žinia, esą Ukrainos laivyno flagmanas „Etmonas Sahaidačnas“ netikėtai išplaukė iš Odesos uosto į jūrą. Ten jis pakėlęs Rusijos vėliavą, ir, neatsakinėdamas į radijo šaukinius, pasukęs Krymo link.

Kliedesys, aišku, kaip reta, bet tokio pobūdžio dezinformacija vis dar sklinda mūsų medijose. Mane ėmė klausinėti visai rimti leidiniai, gerai bent, kad jie nepuolė platinti tokių niekų. Teko skambinti mūsų vaikinams, kad patvirtintų: viskas tvarkoje, laive tarnyba vyksta, kaip priklauso.

Tarsi ir nieko tokio, bet nemalonus jausmas lieka.

3. Prieš penkias dienas Fiolento zenitinių raketų diviziono (karinė dalis A-3009) teritorijoje Rusijos kariai žvėriškai sumušė mūsų eilinį, tarnaujantį pagal kontraktą. Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, šiandien mes sužinojome istorijos tęsinį.

Rusijos kareiviai tikrai mušė visa gauja, kaip kokie žvėrys, džiūgaudami, kad sučiupo „banderininką“. Vaikinas buvo dusinamas smaugvirve, stipriai sutrenkta galva. Dabar jis Sevastopolyje, gaivelėjasi, yra grėsmė netekti regėjimo viena akimi. Jį slaugo vokiečių bendruomenės nariai.

Mat koks reikalas – „banderininkas“ pasirodė besąs vokietis. Nors Putino valia kiekvienas, neįtikęs Rusijai, automatiškai pripažįstamas „banderininku“. Regis, būtent taip Trečiasis Reichas „atpažindavo“ žydus ir komunistus.

Gerosios naujienos

1. Jau tradiciniu tampantis Janukovyčiaus šou „Bukas ir bukesnis“ rimtai pralinksmino.
Klausantis dejonių, kaip vargšelį „fašistai“ vaikė spardydami užpakalį po visą Rytų Ukrainą, o po to išspyrė į Rusiją, ima juokas.

Janukovyčiaus, kaip Putino planų širmos, grėsmė aiškiai nyksta. Jis greičiau jau etatinis Kremliaus klounas. Ir, man atrodo, net labiausiai suzombėję Rusijos gyventojai negali šito nesuprasti. Nors Rusijos zombiai – labai sunkus atvejis medicinos požiūriu.

2. Europos Taryboje pripažino: rusų kalba Ukrainoje apsaugota pakankamai, kad Rusiją su jos ultimatumais šiuo klausimu būtų galima siųsti visiems gerai žinomu adresu.
Apskritai kalbant, mes tą ir taip žinome. Tačiau tai – šalto vandens puskubilis ant užvirusių Kremliaus smegenų – tiksliau, ant to, kas Putinui jas pakeičia.

3. Šiandien į žemyninę Ukrainos dalį atvyko daugiau kaip tūkstantis Ukrainos kariškių ir jų šeimų narių.
Žemai lenkiuosi visiems, kas padeda mūsų vyrukams ištrūkti iš okupuoto pusiasalio. Jei ne jūs – Ukrainą kaip valstybę ištiktų dar viena nešlovė.

Aš skiriuosi su tavimi, Rusija. Visam.

Ilma Baliukaitė: išverčiau, ką sausio 8 d. rašė Borysas Filatovas, dabartinis Dnepropetrovsko apskrities administracijos pirmininko pavaduotojas vidaus reikalams:

„Kažkada seniai, kirsdamas JAV motociklu nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno per visą kontinentą, susimąsčiau ties paprastu klausimu, į kurį pabandžiau atsakyti savo telefilme: „Kodėl mūsų bendrapiliečiai taip smarkiai nemėgsta amerikiečių? Tų iš esmės netgi labai simpatiškų žmonių.“ Na, suprantama, kai apie savo neapykantą viskam, kas amerikietiška, prisipažįsta arabai arba, pavyzdžiui, Venesuelos gyventojai. Bet kokios racionalios priežastys verčia mūsų tėvynainius nekęsti JAV?

Mūsų nemeilė viskam, kas amerikietiška, kažkokia nepaaiškinama, tiesiog zoologinė. Ir visi argumentai yra maždaug tokie: „Ach, tie amerikiečiai! Tokie jau jie! Visur kiša savo nosį! Juk jie visi buki! O be to, ir nutukę! O jau tie jų telešou! Vien tik McDonalds‘as ko vertas!“

Kritiški pasisakymai apie JAV gali ne tik apsiriboti pateiktomis tezėmis, bet ir pasipildyti priklausomai nuo oratoriaus „išsilavinimo“ lygio. O oratorium gali būti bet kas – nuo miesto marginalo iki Regionų partijos deputato (beje, labai dažnai skirtumas tarp šių dviejų subjektų visai nežymus).

Įdomiausia, kad iš kiekvieno konkretaus ir atskiro amerikiečių nekentėjo JAV piliečiai nieko nėra atėmę, niekuo nėra jo nuskriaudę, netgi apie jo egzistavimą nieko nenutuokia. O jei ir nutuokia, tai spjaut jiems ant jo.

Didžioji dauguma tų, kurie rašinėja nesąmones internete arba balsuoja už Viktorą Fiodorovičių Janukovyčių, ne tik nė karto nesilankė JAV, bet net ir nematė nė vieno gyvo amerikiečio, o juolab su juo nebendravo, nes angliškai nemoka nė žodžio. Ką jau ir kalbėti, amerikietiško gyvenimo būdo kritikai dažniausiai neturi dvasinių jėgų nuvažiuoti net į savo pačių sostinę. Ir išvis, kurių galų mums ta Amerika, mes ir taip apie ją viską žinom: „Išgamos! Jie ten visi buki išgamos! Mums Balabanovas su velioniu Bodrovu teisingai apie Ameriką viską parodė.“

Kitas dalykas, kad išnaudojo jie savo negudriame filme visus niekingiausius ir šleikščiausius kompleksus – nuo neapykantos viskam, kas ukrainietiška, iki paniekos juodaodžiams.

Pats asmeniškai pasakysiu, kad daug dalykų, kuriuos pasakoja apie amerikiečius – labai dažnai teisybė… Ir nuoširdumas jų būna išties suvaidintas, ir tikrai pamišę jie dėl savo idiotiškų taisyklių, kurias patys ir sugalvojo. Štai, pavyzdžiui, nutarė amerikiečiai pardavinėti alkoholį tik pilnamečiams ir tik turintiems dokumentus. Ir būk tu nors 84-erių senolis su barzda, bet be vairuotojo pažymėjimo ar kitokio ID net alaus butelio negausi. Negalima – ir viskas.

Paprasti JAV gyventojai iš aukšto vadinami redneck‘ais, t. y. raudonsprandžiais. Jei kas Amerikoje mano, kad Ukraina yra Sibire, neskaito knygų, o atostogaudamas viešose vietose elgiasi kaip gyvulys, tai būtent ir yra tas redneck‘as.

Bet mes jų nemėgstam todėl, kad patys esame tokie, kaip jie. Įtarūs, kompleksuoti ir „užsisiuvę“ savo asmeninėse problemose. Užsigeriantys tariamą dvasingumą alučiu „Černigovskoje“.

Tačiau tikroji Valstijų jėga – tai jų stebėtina įvairovė, kurios per vandenyną mes taip ir neįstengiam įmatyti. Kuo geros Valstijos, tai tuo, kad čia tu gali būti bet koks: baltas ar juodas, liberalas ar konservatorius, hipis ar japis. Nori – gyvenk demonstratyviai religingame Tenesyje, o nori – pažangiojoj Kalifornijoj, pasakiškoj valstijoj, turinčioj šeštą pagal apimtį ekonomiką pasauly. Gali leisti savo dienas neaprėpiamose Teksaso rančose arba Vermonto miškuose, o gali deginti gyvenimą beprotiškajame Los Andžele.

…O dar per vieną iš savo ankstesnių apsilankymų Nacionaliniame kosmonautikos muziejuje Vašingtone aš pastebėjau, kad amerikiečiai labai gyvai domisi sovietine kosmoso įsisavinimo istorija. Tąsyk man vėl teko įsitikinti tuo, kad šie „buki, riboti ir visur savo nosis kaišiojantys“ žmonės Johno Kennedy kosmoso centre parengė ištisą ekspoziciją, skirtą SSRS pirmavimui užkariaujant kosmosą.

Nežinau, gal tai smulkmena… Tik kad va Rusijos muziejuose aš nemačiau Shepardo ir Armstrongo fotografijų…
…Gal aš tiesiog blogai ieškojau…“
O čia jis priduria šiom dienom:

„Gyvenimas parodė, kad problema buvo ne mano prasti ieškojimai.
…Remiantis paskutiniais sociologiniais tyrimais, 74 proc. Rusijos piliečių palaiko galimą karinį įsiveržimą į Ukrainą…
Draugą nelaimėje pažinsi. Ar ne taip, mano „broliai“ rusai?

Aš skiriuosi su tavimi, Rusija. Visam.

„Redneck‘as“ ir nežabotas amerikiečių imperialistas Borysas Filatovas. Tas, kuris mano, kad pasauly liko tik viena šalis, kuri iš tikrųjų neša pasauliui demokratiją ir laisvę…“

https://www.facebook.com/borys.filatov/posts/621584807923420

Žvilgsnis iš kitos pusės arba Putinas – ne kvailys

meir_brukRabinas Meir Bruk, vertė Lightning Rod.

Nuo lietuviškos redakcijos: straipsnis buvo parašytas tuo metu, kai buvo rengiamas Krymo pseudoreferendumas, tad čia labai įdomu pažvelgti truputį atgal ir pamatyti, kaip įžvalgiai vertinami Vladimiro Putino veiksmai, visas jo mąstymas bei įvykių įtaka Rusijos visuomenės nuomonei. Būtent todėl labai norime, kad paskaitytumėte šias mintis. Jos labai svarbios ne tik analizuojant tai, kas jau įvyko, bet ir leidžia nuspėti tolimesnį Rusijos elgesį – didėjantį totalitarizmą, saviizoliaciją ir asmenybės kultą.

Putinui daug kas ėmė klijuoti etiketes – kvailio arba ligonio. Tai neprofesionalu. Talmudo mąstymas moko suprasti oponento minčių eigą prieš imant su juo ginčytis. Tuojau mes pamatysime, kad Putinas – veikia itin logiškai, tačiau pagal labai specifinį elgesio modelį.

Continue reading →