Tag: Ukraina

Balandžio 13 d. įvykiai trumpai

Tai, kas šiandien buvo skambiai pavadinta „antiteroristine operacija“ Slavianske, savo esme ja nebuvo. Nebuvo imtasi antiteroristinių priemonių, kurias vienytų bendras tikslas ir sumanymas. Jėgos struktūrų darbuotojai parodė abejotiną kokią tai žvalgybą mūšiu.

Svarbiausia šiandienos problema yra vietos teisėsaugos struktūrinių padalinių nevaldomumas.

Anksčiau mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, manėme, kad Donecko srityje yra 30% lojalių valdžiai VRM darbuotojų (atitinkamai, 70% – sabotažininkai arba veikiantys ekstremistų pusėje). Mūsų dabartinė išvada, kad lojalumo valdžiai įverčius buvome paaukštinę.

Paprasčiau tariant, vietos VRM darbuotojų tarpe – masinis sabotažas ir išdavystės. Šiandien mes gavome informaciją, kad kai kurie separatistų grupių lyderiai savo pavaldiniams atiduodavo įsakymus nešaudyti į vietos milicininkus, nes tai, supraskite, „savi“.

Mūsų duomenimis, Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų agentūra milicijos „apdorojimo“ pagrindu naudoja faktą, kad Ukrainos milicininkas gauna 300 dolerių per mėnesį, kai tuo tarpu kaimyninėje Rostovo srityje eilinis Rusijos policijos darbuotojas – 1200 dolerių. Tuo ir sukeliamas išdavikų noras tapti „Rusijos dalimi“.

Lojaliausi Ukrainos valdžiai ir patriotiškiausiai nusiteikę yra Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų daliniai ir junginiai. Jie taip pat bus įtraukti į antiteroristinės operacijos vykdymą. Tačiau, pagal Ukrainos „Dėl kovos su terorizmu“ įstatymą jų panaudojimas ir įgaliojimai tokiose operacijose yra gana apriboti.

Dėl šių priežasčių, dabartiniu metu VRM vadovybės paskelbtas savanorių kvietimas į formuojamus regioninius kovos su ekstremistais padalinius, atrodo, yra vienintelė išeitis.

Deja, šių padalinių veiksmų derinimo tobulinimui laiko nelieka. Lieka kliautis atsargos kariškių patirtimi, kurie pagal idėją turėtų būti šių padalinių stuburu. O taip pat tuo, kad jiems vadovaus kadriniai karininkai.

Dniepropetrovske vietos patriotai, glaudžiai sąveikaudami su miesto valdžia, sukūrė savigynos pulką, skirtą ginti miestą nuo ekstremistų grupių įsiskverbimo. Pulkas, sudarytas iš 15-os šimtinių, šiuo metu kontroliuoja 9 blokavimo postus įvažiavimuose į miestą. Vietos milicija „sudalyvavo“ šioje miestelėnų veikloje iš blokavimo postų susirinkdama raštiškus pasiaiškinimus, kokiu tikslu yra įrengiamas blokavimo postas. Tuo jų „bendradarbiavimas“ baigėsi.

Tuo pat metu, antiteroristinė operacija tik prasideda. Ekstremistams pateiktas ultimatumas iki pirmadienio ryto sudėti ginklus. Pagrindinių įvykių laukiame rytoj.

Prasidedančio įsiveržimo į Rytų Ukrainą požymiai

Rusijos GRU specnazas Kramatorske, prie miesto milicijos būstinės

Rusijos GRU specnazas Kramatorske, prie miesto milicijos būstinės

Kaip žinia, GRU padaliniai (vadinamieji žalieji žmogeliukai), remiami vietinių riaušininkų, užgrobė milicijos būstinę Slavianske, taip pat iki galo nepatvirtinti pranešimai apie milicijos būstinių užgrobimus Kramatorske, Raudonąjame Limane ir keliuose kituose miestuose. Taigi, jūsų dėmesiui – du pranešimai iš Dmitry Tymchuk apie požymius, kad vėl padėtis aštrėja ir Rusija rengiasi įsiveržimui.

Apie šiandienos ekstremistines akcijas Pietryčių Ukrainoje

Pagal operatyvinius grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenis, dabartinės Pietryčių Ukrainoje vykstančios akcijos yra inicijuojamos ir valdomos Rusijos kariuomenės generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) koordinatorių tinklo.

Yra identifikuoti Rusijos GRU darbuotojai, kurie šių metų kovo mėnesį vykdė scenarijų, pagal kurį buvo blokuojami Ukrainos kariniai daliniai ir užgrobiamos valdžios įstaigos Kryme.

Kaip pranešėme anksčiau, šių GRU darbuotojų grupės buvo išvežtos iš Krymo į Rostovą prie Dono.

Dabartinių akcijų tikslas – užgrobti kiek įmanoma daugiau valdžios ir jėgos struktūrų pastatų iki balandžio 17 dienos, t.y., iki Ženevoje numatyto Ukrainos, Europos Sajungos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimo dėl krizės Ukrainoje sureguliavimo. Pagal Rusijos planą, tai duos galimybę jai skelbti, kad Ukrainos valdžia nekontroliuoja situacijos, o taip pati apie tai, kad Ukrainos valdžia esą nelegitimi didelės dalies žmonių akyse.

Rusijos kariuomenės situacija Ukrainos pasienyje

Operatyviniai grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenys

Per paskutinę parą Rusijos kariniai daliniai, esantys netoli rytinių Ukrainos sienų, pakeitė savo išsidėstymo rajonus, išsisklaidė vietovėje ir ėmėsi ginkluotės bei karinės technikos maskavimo priemonių.

Tuo pat metu, bendras Rusijos karinių dalinių skaičius (mūsų vertinimais, bendrai apie 50 tūkstančių žmonių) nesumažėjo.

Į pasienio zonoje esančius aerodromus Rusijos kariškiai permetė papildomus maždaug 20 transportinių-kovinių sraigtasparnių. Bendras karinės aviacijos skaitlingumas pasiekė 240 vienetų.

Balandžio 11 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 11 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis vicepremjeras Jarema pareiškė, kad pietryčių Ukrainos ekstremistai nori išprovokuoti jėgos scenarijų.

Tuo, kad būtent mėsmalės ir reikia Rusijai, niekas neabejojo. Tuo pat metu mes nematome ypatingos sėkmės jėgos struktūrų darbuotojų derybose.

Aš manau, kad blogiausia šioje situacijoje – valdžios pusės neapsisprendimas. Dvi dienas ji gąsdino jėgos scenarijumi, o galų gale pradėjo aiškinti, kodėl negalima jo leisti. Aš visai nesu kraujo praliejimo šalininkas. Bet bent jau pasirinkite vieną poziciją ir laikykitės jos iki galo. Nepastovumas ir neapibrėžtumas tinka jaunai poniutei, bet ne vyriausybei. Kovoje su teroristais reikia geležinės valios, o ne paslaptingumo.

Beje, savaitgalį, balandžio 12–13 d., pagal naujausius grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenis, laukiama, kad pietryčiuose ekstremistai suaktyvins savo veiksmus. Tikiuosi, jėgos struktūrų darbuotojai tam pasiruošę.

2. Gynybos ministerija šiandien patvirtino tai, apie ką mes pranešėme prieš keletą dienų: iš Krymo grąžinamą techniką rusai gadina kaip įmano. Gerai, kad nors keturias dešimtis geros būklės tankų grąžino. Matyt, vikšrų negalėjo taip peiliuku supjaustyti, kaip kad motorinių transporto priemonių padangų. Gabūs vaikinai, ką besakysi. Taip pat pradedama grąžinti Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Tai jau gera naujiena.

3. „Kremliaus šuo“ Lavrovas šiandien sujaudino iki ašarų. Sako, Rusija neplanuoja prijungti pietrytinių Ukrainos sričių, – atseit, tai prieštarauja RF interesams. Ir užmušė fraze: „Mes norime, kad Ukraina būtų vientisa jos dabartinių sienų ribose.“

Man įdomu, kai Kremliaus klounai rašo tokius pareiškimus, ar jie patys nesijuokia? Ir sugalvok taip: nukomunikniso iš Ukrainos sudėties visą autonominę respubliką, o dabar transliuoja savo troškimą matyti „vientisą“ Ukrainą. Iš tiesų, Kremliaus veidmainystė ir cinizmas – beribiai.

4. Kandidatas į Ukrainos prezidentus Olegas Cariovas užtikrino Donecko separatistams, jog padarys viską, kad sužlugdytų gegužės 25 d. prezidento rinkimus.

Aš nežinau, koks iš Cariovo kandidatas į prezidentus. Bet sunku būtų rasti tinkamesnį kandidatą į jaukią vietelę kalėjime šalia išmatų kibiro.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainai prireiks dvejų metų stabilizuojant ekonominę situaciją. Taip prognozuoja Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Kaip ir daugelis iš jūsų, aš ne itin tikiu Jaceniuku. Bet tokiais pareiškimais tikėti norisi. Ypač žinant, kad tokių prognozių įgyvendinimas priklauso nuo mūsų – kiekvieno, savo vietoje.

2. Odesos žydų bendruomenės atstovai ir UNSO (Українська Народна Самооборона – Ukrainos nacionalinės savigynos organizacija) aktyvistai pašalino iš gatvių antisemitinius grafiti.

Ypatingos simpatijos UNSO aš taip pat nejaučiu. Bet aš negaliu nepripažinti simbolinės ir politinės šio žingsnio svarbos.
Prisiminkite, kaip mes visi kartu Maidane buvome nustebinti tuo atveju, kai ultra dešiniuosius nacionalistus šturmuoti Kijeve Ukrainos namus paskui save vedė žydas? Jau tada buvo aišku, kad Ukraina – unikali šalis . Ir jokie šlykštynės šioje šalyje nacionaline korta nesužais. Net jei tie šlykštynės sėdi namuke po rubino žvaigžde.

Kitoms šalims – ir ypač supuvusiai ksenofobinei Rusijai – yra daug ko pasimokyti.

3. Savanorių grupė savo jėgomis pradėjo masinį lėšų rinkimą armijai, konkrečių karinių padalinių poreikiams. Pavyzdžiui, renkamos lėšos Nikolajevo jūrų pėstininkų ekipuotei. Tai tiesiog nuostabi iniciatyva, turint omeny, kad mūsų kariuomenė nuolat kaip Pelenė – basa ir nuoga.

Tačiau yra šaukštas deguto. Kol visi tokie „ateities desantininko“ ekipuotės pavyzdžiai nėra karinių pareigūnų patvirtinti ir priimti „ginkluotei“, tokie užpirkimai neturi didelės prasmės. Pirma, po kelių mėnesių reikės pirkti naują įrangą. Sena juk susidėvi, o nauji žmonės vis ateina į tarnybą – juos taip pat reikia aprengti lygiai taip pat. Ar Gynybos ministerija terliosis su šia problema (nes vėliau tokią super-aprangą teks pirkti jau jai) ? Aš abejoju.

Antra, bus įdomu: Nikolaevsko desantininkai – vienaip apsirengę, Žytomyro – kitaip, o Dniepropetrovsko išvis trečiaip. Sutikite, bus ne kariuomenė, o teatras. Senas dar sovietų armijos posakis skelbia: kariuomenėje nors ir ne klodai, bet vienodai.

Žodžiu, padėti kariuomenei – gerai, bet nepamirškime apie pagrindinį kelią. Pirma: pasirūpinti normaliu valstybiniu kariuomenės finansavimu (beje , biudžetas – tai taip pat mūsų mokesčių mokėtojų pinigai) . Normalios visuomenės rėmuose tai pilnai įmanoma. Antra: išnaikinti korupciją kariuomenėje. Užduotis labai sunki, bet įmanoma. Jei tik bus užsispyrimo.

Tik tada turėsime kariuomenę, į kurią ir patiems ne gėda pažiūrėti, ir kitiems parodyti. Pavyzdžiui rusams.

Foto: Sasha Maksymenko „Military conflict. Crimea. Ukraine“.

Balandžio 10 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 10 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Maskvos režisuojamas Ukrainos skaldymas sulėtėjo, bet jėgų sunkia ne mažiau.

Neišspręstos problemos su teroristais Donecke ir Luhanske. Prorusiški „kolorado vabalai“ pietuose vis iš naujo kilnoja galvas – po Nikolajevsko jie suaktyvėjo Odesoje. O pasienyje tebestypso Rusijos kariuomenė.

Nelinksmasis cirkas aiškiai siekia išsilaikyti iki prezidento rinkimų ir bandys juos sutrukdyti. Jei kolaboracionistams pavyks ką nors laimėti dar iki rinkimų, tai Kremlius vis tik gali pabandyti įvesti kariuomenę į Ukrainą – mes jokiu būdu neatmetam tokios galimybės.
Visa tai mums visiems kaip reikiant įkyrėjo. Sprendžiant iš paskutinių pranešimų – ir Ukrainos valdžiai. Ji žada pagaliau rimtai imtis problemos sprendimo, jei bus būtina – ir jėga. Tikėkimės, kad nepritrūks politinės valios bei ryžto ir mes netruksime pamatyti teigiamus rezultatus. Nors kraujo praliejimo, žinoma, niekas negeidžia.

Putin_Ukraine2. Putinas papasakojo, kas jį privertė aneksuoti Krymą. Esą Rusijos veiksmai buvo derinami prie „išankstinių regiono gyventojų sociologinių apklausų rezultatų“.

Aš nežinau, ar Putinas tikrai yra idiotas, ar tik tokiu apsimeta. Man trūksta specialaus medicininio išsilavinimo, kad nustatyčiau diagnozę. Tačiau tai, ką šis veikėjas kalba, verčia nerimauti dėl jo psichinės sveikatos.

Jei pasaulis gyvens pagal tokią logiką, jei karai ir teritorijų grobimas vyks pagal tokius nesuprantamų ir niekam nežinomų „apklausų duomenis“, tai civilizacijos istorija baigsis žymiai greičiau, nei mes norėtume.

Labai viliuosi, kad pasaulis ras būdą suvaldyti šitą branduoline kuoka mojuojantį beprotį.

Gerosios naujienos:

1. Rusijai iki metų pabaigos atimta balso teisė Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.

Visa Kremliaus propagandinė ir diplomatinė (o tai Rusijoje jau vienas ir tas pats) mašina buksuoja Europos platybėse, kai kalba pakrypsta apie Ukrainą. Namie augintiems rašistiniams gebelsams Europoje užkimšo burną. Ir teisingai padarė. Tai pat „Freedom House“ vadovas David Kramer šiandien pareiškė, kad Ukrainoje nepastebima tų ekstremizmo ir radikalizmo apraiškų, apie kurias net apsiputojusi transliuoja Maskva.
ESBO, savo ruožtu, nepatvirtina, kad būtų pažeidžiamos rusakalbių ukrainiečių teisės.
Putiniškas melo šydas tirpsta.

O už jo visas pasaulis mato pykčio iškreiptą Vladimiro Vladimirovičiaus veidą.
Atitinkamai auga palaikymas Ukrainai.

Ir tai teisinga.

2. NATO didina jūrų laivyno grupuotę Juodojoje jūroje.

Rytoj prie ten esančio amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ prisijungs didelis žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“, o balandžio 14 d. į Juodąją jūrą įplauks ir Prancūzijos eskadrinis minininkas „Dupleix“.

NATO pareiškė, kad nekovos Ukrainos pusėje. Rusijai kaip ir nebūtų ko bijoti. Bet kai prie tik ką agresoriaus atkirstos teritorijos krantų vaikštinėja rimti vyrukai, nešini kovai parengtais ginklais, tai -nervina. Okupanto miegas tampa panašus į alkoholiko: neramus ir trumpas.

3. Ukrainos URM prognozuoja, kad bevizis režimas su ES įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Sąžiningai pasakysiu: asmeniškai man bevizis režimas, ar jis būtų su ES, ar su Urugvajum arba Burundžiu, nesvarbus. Aš Europoje (ne ES) per paskutiniuosius 20 metų buvau tik Kosove, KFOR komandiruotėje.

Bet aš taip pat puikiai suprantu, kad bevizis režimas – yra tai, ką mes, paprasti ukrainiečiai, santykiuose su ES galime pačiupinėti rankomis. Vėlgi – praktinis pasitikėjimo mumis ir draugiškumo mums liudijimas. Reiškia, tai – rimtas dabar mums taip reikalingo palaikymo aktas.

4. Tęsiamas spontaniškas ukrainiečių flashmob’as „Žiauri tiesa“.
Odesoje aktyvistai, šaukdami „Putino šliundra“, apmėtė kiaušiniais kandidatą į prezidentus Sergejų Tigipko.

Bendrai – tai negerai. Mes – gana civilizuoti žmonės, kad savo simpatijas ir antipatijas galėtume pareikšti rinkimų dieną su rinkimų biuleteniu rankose.

Bet šiuo atveju aš sakyčiau, reitingai – kaip ant delno. Tiksliau – delnuose.

Štai toks liaudies infografikas.

Iliustracija: DonkeyHotey „Vladimir Putin – Inflaming Ukraine Challenging Obama“

Balandžio 9 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 9 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Nuo rytdienos prasideda naujoji separatistinių judėjimų aktyvumo banga. Bendras tikslas – separatistinio šabašo apoteozė gegužės 9-ąją.

Toks yra jų scenarijus. Tačiau tai, kaip pastarosiomis dienomis veikė Ukrainos teisėtvarkos organai ir specialiosios tarnybos, leidžia abejoti, ar Maskvos padlaižių svajos išsipildys.

Nuolaidos, kurias daro administracinius pastatus, pavyzdžiui, Luhanske, užgrobę asmenys (turiu galvoje įkaitų išlaisvinimą), rodo juos suprantant, kad kamuolys dabar Ukrainos jėgos struktūrų aikštės pusėje. Tikimės, kad varžovams jis nebeatiteks.

2. Savo tikrąjį veidą po Regionų partijos atskleidė ir Ukrainos komunistų partija.

Taigi, Ukrainos komunistų partijos lyderis Piotras Simonenko pareiškė, kad rytuose nėra separatistų ir teroristų, o jo partija palaikanti maištininkų reikalavimus.

Mes tikrai pritariame Simonenko dėl separatistų. Donecke, Luhanske ir Charkove jų nėra. Kadangi šitie ponai siekia atsiskirti nuo Ukrainos ne dėl nepriklausomybės, o norėdami prisijungti prie Rusijos, tai nėra separatizmas. Tai gryniausias kolaboravimas. Tiksliau – žmonių ir Tėvynės išdavystė.

Vadinasi, Simonenko džiugiai skelbiasi esąs už kolaboraciją. Jis su savo partija visa širdim palaiko išdavystę.

Ką gi, nesužinojome nieko naujo apie Ukrainos komunistus. Smagu, kad jie patys sudėliojo taškelius ant „i“.

Gerosios naujienos:

1. Per praėjusią parą Ukrainos Saugumo Valdyba sukėlė ištisą prorusiškųjų teroristų ir Rusijos diversantų sulaikymų bangą Ukrainos Rytuose ir Pietuose.

Visa tai – baigiamoji ir lemiamoji Kremliaus scenarijaus, pagal kurį parengiama dirva Rusijos įsiveržimui ir kuris buvo vykdomas pastarąsias tris paras, sužlugdymo fazė.

Kiekvienas toks suėmimas – tai minus vienas durklas ukrainietiškame Kremliaus legione. O jei kalbėsime apie organizatorius (kaip antai atvejis, kai buvo sulaikytas Chersono srities gyventojas, kuris subūrė Kachovskajos hidroelektrinę turėjusią užgrobti grupę) – tai ir galingas smūgis visam Maskvos ardomajam tinklui Ukrainoje.

2. Buvęs Regionų partijos narys, kandidatas į prezidento postą Olegas Cariovas pabandė aplankyti separatistus, nukentėjusius per susidūrimus Nikolajeve.

Cariovas apsireiškė ligoninėje įsisegęs Georgijaus juostelę. Už tai buvo išvadintas „rusiškuoju fašistu“ ir gavo į dūdą. Ne taip, kad nuo dūšios, bet veidą kandidatui lengvai palygino.

Aš – humanistas. Aš kategoriškai prieš prievartą. Ir šią naujieną aš įdėjau prie gerųjų tik todėl, kad esu įsitikinęs: šis apmaudus atvejis su Cariovu privers mūsų kandidatus į prezidento postą atkreipti dėmesį į medicinos problemas Nikolajeve.

3. Dauguma Donecko gyventojų – 65,7% – nori gyventi vieningoje Ukrainoje. Prisisiurbti prie Rusijos ir tapti Putino valdiniais siekia viso labo 18,2%.

Apie tai liudija socialinės apklausos rezultatai, kurią Donecko visuomeninių organizacijų koalicijos iniciatyva atliko Socialinių tyrimų ir politinės analizės institutas.

Čia komentarai nereikalingi. Jei toks santykinai nedidelis „Putino mėgėjų“ skaičius yra separatistų lizde Donecke, ką tada kalbėti apie kitus Ukrainos miestus? Ir sekti pasakėčias apie tai, kad mūsų Rytai vieningai veržiasi tapti Rusijos Federacijos dalimi, gali tik arba labai bukas, arba labai niekšiškas ir veidmainiškas žmogus.

Foto: Valdemar Fishmen „Human Rights in Ukraine“

Mano mama

Gleb Timoshenko, 6 val. Kharkiv, Ukraine, vertė Lightning Rod

Mano mama vakar išėjo į aikštę prie srities administracijos. Nemandagu kalbėti apie moters amžių, todėl tiesiog pasakysiu, kad ji gimusi 44-ais metais. „Karo vaikas“.

Ji išėjo į aikštę, o aš to nežinojau. Mes buvome viduje ir bandėme sureguliuoti derybų procesą. Po to aš važiavau pasiimti dukters, o vaikinai liko ir išsimušė susitikimą su gubernatoriumi.

O mama, pasirodo, visą tą laiką stovėjo aikštėje. Vėliau ji man paskambino verkdama ir paklausė, kur aš? Iš įpročio norėjau sumeluoti, jog viskas gerai, kad aš darbe. Bet mama verkė… Aš klausiau: „O tu – kur?“ Nes aplinkos triukšmas buvo visai nepanašus į namų. „Aš – aikštėje“, – sakė. „Eik kuo greičiau namo, mamyte. Ką sau manai? TU man reikalinga gyva ir sveika „, – sakiau aš.

O mama man atsakė: „Ir tu man reikalingas gyvas ir sveikas. Bet aš taip daugiau nebegaliu. Daugiau nebegaliu sėdėti priešais televizorių ir ryti tabletes. Aš išgirdau, kad kažką užmušė ir pamaniau, kad tave. Ir aš išėjau į aikštę tam, kad visa tai pabaigti ir būti šalia“, – mama susakė ir pravirko. O iš aplinkos, pokalbio fone, girdėjosi riksmai ir rusiški lozungai.

Mano mylima, inteligentiškiausia mama, savo amžiuje dėstanti kompiuterinę grafiką(!), aš niekada nepamiršiu šio tavo skambučio. Aš tave myliu labai, labai! Aš didžiuojuosi tavimi labai, labai, ir aš žaviuosi tuo, jog tu tiesiog ėmei ir išėjai į Laisvės aikštę. Tu nustojai bijoti ir išėjai ginti manęs. Atleisk man, netikėliui, kad leidau tokius įvykius savo šalyje ir savo mieste. Ir aš daugiau nebebijau. Aš padarysiu viską, kad tu daugiau neverktum nei dėl manęs, nei dėl šalies. Aš atsiminsiu kiekvieną tavo ašarėlę, kad žinočiau, ko aš nenoriu matyti savo mieste ir savo šalyje.
Šlovė Mamoms!

Šaltinis: https://www.facebook.com/gleb.timoshenko

Balandžio 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 8 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. Mes jau pranešėme anksčiau: mūsų duomenimis, separatistai gavo nurodymą iš savo kuratorių Rusijoje užtikrinti „koridorių“ pasienyje Rusijos dalinių įvedimui. „Koridorius“, pagal 21:00 valandos informaciją turi būti organizuojamas Luhansko srityje.

Jei šitas scenarijus pasiseks – tai „Krymo variantas“. Su vienu gana svarbiu skirtumu: mūsų teisėsaugos darbuotojai, pasieniečiai, specialiosios tarnybos ir kariuomenė dabar, tegul ir ne be problemų, tačiau yra pasirengę duoti atkirtį.
Duok Dieve jiems jėgų. Tiesa mūsų pusėje.

2. Separatistai nutrūko nuo grandinės

Luhanske užgrobtas Ukrainos saugumo tarnybos pastatas užminuotas, paimta 60 įkaitų. Charkive buvo atakuotas autobusas su teisėsaugininkais.

Tai – jau grynas terorizmas. Normaliose šalyse teroristai šaudomi kaip pasiutę šunys. Tačiau už mūsų teroristų nugarų stovi, žvangindama ginklais, teroristinė Rusijos valstybė balbatuojanti, jog tai – „taikūs gyventojai“.

Variantų neturime. Arba tie „taikūs gyventojai“ padės Putinui praryti Ukrainą, arba Ukraina užtikrins jiems nerūpestingą laiko praleidimą vietose, kur mylimas darbas.

3. Transparency International konstatuoja: naujoji Ukrainos vyriausybė nenori kovoti su korupcija.

Su tuo ginčytis, deja, sunku. Mes matome vis tuos pačius snukius valdininkų kėdėse, atpažįstame vis tas pačias korupcines schemas.

Korupcija – tai lygiai toks pat Ukrainos hemorojus, kaip ir separatizmas. Gydyti reikia abu. Ir skubiai. Kitaip Naujoji Ukraina nebus verta nė grašio.

Gerosios žinios:

1. Rytoj iš Krymo į žemyną pasitraukia kariai (su šeimomis) iš karinio dalinio A1100 – jūrų aviacijos brigada, dislokuota Novofedorivkoj.

Tai – mūsų didvyriai. Praktiškai be išdavikų. Praktiškai nepatyrę technikos ir ginkluotės nuostolių – brigados vadovybė dar kovo 3 d., prisiimdama asmeninę atsakomybę, permetė aviatechniką į žemyną. Taip pat pergabenta ir dalinio vėliava, asmeninės bylos bei kiti dalinio dokumentai.

Iš tiesų tai – dalinys, pasirengęs iškart pradėti tarnybą naujoje dislokacijos vietoje. Išankstinis jų paskyrimo punktas – Mikolajivas. Mes jų laukiame.

2. Šiandien Ukrainos žiniasklaidą apskriejo nuotrauka su plakatu iš Donecko. Separatistas, pasirinkęs rodytis inkognito, nutepliojo užrašą „Dombasas nepriklausomas“.

Aišku, jog net ir didžiausias Donbaso beraštis vargu ar nežinos, kaip rašomas šis vietiniams šventas žodis. Akivaizdu, rašė atsivilkęs frajeris, dar gi ne iš Ukrainos. Tai ir juokinga, ir ne itin.

3. TVF konstatuoja: dėl agresijos prieš Ukrainą Rusijos ekonomika toliau smunka. Numatomas BVP augimas 2014 m. sumažintas nuo 1.9 % iki 1.3 %. Prognozuojamas nedarbo augimas.

Kada Putinas susiprotės, jog šokinėjimas aplink Ukrainą neneša Maskvai naudos – sunku pasakyti. Nes, kaip matyti, dėdė Vova adekvatumu nedvelkia. Bet juk ir pačiais beviltiškiausiais atvejais būna praregėjimų.

Šiąnakt gali prasidėti Rusijos įsiveržimas į rytų Ukrainą

rusija_okupacijaDmitry Tymchuk

Operatyviniai grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenys.

Mes, grupė „Informacinis Pasipriešinimas“, iš savo šaltinių gavome išsamų patvirtinimą Ukrainos URM pareiškimui apie tai, kad trečią parą pastebimas separatistų aktyvumas Ukrainos Rytuose – tai antro Rusijos įsiveržimo į mūsų šalį etapo pradžia.

Pagal mūsų duomenis, šiandien pagal Rusijos GRU parengtą planą separatistų lyderiams duoti nurodymai naktį iš balandžio 8 į 9 organizuoti koridorių per Ukrainos valstybinę sieną, kad galėtų įvažiuoti karinės technikos kolonos iš Rusijos teritorijos.

Taip pat separatistai gavo įsakymą regione organizuoti provokacijas su žmonių aukomis. Jų tikslas – kad Rusijos pusė galėtų tai interpretuoti kaip esą „Ukrainos valdžios terorą prieš liaudį“.

Negana to, Rusijos GRU koordinatoriai, vykdantys veiklą regione, davė nurodymus separatistams naudoti ginklus, jei bus bandymai išlaisvinti jų užgrobtus administracinius pastatus.

Pagal mūsų duomenis, Ukrainos teisėtvarkininkai ir specialiosios tarybos šiuo metu imasi būtinų priemonių, kad separatistinės grupuotės būtų užblokuotos. Ukrainos sienos apsaugos tarnyba ir ginkluotosios pajėgos imasi veiksmų valstybinės sienos blokavimui ir pasienio rajonų gynybai.

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.

Dėl įvykių Rytų Ukrainoje

Broliai ir seserys! Visi mes – paprasti ukrainiečiai, norintys gyventi normalioje, demokratinėje ir vieningoje šalyje – esame giliai sujaudinti ir sunervinti to separatistinio sambrūzdžio, kuris dabar siautėja rytinėse šalies dalyse.
Krūvelė padugnių (dalis – degeneratų iš mūsų pačių tarpo, parsidavusių už kapeikas, dalis – atsibasčiusių pas mus Rusijos piliečių) už Kremliaus pinigus ir po bailaus sutvėrimo, pavarde Janukovyčius, stogu bando įgyvendinti “Krymo scenarijų”. Kitaip tariant – toliau draskyti ir taip kenčiančios Ukrainos kūną.

Ukrainos_ZemelapisPirmas iškylantis klausimas: kur dingo mūsų teisėsaugos ir specialiosios pajėgos?

Mūsų grupės „Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, šiai dienai Ukrainos jėgos struktūros turi pakankamai pajėgumų ir galimybių kontroliuoti padėtį rytiniuose regionuose. Netgi turint omenyje, kad masė buvusių Janukovyčiaus tarnų, iki šiol nenusivelkančių milicijos uniformų, iš esmės užsiima sabotažu (kodėl jie vis dar yra VRM tarnautojai – kitas klausimas, į kurį dar, tikiuosi, gausime atsakymą).

Tačiau pagrindinė iškylanti užduotis – kaip išvengti kraujo praliejimo. Juk lavonų atsiradimas ir yra pagrindinė provokatorių užduotis. Kad Rusija galėtų tuoj pat įsikišti, panaudojusi prie mūsų sienų trypčiojančią kariuomenę, ir “apginti savo tautiečius” beigi padėtų šiuose regionuose suorganizuoti Krymo tipo referendumus (su iš anksto aiškiais rezultatais).

Taip, aišku, kad šiandieną mes daugmaž pasiruošę karui su Putinu, taip, tarptautinė bendruomenė tikrai palaikys Ukrainą. Bet lygiai taip pat aišku, kad maniako Putino šizofreniškų ambicijų įgyvendinimo niekas nesustabdys. Jis paskandins Ukrainą kraujyje.
Asmeniškai aš, kaip ir Jūs, esu pasiruošęs su ginklu rankose sutikti besibraunančią į mūsų namus „rusišką taiką”. Tačiau šioje situacijoje negalime kaltinti Ukrainos valdžios skystablauzdiškumu – ant kortos pastatyta per daug, kad galima būtų suklysti.
Iš šiandienos konsultacijų su jėgos struktūromis galiu konstatuoti: ir specialiosios pajėgos, ir teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad kritiško situacijos kontrolės praradimo nėra. Visos taktinės separatistų pergalės yra jiems elementariai valdžios „atiduotos”, idant bet kokia kaina išvengtume jėgos panaudojimo.

Šiandieninių kovų pralaimėjimai toli gražu nėra pralaimėtas karas. Atsakomasis smūgis bus, ir bus netrukus. Siūlau tiesiog pasitikėti mūsų jėgos struktūromis. Nes variantus turime tik du: arba jais pasitikėti, arba įsitraukti į pilnavertį karą su agresoriumi. Tikiuosi antrojo varianto mums neprireiks.