Tag: Ukraina

Dmitry Tymchuk, liepos 2 suvestinė

Broliai ir seserys, liepos 2-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo ir gynybos taryba šiandien pranešė: nuo antiteroristinės operacijos pradžios Ukrainoje 200 kariškių žuvo, 619 sužeista. Gynybos ministerijos duomenimis, 29 Ukrainos kariškius teroristai laiko paėmę įkaitais.

Žūsta ir taikūs gyventojai. Donecko apskrities administracija pranešė: per teroristų veiklos laiką vien tik Donecko srityje žuvo ne mažiau nei 160 taikių gyventojų.

Mūsų brolių kraujas tebesilieja ant mūsų žemės. Kruvinas skerdynes kurstančiai Rusijai, kuri, kaip įprasta, nesijaudina dėl savo piliečių žūties, tas skaičius gal ir nedaro įspūdžio. Tačiau Ukrainai kiekvieno kariškio ir taikaus piliečio gyvybė, kurią atėmė šis konfliktas – baisi tragedija.

2. Šiandien netoli nuo sienos perėjimo punkto „Izvarino“ nuo fugasinės bombos sprogo kariškių šarvuotis. Vėliau teroristai šį perėjimo punktą apšaudė iš artilerijos.

Tos situacijos kaip pavyzdžiai. Smogikai nesileis lengvai atkertami nuo sienos su Rusija. Jie puikiai supranta: nutraukus Rusijos samdinių ir ginklų tiekimo kanalus – ateis galas terorizmui Donbase.

Mūsų duomenimis, net kai pasieniečiai ir kariuomenė atnaujina sienos kontrolę teritorijose, kuriose aktyviai veikia smogikai, pastarieji tuoj imasi minuoti mūsų jėgos struktūrų pozicijas. Ir jas apšaudyti. Taigi mūšiai dėl sienos kontrolės dar tik prasideda.

3.Vakar „LLR“ teroristai paėmė į nelaisvę žurnalistę Anastasiją Stanko ir Hromadske TV operatorių Ilją Bezkorovainą.

Tai karo dėl protų epizodas. Prorusiškųjų smogikų (ir jų šeimininkų Kremliuje) nuomone, neteisėtai į Ukrainą patenkantys Rusijos žiniasklaidos propagandininkai gali koja kojon su teroristais lakstyti po Donbasą. O štai visuomeninės neangažuotos žiniasklaidos atstovai čia dirbti neturi teisės. Nei vieno tiesos žodžio iš Donbaso – svarbiausias Kremliaus ir jo pakalikų lozungas.

Šiandien USGT pranešė, kad Stanko ir Bezkorovainyj gyvi, vyksta derybos dėl jų paleidimo. Duok dieve, jie greitai bus išlaisvinti. Ir – žemai lenkiuosi jiems už sąžiningą, pavojingą bei labai svarbų darbą.

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija vykdoma aktyviai ir matomi jos rezultatai. Dabar jėgos struktūros demonstruoja tai, ko taip ilgai iš jų laukėme. Pagaliau. Vien per vakarykštę dieną buvo atakuota 120 teroristų objektų – išžvalgius ir įsitikinus, kad ten nėra taikių gyventojų.

Sunku komentuoti iš valdžios kabinetų sklindančius svarstymus, kad įmanomas paliaubų pakartojimas. Žinau, kad tarp jūsų, mano draugai, yra ir tokių, kurie tiki taikaus dialogo galimybe. Kaip ir tokių, kurie įsitikinę: teroristus reikia be jokių kompromisų nukenksminti ir naikinti, o taikus dialogas mums ne į naudą.

Pasakysiu tiesiai: širdimi aš už antrąjį variantą. Bet protas man sako, kad ir paliaubos gali būti naudingos. Tačiau ne kaip pirmąjį kartą, kai jėgos struktūros nevykdė aktyvių veiksmų, o teroristai tuo metu Donbasą pavertė kruvina skerdykla ir ruošėsi tolesnei konfrontacijai.

Paliaubos turi vykti tik tam, kad teroristai sudėtų ginklus. Kitą variantą sunku pateisinti.

2. Karą laimėti galima tik nugalint visuose frontuose. Tam tarpe ir informaciniame, kuriame Ukraina nuo pirmosios Rusijos agresijos dienos visiškai aiškiai pralaimėdavo.

Situacija vis dar problemiška, bet taisosi. USGT spykerio pakeitimas „tikru pulkininku“ Andrejumi Lysenko – vienas iš žingsnių ta linkme. Ima veikti efektyvi visuomenės informavimo schema. Mes nuolat sakome: kadangi Ukraina – agresijos auka, tai geriausia kontrpropaganda šiuo atveju – operatyvus objektyvios informacijos tiekimas. Tik taip įmanoma smogti per galingą Kremliaus propagandos mašiną.

Beje, aš A. Lysenko pasirodymą scenoje vertinu kaip itin sėkmingą ėjimą. Šitą karininką pažįstu labai seniai, jis ilgus metus puikiai tarnavo Gynybos ministerijos spaudos tarnyboje, ėjo tarnybą taikdarių daliniuose. Apibūdinti galima vienu žodžiu: profesionalas. Ir tai, kad šalies ginkluotųjų pajėgų veiksmus nušviečia bei komentuoja žmogus su antpečiais – taip pat teisinga.

Mes, „IP“ grupė, taip pat keičiame darbo formatą. Dabar deriname naują bendradarbiavimo su valstybės struktūromis algoritmą. Kaip nuolat tvirtiname, mes nekonkuruojame su valstybės mechanizmais, bet esame visuomeninė iniciatyva, siekianti sunkią akimirką padėti savo šaliai. Vėliau nedubliuosime valstybinių struktūrų, bet dirbsime tik ten, kur reikės pagalbos.

3. Informacinis analitinis USGT centras šiandien pranešė: antiukrainietiška retorika per Rusijos federalinius telekanalus ir valstybinėse informacinėse agentūrose po Ukrainos prezidento rinkimų žymiai sušvelnėjo.

Gal ir taip. Nors apie tai, kad RF nutraukia galingiausią informacinį karą prieš Ukrainą, nėra nė kalbos. Tačiau bet kuriuo atveju tai teigiamas dalykas.

Apie paliaubų pabaigą

Dmitry Tymchuk

Ukrainos Prezidentas turėjo du pasirinkimo variantus: pirmąjį – pratęsti ATO aktyviąją fazę, ir antrąjį – neteisingąjį. Ukrainos laimei, jis pasirinko pirmąjį.

PorosenkoPranesimasKiekviena paliaubų diena, kad ir kokią didelę politinę reikšmę jos turėjo, buvo išnaudojama teroristų karinėms pozicijoms stiprinti, ir tai buvo daroma – ne pačiu didžiausiu mastu, bet pakankamai pastebimai. Didindami savo kovinį potencialą pasinaudojant iš Rusijos siunčiamais samdiniais ir ginkluote (taip pat ir sunkiąja kovine technika), smogikai gavo unikalią galimybę ir praktiškai idealias sąlygas užsiimti savo grupių tarpusavio veiksmų suderinamumo gerinimu.

Rusijoje buvo vykdomas sunkiosios karinės technikos ekipažų ir artileristų grupių (įskaitant ir raketų paleidimo sistemą „GRAD“) formavimas. Tačiau netgi ir surinkus patyrusius samdinius, tose grupėse nebuvo vykdomi jokie veiksmai, galintys pagerinti jų veiksmų suderinamumą. Ir tai ženkliai mažino tokių grupių kovinio pasirengimo lygį.

„Paliaubų“ Donbase metu, kurių, beje, laikėsi tik ATO vykdančios jėgos struktūros, teroristai gavo puikią galimybę dirbti siekiant geresnio tarpusavio veiksmų suderinamumo – iš vienos pusės, karo sąlygomis, ir kitos pusės – esant minimaliai nuostolių rizikai.
Paliaubų tęsimas būtų leidęs teroristams ženkliai pakelti savo grupių karinio pasirengimo lygį, toliau vykdyti veiklą stiprinant pozicijas savo įsitvirtinimo taškuose, taip pat vykdyti visus kitus veiksmus, rengiantis tolesniam pasipriešinimui.

Tuo, kad jie net negalvojo apie jokį taikų dialogą, mes jau pilnai įsitikinome. Daugiau nei 100 teroristų išpuolių per 10 „paliaubų“ dienų, 27 žuvę mūsų vaikinai – štai „taika“ pagal Putino ir jo vasalų Donbase supratimą.

Šalia viso šito, Rusija sutelkė visas pastangas, kad užtikrinti idealias sąlygas rengiant jos kontroliuojamus teroristus tolesnei konflikto Donbase eskalacijai. Siekiant priversti Kijevą pratęsti paliaubas, Kremlius ėmė žadėti kažkokias priemones dėl Rusijos sienos su Ukraina apsaugos stiprinimo (Putinas paskelbė, kad įleis ESBO stebėtojus į pasienio punktus _iš Rusijos pusės_ – red. papild.)

Ir tai – po to, kai iš Rusijos į Ukrainą ilgą laiką nenutrūkstamu srautu keliavo samdiniai ir buvo tiekiami ginklai. Kas gi trukdė Putinui, jeigu jis iš tiesų būtų suinteresuotas taika, duoti tokius pažadus (ir, svarbiausia, pradėti veikti) ne birželio 30 – ąją, paliaubų pabaigos dieną, o prieš dešimt dienų, kuomet paliaubos tik buvo prasidėję? Tik tada galima būtų buvę kalbėti apie Rusijos siekimą užgesinti tą gaisrą, kurį ji taip sėkmingai kursto.

Todėl traukinys jau nuvažiavo. Rusija ir jos banditai Ukrainoje turėjo puikią galimybę sudėti ginklus ir eiti link taikaus dialogo su Kijevu. Jie tą galimybę kategoriškai atmetė.

Ukraina privalo gintis, tą ji ir daro. Tai jos šventa teisė. Niekas labiau neprovokuoja smurto, kaip nesugebėjimo jam pasipriešinti demonstravimas. Jeigu Ukraina nori išgyventi – ji turi veikti. Kitų variantų nėra.

Vertė: Milda Petrokaite

Kas nutiko Donbaso verslui? Rusiškos Bezlerio gaujos istorija.

Jurijus Butusovas, 2014 06 29. Vertė Gitana Dambrauskienė.

Dniepropetrovske sutikau bičiulį – jis verslininkas iš Konstantinovkos, turi parduotuvių tinklą, tiekia atsargines automobilių dalis. Prieš dvi savaites pabėgo iš gimtojo miesto. Papasakojo apie priežastis. Žemiau – jo pasakojimas pirmuoju asmeniu.

Kas nutiko Donbaso verslui? Rusiškos Berzlerio reketo gaujos istorija.

Aš bėgau po to, kai po dešimties dienų nelaisvės buvau už 300.000 dolerių išpirktas iš Rusijos specialiųjų tarnybų, įsikūrusių Gorlovkoje, Ukrainos saugumo tarnybos pastate.

Igoris Bezleris, GRU veikėjas, pagarsėjo dar Donbaso įvykių pradžioje - kai iš kažkur atsiradęs, perėmė korumpuotos milicijos valdymą Gorlovkoje

Igoris Bezleris (nuotraukos viduryje, žalias), GRU pulkininkas, pagarsėjo dar Donbaso įvykių pradžioje – kai iš kažkur atsiradęs, perėmė korumpuotos milicijos valdymą Gorlovkoje

Balandžio mėnesį dauguma žmonių mūsų mieste Donecko liaudies respubliką (DLR) vertino teigiamai. Priežastis – daug Donecko srities gamyklų dirba tik pagal Rusijos užsakymus ir tik Rusijos rinkai. Aš verčiuosi žemės ūkiu ir mes taip pat daug parduodame Rusijai. Tačiau aš suprantu, kad Donbasas yra integruotas į Ukrainos ekonomiką ir infrastruktūrą, o Rusija tiesiog neturi pakankamai lėšų Krymui ir Donbasui išlaikyti – tai maždaug 9 milijonai žmonių krizės periodu, tas sritis vienu metu atskėlus nuo Ukrainos. Aiškinau tai žmonėms, bet jie negirdėjo. Jie norėjo į Rusiją, tikėdamiesi išsaugoti darbo vietą, gauti didesnę pensiją, naiviai vildamiesi, kad likusi įprasta gyvenimo sankloda nepasikeis. Niekas negalvojo, kad į Donbasą iš Rusijos ateis ne „mandagūs žmonės“, o tikri banditai („mandagūs žmonės“ – Rusijos propagandos klišė, kuria ten vadinti Rusijos specialūs padaliniai, užgrobę Krymą – red. pastaba).

Continue reading →

Kaip pasipriešinti Kremliaus informacinei operacijai „Humanitarinė katastrofa“?

Informacinė Rusijos ekspansija paskutinėmis savaitėmis susidūrė su reikšmingu Ukrainos informacinių resursų pasipriešinimu. Televizijos kanalai, radijas, spauda, visuomenė suformavo vieningą ukrainietišką poziciją apie tai, kokie turi būti Ukrainos rytai.

GranataKlaviaturaNepaisant paaštrėjusios karinės politinės situacijos šiame regione, įvykių nušvietimas vyksta per Ukrainos informacinį vektorių.

Rusijos informacinė kampanija juntamai susilpnėjo. Veikiau sakant, informacinės žinutės su „banderininkais“ ir „fašistais“ tapo silpnesnės.

Tačiau paskutinę savaitę iškilo naujas informacinis simbolis – „humanitarinė katastrofa Ukrainos rytuose“. Tuo pačiu metu keletas autoritetingų leidinių, «dni.ru», «ITAR-ТАSS», «RT» ir kt., ėmėsi nušviesti humanitarines bėdas Donecko ir Luhansko srityse.

Tai sutapo su dar vienu reikšmingu įvykiu – RF prezidento Vladimiro Putino sprendimu atšaukti Rusijos karinių pajėgų panaudojimą Ukrainos teritorijoje leidžiantį nutarimą. Kartu su tuo buvo ir kitų, ne mažiau įdomių įvykių. Pirma, dėmesį patraukė Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų su separatistais pradžia. Antra, LLR ir DLR lyderių sprendimas dėl taip vadinamosios Liaudies respublikų sąjungos.

Toliau, šio „įvykių parado“ analizė sumodeliuos struktūrą, kaip galėtų vystytis informacinė operacija rytų Ukrainoje. Prognozės, kaip yra žinoma – nedėkingas darbas: jei būsi teisus – niekas nepastebės, o jei suklysi – tapsi priešu.

Taigi, pabandykime palyginti įvykius tarpusavyje ir pažvelgti į juos per esamų aplinkybių prizmę.

Šiomis dienomis pasirodžiusią tezę apie Donecko ir Luhansko srityse kylančią humanitarinę katastrofą masinės informacijos priemonės ėmė skleisti su pastebimu dažniu ir intensyvumu. Autoriai nesikuklina vartodami epitetus ir literatūrinius palyginimus. Nevengia ir siaubą keliančių smulkmenų. Interneto šaltinių analizė tai tik patvirtino.

Štai keletas jų (pateikiame atskiras tezes):

Besivaržančios pusės visiškai nepaiso taikių piliečių interesų (nėra medicininio aptarnavimo, sustabdytas mokymas, užšaldyta socialinė sfera, nuolatiniai vandens ir elektros tiekimo pertrūkiai, blokuojamas humanitarinių krovinių pristatymas).

Painiava dėl žuvusiųjų skaičiaus (niekas nežino: kiek tiksliai yra žuvusiųjų, spėjama, kad jie jau skaičiuojami tūkstančiais). Abi pusės sąmoningai mažina savo žuvusiųjų ir didina žuvusių „priešų“ skaičių, kad juos įbaugintų.

Didžiulis kiekis pabėgėlių (gelbėdamiesi žmonės bėga į kitus Ukrainos regionus, Krymą, Rostovo ir kitas sritis). Pasak Rusijos masinės informacijos priemonių pranešimų, pabėgėlių skaičius auga, bet charakteringa tai, kad tikslaus jų skaičiaus neįmanoma niekur rasti. Vieni šaltinai praneša apie 27 tūkst., kiti apie 75 tūkst., o treti – iki 400 tūkst. žmonių. Jei laikysime, kad regione gyveno beveik 10 mln. žmonių ir Ukrainos masinės informacijos priemonės silpnai nušvietė pabėgėlių persikėlimą, teks patikėti Rusijos propaganda.

Žuvusiųjų kūnų išniekinimas (išsamiai apie cinišką elgesį su žuvusiaisiais). Pateikiamas pavyzdys, kad IL-76 skridusiųjų 49 kariškių žūtis buvo suplanuota turint tikslą pakurstyti karinę isteriją ir DLR bei LLR teritorijose tęsti kruviną ATO. Be to, LLR vadovas V.Boltovas pranešė, kad IL-76 žūties vietoje nėra desantininkų kūnų fragmentų, tuo užsimindamas apie tuščią lėktuvą.

Ir, žinoma, visus sukrėtė informacija (šaltinis neįvardijamas) apie tai, kad Slovjansko smogikai prie Karačuno gyvenvietės rado 180 žuvusių Ukrainos kariškių kūnų perrėžtais pilvais, o šiek tiek toliau – dar apie 300 kūnų be vidaus organų. Visiškas cinizmas!

Organizacija „Zubr“ (liet. stumbras) paskleidė informaciją, kad jei pradžioje radikalų kūnus šaldymo įrenginiuose išveždavo į Charkivą, kur juos sudegindavo krematoriume, tai dabar, po masinių netekčių pastarosiomis dienomis, į Slovjanską atvarė keletą ekskavatorių, kuriais kasami broliški kapai, į juos padrika krūva verčiami kūnai, o paskui paprasčiausiai užverčiami ir sulyginami su žeme.

Toje pačioje žinutėje pasakyta, kad Donbase, be PKK (privati karinė kompanija) samdinių atsirado ir užsienio šalių gydytojų su specialia įranga. Jie išima žuvusiųjų ir netgi sunkiai sužeistų karių organus („Zubr“ svetainė). Taip pat regione pasirodė pastebimas kiekis greitosios pagalbos automobilių su Kijevo registraciniais numeriais. Ligoninėse atsirado naujų specialistų – chirurgų, kurių dauguma yra užsieniečiai. Bet pagrindinė keistenybė ta, kad jie užsiima tik sunkiai sužeistaisiais. Telefoniniuose tarpusavio pokalbiuose jie užsimena apie to ar kito nukentėjusiojo vidaus organus. Tiesiog detektyvinės baisaus scenarijaus detalės.

Turtų krovimasis iš karo (vagys su antpečiais ir civiliais kostiumais uždirba iš tiekimų karinei veiklai). Pirma, neišmokamas ATO kovotojams žadėtas atlyginimas. Antra, ištisų padalinių dalyvavimas karo veiksmuose nėra patvirtinamas dokumentais. Trečia, realūs karo nuostoliai nurašomi kaip buitiniai įvykiai arba įtraukiama į dingusiųjų be žinios sąrašus, kad nereikėtų mokėti žuvusiųjų šeimoms. Ketvirta, siekiant sutaupyti, netektys nurašomos, kovotojus užregistruojant kaip „dezertyrus“. Penkta, bankai nesuteikia „atostogų“ pasiimtų kreditų grąžinimui ir trikdo šeimas. Šešta, nėra karinio aprūpinimo ir ATO kovotojai savo sąskaita perka aprangą (batus, uniformas, neperšaunamas liemenes).

Valdžia trokšta abipusių nuostolių – pagal Kijevo strategų užmačias turi žūti tiek separatistai, tiek ir tie patys kovotojai, gavę „euromaidano“ patirties ir jame užgrūdinti, kad būtų atsikratyta konkurentų kovoje už šiltas vieteles Kijeve.

Informacinės isterijos dėl artėjančios humanitarinės katastrofos kurstymui pradėti naudoti ukrainietiškų domenų internetiniai forumai, taip informaciniams pranešimams pridedant patikimumo. Tai Rusijos propagandos mašinos naujovė.

Taigi, Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo naują karo fazę – informacinę operaciją „Humanitarinė katastrofa“. Pagrindinis jos tikslas – Ukrainos rytams gręsiančio nežmoniško kataklizmo informacinio pavidalo kūrimas.

Lygiagrečiai Rusijos prezidentas, anksčiau inicijavęs mandato kariuomenės įvedimui į Ukrainos teritoriją gavimą, staiga atliko atgalinį ėjimą. Ėjimą Trojos žirgu. Jis kreipėsi į Federacijos tarybą su pasiūlymu atšaukti mandatą dėl kariuomenės įvedimo į Ukrainos teritoriją ir tuoj pat gavo sutikimą. Rusijos spauda tai traktuoja kaip taikos ženklą. Europa taip pat sveikina tokį Putino žingsnį.

Tuo pačiu metu pradėtas ir derybų su Ukrainos rytinių regionų smogikais procesas, kuris tuoj pat virto nesibaigiančiomis konsultacijomis.

Ir dar kuriama Liaudies respublikų sąjunga – Luhansko ir Donecko respublikų.

O dabar surinksime dėlionę. Tarkim, ATO rudeniop nesibaigs..

Rusijai paskelbus nesikišimą, Liaudies respublikų sąjungos teritorijoje vangiai vykstant deryboms tęsiasi kovos veiksmai.

Ukrainoje prasideda eilinės priešrinkiminės varžybos ir rinkimų organizavimas atitraukia masių dėmesį nuo tikrų Ukrainos rytų problemų.

Lyja, purvina, namuose šalta, trūksta produktų, langai išdaužyti. Štai koks niūrus „liaudies respublikų“ peizažas…

Ukraina po eilinio rudeninio priešrinkiminio maratono. Ką tik baigėsi rinkimai į Aukščiausiąją Radą. „Senieji“ deputatai dirba puse kojos, o naujieji dar nepradėjo darbo. Gera dirva humanitarinei katastrofai!

Būtent tuo metu įvyks propagandinių kampanijų suaktyvėjimas.

Spalio ir lapkričio mėnesiais informacinė „Humanitarinės katastrofos“ operacija kartu su besitęsiančiais koviniais veiksmais Ukrainos rytuose vis tik pasieks savo tikslą. Net jei tik iš dalies.

Visuomenė įsitikins, kad regione prasta moralinė ir psichologinė aplinka. Žlugusi socialinė rūpyba. Dvi į vieną sąjungą apsijungusios respublikos reikalingos skubios humanitarinės pagalbos. Tų rytinių regionų gyventojams bus įdiegta, kad pagalėti gali tik Rusija – tai ir yra vienas aptariamos informacinės operacijos tikslų.

LLR-DLR (Sąjungos) vadovybė kreipsis į Rusiją prašydama humanitarinės misijos, kurios ta tik ir lauks. Dėl įtikinamumo gali net suorganizuoti referendumą, patirties jau esama. Ir praktiškai po dienos humanitarinė misija imsis veikti.

Ukrainos ATO kariai neturės teisės priešintis humanitarinei misijai, jie suteiks koridorių.

Smogikai tuo metu dings: pasiduos arba tiesiog pabėgs Rusijon.

Gyventojai džiaugsis naujų ligoninių, mokyklų, vaikų darželių statybomis.

Greta tų įvykių Ukraina imsis ruošti savo humanitarinę misiją, bet darys tai biurokratiškai lėtai.

Ukrainos kariuomenė iš tos teritorijos pasitrauks po eilės provokacijų, dėl kurių pati ir bus kaltinama.

Po kurio laiko LLR-DLR teritorijos taps Rusijos ir Ukrainos ginčo objektu. Pagal Padniestrės, esančios Moldovos ribose, bet savo teritorijoje turinčios Rusijos kariuomenės kontingentą (800-1200 karių), pavyzdį.

Derybos su LLR ir DLR peraugs į nuolatinės vangios diplomatijos stadiją.

Тradicinis klausimas tokiose situacijose: kaip užkirsti kelią ir „ką daryti?“

Pirmiausiai reikia imtis Ukrainos specialiųjų informacinių (propagandinių) operacijų valdymo organų kūrimo ir jau šiandien pradėti informacines priemones prieš Kremliaus užmačias;

Antra, informacinėms priemonėms pasitelkti visus turimus informacinius, diplomatinius, visuomeninius, humanitarinius Ukrainos ir kitų šalių resursus;

Trečia, į karinius ATO veiksmus įtraukti pagalbą civiliams gyventojams pagal vakarietiškų „civil-military cooperation“ (arba profesionalų slengu „cimic“) pavyzdį – karinė pagalba nukentėjusiems asmenims, kaip taiki misija Irake. Ir imtis tos pagalbos reikia anksčiau už Rusiją.

Ketvirta, pradėti stiprų informacinį psichologinį darbą su taikiais Donecko ir Luhansko sričių gyventojais, juolab Ukrainos gynybos ministerija turi specialias pajėgas ir priemones.

Penkta, Rusija, tikėtina, koreguos informacines operacijos taktiką ir planus, sužinojusi apie Ukrainos informuotumą bei rengiamas kontrpriemones. tam reikia būti pasirengus.

Taigi, šiandien vyksta naujo Rusijos informacinės kampanijos etapo sąlyginiu pavadinimu „Humanitarinė katastrofa“ aktyvavimas.

Jo esmė yra stipraus neigiamo informacinio srauto, skleidžiamo visais įmanomais kanalais – žiniasklaida, internetas, visuomeninės nevalstybinės organizacijos, viešoji diplomatija, gandai ir kt. kūrimas. Šios kampanijos tikslas yra gyventojų nuomonės apie humanitarinę katastrofą, iš kurios išvaduos tik Rusija, formavimas.

Viačeslavas Husarovas, Karinių ir politinių tyrimų centro ekspertas informacinio saugumo klausimais, „IP“ grupei.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Laima Žilaitytė-Mayer

Birželio 27 dienos įvykiai

Pre-S: pirmiausia mes, ULLL, sveikiname Dmitrą su gimtadieniu! Tegul jį lydį sėkmė, o jo priešus – nesėkmės, šlovė Ukrainai!

Broliai ir seserys, birželio 27 suvestinė:

Blogosios naujienos:

1. Paliaubų nekonkretumas, arba, jei tiksliau, nesuprantamumas.

Artimiausiomis valandomis Ukrainos prezidentas priims sprendimą – ar pratęsinėti iš esmės visiškai vienpusę konflikto pertrauką, ar ATO pajėgoms suteikti adekvačių veiksmų galimybę.

Per paliaubų laiką mes netekome daugiau nei dvidešimties mūsų vaikinų, tarnavusių kariuomenėje, kuriuos nužudė teroristai. Jei paliaubos bus pratęstos – mes turime taisę žinoti, dėl ko. Jei kalba tik apie ES pažadus nuo birželio 30 pagaliau įvesti seniai žadėtas sankcijas – Putinui nenusiraminus, tai pradžiai reiktų susivokti, ar mes dėl šių dalykų iš viso tikime ES.

Aš labai noriu tikėti, kad paliaubos galiausiai duos teigiamą rezultatą. Bet kol kas jo nėra, ir šitą pertrauką laikyti teigiama sunku net ir labai norint…

2. Šiandien ATO pajėgos atkovojo teroristų tanką. Patikrino numerius – pasirodė, kad tankas iš Rusijos. Tarsi kas būtų abejojęs.

Iš kur tas gėris? Aišku, atvyko per sieną. Mes, „IP“ grupė, nuo pat paliaubų pradžios pareiškėme, kad nepalaikome jėgos struktūrų optimistinio požiūrio į valstybinės sienos su RF kontrolę. Dabar apie tai tai jau prakalbo ir patys jėgos struktūrų atstovai.

Viena aišku: pasibaigus paliauboms sienos uždarymo klausimas turi būti vienas pirmųjų. Kaip Vladimiras Putinas nesidievagotų siekiąs taikos, bet kol Ukraina neužkas visų ginklų ir samdinių tiekimo į Donbasą iš Rusijos kanalų, ATO sėkmės mes nepamatysime.

3. Šiandien putiniško Ukrainos laikraščio „Vesti“ redakcija prapliupo nepatenkintu pareiškimu. Esą jie tiekią „subalansuotą informaciją“, o juos už tai Ukrainoje vos ne persekioją.

„Vesti“ nuomone visiška pavadinimų „DLR“ ir „LLR“ legalizacija (jie tas teroristų organizacijas pristato kaip tikras „liaudies respublikas“), smogikų, žudančių-plėšiančių-prievartaujančių už Putino pinigus, įvardijimas ne kitaip, kaip „savanoriais“ ir stebėtinas lojalumas terorizmui apskritai – esanti „subalansuota informacija“.

Ponai iš „Vesti“, laikantys save žurnalistais, kreipiuosi į jus. Bet kurioje save gerbiančioje šalyje už tokią atvirai priešišką propagandą jus tiesiog nulinčiuotų. Bučiuokit prieš naktį Ukrainos vėliavą ir džiaukitės, kad Ukraina – stebėtinai švelni ir bedantė valstybė. Neleistinai švelni, kai žinome, kad vyksta karas – jūsų mylima Rusija kariauja su šalimi, kuri jus didžiadvasiškai pakenčia.

Gerosios naujienos:

1. Antros susitarimo dalies su ES pasirašymas.

Priešingai, nei dėl sankcijų RF, bent čia senutė Europa nenuvylė.

Labai norisi tikėtis, kad Ukraina pasinaudos visomis jai atsivėrusiomis galimybėmis. Ypatingam augimui, kiekvieno ukrainiečio gerovei.

Jei mes tų galimybių nepaleisim niekais, pasinaudosime jomis visomis – ateities klestėjimas taps geriausia agitacija už vieningą ir didžią Ukrainą.

2. Šiandien atsiskaitė Generalinė prokuratūra: su įrodymais gaudomi Gynybos ministerijos tarnautojai, prisidėję prie amerikietiškų sausųjų davinių, skirtų ATO zonai, vagystės ir pardavinėjimo. Jau užfiksuoti trys tokie atvejai.

Machinacijos su sausaisiais daviniais – lašas korupcijos jūroje. Bet kuo daugiau tokių „lašų“ bus sugaudyta, juo greičiau išdžius jūra.

3. Kol tęsėsi paliaubos, ATO pajėgos neleido laiko vėjais. Mūsų duomenimis buvo atlikta keletas pasirengimų, leisiančių žymiai padidinti operacijos efektyvumą.

Mūsų kariškiai yra pasiruošę tęsti Donbaso krašto valymą nuo prorusiško ir rusiško užkrato. Trūksta tik Vyriausiojo vado sprendimo.

„Telekaras“ Donbase: daugtaškis vietoj taško

Mes anksčiau jau rašėme apie Donbase vykstančio „telekaro“ keistenybes, t.y. Ukrainos televizijos ir radijo transliacinių centrų vykdomą Rusijos propagandinių kanalų retransliavimą bei radijo ir televizijos transliavimo ir radijo ryšio paslaugas teikiančio koncerno RRT profsąjungos kaltinimus, kad Valstybinė specialiojo ryšio tarnyba teroristams „išnuomavo“ vyriausybinio ryšio kodus.

Ištyrę esamą situaciją pranešame jums.

1. Koncerno RRT „kadrinės“ rietenos akivaizdžiai nepadeda kelti šios struktūros darbo efektyvumo – ypač dabar, kai ji užima svarbiausią vietą dabartinėje informacinėje priešpriešoje Rusijai.

Vos tik mes konstatavome faktą, kad KRRT objektai Donbase retransliuoja Rusijos TV kanalus (tai seniai ne paslaptis ir visiškai tikra), tuoj pat buvome apipilti eiline purvo banga – esą, mes stojamės į oponuojančiųjų koncerno vadovybei pusę. Atseit, bet kokie bandymai teršti skaisčiai tyrą KRRT vadovų vardą gali būti tik kai kurių oponentų, su KRRT profsąjungos koordinacinės tarybos pagalba besimušančių dėl vadovybės krėslų, išsipirktas užsakymas.

Informuojame, kad mums – atleiskite už išsireiškimą – visiškai nusispjauti, kas vadovauja koncernui, o kas turi kitų kandidatų. Šioje konkrečioje situacijoje mes, grupė „IP“, neturime nei laiko, nei noro aiškintis, kas ten teisus, o kas nelabai. Mus domina faktas: už Ukrainos mokesčių mokėtojų pinigus Putino propagandistai vykdo ardomąją, prieš Ukrainą nukreiptą veiklą pačios Ukrainos teritorijoje. Tai nenormalu.

Ir labai blogai, kad gausybė Ukrainos žurnalistų, blogerių, visuomenės veikėjų to nesupranta. Jiems patinka dalyvauti rietenose ir kurstyti jas – iš abiejų pusių. Vėliavą į rankas. Bet jei turite tikrą norą pakariauti už Tėvynę – jūsų paslaugoms yra artimiausias karinis komisariatas.

Mes, savo ruožtu, pateikėme visų pobūvio dalyvių požiūrį. Ir patys atlikome tyrimą.

2. Mūsų išvada: Rusijos kanalus Donbase galima atjungti. Iš techninės pusės tai visiškai įmanoma.

Pagrindinis argumentas prieš – tas faktas, kad kartu su Rusijos televizijos kanalais bus atjungti ir ukrainietiški.

Tokiu būdu esama pasirinkimo: arba atjungiant iš regiono gyventojų tuo pačiu atimti galimybę žiūrėti ukrainietiškas naujienų programas (kurių čia beveik niekas nežiūri), arba palikti jų transliavimą kartu su melo ir propagandos lavinomis, skleidžiamomis per Rusijos TV (kurias žiūri dauguma televizijos žiūrovų šiame regione).

Koncernas RRT neprisiima atsakomybės apsispręsti. Telieka laukti, kokia bus aukščiausiosios Ukrainos vadovybės politinė valia. Į ją ir apeliuojame.

3. Šios situacijos išvados ateičiai.

Panašiais atvejais pagal visus informacinės priešpriešos teorinius ir praktinius kanonus būtinai turi būti atjungiami visi civiliai telekomunikaciniai objektai. Jokių televizijos ir radijo transliacijų regione, kuriame vykdoma operacija. Jokių laikraščių.

Vietoje to visuomenės informavimu regione turi užsiimti valstybinės struktūros, konkrečiai – gynybos ministerija. Tam tikslui karinių laikraščių ir karinių televizijos ir radijo studijų redakcijų sudėtyje sovietmečiu buvo lauko spaustuvės (БПК-63), lauko leidybiniai kompleksai (АТМ-83), mobilieji studijų kompleksai (ПСК-84) ir t.t.

Šiai dienai Ukrainos armijoje visa tai seniausiai nurašyta ir išvogta, nors Ukrainos gynybos ministerijos redakcija ir televizijos studijos veikia, jų bendrame etatų sąraše šimtai (!) karinių žurnalistų. Kurie, nors ir vadinami kariniais, tačiau gali veikti tik taikos sąlygomis.

Tarp kitko, Rusijos karinės pajėgos aprūpintos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiais modernizuotais kompleksais БПК-63МКЛ, АТОФ–97 ir t.t.

Jei mūsų armija turėtų panašios įrangos, nebūtų klausimo – ar atjungti Donbasui televiziją, ar ne. Koncerno RRT objektus pakeistų armijos televizijos kompleksai, transliuojantys tik parinktas Ukrainos TV laidas, lygiagrečiai su savomis, tikslinėmis „karinėmis“ programomis. Todėl ateityje būtina skirti kažkokį, kad ir simbolinį dėmesį klausimams apie armijos pasirengimą informacinei priešpriešai.

4. Dėl KRRT profsąjungų kaltinimo Valstybinės specialiojo ryšio tarnybai.

Mes nurodėme, kad neturime įrodymų, jog profsąjungų kaltinimai atitiktų tikrovę. Mes pasitikėjome specialiųjų tarnybų kompetentingumu, kurios, mūsų nuomone, turi atlikti šio klausimo tyrimą.

Šiandien iš pačios Valstybinio specialiojo ryšio tarnybos buvo kreiptasi į Ukrainos saugumo tarnybą, prašant atlikti minėtą tyrimą. Plojame ir laukiame UST išvados.

Grupė „IP“

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

O.Basilašvilis „Šis karas – ne už teisingą reikalą!“

Nuo Didžiojo Tėvynės karo* pradžios praėjo 73 metai. Ir štai dabar Ukrainoje, taip pat, kaip keturiasdešimt pirmaisiais, bombarduojami miestai, nuo antskrydžių ir apšaudymų žūsta taikūs gyventojai, vyksta mūšiai, dalyvaujant tankams ir artilerijai.

(* – taip Sovietų Sąjungoje buvo vadinama Antro pasaulinio karo dalis, vykusi nuo 1941 birželio iki 1945 gegužės. Red. past.)

Apie tai, kodėl šis karas yra nepateisinamas, kalba teatro ir kino aktorius, SSRS liaudies artistas Olegas Basilašvilis.

O. Basilašvilis

O. Basilašvilis

– Olegai Valerianovičiau, tas karas, kurio liudininku jūs buvote, seniai pasibaigė, o naujas, matyt, tik prasideda. Ką jūs apie tai manote?

– 1941 metų birželio 22. Tą dieną aš atsimenu labai aiškiai. Aš buvau Maskvoje, gimtojoje Pokrovkoje, 22 name, 15 bute. Rytas buvo aiškus, saulėtas. Mes su mama ėjome per Čistyje prudy į „Koliziejų“ žiūrėti filmo (ten dabar „Sovremenniko“ teatras). Ant kinoteatro laiptelių stovėjo nedidelė minia. Kažkodėl visi buvo apsirengę juodai – aš taip įsiminiau. Tarp tų žmonių, su raudona berete, stovėjo moteris, kuri kinoteatre tikrina bilietus, ir susijaudinus jiems apie kažką pasakojo. Mes priėjome, mama kažką nugirdo. O paskui paėmė mane už rankos ir mėšlungiškai nuvedė namo. Aš buvau beprotiškai nusiminęs, todėl, kad mes turėjome pažiūrėti filmą „Mūsų kiemas“, kuriame dalyvavo klounas Karandašas, o po to važiuoti į Visasąjunginę žemės ūkio parodą. Paaiškėjo, kad moteris raudona berete perpasakojo radijo pranešimą – kalbėjo Molotovas*, prasidėjo karas.

(Viačeslavas Molotovas – SSRS užsienio reikalų komisaras. Red. past.)

Su tuo karu man daug kas susiję. Mano netikras brolis, artilerijos mokyklos kursantas, pabaigęs ją jaunesniuoju leitenantu, buvo išsiųstas į frontą. Jis buvo vardu Žora. Jis kariavo pėstininkų būrio vyriausiuoju, prie Viazmos pateko į apsuptį, pats iš ten ištrūko, praėjo filtracinę stovyklą, buvo išsiųstas į Charkivo frontą – ir ten pateko į apsuptį. Vėlgi pats išsiveržė, pateko į pėstininkų padalinį ir pasitiko savo mirtį tankų mūšyje Kursko lanke netoli Prochorovkos stoties artilerijos būrio vado pareigose – atskiro 76-mm patrankų artilerijos divizijono 125-os pėstininkų brigados būstinės vado…

Mano tėvas praėjo visą karą, grįžo namo majoru jau 1945-ųjų liepą. Kuo vyresnis jis darėsi, tuo dažniau pasakodavo apie karą. Ir dabar man atrodo, kad jis ir tokie kaip jis žmonės buvo laimingi visus tuos keturis karo metus. Todėl, kad jie vykdė teisingą reikalą – gynė savo tėvynę nuo fašistų, savo šeimas, namus, savo mylimus miškus ir laukus. Neveltui mūsų šūkis buvo: „Mūsų reikalas teisingas, priešas bus sumuštas, pergalė bus mūsų“. Bet apie dabartinį karą Ukrainoje – jei sąžiningai, tai aš nelabai suprantu, kas ir kodėl ten vyksta. Kas nuo ko ką gina? Manau, mums visos tiesos apie tai nepraneša. O jei nepraneša, reiškia, kažką mes darome ne visai teisingo.

– Jūs manote, ne už visai teisingą reikalą kovoja Pietų-Rytų savanoriai?

– Aš nesuprantu, už ką būtent jie kovoja. Siaubinga tik tai: žūsta taikūs gyventojai, pirmiausia, žinoma, karo prievolininkai, o tada vaikai, moterys, seni žmonės. Ar jie kuo nors kalti?.. Tie niekšai, kas jie bebūtų, kurie išprovokavo karinius veiksmus, anksčiau ar vėliau bus teisiami visų tautų teismo.

– Ką jūs turite omenyje?

– Aš nežinau. Juk kažkas tuo suinteresuotas! Kažkam reikia, kad žūtų civiliai žmonės, ir Ukrainos Pietuose ir Rytuose būtų kraujuojanti žaizda.

Kam reikalingas svetimas kraujas? O svarbiausia – vardan ko? Aš nesuprantu, kokių tikslų siekia taip vadinami sukilėliai. Atsiskirti nuo Ukrainos? Ne. Tam, kad būtų su Rusija? Irgi ne – jie nekelia šito reikalavimo. O jei ir keltų – maža kas ko reikalauja. Federalizacijos? Taigi, ji jiems pažadėta. Kokių nors konstitucijos pakeitimų? Kijeve su tuo irgi sutinka. Tai ko gi tie žmonės toliau priešinasi?! Gal gana šaudytis, vyručiai – už ką jūs kariaujat? Ne, ir vėl šaudo…

Nieko negali suprasti. Žiniasklaida nepateikia pilno vaizdo apie tai, kas vyksta. Kodėl ten vyksta kažkokie savanoriai iš Rusijos? Kokiu būdu jie ten patenka? Juk yra siena!.. Ji turi būti „po spyna“. O tai dešimtys, šimtai savanorių su ginklais per ją praeina – ir nors tu ką. Kaip taip gali būti? Kokie tai žmonės? O jų naujausi ginklai? O jūs ką – šaunamuoju ginklu galite numušti sraigtasparnį? Ne, negalite, koks jis bebūtų puikus ir tikslus. Bet NZRK (Nešiojamu zenitiniu raketiniu kompleksu) – gali. Tai iš kur tie NZRK? Ar ten Donbase ar Luhansko krašte didžiuliai ginklų sandėliai?

– Ar jums atrodo, jog tiems žmonėms dabar reiktų pasiduoti?

– Reikia baigti tas žudynes. Sukilėlių vietoje aš užlipčiau ant aukštos kalvos, paimčiau į rankas ginklą, padėčiau jį ant žemės ir sušukčiau: „Brolyčiai, viskas! Mes baigiame šaudyti. Baikite ir jūs. Nagi, susėskim ir pakalbėkim…“. O sugebėti nuspausti gaiduką ir patirti seksualinį pasitenkinimą nuo to, kad tu užmuši žmogų, tai – supraskit, ne heroizmas, o nusikaltimas. Aš pats buvau pabėgėliu ir atsimenu, kaip mes bėgome iš Maskvos 1941-ųjų gruodyje. Pamenu, kaip tai sunku ir baisu. Tai kodėl dabar žmones kankinti? Tada, bent jau, mūsų žmonės kovėsi prieš fašizmą, prieš tai, kad vokiečiai gali pavergti mus, rusus ir tarybinius žmones. O dabar tai prieš ką jie kovoja? Ir kas jiems padeda?

– Bet jei savanoriai sudės ginklus – juos užmuš. O taikius gyventojus sudegins kaip Odesoje.

– Palaukit! Tai, jūs manote, Kijevo vadovybės uždavinys – sudeginti Ukrainos Pietryčius?

– Kodėl gi ne? Ten dabar Ukrainos kariškiai bombarduoja ir apšaudo iš patrankų miestus, taikius gyventojus.

– Jie bombarduoja ne taikius gyventojus, o tik tuos, kurie prieš juos kaunasi, kažkokią tų Donecko ir Luhansko respublikų vidaus kariuomenę. Taikūs žmonės tiesiog patenka į ugnį, didelei nelaimei… Visa tai man sukelia negeras mintis. Kam mums šito reikia? Mes, Krymo prijungimo dėka, vietoj brolio ir draugo, esančio šalia mūsų, jau įgijome piktą priešą – visiems laikams.

– Kaip jūs manote, kodėl nugalėjusių fašizmą rusų taip nemėgsta Vakaruose – nei pačioje Vokietijoje, nei kitose Europos šalyse, tame tarpe ir Rytų Europoje?

– Mūsų kareiviams karas buvo pačiu švenčiausiu reikalu. Ir šlovė visiems, tada kariavusiems. Bet štai po to nuo fašizmo išvaduotose taip vadinamose Rytų demokratijos šalyse – Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje – mūsų armija įtvirtino naują socialistinę tvarką. Šios šalys pasijuto okupuotos Sovietų Sąjungos. Mes ten diegėme savo taisykles, suiminėdavome režimo priešininkus. Todėl mūsų nemėgsta, mes tapome tarsi antraisiais okupantais. Mes norėjome gero, duoti toms šalims naują gyvenimą, tokį, apie kurį patys svajojome. Bet tai atnešė aukas ir kančias… Aš manau, čia ir visas reikalas. Okupantų niekur nemėgsta, nepaisant geriausių ketinimų, su kuriais jie užima svetimas žemes.

– Šiais metais Kijevo vadovybė atšaukė visas Pergalės dienai skirtas iškilmes. Vakarų Ukrainoje Didžiojo Tėvynės karo veteranams iš viso uždraudė švęsti Pergalės dieną, o visuomeninėms organizacijoms ir partijoms – vykdyti masines akcijas prie karių kapaviečių. Kaip jums tai?

– Jei sąžiningai, tai netikiu. Tai netiesa. To negali būti. Aš buvau Kijeve praeitą vasarą. Ten ant aukšto Dnepro kranto, monumento Tėvynei-motinai papėdėje stovi pabūklai, dalyvavę mūšiuose. Tai – veikiantis kovinės šlovės muziejus. Aš buvau ir kitose Ukrainos vietovėse, kuriose tarybinė armija atrėmė fašizmą. Ir netikiu, kad ten kažkodėl draudžia švęsti gegužės 9. Kam reikalingas šis melas? Nagi, aš jūsų paklausiu: kas jie tokie, kurie priešinasi Ukrainos Pietuose ir Rytuose? Kodėl jie nenori gyventi taikoje, vienoje valstybėje kartu su visais ukrainiečiais ir naująja Kijevo vadovybe, kurią iškėlė Maidanas?

– Jie sako, kad nenori gyventi vienoje valstybėje su banderininkais – fašistų padėjėjo Stepano Banderos ir tų policajų, kurie siautėjo Ukrainoje kartu su vokiečiais, palikuonimis.

– Tai, taip išeina, mes su jumis, ko gero, norime gyventi kartu su fašistais? Rusijoje taip pat jų yra, savų banderininkų. Tai imkime dabar ir taip pat visi sukilkime. Ko gi mes tylime, kodėl nemušam fašistų savo namuose?

– Tai jie mūsuose kol kas neatėjo į valdžią…

– O Kijeve, jūs manote, atėjo? O kodėl? Ar žinote, kiek ten nacionalistai gavo rinkimuose į Radą? Kažkokius menkus procentus. Tai ko mums meluojama apie tai, kad banderininkai paėmė Ukrainoje valdžią?.. Šis melas man ir kelia įtarimą, todėl, kad meluojantis žmogus, pasirodo, meluoja vardan kažkokių negerų tikslų. Kokių – nežinau.

– Egzistuoja nuomonė, kad, atseit, dėl Krymo dabar prasidės Ukrainos karas su Rusija, o vėliau ir su visu pasauliu. Ir vėl mūsų motinoms siųs pranešimus apie mirtį. Ir tam, kad karas neateitų į mūsų namus, reikia atiduoti Krymą atgal. Ir tada mūsų, galbūt nepalies, paliks ramybėje…

– Krymas – ne žaisliukas: atėmei, grąžink atgal. Krymo žmonės – taip pat ne žaisliukas. Reikia skaitytis su tais, kas ten gyvena. Buvo vykdytas referendumas, ir iš tikro, aš tuo tikiu, didžioji krymiečių dalis pasisakė už prisijungimą prie RF. Bet įsivaizduokite, kad Kubanė balsuoja už prisijungimą prie JAV. Tai Valstijos gali ten įžengti ir užvaldyti Kubanę? Tai kaip mes šį aktą pavadintume? Turbūt, okupacija… Ir suomiai galėtų pasakyti: Karelijos sąsmauka – buvusi suomių žemė. Nagi, mes ją atsirėšim! Ir viens po kito. Ir prasideda pasaulinis karas… Jeigu mes norime padėti rusams, kurie nuo Luhansko iki Odesos Ukrainoje kenčia – tai, ką gi, mes šalies rytuose turime daug žemių, ir ne tik ten. Mieliausiai prašome, atvažiuokite, o mes jums padėsime, būsite Rusijos piliečiais. Ko tik pageidaujate, kad tik Rusija neįsitrauktų į jokius karinius konfliktus…

– O jei tų rusų atžvilgiu, kurie negalės išvažiuoti, bus vykdomas genocidas, etniniai valymai? Kaip buvo Jugoslavijoje su serbais? Kas tada?

– Aš netikiu tuo. Ukrainoje genocido būti negali.

– O jei įsivaizduotumėm, kad tai galėtų atsitikti? Ar Rusija turėtų įsikišti?

– Turėtų, be abejo – jei ten naikintų rusus, žydus, totorius, vokiečius, bet kurias tautas. Mes privalome įsikišti, bet kokiu būdu? Tik per Jungtines Tautas. Iškelti ten esminį klausimą – baigti genocidą, įvesti „žydruosius šalmus“. Bet kodėl iki šiol niekas su tokiu reikalavimu nesikreipia į Jungtines Tautas? Kodėl? Kažkas suinteresuotas tuo, kad šis parakas visą laiką rusentų. Tačiau, jeigu nebus sustabdytas, tai šis rusenimas prišliauš iki pasaulinės parako statinės.

– Štirlicas „Septyniolikoje pavasario akimirkų“ sakė: „Iš visų žemėje gyvenančių žmonių aš labiausiai myliu senukus ir vaikus“. Apie ką jūs galvojate, žiūrėdamas į vaikus ir į mūsų veteranus?

– Apie tai, kad reikia užsiimti ne naujų žemių užgrobimu, o vidiniu šalies tvarkymu. Pavyzdžiui, atiduoti dalį butų naujuose elitiniuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose šiandien beveik niekas negyvena (nes ten beprotiškos kvadratinių metrų kainos), dar gyviems karo veteranams. Tegu jie bent likusius gyvenimo metus pagyvena žmoniškose sąlygose. Duokite jiems ne kelių tūkstančių pensiją, o kiekvienam po šimtą tūkstančių. Juk jų beliko tiek nedaug… Neatiduosite? Tai kodėl gi jums taip gaila? Tai kas jūs per skūpailos? Kaip jums negėda žiūrėti į žmones, kurie jus išgelbėjo? Štai kuo mums reikia užsiimti savojoje žemėje.

Andrejus Volodinas

Šaltinis: http://gospravo.mirtesen.ru

Vertė Lightining Rod.

Informacinio karo vaiduokliai. 5 dalis

Ukrainos prezidento rinkimai. Jėgos politikos instrumentai. Gegužė

Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai

Kad tai realūs Kremliaus atstovai, turintys partizaninių veiksmų kaimyninėje šalyje mandatą, sunku įsivaizduoti. Kas gi jie? Greičiausiai, sąlygos, kuriomis Kremlius yra priverstas veikti tose vietose, nulėmė ir jo darbo formas. Pagal tai, kas rašoma gausiuose teoretiniuose veikaluose, net ir visuotinio karo sąlygomis bet kokios šalies mobilizacinės galimybės yra tokios, kad šauktinių, net ir labai trumpam laikotarpiui, įmanoma surinkti ne daugiau 10 % viso gyventojų skaičiaus. Šios išvados nepaneigė nė vienas pilietinis karas. Baigiantis pilietiniam karui, apėmusiam tuomet 150 milijonų gyventojų turėjusią Rusiją, Raudonosios armijos karių skaičius pasiekė 5,5 milijonų. O klausimai aname kare buvo sprendžiami svarbesni už tuos, kuriuos sau išsikėlė Luhansko ir Donecko separatistai.

Paimti į rankas ginklą pasiruošę nedaugelis net esant visiškam gyventojų palaikymui ir aukštai insurgentų (sukilėlių) motyvacijai (ko mes kol kas nepastebime). Tai akivaizdu ir iš partizaninio judėjimo, nukreipto prieš sovietinę valdžią Baltijos šalyse ir Vakarų Ukrainoje, istorijos. Keletas apklausų, įvairiomis sąlygomis įvykdytų pietvakarinėje Ukrainoje, parodė, kad dalyvauti ginkluotoje kovoje, net jeigu iškiltų gyvybei gręsiančios aplinkybės, pasiryžtų ne daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų. Tokia yra socialinė partizaninio judėjimo bazė tose Ukrainos teritorijose, kurias Kremlius laiko labiausiai „prorusiškomis“.

Tokiomis sąlygomis tikrai kariauti veikiau yra pasiruošę tie, kam jėgos panaudojimas ir anksčiau buvo įprastas: futbolo fanai, praktikuojantys kraštutiniai ekstremistai, jaunimas, kovojantis už įtaką „rajone“ ir vietiniuose šokiuose, rečiau – banditai. Ir vadovybė Kijeve, ir Strelkovo bei Borodai bendrininkai bando nutaisyti mielą veidelį pavojingame žaidime. Štai faktinis Donecko liaudies respublikos vadovas Strelkovas laišku prašo pagelbėti kolegai, Mariupolio „federalistų“ lyderiui Olegui Buckoi:

„Perduodu savigynos būrio (apie 300 žmonių, visi buvę karininkai, diversantai ir kariniai narai iš Maiskij salos), jau maždaug mėnesį laiko besiginančio savo regione, prašymą. Jie prašo Rusijos suteikti kokią tik įmanomą paramą. Toliau – sąrašas: atitinkamų dydžių rūbai (su specialiu patikslinimu – ne maskuojamieji!), mobilioji radijo aparatūra, aktyviosios gynybos priemonės, finansavimas ir „tai, ką sunkiu laikotarpiu vyrams pridera turėti savo rankose“.

Laba diena! Konstantinai Aleksandrovičiau, čia Evgenijus. Kreipiuosi į Jus Igorio Ivanovičiaus vardu, iš Slovjansko. Kaip Jūs pamenate, mes trise buvome susitikime antrame Ministrų Tarybos (совмин?) pastato aukšte. Visą šį laiką mes su Igoriu labai glaudžiai ir produktyviai bendradarbiaujame. Vakar aš gavau iš jo pavedimą kreiptis į Jus dėl susitikimo su Sergejumi Valerjevičiumi. Susitikimo temos: 1. Mano kontakto su Aksionovu užmezgimas ir tiesioginio Sergejaus Valerjevičiaus kontakto su Igoriu nustatymas. 2. Pranešimas apie situaciją regione iš administracinių reikalų pusės bei dėl darbo organizavimo ir koordinavimo. 3. Pasipriešinimo pajėgų dalinio aprūpinimo klausimai. 4. Pajėgų stiprinimo ir specialiųjų priemonių perdavimo klausimai. 5. Kontaktų užmezgimas ir parama informacinių reikalų srityje. 6. Bendradarbiavimas filmuojant reklaminę medžiagą (reklaminius videoklipus), kurie bus naudojami kaip stimulas visuomenei. Filmavimo grupė mūsų, scenarijus sutartas ir aš ketinu tą grupę atsivežti į Krymą. 7. Dėl nurodymų tolesnei veiklai ir tolesnio visapusiško bendradarbiavimo. Taip pat ir kiti klausimai. Pasiruošęs atvykti bet kuriuo metu. Tai labai svarbu. Laukiu atsakymo. Evgenij

Laba diena, Konstantinai Aleksandrovičiau, čia Evgenijus.
Kreipiuosi į Jus Igorio Ivanovičiaus vardu, iš Slovjansko. Kaip Jūs pamenate, mes trise buvome susitikime antrame Ministrų Tarybos (совмин?) pastato aukšte. Visą šį laiką mes su Igoriu labai glaudžiai ir produktyviai bendradarbiaujame. Vakar aš gavau iš jo pavedimą kreiptis į Jus dėl susitikimo su Sergejumi Valerjevičiumi.
Susitikimo temos:
1. Mano kontakto su Aksionovu užmezgimas ir tiesioginio Sergejaus Valerjevičiaus kontakto su Igoriu nustatymas.
2. Pranešimas apie situaciją regione iš administracinių reikalų pusės bei dėl darbo organizavimo ir koordinavimo.
3. Pasipriešinimo pajėgų dalinio aprūpinimo klausimai.
4. Pajėgų stiprinimo ir specialiųjų priemonių perdavimo klausimai.
5. Kontaktų užmezgimas ir parama informacinių reikalų srityje.
6. Bendradarbiavimas filmuojant reklaminę medžiagą (reklaminius videoklipus), kurie bus naudojami kaip stimulas visuomenei. Filmavimo grupė mūsų, scenarijus sutartas ir aš ketinu tą grupę atsivežti į Krymą.
7. Dėl nurodymų tolesnei veiklai ir tolesnio visapusiško bendradarbiavimo.
Taip pat ir kiti klausimai.
Pasiruošęs atvykti bet kuriuo metu. Tai labai svarbu. Laukiu atsakymo.
Evgenij

Šis laiškas buvo parašytas Aksionovui į Krymą, kai tas jau buvo tapęs Rusijos Federacijos aukšto rango pareigūnu. Berods laiškas liko be atsako.

Pateikiame dar to paties Olego Buckoi, „Šaulio“ („Strelok“) karinio sąjungininko, nuo balandžio vidurio iki gegužės 9 d. vykdyto susirašinėjimo pavyzdžių. Tai dramatiški liudijimai apie realią grupuočių padėtį, kurios neįmanoma suvokti žiūrint tomis dienomis mums rodytus Rusijos televizijos reportažus.

„Ats.: (čia ir toliau užbraukta mūsų. – Red.)

Nuo ko: N. V. Kam: Oleg Buckoi balandžio 17 d., 23.43 val. Jums sąmoningai kenkiama. Buvo provokacija – reikia būti bepročiu, kad „pultum!!!!!!! karinį dalinį!!!!!“ Bartis nereikia. Tai sąmoninga provokacija!!!!!!“

2014 04 17, 04.16, „Oleg Buckoi“
Nataša… taip vadinamieji Donecko respublikos atstovai inicijavo karinio dalinio puolimą. Keturi žuvę, dešimtys sužeistų! Beginklius mūsų žmones automatais nuginė į karinį dalinį… Dalinys – vidaus kariuomenės…. jei iki šiol policajai buvo mūsų pusėje, tai dabar už tai, kad juos užpuolė, labai pikti! Liaudis – visi pasimetę… VRM veteranai atsisako palaikyti Pasipriešinimą! Iki trečios nakties vyko bendras posėdis… Stengiuosi kaip įmanau, kad išlaikyčiau padėties kontrolę. Iš ryto važiuoju į Donecką bartis su srities vadovybe… Jie ten visiškai neadekvatūs!!!

2014.04.23, 22.09, „Оleg Buckoi“
Labas! Painiava ir svyravimai… krūva vadų… Stengiuosi suvienyti išskirstytas grupes… kol kas pavyksta. Labai svarbu aprūpinimas. Produktų užtenka… visiškai nėra ginklų ir rūbų… apsirengę vatinukais ir ginkluoti dvivamzdžiais nedaug prikariausime! Būtų finansai, būtų lengviau… bet ir tie turimi trupiniai nesprendžia problemų, benzinui vargiai beužtenka… Išlaikyti 30 žmonių grupę per dieną nėra paprasta… o aš turiu jų daugiau kaip tūkstantį… kol kas daugelį laikau rezerve! Atrodo, arba mus suės, arba pereisime į vangios partizaninės kovos fazę…
Mūsų NEnugalės… Pergalė bus mūsų!
P.S. Atrodo, Rusija mus paprasčiausiai nurašo…. Beje, suprantu, jog visai įmanoma, kad ji nemato NĖ vieno realaus lyderio, su kuriuo būtų galima vesti dialogą ir konkrečiai padėti.

2014.05.06, 21.52, „Оleg Buckoi“
Nataša, ačiū!
Duok Dieve išgyventi šią naktį!
Du mūsų blokados postus Manguše sušaudė. Oro uoste nusileido du dešiniojo sektoriaus (nacionalinė gvardija) malūnsparniai.
Pergalė bus mūsų.
Važiuoju į vykdomąjį (komitetą).

2014.05.06, 18.27, „Оleg Buckoi“
Natalija, labas!
Ar mūsų vaikinams yra galimybių pasiekti vadovybę? Labai trukdo instrumentų trūkumas, taip pat reikia finansų. Tai – jeigu dar yra tokia galimybė padėti mūsų judėjimui.
Mes galime paimti Novoazovską ir Mariulopį tuo pačiu principu kaip ir Slovjanską. Šitai vienareikšmiškai atitrauktų kariuomenę nuo Slovjansko. Ir leistų padaryti koridorių sienoje su RF.
Žmonių man pakanka. 1500 asmenų yra, iš jų – kuopa turinčių karinių veiksmų patirties. Bet su geležimi ir finansais visai blogai.
Kuo pagarbiausiai!

Ats.: atsiuntė
kas: N.V.
kam: Oleg Buckoi
gegužės 7 d., 11.18 val.
Viešpatie, išgelbėk ir apsaugok!
gegužė – PERGALIŲ MĖNUO!!!
Bankai užkirsti, pagalba bus tik iš R.b. (? – Red.)
Laikykitės!

Ir dar nuo jos:

Olegai! Raginu visus pažįstamus, duodu tavo koordinates. Rytoj pas mus Kryme mokės pensijas – žada padėti. Prašau susirašinėjimo draugų soc. tinkluose. Vakar į pagalbą išvyko mūsų brigados iš šiaurės ir pietų. Jau yra nuostolių. Patikėk, sukuos kaip galiu. Laikykitės!
Rytoj spaudos konferencija dėl referendumo pietryčiuose palaikymo, pabandysiu ten sužadinti supratimą. Per savigynininkus bandau, kad padėtų… tikrai netyliu. <…>

Šis susirašinėjimas, iš kurio mes, kaip to reikalauja įstatymas, pašalinome asmeninius duomenis, kupinas tikro dramatizmo.

Gegužės 3 d. žuvusiųjų ir sužeistųjų sąrašai iš Buckoi susirašinėjimo.

Žuvusiųjų sąrašas iš Buckovo susirašinėjimo

Žuvusiųjų Mariupolyje separatistų sąrašas iš gegužės 3 dienos Buckoi susirašinėjimo

Sužeistųjų sąrašas iš gegužės 3 dienos Buckovo susirašinėjimo

Sužeistųjų Mariupolyje separatistų sąrašas iš gegužės 3 dienos Buckoi susirašinėjimo

Nuoširdžiai atsiliepę į Maskvos gastrolierių raginimą Ukrainos piliečiai, įstoję į militantinius būrius, atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Donbase žūva ir vietiniai gyventojai, ir savanoriai, besipriešinantys karinėms Ukrainos pajėgoms ir Maidano savanoriams.

„Apie protingą specialiųjų pajėgų valdymą čia nėra net užuominos,“ – pasakė mums vienas žymus karinis ekspertas.

Beviltiškas pasipriešinimas, neviltis ir suvokimas, kad rusų kariai neperžengs sienos.

„Vyriausiasis vadas priėmė sprendimą: būtų beprotybė kariauti Ukrainos ir Rusijos armijoms. XXI a. yra kitų įtakos metodų. Bet visame pasaulyje priimta evakuoti ir gelbėti tuos, kurie nuoširdžiai patikėjo,“ – pridūrė mūsų pašnekovas.

Kremliuje supranta: jei Mariupolyje tikrai, kaip apie tai rašo „politinės fantastikos“ autoriai, būtų kovoję 300 ypatingosios paskirties dalinių diversantų, jie savarankiškai būtų suorganizavę pasipriešinimą taip, kaip buvo mokyti, ir nebūtų prašę patarimų. Taigi, visur šioje istorijoje – išpūsti skaičiai, suklastota statistika, viskas, kaip pas politinius technologus, siekiančius išnaudoti skirtą biudžetą. Tik abiejose pusėse liejasi tikras kraujas, kuris dar ilgai nebus užmirštas.

Rezultatas:
iš pat pradžių išnaudojamas nemokamas Donbaso savanorių entuziazmas. Maskvoje dėl jų nuoširdžiai jaudinasi Duginas su Prochnovu. O apskritai – jie, savanoriai, yra po rinkimų naujai kuriamos įtakos Ukrainai išdėstymo schemos dalis.

Vladimiras Putinas niekada neslėpė Maskvos tikslų dabartinėmis sąlygomis: jokiems blokas nepriklausantis Kijevas, regionų federalizavimas. Čia jis savotiškai sąžiningas. Jaceniuko vyriausybė nėra pasirengusi svarstyti tokių sąlygų. Ir priversti jį galima tiktai stipriomis priemonėmis.

Pasiryžę kariauti istoriniai rekonstruktoriai stengiasi kurti savo realybę Donbase; jie tiki ja, kaip Rudakas tiki veikiančia nacių baze, esančia ugnikalnio viduje Islandijoje.

P.S. Dėkojame grupei „Anonimnyj internacional“ (Twitter, WordPress) už suteiktą medžiagą.

Šaltinis: http://www.novayagazeta.ru

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Balandžio 23 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 23-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Nenorėjau komentuoti situacijos su neva tai vykstančiu sienos su Rusija uždarymu. Bet jau tikrai per daug kreipimųsi šiuo klausimu.

Todėl pasakysiu taip: mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė giliai apgailestaudami nematome pagrindo dėl sienos kontrolės būti taip tikriems, kaip yra valstybės struktūros. Nei taip vadinamo „kovinio“, nei kokio nors kitokio. Deja.

2. Tęsiasi nemaloni istorija su savanorių batalionu „Aidar“. Bataliono „Aidar“ vadas šiandien pareiškė, kad batalionas yra atšaukiamas iš ATO zonos ir bus išformuotas.

Gynybos ministerijoje mes neradome kas patvirtintų informaciją apie išformavimą. Bet čia ne esmė. Faktas tame, kad visu smarkumu vyksta savanoriškos formuotės ir valstybės struktūrų supriešinimas. Ir tai labai negatyvu abejoms pusėms.

Pati bataliono „Aidar“ ir jo mūšio prie Luhansko istorija – tai didvyriškumo ir tragedijos istorija. Prie Luhansko žuvo ir bataliono kovotojai, ir kariškiai. Broliai, bendra nelaimė turi sutelkti, o ne atskirti, tuo labiau, kai veikiama dėl bendro reikalo.

Esu įsitikinęs, kad tiek „Aidar“ kovotojai, tiek karinė vadovybė turi ką pasakyti vieni kitiems. Tačiau tai turi būti ne tarpusavio kaltinimų formatas, o diskusijos dėl svarbiausio dalyko – konkrečių išvadų ir sprendimų kaip veikti kartu. Tikriausiai diskusija turėtų būti nevieša, tačiau dalyvaujant kariniams ekspertams. Yra pretenzijų dėl vadovavimo operacijai organizavimo, arba, atvirkščiai, dėl savanorių veiksmų taktikos – kodėl šie klausimai nenagrinėjami vardan konsensuso?

Gerosios naujienos:

1. Šiandien Europos Sąjunga Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro V.Heigo lūpomis išreiškė poziciją: jei iki paliaubų Donbase pabaigos, t.y. birželio 27, Rusija nepadarys organizacinių išvadų ir nenustos remti teroristų, jos laukia tolimesnės sankcijos.

Nesu tikras, kad vis tik ES pasiryš tam, ką prisiekinėjo kovo pradžioje, ir įves trečiąjį sankcijų etapą, bet žinia reikšminga.

Tiesa, bijau, kad jos jėga nuspėjamai mažės, priklausomai nuo „Gazpromo“ premijų dydžio kai kuriems Europos valdininkams ir politikams.

2. Dienos pabaigoje tapo žinoma: teroristai pažadėjo nutraukti ugnį iki birželio 27.

Jei tai įvyks (nors sunku patikėti) – tai nebent dėl Maskvos baimės patirti ES trečiąjį sankcijų etapą. Bet jau tikrai ne todėl. kad smogikai trokšta taikos. Jie tą savo „troškimą“ aiškiai parodė per tris paliaubų dienas.

Tačiau, bet kuriuo atveju, ugnies nutraukimas – jau atokvėpis. O jei P. Porošenkai pavyks sugrąžinti į Donbasą taiką, „neatiduodant“ Ukrainos interesų, tai jam – šlovė ir garbė.

3. „DLR“ skundžiasi, kad Putinas neatsiliepia į jų ugningas aimanas priimti jų hop-kompaniją į Rusijos sudėtį.

Šiandien vienas nesusipratimas, pasivadinęs (toliau prašome garsiai nesijuokti – reik turėt užuojautos psichiškai nesveikam žmogui) „Donecko liaudies respublikos URM Maskvos atstovybės“ D.Mitino spaudos atstovu, pasiguodė, jog visi teroristų kreipimaisi į Kremlių lieka be atsako.

Matyt, šie klounai nesupranta, kad jų, kaip patrankų mėsos, yra kita paskirtis – dvėsti, kol Maskvai tai naudinga. O dėl patarimų globaliniais klausimais niekas Rusijoje ir nesiruošia į juos kreiptis. Ir kuo anksčiau tie intelektu neapsunkinti piliečiai šią tiesą supras, tuo bus geriau jiems patiems.

Dalia Grybauskaitė stovi vienoje gretoje su Dešiniuoju Sektoriumi – taip teigia Rusijos deputatas

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Michailas Markelovas skelbia, kad Lietuvos Prezidentė stovi vienose gretose su „Dešiniuoju sektoriumi“. Apie tai pasakoja Ukrainos portalas Inforesist.org, vertė – Milda Petrokaitė.

Dalia_Grybauskaite_rimta

Deputatą Michailą Markelovą, užimantį Valstybės Dūmos visuomeninių susivienijimų ir religinių organizacijų komiteto pirmininko pirmojo pavaduotojo postą, labai sujaudino Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu… iki tokio lygio, kad Markelovas kaltina ponią Grybauskaitę ryšiais su Ukrainos organizacija „Dešinysis sektorius“. Apie tai praneša RIA Novosti. Manome, kad Dmitrijui Jarošui būtų labai malonu perskaityti šią žinią.

Interviu leidiniui „Focus“ Dalia Grybauskaitė palygino Putiną su Stalinu. Ši analogija sujaudino poną Markelovą, kuris įsitikinęs, kad dabar Rusijos Federacijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai pablogės. Įdomu, kad savo pateikiamoje medžiagoje RIA Novosti nemini aptariamo interviu, nepateikia į jį nuorodos ir neaprašo, apie ką tame interviu buvo kalbama. Tai – mažiausiai neetiška. „Info Resist“ pateikia nuorodą į publikaciją apie tai, kaip Dalia Grybauskaitė sulygino Vladimirą Putiną su tokiais diktatoriais, kaip Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris (Focus: Президент Литвы сравнила Путина со Сталиным и Гитлером).

Labiausiai mums patiko nesuvaldoma deputato reakcija. Iš esmės, jis pareiškė, kad „Rusija … yra vienintelė valstybė, toliau besistengianti daryti viską, kad sustabdytų kraujo praliejimą“, todėl Lietuvos Prezidentei nereikėtų blogai kalbėti apie Vladimirą Vladimirovičių (taip Rusijoje vadinamas Putinas – red. pastaba), ypač kai pati Lietuva nei padeda pabėgėliams iš Donbaso, nei stengiasi sustabdyti kraujo praliejimą regione, nei teikia ekonominę pagalbą Ukrainos rytiniams regionams.

Michailas Markelovas taip pat pridūrė: „Po tokių pareiškimų, susidaro įspūdis, kad Lietuvos Prezidentė stovi vienose gretose su neonaciais iš „Dešiniojo sektoriaus“, kurie naikina senukus, moteris ir vaikus. Tegu ji pasižiūri statistiką ir pamatys, kad daugiau nei 40 vaikų Ukrainoje žuvo nuo skeveldrų padarytų žaizdų. Visa tai teisėtos Ukrainos valdžios rankų darbas. Skirtingai nuo Porošenko ir kitų žmonių, užgrobusių valdžią Ukrainoje ginklo pagalba – Turčinovo, Jaceniuko – Putino rankos nesuteptos krauju. Putinas savo laiku sustabdė karą Čečėnijoje ir suvienijo tautą. Iki Putino poniai iš Lietuvos dar augti ir augti“.