Monthly Archives: balandžio 2014

Balandžio 22 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 22-osios dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Velykų šventė nesuteikė jokios vilties, kad Rusija ir ekstremistai kreips nors mažiausią dėmesį į Ženevos susitarimus. Ekstremistiniai veiksmai tęsiasi.

Iš jėgos struktūrų mes kol kas, deja, nesilaukiam efektyvumo bent jau blokuojant užkrato židinius. Šią problemą reikia spręsti, ir skubiai. Šiuo metu terorizmo liepsna jau apėmė Slovjanską ir Kramatorską. Jei nebus imasi ekstra priemonių, tai ryt-poryt tokiais “slovjanskais” bus nusėtas visas regionas.

Juo labiau, kad informacija apie ruošiamas diversijas ir provokacijas plaukia. Beje, man šiandien vienas žurnalistas išsakė kaltinimus ir “Informacinio pasipriešinimo” grupei – neva tai mes esame provokatoriai, nes “išprognozavome” diversiją Kramatorske dvi valandos prieš ją įvykdant. Atseit mūsų pranešimai sėja liaudyje paniką.

Man tai šyvos kumelės sapnas. Paniką skleidžia ne pranešimai, o įvykiai. Juo labiau, kad, pasinaudojus gaunama informacija, šių įvykių galima būtų išvengti. bet šie klausimai jau, deja, ne mums.

2. Krymo gyventojams atsisakymo nuo RF pilietybės terminas, pasibaigęs dar balandžio 18, nebus pratęstas. Apie tai pranešė Rusijos federalinės migracijos tarnybos vadovo pavaduotojas S. Kaliužnas.

Anksčiau apsišaukėliai Krymo kunigaikštukai (jie patys ir Putino “šestiorkės”) iš „Krymo vyriausybės” dievagojosi, kad šis temrinas bus pratęstas. Na ką gi, kunigaikštukai visai kaip jų šeimininkas – iki ausų apsimelavę.

Blogai tai, kad už šio melo yra šimtų ir tūkstančių Krymo gyventojų, tapusių situacijos įkaitais, likimai. O Ukraina kažkodėl neišsakė nė žodelio susirūpinimo dėl jų ateities. Nekalbant jau apie bandymus ne žodžiais, o darbais spręsti šių žmonių problemas. Ponai aukšti valdininkai, praradę Krymą, nepraraskime bent jau sąžinės.

3. Slovjansko merė Nelė Štepa toliau vaidina kažkokį komedijinį-siurrealistinį personažą. Tai ji už separatistus, tai prisiekinėja, kad juos palaikė ne iš tikrųjų.

Ji man primena bevardį girtą majorą iš Ivlino Vo „Šlykštaus kūno”. Veiksmo eigoje jis vis atsiranda iš niekur, sukliedi kažką ir dingsta. Kam – neaišku.

Šiandien interviu kanalui lifenews.ru ji vėl ėmėsi laižyti Putiną (“labai dėkinga Puinui už tai, kad jis įėjo į Krymą”) ir smogikus (“jie stiprūs dvasia, jie nugalės ir “Dešinįjį sektorių”, ir armiją – jie visus čia nugalės”).

Aš jei ir turiu ką pasakyti apie šia poniutę, tai tik kai ką labai nepadoraus. Būdamas džentelmenu nepasakysiu nieko. Bet blogai yra tai, kad tokie keisti sutvėrimai duoda PutinTV taip reikalingą Maskvai vaizdelį.

Gerosios naujienos:

1. Ministrų kabinetas užregistravo Radoje teisės projektą, skirtą ekstremistų amnestijai. Turima omeny – atleisti nuo atsakomybės tuos, kurie ne per daugiausiai prisidirbo ir patys nusprendė pasiduoti.

Priėmus įstatymą yra trys dienos apmąstymams. Aš pats nelabai sveikinu tokius žaidimus su teroristais. Tačiau, dabartinėmis aplinkybėmis tai – vis tik geras ėjimas, leidžiantis tiems, kas netyčia įsipainiojo į separatizmą, su tyliu liūdesiu nusiplauti iš to gyvatyno. Pažiūrėsim rezultatus.

2. JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas pareiškė, jog JAV visiškai palaiko Ukrainą.
.
Be to, esamoje situacijoje – ne tik moraliai. Strateginėje perspektyvoje, pavyzdžiui, pasiruošę padėti mums sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių resursų.

Akcentuojame, kad JAV viceprezidento atvykimas į Kijevą – jau yra galinga politinė deklaracija.

Tiesa, Džozefas Baidenas – nepataisomas optimistas. Jis sako, jog ukrainiečių politikams dabar atsirado „istorinė galimybė“ sukurti iš tiesų vieningą šalį. Deja, tai iliuzija. Jei Ukraina ir taps iš tikro vieninga, tai tik pačių ukrainiečių pastangų dėka. Panašu, jog, kuo mažiau į tai kišis mūsų politikai, tuo sėkmė turės didesnius šansus.

3. „Liaudies savanoriai“ kartu su milicija Luhanske sėkmingai sulaiko negerus žmones.

Miesto „Liaudies savanorių“ štabas šiandien paskelbė, kad kelių dienų bėgyje blokpostuose aplink Nikolaevą aptikta ir konfiskuota apie dešimt vienetų karinių ir trauminių ginklų, keletas žmonių sulaikyta.

Tai – ryškus pavyzdys, kaip žmonės, nelaukdami, kol susimylės jėgos struktūros, griebia jautį už ragų. Tai ypač svarbu Pietų Ukrainai. Nes, kol visuotinas dėmesys prikaustytas prie Rytų įvykių, priešas nesnaudžia.

4. Ministrų kabinetas iš valstybės biudžeto rezervų skyrė 5,034 mlrd grivinų gynybos stiprinimui. Iš jų Gynybos ministerijai skiriama 3,1 mlrd grivinų, MVD Vidaus kariuomenei – 1,8 mlrd grivinų, Valstybinei pasienio tarnybai – 0,109 mlrd grivinų.
.
Gal suma ir nedidelė. Klausimas tik, kaip ji bus panaudota, juk, kaip bebūtų gaila, korupcijos dar niekas neatšaukė. O vagis valdininko krėsle – ne mažiau pavojingas už ginkluotą separatistą pasaloje. Tikiuosi, susidorosime su abiem.

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Antiteroristinė operacija turi vykti aktyviau

Nuo balandžio 18 d. mes, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatoriai, dirbame regionuose. Ruošiame bendrą ataskaitą, kurią pateiksime šiandien vakarop. Dabar leiskite jus supažindinti su šios ataskaitos ištrauka – dalimi apie antiteroristinę operaciją (ATO).

ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimų (garantijų, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema yra ta, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, vietovių patruliavimas ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdyti būtinų priemonių. Tuo metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus būtina tvarka buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir išrinkti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

Krymo totorių amnestija

Rusija vakar paskelbė apie tai, kad Vladimiras Putinas nusprendė reabilituoti Krymo totorius. Bet mes jums čia pateikiame ne tik oficialų Rusijos valdžios pranešimą, o daugiau informacijos, pagal kurią jūs patys pasidarysite išvadas.

Krymo totorių deportacija į Uzbekiją

Krymo totorių deportacija į Uzbekiją

Šių metų balandžio 19 dieną per Ukrainos GromadskeTV Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas pranešė, kad yra patikimų duomenų, jog Rusijos FSB rengia naujus planus Krymo totorių išvarymui.

Maskva, balandžio 21. /ITAR-TASS/. Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė krymo-totorių ir kitų Krymo tautų, nukentėjusių nuo represijų, reabilitacijos įsaką. Jis apie tai pranešė balandžio 21, pradėdamas Valstybės tarybos posėdį.

„Ta pačia proga, norėčiau informuoti kolegas apie tai, jog aš pasirašiau įsaką reabilitacijai – Kryme gyvenančių krymo-totorių, armėnų, vokiečių, graikų – visų, nukentėjusių stalino represijų metu“, – pasakė Putinas.

Jo žodžiais tariant, šiame įsake pateiktos „socialinio – ekonominio aprūpinimo priemonės, skirtos kai kurioms teritorijoms, kurios pastaraisiais metais ir netgi dešimtmečiais faktiškai buvo apleistos ir „nėra niekaip teisiškai įformintos““.

Laisvoji Ukraina ir ULLL informuoja, kad 1944 metais buvo įvykdyta masinė Krymo totorių deportacija. Josifo Stalino sprendimu buvo ištremta virš 180 tūkstančių žmonių. Negalintys paeiti ar bandantys pasipriešinti buvo šaudomi vietoje. Į tremtį žmonės buvo vežami gyvuliniais vagonais, pagrindinai į Uzbekiją, Kazachiją ir Tadžikiją, kiek mažesne dalimi – į Marių sritį, Uralą, Sibirą. Vežant totorius, jie daugeliu atvejų buvo nemaitinami ištisas savaites, jiems kai kada buvo neduodamas netgi vanduo, o mirusiųjų kūnus sargyba tiesiog išmesdavo iš vagonų lauk, neleisdami netgi jų palaidoti.

Nepaisant kelių formalių tremties švelninimų vėlesniais sovietmečio metais, Krymo totoriams buvo draudžiama grįžti į Tėvynę iki pat 1989 metų. Sprendimas dėl išgalvotos krymo totorių kaltės buvo nepanaikintas iki dabar.

Po totorių ištrėmimo Kryme buvo pervadintos visos gyvenvietės, kurių pavadinimai buvo totoriškos kilmės – kitaip tariant, pakeista apie 80% vietovardžių. Iki šių dienų išliko tik 5 totoriški pavadinimai – Bachčisarajus, Džankoja, Išunis, Sakai ir Sudakas.

Šiandien ryte (2014 04 22) Krymo totorių Medžliso ir Krymo totorių bendruomenės lyderis Mustafa Džemilevas gavo raštą iš okupacinės Krymo valdžios, kad jam uždraudžiama įvažiuoti į Krymą.

Pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimuose vis dažniau atsiranda informacija apie susidorojimus su Krymo totoriais, pogromus, jų plėšimus, reikalavimus išvykti ir t.t.. Krymo totoriai nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, virš Medžliso yra iškėlę Ukrainos vėliavą.

Amnestija (Ivanas Elaginas)

Dar gyvas žmogus,
Mano tėvą sušaudęs
Vasarą Kijeve,
trisdešimt aštuntais.

Turbūt, išėjo į pensiją.
Gyvena ramiai,
Užmetęs įprastą darbą.

Bet, jeigu jis mirė,
Turbūt, gyvas žmogus,
Kuris, prieš sušaudant,
Stora Viela
Apsuko
Rankas
Mano tėvui
Už nugaros.

Tikrai, į pensiją irgi išėjo.

O jeigu jis mirė,
Tai, tikriausiai, gyvas žmogus,
Kuris tėvą kankino tardant.

Šitas į pensiją itin gerą išėjo, tikrai.

Galbūt, apsauginis dar gyvas,
Vedęs tėvą sušaudyt.

Jei aš panorėčiau,
Į Tėvynę galėčiau sugrįžti.

Aš girdėjau,
Kad šie visi žmonės
Atleido man.

ITAR-TASS pranešimą ir Ivano Elagino eiles vertė Lightning Rod

Kaip rusai tyčiojasi iš Krymo gyventojų. „Tegul tai būna pamoka“

Straipsnyje minimų faktų tikrumas nėra patvirtintas, tad publikuojame jį su šūkiu „Mušk propagandistą jo paties ginklu!“.

Šaltinis: http://inforesist.org

Nors dabar tai labai pavojinga ne tik man, bet visai mano šeimai, aš TURIU pasakyti TIESĄ, ilgiau tylėti negaliu! Aš – Aleksejus Fiodorovas, Ukrainos pilietis, gimiau, užaugau ir gyvenu Simferopolyje, turiu žmoną ir du vaikus. Tėvas – rusas, mama – ukrainietė, nors motinos senelis – Krymo totorius. Turiu, ar veikiau turėjau privatų verslą – vaistinių mieste tinklą. Bet leiskite papasakot viską iš eilės.

Kai „žali žmogeliukai“ pradėjo užiminėti pusiasalį, kai kuriems piliečiams tikrai pasireiškė euforija. Net ir man įsivėlė į galvą klastinga mintis, kad Rusija investuos savo naftos dolerius į Krymo ekonomiką ir gyvenimas pagaliau susitvarkys. Nieko panašaus! Jau po kelių dienų prasidėjo neįtikėtinai baisūs įvykiai – juos yra sunku apibūdinti, o dar sunkiau į juos žiūrėti gyvai. Tai tarsi košmaras ar siaubo filmas! Mano namuose gyveno Krymo totorių šeimos nariai, kurie grįžo į savo tėvynę ankstyvais 90-tais. Šeimos galva kartą išdrįso papriekaištaut rusų kareiviui, kad jis savo BTR‘u blokavo automobilių aikštelę šalia mūsų namų (jie stovi miesto pakraštyje, beveik prie pat įvažiavimo) – į ką jis iš karto atsakė keiksmažodžiais, o po to garsiai kvatodamas davė komandą „taranuoti“ – dėl to jo „Lada Priora“ (paimta prieš šešis mėnesius kreditu) priekis buvo sumaitotas, totorius, netikėdamas savo akimis, vos spėjo iššokti iš automobilio.

Rytą jis rado automobilį dar labiau pribaigtą. Pareiškimas Kelių inspekcijai ir milicijai – sukėlė tik priešingą rezultatą : vėlai vakare, grįžtant iš darbo, jis buvo sumuštas nežinomų užpuolikų karinėmis uniformomis – beje, mušė per galvą su šautuvo buože ir juokėsi, laikydami aštrų durtuvą prie gerklės. Po tokių „pasismaginimų“, jį paleido, sakydami: „Ei, čiurka, dar cyptelsi – pasiūsim anapilin su visa šeima“. Rezultatas – smegenų sukrėtimas, atviras rankos lūžis, sulaužyti šonkauliai ir nosis, daugybė mėlynių ir sunkių sužeidimų, litro kraujo netekimas – 2 dienas jis praleido ligoninėje… Milicija šiuo metu apskritai atsisakė priimti pareiškimą – kaip paaiškėjo, ji buvo kartu su okupantais.

Bet blogiausia buvo dar ateityje – šie antžmogiai sužinojo, kad jis bandė skųstis vėl ir išsiaiškino, kur dirba jo žmona. Ji buvo farmacininkė mano vaistinėje, kuri yra už trijų kilometrų nuo namų. Kitą dieną staiga pasirodė „žali žmogeliukai“ ir įžūliai, be priežasties, pareikalavo „padovanoti“, „Rusijos broliams“ (nors šie vaikinai buvo panašesni į Kadyrovo kaukaziečius) 200 pakelių brangių antibiotikų (pvz., deficitinių „Siprobay “ – vienas kursas yra vertas 4 tūkst. grivinų ), 500 pakuočių vitamino kompleksų, “ bent jau“ 300 pakelių brangiausių steroidų ir daug daugiau. Taip sakant „jūsų savigynos“ poreikiams. Ji bandė mandagiai atsisakyti – bet jie iš karto užsiuto ir pradėjo atvirą apiplėšimą, kurį lydėjo vitrinų ir stendų daužymas. Ji bandė rėkti, bet plėšikai ją sučiupo, medicininiu pleistru užklijavo burną, įmetė į „Tigrą“ ir nuvežė į savo dislokavimo vietą. Ten iš jos tyčiojosi ir vos neišprievartavo. Už grąžinimą pareikalavo 3000 dolerių. Kadangi šeima neturėjo tokių pinigų – tą pačią dieną pardavėme už grašius visą buitinę įrangą, dalį baldų, atidavėm viską, ką kaupėme juodai dienai, kuri dabar ir atėjo… Kitą vakarą ji grįžo mainais už pinigus – ji atrodė nepaprastai išvargus, aš pastebėjau, pajuodusias mėlynes – ant rankų (nuo antrankių) ir ant veido…

Artėjant referendumui, situacija vis baisėjo. Keletą mano draugų, vos užsiminusių apie tai, jog jiems „ne visai aišku, nuo ko Rusija gina krymiečius“, be paaiškinimų ir atlyginimo sekančią dieną atleido iš darbo. Vėliau paaiškėjo, kad vadovai patyrė spaudimą – okupantai ultimatyviai įsakė atleisti iš darbo visus, kurie įtraukti į „nepatikimų“ sąrašą. Didžiumą tų sąrašų sudarinėjo, atsižvelgiant į tai, ar dalyvauta antirusiškose protesto akcijose, taip pat – kolegų skundų pagrindu, netgi (kuo aš iškart negalėjau patikėti) – kiek darbuotojai turi ukrainietiškos simbolikos (ant darbastalio ar automobilyje). Net Ukrainos vėliava tapo nerašytai draudžiama.

Kovo 15 dieną man paskambino iš mokesčių inspekcijos ir iškvietė „skubiam pokalbiui“. Man įėjus į vyriausiojo inspektoriaus kabinetą, jame jau buvo du kaukėti „žali žmogeliukai su automatais ir vienas nepažįstamasis „civiliais rūbais“. Inspektorius sunkiu ir griežtu tonu pareikalavo: „rytoj tu PRIVALAI ateiti į referendumą, į Eupatorijos plento rinkiminę apylinkę. Ir, tikiuosi, tu supratai, kaip reikia balsuoti? O jei ne, tai žiūrėk – atsiras rusiškam mokesčių kodekse straipsnelis, ir ne tik be savo apgailėtinų vaistinių liksi, o dar ir už grotų porai metelių pakliūsi. Įkirtai?“ Visą tą laiką į jį įdėmiai žvelgė ir pritariamai galva linksėjo „draugas civiliais drabužiai“ (vert.past. – taip sovietmečiu vadinti saugumiečiai).

Su ašaromis akyse aš buvau priverstas eiti į tą prakeiktą referendumą – bet jiems ant piktumo balsavau PRIEŠ prisijungimą prie Rusijos! Dvyliktą nakties man paskambino iš mokesčių(!) ir pasakė, kad aš turiu „15,5 tūkst. grn. mokesčių įsiskolinimą“, o kai kurie dokumentai – „negalioja“, kadangi „neteisingai įforminti“. Ateinančią dieną man iškėlė baudžiamąją bylą, o vaistinių tinklo darbas buvo sustabdytas. Totorių šeima po referendumo išvis be pastogės liko: užsidarinėjantis bankas pareikalavo grąžinti automobilio kreditą, o kadangi pinigų jie neturėjo, tai konfiskavo jų butą, kuris buvo kredito užstatu.

Bjauriausia tai, kad Kryme šiuo metu – totalitarinė cenzūra. Niekas nė prasitarti negali apie tokią savivalę, kuri dabar čia – kiekviename žingsnyje! Kovo 18 dieną mane iškvietė „pokalbiui“ rajono įgaliotinis (vert.past. – milicijos darbuotojas) – pasirodo, tai naujas žmogus iš Kijevo, buvęs „berkutietis“! Žiūrėdamas į akis, jis sarkastiškai tarė: „tyla – gera byla, o prasipliurpsi – sėsi!“. Ir aš tylėjau.

Tačiau užvakar mano žmoną – istorijos mokytoją – atleido iš mokyklos, kurią ne tik pavertė iš ukrainietiškos į rusišką, bet ir privertė vaikus mokytis iš rusiškų vadovėlių, kuriuose net Kijevo Rusia vadinama ne kaip kitaip, o Senovės Rusijos valstybe. Vienas paprieštaravimas jai kainavo darbo vietą… Ir aš tada suvokiau – jei mano žmona turėjo drąsos pasipriešinti tam jungui, tai kokia gėda man, jei aš iš baimės tyliu!

Dabar esu namų arešte, bet tikiuosi greitai su savo šeima pabėgti iš to konclagerio, net jei ir viską prarasčiau… Nieko nėra brangiau už laisvę!

P.S. Tegu tai bus pamoka pietų ir rytų Ukrainai – branginkite laisvę, kol ją turite!“

Andrejus S.

Ekstremistai Donbase ruošia naujas provokacijas

Grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ operatyviniais duomenimis, ekstremistai Donbase rengiasi visiškai naujoms provokacijoms, kurių tikslas yra destabilizuoti situaciją regione.

Štai Kramatorske ekstremistai paskelbė vietos gyventojų „visuotinę mobilizaciją“, kurios priežastis – neva tai rengiamas autobusų kolonos su „Dešiniojo Sektoriaus“ atstovais atvykimas į miestą. Šiuo metu po Kramatorską kursuoja automobilis su garsiakalbiais, per kuriuos miestiečiai kviečiami mobilizuotis ir „duoti atkirtį puolantiems banderininkams“.

Mūsų duomenimis, Slovjanske išvykti į Kramatorską rengiasi smogikų būriai, skirti „pastiprinti“ vietinius separatistus.

Neatmetama naujų, vietos gyventojų aukų pareikalausiančių diversijų galimybė, kurias įvykdys separatistai bandydami jas pateikti kaip „Dešiniojo sektoriaus“ veiksmus.

Apšaudyti Ukrainos desantininkai, smogikai suimti

Ukrainos_kariuomenePagal „Informacinio pasipriešinimo“ grupės operatyvinius duomenis, apie 20 val. Donecko srities Dobropolsko rajone buvo apšaudyti prie objekto šiame rajone budėję ukrainiečių desantininkai.

Į juos šaudę smogikai buvo atvykę motociklais.

Ukrainiečių desantininkai atidengė į smogikus atsakomąją ugnį.

Pirminiais duomenimis, vienas iš užpuolikų buvo sužeistas. Pastarasis ir kartu dar du smogikai kariškių buvo sulaikyti ir perduoti teisėsaugos institucijoms.

Tarp desantininkų nukentėjusiųjų nėra.

Dėl provokacijų Slovjanske

dmitry_tymchukDmitry Tymchuk, 2014 04 20

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ (IS) duomenimis, provokacijas Slovjanske, per kurias žuvo žmonės, atliko taip vadinamos „Donecko nepriklausomos respublikos armijos“ atstovai.

Šių diversijų organizavimui išvakarėse artimiausiose gyvenvietėse buvo suorganizuotas 4 automobilių nuvarymas. Tai organizavo kažkoks pil. P., pravarde „Dušmanas“, 1963 m. gimęs Konstantinovkoje, paskutiniu metu gyvenantis Družkovke. Šiuo metu – taip vadinamos „Donecko nepriklausomos respublikos armijos“ bataliono trečio būrio vadas.

Pagal IS informaciją, šis pilietis neseniai išvežė į Rusiją savo dukrą, šiuo metu rengiasi išvykti ir jo žmona.

Į automobilį, paliktą diversijos vietoje, prorusiški ekstremistai primėtė „Dešiniojo sektoriaus“ simbolikos.

Mūsų žiniomis, šios diversijos – sudėtinė bendro Rusijos karinės – politinės valdžios plano dalis, siekiant sudaryti sąlygas kariniams įsiveržimui į tris Ukrainos sritis. Ši diversija leido save pasiskelbusiam Slovjansko meru reikalauti Rusijos kariuomenės įvedimo į Donecko sritį.

Kaip kovoti su menamais civiliais

Tekstas iš internetų – tikrumo mes („ULLL“ irba „Laisvoji Ukraina“) netikrinome, o ir autoriaus jau nesigauna atsekti, tačiau atrodo pakankamai įtikinamai. Kadangi aptinkame jį įvairių portalų komentaruose, Facebook ir t.t., tai jaučiame pareigą pateikti jums laisvą vertimą: juk tai nebloga metodika, kurią dėl viso pikto vertėtų žinoti ir Lietuvos kariuomenei, ir visiems Lietuvos gyventojams.

Tai, ką šiomis dienomis daro Rusija, įtraukdama į tai ir „taikius gyventojus“ iš Donbaso – visai nėra naujas dalykas. Panašias taktikas prieš Kroatijos kariuomenę naudojo serbai, kai buvo okupavę Rytų Kroatijos žemes: ir šaudydavo iš už „taikių“ galvų, ir tais pačiais civiliais blokuodavo karinę techniką.

Ukrainos desantininkų šarvuočiai (BMD) buvo užgrobti, kai juos apsupo ginkluotų teroristų remiami "taikūs gyventojai"

Ukrainos desantininkų šarvuočiai (BMD) buvo užgrobti, kai juos apsupo ginkluotų teroristų remiami „taikūs gyventojai“

Jie pririnkdavo ir instruktuodavo tuos „taikius gyventojus“ Serbijos diversantų rengimo centruose, paskui permesdavo per užkardas ir apgyvendindavo namuose, kuriuos būdavo apleidę kroatų pabėgėliai. Beje, tais „taikiais etniniais serbais“ buvo daugiausiai atitarnavę kariškiai, turintys tuos pačius motyvus, kaip ir kai kurie prorusiški protestuotojai Ukrainoje – užsidirbti iš kraujo praliejimo.

Dėl tų taip vadinamų „taikių gyventojų“ veiksmų kroatai patirdavo gana juntamus nuostolius – ir žuvusiaisiais, ir per prarastą karinę techniką. Jau nekalbant apie pažeminimą, kokį dabar ukrainiečiai patiria, kai iš mūsų (ukrainiečių – vert.) karių atima automatus ir šarvuočius.

Su tuo reikėjo kažką daryti, tad kroatai priėmė sprendimą. Sprendimas buvo sunkus, tačiau, kaip parodė ateitis, būtent šis sprendimas leido išgelbėti tūkstančius gyvybių iš abiejų kariaujančiųjų pusių.

Kai reguliarūs Kroatijos Respublikos daliniai suartėdavo su serbų kareiviais, savanoriais ir „taikiais“ gyventojais (skirtumas tarp visų šių buvo labai sąlyginis – panašiai, kaip ir dabar Donbase), kroatai iššaudavo į orą specialią signalinę raketą. Raketa reiškė, kad lygiai po 30 sekundžių po signalo visi žmonės, esantys kovos veiksmų zonoje, bus laikomi kariškiais. Tos 30 sekundžių buvo skirtos tam, kad visokie atsitiktiniai praeiviai ir žiopliai galėtų pasišalinti iš susidūrimo vietos.

Apie tai buvo pranešama laikraščiuose, per televiziją ir atsišaukimuose, kurie būdavo platinami konflikto zonoje.

Rezultatas – greitas ir radikalus: vos po kelių susidūrimų visokių atsitiktinių žmonių ir žioplių skaičius kovos veiksmų zonoje sumažėjo praktiškai iki nulio. Užtikrintai žinodami, kad po pusės minutės kariuomenė ims dirbti nesicackindama, dauguma paprastų žmonių nuspręsdavo geriau neerzinti savo likimo.

Taip elgdamasi, kroatų kariuomenė laikėsi karo taisyklių – tą vėliau patvirtino Hagos tribunolas, nagrinėdamas buvusios Jugoslavijos įvykius. Tribunolas nusprendė, kad legendinis kroatų generolas Ante Gotovina elgėsi teisėtai*: visi tikrai taikūs gyventojai visada gaudavo galimybę saugiai pasišalinti.

Šiuo metu vykstanti „antiteroristinė operacija“, kurią Ukrainoje rengia Oleksandras Turčinovas, Arsenas Avakovas ir kompanija – tai gėda ir pažeminimas mūsų (Ukrainos – vert.) šaliai.

O tam, kad laimėtume, mums vertėtų pasimokyti iš kroatų – jie sugebėjo atsilaikyti prieš stiprią, gerai ginkluotą, visais atžvilgiais pajėgesnį priešą, dėl to, kad:

  1. nebijojo daryti sunkių, tačiau teisingų sprendimų;
  2. labai, labai smarkiai mylėjo savo šalį.

———-

* Čia matyt turimas omeny teismas, kuriame buvo kaltinama, kad generolas Ante Gotovina ir kitas generolas Mladen Markac vykdė etninius valymus 1995 vykdytame puolime, per kurį Kroatija iš Serbijos atsikovojo anksčiau užgrobtą Krajiną. 2011 metais buvo nuspręsta, kad jie kalti, o Ante Gotovina buvo nuteistas 24 metais kalėjimo. Vėliau, 2012 metais peržiūrėjus faktinius ir patikrintus duomenis, buvo nustatyta, kad jie nepadarė pažeidimų, tad abu generolai buvo galutinai ir neskundžiamai išteisinti.

Enakijevo mieste dingo koloradai

Keistų, tačiau malonių pranešimų ateina iš Enakijevo miesto, esančio Donecko srityje: koloradiniai separatistai kažkur pradingo. Kur jie prapuolė – niekas negali suprasti. Tenykštis portalas 30.dn.ua praneša, kad virš miesto administracijos pastato vėl plėvesuoja Ukrainos vėliava, pastatas tuščias, barikados apleistos, o separatistų mieste nesimato.

Ukrainos vėliava virš Enakijevo savivaldos pastato

Ukrainos vėliava virš Enakijevo savivaldos pastato

Ukrainos vėliava ant pastato pasirodė šiandien ryte, kartu pasirodė ir Donecko srities (ne Donecko respublikos) vėliava. Pastatų užgrobimo metu plėvesavo Donecko respublikos ir Donecko srities vėliavos. Pastatas visiškai tuščias. Ukrainiečių žurnalistai prie pastato pastebėjo tik vieną žmogų, kuris kalbėjosi telefonu ir nesuprato, kas vyksta.

Continue reading →