UA Pranešimai

Yevhen Lauer apie karinę vadovybę

Portalo tribuna.com.ua redaktorius Yevhen Lauer (Евгений Лауэр)
2014-05-23 20:00

Prieš kelias valandas įvykęs pokalbis su kariuomenės specialistais buvo labai emocionalus.

Sakydami, kad jie pasipiktinę praėjusių dienų įvykiais – nepasakytume nieko.

Iš išvadų kyla klausimas: kur dabar yra kariuomenės ir žvalgybos specialiosios pajėgos? Tiesus atsakymas: nuolatinės dislokacijos vietose! Aukštieji vadai, matyt, laikosi specialistus sau, kad saugotų jiems nuo vagių papachas (kailinės karinės kazokų kepurės), masyvius namų kabineto baldus ir namų seifus su visu jų turiniu… Ir tai – geriausiu atveju.

Į visus karininkų ir puskarininkių prašymus ir reikalavimus pasiųsti juos į karštuosius taškus šalies Rytuose atsakoma griežtai ir nemotyvuotai. Nors būtent kariuomenės specialiosios pajėgos – kaip nulietos tokio pobūdžio operacijoms, kokios dabar vyksta Luhansko ir Donecko srityse.

Matyt specialiųjų operacijų skyriaus vadovui, generolui Viačeslavui Nazarkinui visgi geriau sekėsi skelbti skambius komunikatus po bendrų Ukrainos ir amerikiečių antiteroristinių (!) mokymų „Rapid Trident – 2013“? Po jų, mulkių nuomone, šis „nusipelnęs“ pėstininkas tapo didžiu specialiųjų operacijų specialistu, – atleiskite už tautologiją. Maža to – sugebėjo tuo įtikinti ir Janukovičių su Lebedevu (sutemus geriau neminėti tų šunsnukių vardų), kurie, kaip ir dera tokiems kvailiams, paskyrė šį „kovos su teroru genijų“ į pareigas. Manau, kad ne šiaip sau! Esu įsitikinęs, kad Ukrainos Gynybos ministerijoje ir tarp pasieniečių yra dar ne vienas toks nazarkinas.

Su kuo iš padorių kariškių, specialiųjų pajėgų narių, žvalgybininkų bekalbėtum, visi mano, kad būtina atleisti ir visiškai pakeisti supuvusią, mažaraštę, kiaurai persunktą biurokratizmu karinę Ukrainos vadovybę. Tiksliau išsireiškiant, nuosprendis paprastas: „Pasiųsti ant trijų raidžių!“ Jei šie žmonės liks savo postuose, graudus nuostolių sąrašas kasdien tik ilgės.

Kol vadai skambindami savo mobiliaisiais telefonais (!) per aukščiau stovinčio štabo būstinę kontaktuos su aviacija, kol karininkai karo veiksmų zonoje jausis lyg piknike, kol nepradės šaudyti visokio plauko „gerųjų agitatorių“, kol karinė kontržvalgyba kaip reikiant nesusirūpins išdavikais ir šnipais karinės vadovybės aplinkoje, kol nebus įvesta griežčiausia disciplina ne tik žemutinėse grandyse, bet ir karinėje vadavietėje, tol mums, deja, nenutrūkstamai tęsis 1941-ųjų metų vasara!

Turi atnaujinti savo veiklą kariniai tribunolai. Kariuomenėje nuolat turi būti išaiškinami ir perduodami tribunolui visokie „gudročiai“ ir „pacifistai“, jungimosi su Rusija šalininkai arba „teroristinių respublikų“ atjautėjai.

Į karą – o tai ir yra karas – vadovauti kariuomenei turi būti pašaukti profesionalai, savo reikalo žinovai, tegul dar tik papulkininkiai ir pulkininkai, o ne banknotų pervežimo iš Kanados „didvyriai“, parketo šlifuotojai ir šašlykų kepimo bei pirties kaitinimo specialistai su lampasais ir auksu siuvinėtomis kepurėmis.

Jei mes branginame mūsų vaikinus, turime reikalauti pokyčių!

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Šaltinis: https://www.facebook.com

Dar kartą apie „Dešinįjį sektorių“ ir „Donbaso“ batalioną

Dmitry Tymchuk

Mes netvirtiname, kad „Dešiniojo sektoriaus“ įvykio vietoje nebuvo. Mes pranešame, kad duomenų apie jo dalyvavimą įvykiuose nepatvirtina – nei mūsų šaltiniai (tokių tarpusavyje nesusijusių šaltinių – 3), nei „Donbaso“ bataliono vadovybė, nei šaltiniai ATO štabe ir specialiosiose tarnybose.

Jeigu turima priešingų liudijimų – prašome juos mums pateikti. Mes tokią informaciją patikrinsime ir su džiaugsmu ją paskelbsime.

Dėl gegužės 23-osios mūšio prie Karlovkos, kuriame dalyvavo „Donbaso“ batalionas

Dmitry Tymchuk

Naudodamiesi įvairiais šaltiniais ir suderinę gautą informaciją su „Donbaso“ bataliono vadovybe, mes, „IP“ grupė, atkūrėme įvykių, sukėlusių stiprų atgarsį visuomenėje, seką.

Bendrais bruožais, praleidžiant detales.

Praėjus 10 -15 minučių nuo kovinio susidūrimo pradžios, bataliono kariai suprato papuolę į kruopščiai parengtą pasalą. Priešo ugnies pozicijų išdėstymas buvo gerai apgalvotas, snaiperių darbas liudijo gerą jų profesinę parengtį.

Gerai paruošta pasala rajone, kuriame iki tol ATO jėgos nebuvo aktyvios, verčia manyti, kad teroristai iš anksto gavo informacijos apie „Donbaso“ bataliono judėjimą.

Praėjus nedaug laiko nuo mūšio pradžios, teroristai sulaukė pastiprinimo. Mūsų duomenimis, šiek tiek anksčiau iš Donecko link įvykio vietos pajudėjo ginkluotų žmonių (sprendžiant iš išvaizdos – kaukaziečių) autokolona.

Pastiprinimas buvo ginkluotas AK „šimtosios serijos“ automatais (jais ginkluota Rusijos kariuomenė, Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir kiti teisėti ginkluoti Ukrainos dariniai tokių ginklų neturi) ir PK kulkosvaidžiais, identifikuotas mažiausiai vienas stambaus kalibro kulkosvaidis NSV-12,7 „Utios“. Teroristai taip pat naudojo RGN granatas su UZD sprogdikliais ( „smūginis distancinis sprogdiklis“) – tokios granatos naudojamos Rusijos kariuomenėje.

„Donbaso“ bataliono kreipimasis į ATO vadovybę liko be rezultato. Nuskambėjo pažadai atsiųsti šarvuotos technikos ir aviacijos pagalbą, tačiau ta pagalba nebuvo suteikta.

Taip pat (tam tarpe ir mūsų pastangomis) apie įvykius šalia Karlovkos buvo informuoti beveik visų jėgos struktūrų, dalyvaujančių ATO, vadai. Tai taip pat liko be rezultato.

Tuo pačiu metu mes turime duomenų apie komandą vienam ATO rajone buvusiam Ginkluotųjų Pajėgų daliniui judėti link Karlovkos ir suteikti pagalbą „Donbaso“ batalionui. Dėl nežinomų priežasčių tas įsakymas nebuvo įvykdytas. Dabar mes kruopščiai tikriname šią informaciją.

Galiausiai „Donbaso“ batalionas vienas kovojo 4,5 valandas. Bataliono kariai patyrė kovines netektis. Bataliono kovotojai identifikavo mažiausiai 15 teroristų sunaikinimą.

Teroristų vienas vadų - Bezlelis, pravarde "Bies" - "Velnias"

Teroristų vienas vadų – Bezlelis, pravarde „Bies“ – „Velnias“. Nepatvirtintais duomenimis jis pranešė, kad visi Donbaso bataliono belaisviai yra nužudyti.

Pagal turimą informaciją iš apsupties batalionas veržėsi savarankiškai: jokios pagalbos iš šalies – nei iš ATO pajėgų, nei iš kitų darinių – suteikta nebuvo.

Operatyviniai duomenys gegužės 24 d. 10 val.

Dmitry Tymchuk

Operatyviniai „IP“ grupės duomenys

Atlikdami nuosavą gegužės 23-osios įvykių, susijusių su „Donbaso“ batalionu, tyrimą, neradome jokių „Dešiniojo sektoriaus“ atstovų veiklos pėdsakų šio bataliono kovinio susidūrimo su teroristais rajone.

Bataliono vadovybė taip pat nepatvirtina, kad „Dešiniojo sektoriaus“ atstovai turėtų kokių nors sąsajų su šiais įvykiais.

Taip pat nepatvirtinti teroristų paskleisti gandai apie esą nelaisvėn paimtą bataliono „Donbasas“ vadą.

S.Semenčenko šiuo metu vykdo savo pareigas – vadovauja batalionui ir užtikrina jo veiklą.

Gegužės 23 dienos naujienos

Broliai ir seserys, gegužės 23 d. suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Savanorių batalionas „Donbasas“ pateko į pasalą prie Karlovkos kaimo Donecko srityje.

Teroristai buvo ginkluoti iki dantų, turėjo šarvuotąjį transporterį. Daugumai kovotojų pavyko išsiveržti iš pasalos, dalis liko apsuptyje. Vėliau teroristų vadeiva Bezleris bataliono „Donbasas“ vadui S.Semenčenkai pranešė apie paimtų į nelaisvę kovotojų nužudymą.

Mes iš pat ryto bandėme padaryti viską, kas nuo mūsų priklausė, kad kas nors ateitų į pagalbą daug valandų besikovusiems vaikinams. Klibinom visus, ką tik galėjome. Bet nesėkmingai. Aš neišgirdau nė vieno suprantamo paaiškinimo, kodėl vaikinus „nurašė“.

Jei tai – ne išdavystė, tai tada aš nežinau, kas yra išdavystė.

Mes supratome, kad generolų laipsnius turinčių mūsų didžiųjų karvedžių minia neypatingai mėgsta „Donbasą“ dėl jo savarankiškumo. Generolai tai vertina kaip nevaldomumą.

Aš sutinku su generolų logika: visos vieningos operacijos jėgos ir būdai turi paklusti vieningai vadovybei ir vieningai koncepcijai. Bet tai – tuo atveju, kai vieninga vadovybė egzistuoja. ATO mes šito paprasčiausiai nematome.

Užtat mes matome, kad saujelė „nevaldomų“ savanorių vaikinų veikia efektyviau negu mūsų žymieji „strategai“ su generolo juostelėmis ir pavaldžia kariuomene.

Donbase yra ir visai jaunų savanorių

Donbase yra ir visai jaunų savanorių

Mes, grupė „Informacinis pasipriešinimas“, šito reikalo jokiu būdu taip nepaliksime. Per daug mūsų vaikinų kraujo išliejama ir per dažnai „pasirodo“, kad niekas asmeniškai dėl to nekaltas. Taip nebūna.

2. Teroristinės organizacijos „Lugansko liaudies respublika“ vadovas V.Bolotovas pažadėjo, kad rinkimų metu bus vykdomi teroro aktai. Todėl jis paragino regiono gyventojus neiti į balsavimo punktus.

Tiesa, Bolotovo žodžiais, teroro aktus vykdys … Nacionalinė gvardija. Atseit, kad paskui tuo apkaltintų teroristus.

Šitam Kremliaus klapčiukui, neseniai po instruktažo Kremliuje parvykusiam iš Rusijos, neužtenka smegenų, kad paaiškintų paprasčiausią faktą: kokių velnių Kijevui žlugdyti rinkimus teroro aktais, kai svarbiausias jo šiandienos tikslas yra įgyti teisėtą prezidentą?

Kartu šis Bolotovo pareiškimas reiškia, kad jis ir jo parankiniai dėl savo nusikalstamų siekių yra pasiruošę žudyti nesvarbu kiek ir nesvarbu ką.

3. Šiandien Rusijos karinių pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė atitraukiama nuo sienos su Ukraina. Bet šis procesas visiškai bus užbaigtas ne anksčiau kaip birželio 8 d. Kas kliudo anksčiau atitraukti savo tankus, Rusijos agresoriai neaiškina.

Iki šio ryto mes užfiksavome Rusijos grupių sumažėjimą 3-4 tūkstančiais asmenų (palyginus su gegužės 8 d.). Tai lašas jūroje.

Tai reiškia, kad prezidento rinkimai Ukrainoje vyks esant tam pačiam Rusijos įsiveržimo pavojui. Tikėtis, kad iš gynybos juostos išilgai rytinių sienų palaisvėjusi kariuomenė galėtų sustiprinti Donbaso rinkimų saugumo pajėgas, netenka.

Gerosios naujienos:

1. Rusija gerbs prezidento rinkimų rezultatus Ukrainoje ir bendradarbiaus su valdžios organais, suformuotais po rinkimų.

Aišku, jog visa tai – vaidyba. Viena vertus, Rusijos kariuomenė prie sienos, kita – pasiruošimas pripažinti rinkimus. Panašu, jog Kremlius labiau vaidina Vakarams, nei siekia dialogo su Kijevu.

Tačiau tokio pobūdžio sveikos nuovokos prošvaistės iš lūpų, kurios dar vakar dėstė didžiavalstybinius kliedesius – tai jau šis bei tas.

2. Šiandien Sevastopolio 5-ojoje Lesios Ukrainkos gimnazijoje įvyko paskutinio skambučio šventė. Abiturientai, taip pat ir jų mokytojai protestuodami prieš tai, jog Rusija okupavo pusiasalį, atėjo į mokyklą su tautiniais siuvinėtais marškiniais.

Tai – vaikų ir mokytojų drąsos pamoka, kuri būtų naudinga ir pamokanti daugeliui mūsų karo vadų.

3. Rusijos transporto ministras M.Sokolovas pareiškė, jog Krymo uostų pajėgumas neleidžia svarstyti jų plataus masto pritaikymo ir vystymo.

Tikrąsias priežastis jis, žinoma, nutylėjo. Būtent – tai, kad anksčiau Krymo uostai buvo rimtai orientuoti į prekių iš Turkijos srautą, taip pat – iš kitų regiono šalių. Okupacija šitą reikalą užraukė. Pati Rusija nesugeba okupuotame pusiasalyje užtikrinti krovos uostuose. Rezultatas – uostų, kaip biudžetą formuojančių struktūrų, uždarymas ir tūkstančiai bedarbių.

Aišku, gero šitame visame procese – nedaug, nes nukenčia paprasti Krymo gyventojai. Bet tai – viena iš šimto priežasčių Ukrainai pradėti savo darbą atkovojant KAR (Krymo Autonominę Respubliką). Dirbti taip, kaip daug metų dirbo Rusija – aiškinti, įtikinėti, galų gale – įvykdyti tobulą operaciją.

Yra skirtumas – Rusija pavogė tai, kas svetima. Mums teks susigrąžinti tai, kas mūsų.

Krymas: Rusijos pilietybės atsisakymas

Dmitry Tymchuk
Vertė: Milda Petrokaite

Grupės “Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, “Rusijos pilietybės atsisakymo” procesas Kryme pavirto į Maskvai nelojalių Krymo gyventojų nustatymo ir jų persekiojimo procesą.
Pati “atsisakymo nuo pilietybės” procedūra tiems gyventojams, kurie nenori priimti Rusijos Federacijos pilietybės, labai apsunkinta – reikalingų dokumentų įforminimas ir stovėjimas eilėse prie Rusijos Federalinės migracijos tarnybos institucijų užtrunka iki savaitės.
Tuo pačiu metu piliečius, nusprendusius atsisakyti Rusijos pilietybės, namuose “lanko” vietinės taip vadinamosios “savigynos” atstovai, kurie reikalauja išsinešdinti iš Krymo. Išsakant tokius reikalavimus grasinama ir fiziniu susidorojimu. Panašius faktus mes užfiksavome ir Simferopolyje bei Sudake.
Visiškai akivaizdu, kad šios provokacijos rengiamos aktyviai dalyvaujant Rusijos federacijos Migracijos tarnybai, kuri perduoda “nelojalių” gyventojų adresus ir pavardes vietinėms banditų gaujoms.
Taip pat reikia paminėti ir tai, kad automatiškas Rusijos pilietybės suteikimas Krymo gyventojams, be jų pačių sutikimo, yra grubiausias tarptautinės teisės normų pažeidimas.

Apie teroristų ginklus

Dmitry Tymchuk
Vertė: Lightning Rod

Operatyviniais „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, identifikuoti ginklai, kuriais buvo apginkluoti į nelaisvę paimti ATO rajone veikiančių teroristinių grupių žvalgai.

Konkrečiai, pagal Kalašnikovo automato, konfiskuoto iš teroristų, numerį, ginklas anksčiau priklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno jūros pėstininkų bataliono Feodosijoje ginkluotės komplektui. Minėtą ginklą Rusijos kariškiai užgrobė šturmuodami mūsų batalioną.

Kalašnikov AK-47

Kalašnikov AK-47

Kalašnikov AK-47

Taigi, turime dar vieną akivaizdų patvirtinimą, jog Rusija tiekia ginklus Donbase veikiantiems prorusiškiems teroristams.

Foto: Keary O.

Gegužės 20 dienos naujienos

Broliai ir sesės, gegužės 20 d. apibendrinimai.

Blogosios naujienos:

1. Luhansko ir Donecko srityse separatistai užėmė 11 apygardų rinkimų komisijų, yra grėsmė, kad tas pats bus padaryta dar su aštuoniomis.

Pagal mūsų dabartinius įstatymus, rinkimai bus pripažinti galiojančiais net jeigu ir nevyks tam tikrose rinkiminėse apygardose Donbase. Betgi kodėl dėl kažkokių banditų iš piliečių atimama teisė išreikšti savo politinį pasirinkimą?

Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad Ukrainos jėgos struktūros maksimaliai užtikrins rinkimų komisijų darbą. Tam ir yra valstybė, kad užtikrintų piliečiams jų konstitucinių teisių realizavimą.

2. Regionų partija ir komunistai Aukščiausioje Radoje sužlugdė balsavimą dėl baudžiamosios atsakomybės už rinkėjų papirkimą įvedimo. Buvo siūloma tuos, kurie paperka rinkėjus, bausti laisvės atėmimo bausme iki 3 metų. Kaip ir reikėjo tikėtis, regionalai ir komunistai, paminėjus laisvės atėmimo bausmės galimybę už tokius fokusus, ėmė smarkiai nervintis. Na, nenori šie ponai iš praeities sąžiningos politikos. Ne jiems tai. Jų smegenys atsisako priimti sąžiningo gyvenimo idėją. Reikia kažką daryti šių smegenų klausimu.

3. Rusija neatsisako rengti mokymus “Aviadarts – 2014” Ukrainos Prezidento rinkimų dieną ir jos išvakarėse. Kijevas davė Maskvai 48 valandų terminą paaiškinimui dėl šių mokymų.

Suprantama, kad įtikinamo paaiškinimo mes neišgirsime. Nors šie mokymai (jų metu bus „atidirbtas“ kovinis raketinės, sprogstamosios ginkluotės ir pabūklų naudojimas antžeminių taikinių atžvilgiu, taip pat sąlyginio priešo oro gynybos sistemos įveikimas) – tai iš esmės Rusijos oro karinių pajėgų įsiveržimo į Ukrainą veiksmų scenarijus.

Taip pat mes, kaip iš anksčiau, nefiksuojame Rusijos karinių pajėgų atitraukimo iš pasienio zonos. Tiesa, dabar jie bent jau „nebesėdi ant pačios sienos“ – 10 km zonoje – tai šiek tiek stabilizuoja situaciją. Tačiau tai, ko gero, tik įtampos sumažėjimo iliuzija. Tikrajam situacijos stabilizavimui reikia, kad karinės pajėgos būtų sugrąžintos į savo pastovios dislokacijos vietas.

Gerosios naujienos:

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė “Taikos ir santarvės memorandumą”. Ten – kvietimas mažinti įtampą šalyje, visiškas Ženevos susitarimų palaikymas, žadėtos konstitucinės reformos.

Suprantama, jog šis dokumentas – tik deklaracija. Bet, manau, labai svarbus žingsnis į tikrą dialogą. Žinoma, ne su teroristais – su jais galima tik švino kalba. O su Rytų ir Pietų gyventojais – tai, kurie dėl kokių nors priežasčių netiki Kijevu, bet vis tiek nori gyventi vieningoje ir stabilioje Ukrainoje.

2. 100 tūkstančių pasaulio gyventojų palaikė peticiją JAV vyriausybei su prašymus pripažinti Rusiją terorizmo rėmėja.

Jeigu Vakarai šį statutą, patvirtinantį faktinę situaciją, pripažins, tai bus akivaizdi Ukrainos pergalė. Nors Rusija ir taip jau faktiškai atstumtoji, tačiau tarptautinio palaikymo Ukrainai augimas tikrai netrukdys.

3. Oligarchas R. Achmetovas pagaliau atmetė gėdingą melą ir parėmė vieningą Ukrainą. Donecko ir Luhansko srityse jo pkvietimu didžiausiose gamykloje įvyko įspėjamasis streikas prieš prievartą ir separatizmą.

Išvakarėse mes kaip tik sukritikavome Achmetovą už jo „memorandumą“ su teroristų organizacija „Donecko liaudies respublika“. Draugas taisosi. Mes džiaugiamės.

Tokiam Donbaso oligarcho elgesiui gali būti aibė priežasčių. Nepamirškime, kad didelė jo verslo dalis – Europoje, o ten gali nesuprasti jo „bendradarbiavimo“ su teroristine organizacija.

Kita vertus, kol Rinatas Leonidovičius blaškosi tarp „rusiško“ ir normalaus pasaulio, virš jo tėvonijos – Donbaso – pamažu slenka Kolomojskio šešėlis. Tokių varžybų Achmetovui nė už ką nereikia. Todėl jo dalyvavimas konkurse „geriausias vieningos Ukrainos draugas“ – paaiškinamas.

Tačiau neatmeskime ir tai, kad Achmetovas paskaičiavo, jog labiau verta remti teisėtą valdžią, nors ir grasinančią atimti dalį verslo, nei prorusiškų draugužių chaosą ir anarchiją. Juolab, kad šie jau rengiasi įvykdyti Achmetovo gamyklų „privatizaciją“.

Galiausiai, neatmetame ir dvigubo žaidimo galimybės. Bet ne tai svarbu. Jeigu šis taktinis Achmetovo ėjimas padės pagerinti situaciją regione – kodėl gi jo nepasveikinus? O motyvus ir slaptus norus vėliau išsiaiškinsime.

Ar gali Kremlius nepralošti?

Jurijus Fiodorovas – karo ir politikos ekspertas (Praha)
Vertė: Dobilas-Šamanas Jankauskas

Pasaulio žiniasklaida, politikai ir analitikai, ginčijasi, kiek veiksmingos galėtų būti sankcijos prieš Rusiją.

Klausimas lieka atviras: sankcijų veiksmingumas priklauso nuo jų įvedimo nuoseklumo. Bet kuriuo atveju tai priminimas rusiškajam establišmentui apie tai, kad jie asmeniškai atsakys už kurstymą ir talkinimą vykdant agresiją, nukreiptą prieš suverenią valstybę. Norėtųsi tikėtis, kad Kremliaus panoptikumo sąrašas, pakliuvęs į sankcijų galiojimo zoną, su laiku, taptų tarptautinio STO tribunolo Hagoje teisiamųjų sąrašu. Tačiau tai tik ateityje. O dabar JAV ir NATO privalo sustabdyti rusišką agresiją prieš Ukrainą, bei neutralizuoti rusišką grėsmę Europai.

Kremlius išprovokavo krizę Europos šalyje, gresiančią pilietiniu karu, galimu chaosu, humanitarinėmis ir technogeninėmis katastrofomis. Šios krizės pasekmės gali būti visa pakopa sunkesnės, nei dešimtojo dešimtmečio karų Balkanuose pasekmės. Toje didelėje erdvėje esančioje „tarp Rusijos ir ES“ sugriauta tarptautinė tvarka, grįsta teisiniu pagrindu. Rusiškos diversinės grupės bei samdinių būriai bando įžiebti pilietinį karą pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos rajonuose. Tad ir Moldovai bei Pabaltijui egzistuoja visiškai reali grėsmė, kad pas juos pasikartos „Ukrainos scenarijus“.

Nuo 1999 metų Rusija periodiškai vykdo strateginius karinius mokymus Pabaltijo regione. Mokymuose „Sąjunginis saugumas 2004“, „Sąjungos skydas 2006“, „Vakarai 2009“ ir „Vakarai 2013“ buvo repetuojami kariuomenės veiksmai esant taktinio branduolinio ginklo panaudojimui. Rusijos karinė vadovybė nė karto net nebandė neigti šios informacijos žiniasklaidoje. Tuo tarpu, kariniai mokymai visada parodo, kokiems karams ir kokiose vietovėse yra ruošiama kariuomenė. Kitais atvejais mokymai beprasmiai.

Maskva kategoriškai atsisako svarstyti taktinės branduolinės ginkluotės kontrolės Europoje klausimą. Tačiau taktinių raketų „Iskander“ šalia vakarinių sienų dislokavimas, ir permetimas Kryman strateginių bombonešių Tu-22M3, apie ką buvo pranešta iškart po pusiasalio aneksijos, išduoda Rusijos pasiruošimą branduoliniam konfliktui su NATO. Ir šios raketos, ir bombonešiai idealiai tinka branduoliniam karui Europoje.

С-300 ПМУ2 Фаворит

С-300 ПМУ2 Фаворит

Rusija stato ant taktinės branduolinės ginkluotės kortos ne veltui. Agresija prieš Latviją, Lietuvą ar Estiją pastatytų NATO prieš dilemą: eiti į karinį konfliktą su Rusija, kuris gali peraugti į branduolinį konfliktą, arba, kad to išvengtų, nevykdyti Varšuvos sutarties penktojo straipsnio įsipareigojimų. Pastaruoju atveju NATO būtų diskredituota visiškai. Ir kaip karinė, ir politinė jėga, o tvarka tarp tautų, susiklosčiusi po šaltojo karo, būtų sugriauta galutinai ir negrįžtamai, ko, atvirai tariant, ir siekia Rusijos valdžia.

Tokios grėsmės Vakarai ignoruot negali. Ir dabar formuojama ilgalaikė strategija ją neutralizuoti. Tai ilgalaikis procesas: būtina išgvildenti ir suderinti efektyvius poveikio Rusijai būdus. Būdus, kurie įmanomai mažiau pakenktų Vakarų šalims. Jau žinoma, kad tie poveikio būdai įtrauks ir draudimą įvežt Rusijon karinio arba pusiau-karinio tipo technologijų produkciją, progresyvų angliavandenių importo Europon mažinimą, rusiškų bankų ir įmonių kreditavimo minimizavimą arba visišką nutraukimą. Tačiau mažai kalbama apie būtent karybos reikalus. Galima tik spėlioti, kokius veiksmus NATO darys, kad užtikrintų Pabaltijo ir Rumunijos saugumą. Svarbiau kitkas: ar sugebės Rusija nepralošt gresiančios dvikovos su Vakarų pasauliu, tame tarpe ir naujųjų ginklavimosi varžybų, panašių į jau kartą TSRS pralaimėtą šaltąjį karą?

Artėjant link devintojo dešimtmečio pabaigos, suminis NATO šalių Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) viršijo analogišką Varšuvos šalių rodiklį, apytiksliai, keturis kartus. Bendrai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos išlaidos karybai buvo 2-2,5 kartų didesnis, nei šalių, Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) narių. TSRS, prieš pat jam išyrant, savo karo reikalams, skirdavo, skirtingais duomenimis, nuo 12 iki 15 procentų šalies BVP, nors yra ir drąsesnias sumas įvardijančių. Kitaip sakant, NATO ir VSO išlaidų karybai paritetas buvo palaikomas 2-2,5:1 santykiu NATO naudai. Tos išlaidos, sudariusios 12-15% nuo TSRS vidaus produkto tapo viena iš pagrindinių jos žlugimo priežasčių.

2013-ais bendrasis NATO šalių BVP sudarė apie 35 trilijonus JAV dolerių, o jų suminės išlaidos karybai viršijo trilijoną. Tai atitinka 2,9 procentus jų bendrojo BVP. Tuo tarpu Rusijos BVP 2013-ais, perskaičiavus pagal perkamumo galią, lygus apytiksliai 2,6 trilijonams dolerių. 2014-ais Rusijos išlaidos nacionalinei gynybai buvo įvertintos 2,49 trilijonais rublių arba apytiksliai 100 milijardais dolerių. Gaidaro instituto vertinimais, Rusijos ekonomikos tolerancija kariniams apmokestinimams galėtų viršyti 5% BVP. Kitaip sakant, Rusijos ekonominis potencialas šiai dienai 13,5 kartų mažesnis nei NATO, o šių išlaidų dalis jos bendrame vidaus produkte maždaug pusantro karto mažesnis nei NATO šalių.

Norėdama išlaikyti paritetą su NATO šaltojo karo laikų lygmenyje, karines išlaidas išlaikant santykio 2-2,5 su 1 ribose, šios išlaidos Rusijoje turėtų pasiekti 400-500 milijardų dolerių, taigi padidėti keturis-penkis kartus ir pasiekti 15-17 procentų nuo BVP. Tačiau netgi esant mažiausiam įmanomam karinių biudžetų santykiui, tarkim 5 su 1 NATO naudai, rusų karinis biudžetas turėtų padidėt bent dvigubai ir pasiekti nuo 8% iki 10% BVP.

Rusijos gynybos ministerijos ginkluotės departamento direktoriaus Anatolijaus Guliajevo nuomone, didžioji dalis šalies karinę techniką gaminančių įmonių naudoja pasenusias, 9-10-to dešimtmečio technologijas. Naujesnė nei dešimties metų įranga sudaro mažiau nei 20%, o bendras nusidėvėjimas viršija 70%. Gauti naujas technologijas, reikalingas rusų karinio gamybinio komplekso modernizacijai, galima tik techniškai išsivysčiusiose šalyse – JAV, kai kuriose ES šalyse ir Japonijoje. Tačiau karinių ir dvigubos paskirties technologijų tiekimo Rusijai embargas jau praktiškai įvestas.

Ir galiausiai, kritinę įtaką gebėjimui kurti šiuolaikinę ginkluotę turi moksliniai tyrimai ir inžinerinė veikla. Šių lygį apsprendžia jiems skiriamų lėšų kiekis. Šiuo rodikliu Rusija beviltiškai atsilieka nuo JAV ir ES. 2011-ais Rusija minėtiems tikslams išleido 35 milijardus dolerių, JAV – 430, ES – 320, o Japonija 146 milijardus.

Taigi, aneksuodamas Krymą ir imdamasis agresijos prieš Ukrainą, Kremlius įvarė savo šalį į spąstus. Tęsti dabartinę politiką ir nereaguoti į beprasidedančias ginklų varžybas neįmanoma. Kadangi Putino žodžiais jau niekas nebetiki, kad sustabdytų šias ginklų varžybas, jis turi veiksmais įrodyti kad buvo atsisakyta nuo agresyvių siekių. Tokiu įrodymu galėtų tapti Europai grasinančios taktinės branduolinės ginkluotės sunaikinimas. Tačiau tai yra nepriimtina Rusijos generolams bei karinės pramonės elitui, kuris kartu su specialiųjų tarnybų darbuotojais sudaro režimo jėgos ir politinę bazę. Įsitraukdama į naujas ginklavimosi varžybas, Rusija turės konsoliduoti turimus gamybinio gynybos komplekso ir ginkluotųjų pajėgų resursus, ir neišvengiamai pereiti prie sovietinio tipo mobilizacinės ekonomikos. Tačiau įveikti vis didėjantį atsilikimą nuo vakarų karinėje srityje Rusija vis vien nesugebės. Tuo tarpu mobilizacinės ekonomikos įvedimas reikš ir vartojimo šalies viduje sumažėjimą iki minimumo. To pasekoje, vidutinės klasės tarpe kilsiantį nepasitenkinimą, bus bandoma raminti represijomis. O apie tai, kas bus toliau, galima pasiskaityti Vladimiro Sorokino knygose.

Šaltinis: http://www.svoboda.org
Foto: Andrey Korchagin

Jekaterina Putina su savo „stebuklu“

Apie Rusijos valdžios atstovų atžalas užsieniuose

Šaltinis: http://biboroda.livejournal.com
Vertė: Milda Petrokaitė
2014 m. gegužės 14 d.

Rusijos valdžios atstovai uoliai „važiuoja“ ant Jungtinių Amerikos Valstijų ir apskritai Vakarų pasaulio greičiausiai tam, kad apsaugotų savo pačių atžalas nuo bendrapiliečių antplūdžio. Saviems vaikams viskas, kas geriausia, jie gi ne idiotai, kad jiems blogo linkėtų.

Taigi, draugai, einate teisingu keliu!

Kas galima jų pačių vaikams, neleidžiama kitiems. Ir jūs vis dar tikite šitais plepiais iš televizijos ekranų?

Katerina Putina ir Yonnas Joonas-Wonas

Pradžiai priminsiu, kad 2013 metais įvyko Katerinos Putinos (jaunesnioji V.Putino dukra – vert. past.) ir Yonno Joono-Wono (buvęs Pietų Korėjos karo atašė Rusijoje – vert. past.) vestuvės.

Ir šiek tiek informacijos apie kitas valdžios atstovų atžalas:

Ministro pirmininko D.Medvedevo šeima

D.Medvedevas yra vedęs Svetlaną Linnik, kuri yra E.Vasiljevos, figūruojančios „Oboronservis“ byloje (2012 m. spalio 25 dieną pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamo sukčiavimo valstybinėje įmonėje „Oboronservis“, pavaldžioje Gynybos ministerijai, dėl kurio šalies iždas patyrė daugiau nei 3 mlrd. rublių (apie 255,8 mln. litų) žalą), pusseserė.

Pati E.Vasiljeva – Sankt-Peterburgo nusikalstamo pasaulio autoriteto Vasiljevo dukra. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas 2012 m. sausio mėn. apdovanojo ją Garbės ordinu.

Medvedevas turi sūnų – Ilją Medvedevą. Šiuo metu jis mokosi Rusijoje, tačiau viename iš viešų interviu yra sakęs, kad studijas tęs Masačiusetso universitete JAV.

Užsienio reikalų ministro S.Lavrovo šeima

Vienintelė užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukra gyvena ir mokosi JAV.

Dabar ji kaip tik baigia studijas Kolumbijos universitete Niujorke ir planuoja likti nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.

Valstybės Dūmos vicepirmininko S.Železniako šeima

Trys vicepirmininko S.Železniako dukros mokosi užsienyje.

Jekaterina – elitinėje Šveicarijos mokykloje (mokestis už mokslą – 2,4 mln rublių per metus, nuo 6 iki 12 klasės), Anastasija – Londone, universitete (mokestis už mokslą – apie 630 tūkst. per metus).

Jauniausioji – Liza, šiuo metu taip pat gyvena Londone.

Įdomu tai, kad „jūreivis-patriotas“ Železniakas deklaravo 3,5 mln. rublių metines pajamas, o už savo vaikų mokslus Vakarų universitetuose moka 11 mln. per metus…

Valstybės Dūmos vicepirmininko A.Žukovo šeima

Sūnus Piotras Žukovas mokėsi Londone ir netgi sugebėjo į kalėjimą ten papulti. Žukovas jaunesnysis sudalyvavo neblaivių asmenų muštynėse ir „užsidirbo“ 14 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės Dūmos vicepirmininko S.Andenko šeima

Dukra gyvena ir mokosi Vokietijoje.

Vicepremjero D.Kozako šeima

Vyresnysis vicepremjero D.Kozako sūnus Aleksejus jau mažiausiai šešis metus gyvena užsienyje ir užsiima statybų verslu. Yra kelių užsienio valstybių įmonių – „Red“, „Makbrait“ ir „Juna“ bendrasavininkas. Taip pat dirba ir valstybinėje bankinėje – finansinėje grupėje VTB.

Jaunesnysis Aleksejaus Kozako brolis Aleksandras dirba „Credit Suisse“.

Šiais metais Vokietija ir JAV apkaltino šį Šveicarijos banką, kad jis ypatingai svarbiems klientams padeda išvengti mokesčių. Vyksta tyrimas.

Valstybės Dūmos deputato, „Vieningosios Rusijos“ frakcijos nario A.Remezkovo šeima

Vyresnysis Remezkovo sūnus Stepanas, neseniai pabaigė mokslus kariniame Valley Forge koledže Pensilvanijoje (mokestis už mokslą – apie 1,3 mln. rublių per metus). Deputato sūnus studijavo pagal programą, skirtą JAV kariuomenės karininkų rengimui (!!!).

Vėliau Stiopa įstojo mokytis į privatų Hofstra universitetą Hempstede, Niujorko valstijoje.

Vidurinysis deputato sūnus, Nikolajus, nuo 2008 metų mokosi Didžiojoje Britanijoje privačiame Malverno koledže.

O jauniausioji dukra gyvena Vienoje, kur užsiima gimnastika. Maša Remezkova atstovavo Austrijos rinktinei vaikų varžybose Liublijanoje.

Deputato V.Fetisovo šeima

Dukra išaugo ir išsilavinimą įgijo JAV. Rašyti ir skaityti rusiškai Nastia taip ir neišmoko.

„Rusijos geležinkelių“ vadovo V.Jakunino šeima

Pagrindinio Rusijos patrioto, “Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino vaikai ir anūkai gyvenimą kuria užsienyje – Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje.

Sūnus A.Jakuninas mokėsi ir ilgus metus gyveno Londone, šiuo metu dirba Rusijoje kaip britų įmonės investuotojas. Nuo 2009 metų Jakuninas jaunesnysis vadovauja Didžiojoje Britanijoje įregistruotai investicinės kompanijai „Venture Investment & Yield Management (VIYM)“, kuri užsiima įvairiais plėtros projektais Sankt-Peterburge. Taip pat yra jos bendraturtis. Andrejus Jakuninas yra ir viešbučio Maskvoje „Marriott Courtyard“, esančio netoli Paveletsko stoties (viena iš pagrindinių Maskvos stočių), savininkas. Nuolatinė gyvenamoji vieta – nuosavas namas Londone, įsigytas 2007 metais už 4,5 mln. svarų (225 mln. rublių) ir užregistruotas ofšoro Panamoje vardu.

Kitas Jakunino sūnus Viktoras gyvena Šveicarijoje, kur valdo „elitinį“ nekilnojamąjį turtą.

„Rusijos geležinkelių“ vadovo anūkai mokosi šių šalių prestižinėse mokslo įstaigose.

Valstybės Dūmos deputatės, „Vieningos Rusijos“ frakcijos narės S.Nesterovos šeima

Dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje.

P.Astachovo šeima

Vyresnysis įgaliotinio vaiko teisių klausimais Pavelo Astachovo sūnus Antonas mokėsi Oksforde ir Niujorko ekonomikos mokykloje.

Jaunesnioji atžala apskritai gimė Kanuose, nuomojamoje viloje.

Valstybės Dūmos deputatės, frakcijos „Teisingoji Rusija“ narės E. Muzilinos šeima

Atkakli kovotoja už tradicines krikščioniškąsias vertybes turi sūnų Nikolajų.

Nikolajus mokėsi Oksforde, gavo diplomą ir persikėlė nuolatiniam gyvenimui į Belgiją, kur leidžiamos vienos lyties asmenų santuokos. Šiuo metu dirba Belgijoje, stambioje tarptautinėje juridinėje kompanijoj „Mayer Brown“. Nesuprantama, kaip Jelena Muzilina, Valstybės Dūmos komiteto šeimos, moterų ir vaikų teisių klausimams pirmininkė, paliko savo sūnų gyventi tokioje gėjų keliamų grėsmių pilnoje aplinkoje?!

Deputato – komunisto A.Voroncovo šeima

Komunisto Voroncovo dukra Ana gyvena Italijoje. Anksčiau gyveno Vokietijoje, ten ir mokėsi. Dabar studijuoja Milano universitete. Pats Voroncovas apsiputojęs keikia Vakarus, ir tuo pačiu metu moka šimtus tūkstančių už dukters mokslus Milane.

„Vieningos Rusijos“ narės J.Rachovos šeima

„Vieningosios Rusijos“ atstovės Jelenos Rachovos, išgarsėjusios tuo, kad leningradiečius, kurie kentėjo blokadą mažiau nei 120 dienų, išvadino „nedoblokadnikais“ (ji taip pat teigė, kad tokie žmonės, vadinamieji „nedoblokadnikai“ neįgyja teisės gauti išgyvenusiems blokadą priklausančias įvairias kompensacijas ir lengvatas), dukra gyvena JAV.

Polina Rachova, pabaigusi studijas Sankt-Peterburgo valstybiniame universitete, išvažiavo gyventi į Niujorką.

B. Gryzlovo, Saugumo tarybos nario, šeima

Buvusio Valstybės Dūmos pirmininko, vieno iš partijos „Vieningoji Rusija“ įkūrėjo, kuris šiuo metu yra Saugumo tarybos narys, dukra Jevgenija gyvena Taline. Neseniai ji netgi gavo Estijos pilietybę.

A.Fursenko šeima

Buvęs švietimo ministras Andrejus Fursenko, kuris prastūmė „vieningo valstybinio egzamino“ sistemą, ilgą laiką slėpė, kad jo vaikai mokslus baigė užsienyje. Šiuo metu jo sūnus Aleksandras nuolat gyvena JAV.

Fondo „Politika“ prezidento V. Nikonovo (Molotovo anūko) šeima

Sūnus Aleksejus – JAV pilietis. Ir iš kur gi mes apie jį sužinojome? Teisingai, kampanijoje, nukreiptoje prie JAV patvirtintą Magnitskio aktą, jis pasisakinėjo gindamas Rusijos priimtą įstatymą, draudžiantį JAV piliečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos.

Žodžiu, visi reiškia nuoširdų rūpestį dėl Rusijos, vargšeliai…

Originalas publikuotas : ketiiiiiiii – Екатерина Путина со своим чудом

P.S. O štai ir pats Kiseliovas Amsterdame su vaikais, „pramogaujantis“ toje gėjų Europoje.

Toks iš tiesų yra gyvenimas, tokia realybė, o Jūs galite ir toliau jais tikėti….

Temos papildymas (Ukraina)

Regionų partijos atstovo Carevo šeima siekia gauti ilgalaikes Šengeno vizas

Deputato, buvusio kandidato į Ukrainos prezidentus Olego Carevo žmona Larisa stengiasi gauti ilgalaikę Šengeno vizą įvairių valstybių – Šengeno narių – konsulinėse įstaigose.

Kaip praneša cenzor.net, su nuoroda į Newsportal, šia informaciją pateikė šaltinis iš artimos Carevų šeimos aplinkos.

Žinoma tai, kad Larisa Careva kreipėsi į Slovakijos konsulatą Kijeve prašydama suteikti jai ilgalaikę Šengeno vizą.

Anksčiau, 2013 metais, dvejų metų trukmės Šengeno vizas jau gavo pats Olegas Carevas, keturi jo vaikai ir motina Nina Vasiljevna Careva. Jos buvo išduotos Slovakijos konsulate.

Kaip žinia, Olego Carevo, eurointegracijos priešininko ir gerų santykių su Rusija šalininko, vaikai mokosi Europoje. 18-metis Maksimas ir 14-metė Olga Carevai mokosi Didžiosios Britanijos mokymo įstaigose.

Pats Olegas Carevas yra išsakęs neigiamus protestuotojų Euromaidane veiksmų vertinimus ir politinės krizės 2014 metų vasarį paaštrėjimo laikotarpiu kvietė protestuotojus išvaikyti jėga.

2014 m. gegužės 6 d. Olegas Carevas pasisakė apie gegužės 11 d. referendumų dėl Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybės būtinybę, o taip pat apie planus dėl Novorusijos federacijos sukūrimo Ukrainos pietryčių teritorijose.

Kaip jau pranešta anksčiau, 2014 m. gegužės 12 d. ES taryba nusprendė įvesti sankcijas Olegui Carevui ir dar 12 Ukrainos ir Rusijos piliečių.

Šaltinis: http://censor.net.ua