Category: Dmitry Tymchuk

Apie Janukovyčiaus kreipimąsi

Kam dirba Viktoras Janukovyčius ir ko jis siekia - abejonių niekam nekyla.

Kam dirba Viktoras Janukovyčius ir ko jis siekia – abejonių niekam nekyla.

Dmitry Tymchuk
03 28, 16:38

Apie Janukovyčiaus „kreipimąsi“.

Akivaizdu – per Ukrainos istoriją dar nei vienas „politinis lavonas“ taip aktyviai nedergė savo valstybės ir jos tautos, kaip Janukovyčius. Visi mes suprantame, kas šią iškamšą tampo už virvučių. Bet dabar jau gerokai erzina vien jo pavardė.

Kitaip tariant, nėra abejonių, kad netgi jei pastarasis likimo valia taptų biologiniu lavonu, VFJ dar ilgai siųstų „message‘us“ iš ano pasaulio, kviesdamas ukrainiečius kovoti „prieš neteisėtą valdžią“. Rusijos agitpropas užtikrintų kokybišką ryšį su anapusybe.

Tačiau arčiau kūno. Iki šiandien mes matėme, kad Rusija rengia „teisinį pagrindą“ savo įsiveržimui keliomis kryptimis.

Pirmoji – tai išvadinimas Janukovyčiaus „teisėtu prezidentu“. Tai – pasiteisinimas dėl bet kokio masto įsiveržimo į Ukrainą. Akivaizdus tikslas – „teisėtos valdžios sugražinimas“ Ukrainoje.

Antroji kryptis – Rytų-Pietų situacijos destabilizacija pasitelkiant separatistus. Aiškus tikslas – vietines valdžios institucijas užgrobusių separatistų „lūpomis“ prašyti „pagalbos“ iš Rusijos „tėvynainių gynimui“.

Toliau scenarijus aiškus: tuoj pat atsiranda Rusijos kariuomenė, kuri tiesiog negali neatsiliepti į prašymą, ir, dėl visiško atsitiktinumo, yra susibėgusi pačiame pasienyje. Toliau – referendumai automatų taikikliuose, ir – sudie, Pietryčiai.

Bet Putinas praranda iniciatyvą. Separatistų siautėjimas aiškiai mažėja, jų lyderiai vis dažniau vietoj miestų tarybų tribūnų įsitaiso ant patogios taburetės priešais įdėmų Ukrainos saugumo tarnybos tardytoją.

Ir Putinas daro ėjimą žirgu – jis suvienija Janukovyčių su „separatistų korta“. Po šiandienos „kreipimosi“ VFJ tampa vos ne Ukrainos separatistų ir kontrrevoliucijos lyderiu.

Čia yra du momentai: blogas ir iš dalies geras.

Iš dalies geras tas, kad tokioje situacijoje tampa aišku: Putinas nesiekia visos Ukrainos. Jo šiandienos tikslas – Pietryčiai, kurių sienos šiandien riboja Ukrainos separatistus. Atrodo, tuo jis ruošiasi apsiriboti.

Tai nėra labai malonu, bet Kreščatike „žalių žmogeliukų“ kol kas nelaukiame.

Blogybė tai, kad Putinas visgi neatsisako nuo įsiveržimo planų. Ir kuo daugiau apie tokių planų nebuvimą vapa Rusijos užsienio reikalų ministerija, tuo įsitikinimas jų egzistavimu didėja.

Todėl atsipalaiduoti dar tikrai anksti.

Kovo 27 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 27 dienos apžvalga.

Iš blogų žinių:

1. Ukrainos Prezidento Administracija nemato Rusijos grėsmės, nors užmušk.
Prezidento Administracijos viršininko pareigas einantis Sergejus Pašinskis šiandien prapliupo kažkokia painia prakalba, iš kurios aišku, jog pranešimai apie galimą Ukrainos teritorijos puolimą artimiausiu metu – Kremliaus “informacinė ataka”.
Anot p. Pašinskio, visi, kas kalba apie galimą įsiveržimą – Maskvos “įtakos agentai”. Ir aš su savo bendražygiais ir Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, ir Gynybos ministerija, ir net amerikiečių žvalgyba. Ar man taip tik atrodo, ar šis reikalas kvepia kažkieno šizofrenija.
Nors neaišku, kam Maskvai reikia skleisti tokius gandus: juk ji kaip tik iš paskutiniųjų neigia visą pasiruošimą agresijai. Visai kaip p. Pašinskis.
Jei Prezidento administracija nori užkirsti kelią panikai, tuomet reikėtų suprasti, kad būtent jų užmušanti, jau daugelį dienų nuo pat įsiveržimo į Krymą trunkanti tyla labiausiai demoralizavo visuomenę. O taip pat ir Ukrainos armiją ir laivyną.
Dabar armija ir tauta pasiruošę atremti išpuolį – bent jau moraliai. Tad pateikite jiems teisingą vaizdą, pasakykite tiesą, mobilizuokite visuomenę pasipriešinimui. Kam meluoti ir dainuoti dainas iš serijos “viskas puiku, nuostabioji markize”? Visiškai nesuvokiu. Žinau tik, kad tai ne valstybės naudai.

2. JTO Generalinė Asamblėja balsavo už rezoliuciją dėl Ukrainos. Bendrai paėmus – neabejotinas pozityvas (apie tai toliau), bet esama ir pavojaus.
Tai, kad prieš Rusijos veiksmus ir Krymo „referendumą“ smerkiančią rezoliuciją balsavo 11 valstybių (gerai žinoma miela Putino kompanija – Šiaurės Korėja, Zimbabvė, Sirija, Baltarusija ir kitos) – tik pusė bėdos. Blogiau tai, kad 58 valstybės, t.y. geras trečdalis pasaulio bendruomenės, kukliai susilaikė.
Kas įdomiausia, pirmose „tylenių“ gretose atsidūrė Kinija. Ji lyg ir neprieštarautų panašiems „referendumams už nepriklausomybę“. Tampa nebeaišku, kodėl patys kinai pasiruošę paskandinti Tibetą kraujyje, kad tik neleistų šiai šaliai surengti panašaus referendumo?
Kita vertus, 2008 metais Rusijai užpuolus Gruziją, „tylenių“ JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo gerokai daugiau – 78. O ir Rusijos draugų buvo net 19. Regis, pasaulis pamažu mokosi iš savo klaidų. Kad tik jie visi praregėtų ne per vėlai.

Iš gerų naujienų:
1. Vis ta pati Jungtinių tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija. Mus visiškai palaikė 100 valstybių. Visas civilizuotas pasaulis – už teritorinį Ukrainos vientisumą. „Referendumai“ prieš šautuvo vamzdį ir svetimų teritorijų aneksija reikalinga tik Putinui ir saujelei kitų, visam likusiam pasauliui seniai įtartinų personažų.
Dabar belieka suprasti, ką mums su ta rezoliucija daryti – ji yra tik konsultacinio pobūdžio. Tačiau Ukrainos Užsienio reikalų ministerija jau paskelbė, kad remiantis šiuo dokumentu bus galima atlikti kitus, daug konkretesnius žingsnius, kurie neprieštaraus tarptautiniams mechanizmams. Kokie bus šie žingsniai – greitai pamatysime.
Bet kokiu atveju – pagarba mūsų diplomatams. Jie šaunuoliai.

2. Charkovo meras Genadijus Kernesas paskelbė, kad mieste nebus rengiama jokių vietinių referendumų (bent jau kol parlamentas nepriims atitinkamo įstatymo). Anksčiau panašų pareiškimą paskelbė Donecko apygardos gubernatorius Sergejus Taruta.
Neidealizuosiu dabartinės Pietryčių Ukrainos vietinės valdžios. Ten yra tokių vaikinų, kuriuos vien pamačius – vimdo.
Galų gale, nepriklausomos valstybės piliečiai turi teisę išsirinkti patinkančius lyderius. Gal kam ir nesimpatiškas, tačiau sąžiningai išrinktas valdininkas tikrai daug geresnis, nei iš Maskvos atsiųstas partinis funkcionierius.

3. Ukrainos desantininkai perėmė Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausiusios navigacinės stoties „Mars-75“ Heničeske (Chersono sritis) kontrolę.
Tiesa, Rusijos kareiviai čia nesirodė jau du mėnesius. Bet sprendimas vis tiek teisingas. Reikia kontroliuoti visus objektus, kur lankosi ar gali pasirodyti rusų kareiviai. Ir ginti šituos nelabuosius atgal, į Krymo teritoriją.
O visa tai tam, kad vėliau galėtume juos iššluoti ir iš Krymo iki pat Kaukazo. Duos Dievas, taip ir bus.

Kovo 26 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 26 dienos įvykių apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Rusų kariuomenės grupuotė prie mūsų sienų ėmė augti, nes į RF Briansko sritį yra permesti nauji padaliniai ir dalys. Anksčiau mes matėme kariuomenės susitelkimą tik Rostovo srities teritorijoje, šiauriau jų buvo gerokai mažiau.

Tai reiškia, kad Putinas rengia įsiveržimą iškart visu mūsų „rytiniu frontu“- nuo Černigovo iki Donecko.

Įdomu tai, kad kovo 23 dieną tarptautiniai stebėtojai skraidė inspektuodami RF pasienio teritorijas. Tuo laiku Maskva kiek atitraukė kariuomenę nuo sienos Rostovo srityje, o Briansko srityje jos ir šiaip nebuvo daug. Vos tik inspektoriai išskrido- daliniai, kaip tarakonai, vėl priropojo prie sienos. Apskritai, reikia būti visišku idiotu, kad imtum tikėti Kremliumi.

Vienintelis dalykas, kas suteikia vilties- tai faktas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiai dienai spėjo persigrupuoti, mūsų pasieniečiai ėmė griežtai kontroliuoti sieną, specialiosios tarnybos aktyviai neutralizuoja „penktąją koloną“ mūsų rytinėse srityse. Visa tai kelia rimtą grėsmę Kremliaus planams.

2. Ukraina faktiškai liko be karinių jūros pajėgų. Mes šiandien pateikėme pilną išklotinę: 10 laivų liko su Ukrainos vėliava, 51- užgrobtas okupantų.

Dabar Ukrainos Gynybos ministerija derasi, kad nors kažką iš agresoriaus pavogto susigrąžinti. Bet mes jau žinom: jei Putinas pasakė „neėmiau“- reiškia jau nebegrąžins. Tačiau pabandyti verta nors dėl padorumo.

Iš gerų žinių:

1. Rusams agresijos prieš Ukrainą kaina auga. Kapitalo nutekėjimas iš RF nuo metų pradžios pasiekė 70 milijardų dolerių. Šiandien Pasaulio bankas pateikė prognozę: jei dėl Putino valios situacija blogės, Rusijos BVP šiemet sumažės 1,8 %. Po praėjusių metų 1,3 % prieaugio – skirtumas juntamas.

Šiandien ES Tarybos prezidentas Van Rompėjus, JAV prezidentas Obama ir Europos Komisijos prezidentas Baroza iškilmingai pažadėjo: jei Putinas ir toliau kvailios, ES ir JAV pasirengusios imtis pačių griežčiausių sankcijų.

Savaime aišku, kad šitam, netekusiam adekvatumo, nors kuolą ant galvos tašyk. Bet jei jau pasireiškė juntami nuostoliai – jau gerai. Pamatysim, kas Kremliuje nugalės – agresyvumas ar godumas.

2. Rašant šias eilutes paaiškėjo: šešis mūsų karininkus, Kryme pagrobtus teroristų, pasivadinusių “rusų kariškiais”, vis tik išlaisvino. Dabar jie vyksta per Čongarą į Geničeską. Po to – į Kijevą.

Galiu tik su palengvėjimu atsidusti. Mūsų didvyriai laisvėje – ir tai pozityvas.

Apskritai, aš nesu piktas. Bet iš visos širdies noriu palinkėti mūsų rusų draugams tos niekšybės ir bjaurasties, kurios okeane jie visą tą laiką Kryme skandino mūsų karius. Lai paspringsta šia bjaurastim .

3. Ukrainos Ginkluotosios pajėgos Charkovo srityje praves mokymus “Pavasario liūtis”.

Kiekvienam aišku, kokią didžiulę karinę – politinę reikšmę gali turėti šiandien mokymai Ukrainos rytuose. Mūsų armija po truputi, girgždėdama, su sprogstančiais tankais ir krentančiais lėktuvais, bet bunda iš 20– ies metų letargo. Ji pirmą kartą per visus Ukrainos nepriklausomybės metus ima suvokti, kodėl ji iš vis egzistuoja. Beje, kaip ir visa šalis.

Belieka tikėtis, kad šis praregėjimas nebus pavėluotas. Beje, bet kokiu atveju, tai – labai didelė pamoka visiems mums daugeliui dešimtmečių į priekį.

Kovo 25 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 25 dienos įvykių apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Iš esmės, o tai labai liūdna, ukrainiečių pasipriešinimas Kryme liko minimalus. Trečiu bandymu okupantai įvykdė užduotį, kurios įgyvendinti nesugebėjo nei iki kovo 16-os, nei 21-os – kaip buvo planuota. Kovo 25-oji mūsų pajėgoms Kryme tapo kritine diena.

Tačiau mes nepasiduodame. Mūsų kariuomenė palieka okupuotą zoną, tačiau Krymo mes neatsižadame. Jei šeimoje suserga vaikas, jį izoliuoja, kad šis neplatintų užkrato, tačiau jo neatsisako. Su Dievo ir mūsų pagalba vaikas vardu Krymas išgis. Kad sugrįžtų į šeimą.

2. Ukrainos karinis laivynas sunaikintas. Kita vertus, tai galima vertinti, kaip apsivalymą, nes jame liko tik tikri patriotai – kariai ir karininkai iš didžiosios raidės, Priesaikai ištikimi iki galo.

Šie vaikinai taps naujo laivyno šerdimi. Aš manau, kad mes dabar turėtume kelti klausimą dėl pagalbos iš Vakarų dėl karinės jūrų technikos tiekimo, net jei ji būtų naudota (naujos įpirkti mes akivaizdžiai nesugebėsim). Už simbolinį mokestį mūsų partneriai galėtų padėti atkurti mūsų karinį laivyną.

Tikėsimės, kad Gynybos ministerijos vadovybė skirs šiai temai dėmesį – turint minty, kad Vakarai patys teiraujasi, kaip jie galėtų padėti karinės technikos klausimu.

Pakalbėsiu apie „Dešiniojo sektoriaus“ nario Sašos Belyj nužudymą. Milicija tvirtina, kad jis buvo organizuotos nusikaltėlių grupės narys ir buvo paieškomas – atseit, jis buvo mirtinai sužeistas sulaikymo metu, nes pradėjo šaudyti į milicininkus. Vietiniai „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistai pareiškė, kad milicija meluoja ir net pagrasino atkeršyti vidaus reikalų ministerijos vadui Arsenui Avakovui.

Esu įsitikinęs: teisi milicija, ar neteisi – aiškintis reikia teisėtais būdais. Pasitikėti Avakovu ar ne – taip pat.

Jei mes visi įsitrauksim į prasidėjusius žaidimus, tai Maidano laimėjimai bus nebeverti sudilusio skatiko. Mes patys save įsistumsim į pilietinį karą, neišlipsim iš kraujo, o ir pasaulyje nebeliks jokio pasitikėjimo mumis. Šito ir reikia Rusijai, kad mus galutinai pribaigtų.

Iš geresnių naujienų:

1. 25-osios Dniepropetrovsko oro desantinės brigados desantininkų kuopa iš Krymo teritorijos išvyko su ginklais. Okupantai buvo perspėti, kad desantininkai pasiryžę kautis ligi paskutinio žmogaus. Ir nežaidė „ukrainietiškos ruletės“- „rusiškos“ varianto su ukrainiečių desantininku.

2. Kijevo administracinis teismas pristabdė keturių Rusijos televizijos kanalų veiklą Ukrainoje- tai rusų Pirmasis kanalas, RTR, NTV ir Rossija 24. Šiuos rusiškos propagandos melagių ruporus reikėjo užkimšti dar pirmomis įsiveržimo dienomis. Jei jiems vėl bus leista krenkšti nuodais ir laistyti purvu Ukrainą ukrainietiškoje informacinėje erdvėje- asmeniškai aš šito nesuprasiu. Tikiuosi, ir jūs.

Beje, prieš keletą dienų į mane kreipėsi NTV žurnalistai dėl interviu. Pirmiausia pagalvojau, kad man pasigirdo. Žinoma, atsisakiau- aš nesu kontrapropagandistas, galintis galynėtis su Kremliaus „gebelsais“. Aš manau esąs kareivis. O kareiviai su priešu nediskutuoja.

3. Laisvės diena Baltarusijoje ( Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo metinės) šiandien vyko su šūkiais „ Šlovė Ukrainai! Putinui- gėda!“, „Rusija- tai karas“, „ Mirtis Kremliaus okupantams“, „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Minske eisenoje dalyvavo apie 5 tūkstančiai žmonių.

Penki tūkstančiai žmonių- tai neprotingai mažai demokratinėje šalyje. Tačiau tai beprotiškai daug autoritarinėje valstybėje. Ačiū jums, broliai baltarusiai! Jūsų palaikymo žodžiai reiškia daug. Jeigu jūs galite kovoti už laisvę esant Lukašenkos režimui, tai mes paprasčiausiai privalome kovoti už ją nugalėjusio Maidano šalyje.

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Dmitry Tymchuk

2014 m. kovo 25 d., 09:38 ·

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“ analizė

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Taigi, rusų specialios Krymo aneksijos operacijos pirma dalis baigėsi. Visos pasakos apie tai, kad sprendimas ginti „tėvynainius“ Putinui kilo spontaniškai, sukelia tik ironišką pašaipą. 2008 metais, kaip žinia, Gruzija taip pat „užklupo Rusiją netikėtai“, kaip ir:
– rusų kariniai daliniai, tik dėl visiško atsitiktinumo likę prie Gruzijos sienų po „Kaukazas 2008“ mokymų;
– Juodosios jūros laivyno laivai, iš anksto išplaukę iš Sevastopolio link Gruzijos krantų;
– Generalinio štabo Vyriausioji operatyvinė valdyba ir Vyriausioji Organizacinė- mobilizacinė valdyba, kurios aktyviai bandė sukurti beprasmio persikėlimo į naują vietą regimybę;
– „daugelis karininkų, kurie tik iš rytinių žinių laidų sužinojo apie tai, kad Gruzija pradėjo karinę operaciją prieš Pietų Osetiją“.
Tokias pasakas mums 2008 metais pasakojo Maskolijos žmonės, kuriems NIEKADA ESANT BЕТ КOKIOMS APLINKYBĖMS TIKĖTI NEGALIMA.
Taip ir 2014 metais rusų daliniai visiškai pateisinamai buvo permesti į Soči ( iš kur Krymas ranka pasiekiamas) Olimpinių žaidynių saugumui užtikrinti . O po to prasidėjo rusakalbių gyventojų Kryme saugumo užtikrinimas. Po to Ukrainos karinių dalinių saugumo užtikrinimas. Pastarosios keletas dienų baigėsi „aistringu“ kelių karinių dalinių vadų saugumo užtikrinimu.

Jėgų išdėstymas

Krymas
Dabar Krymo teritorijoje yra virš 30 tūkst. rusų okupantų (virš 22 tūkst. kariškių plius kazokai), plius Juodosios jūros laivyno ir per paskutį mėnesį iš kontinentinės Rusijos permesta ginkluotė ir karinė technika.
Be to, okupantų pusėje – Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos, o nuo neseniai ir dalis kariškių iš Ukrainos karinių jūrų pajėgų.
Perbėgėliai ( pirmoje eilėje Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos atstovai), turintys ukrainietiškus pasus, gali būti panaudoti „savo meilės Rusijai išpirkimui“ krauju – t. y., gali būti panaudoti provokacijų pietrytinėse srityse organizavimui ir vykdymui.„Informacinio pasipriešinimo“ grupė yra skelbusi informaciją ( ją jau patvirtino Ukrainos jėgos struktūros), kad tokie „kazokėliai“ jau permetami nedidelėmis grupėmis kartu su profesionaliais diversantais užnugarį, panašiai, kaip tai praktikavo vokiečių nacistai.
Be to, Krymo pasų staluose yra pakankamai tuščių ukrainietiškų dokumentų, kurie gali būti išrašyti rusų specnazo kariškiams, permetamiems į žemyninę Ukrainos teritoriją, t.t., per jūrą.

Rytinės sienos
Prie Ukrainos rytinių sienų sutelkta apie 70 tūkst. potencialių okupantų, o taip pat,kaip skelbėme vakar:
šarvuota technika (tankai ir BTR) – apie 700 vnt.;
atakos malūnsparnių ir karinių lėktuvų – apie 240 vnt.;
įvairių kalibrų artilerinių sistemų- apie 150 vnt.
reaktyvinių salvinės ugnies sistemų – iki 100 vnt.

Padniestrės Moldavijos Respublika
Padniestrės teritorijoje Rusija toliau didina karių grupuotę savo kariškių ( pastaruoju metu permesta iki 700 specialiosios paskirties kariškių) ir PMR gyventojų sąskaita.
Be to, čia dislokuota rusų kariuomenės Padniestrėje operatyvinė grupė.
Šiuo metu nepripažintos respublikos teritorijoje vyksta vietinės valdžios organizuoti kariniai mokymai.

Baltarusija
Putinas tęsia spaudimą Lukašenkai, versdamas jį dalyvauti karinėje agresijoje prieš Ukrainą. Batka kol kas visaip spyriojasi, tačiau karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos pratybos jau vyksta.

Išvada
Hitleris žadėjo, kad nepuls Prancūzijos ir SSSR. Putinas žadėjo, kad nepuls Ukrainos. Rusų generolai ir admirolai žadėjo karinių dalinių Kryme vadams, kad viskas spręsis taikiu būdu.
Rezultate mes turime rusų FSB užgrobtus įkaitais Ukrainos jūrų pajėgų vado pavaduotoją kranto gynybai – kranto gynybos dalinių valdybos viršininką generolą-majorą I. Vorončenką, Belbeko garnizono vadą pulkininką J. Mamčiurą ir karinio dalinio A4398 vadą antro rango kapitoną V. Demjanenką.
Ukrainos aukščiausioji vadovybė toliau snarglėjasi. Tikriausiai draugas Teniuchas net nesusiprotėjo susisiekti su kuo nors iš NATO šalių karinių vadovų, kad jie paspaustų Rusiją ir padėtų ištraukti iš FSB letenų dalinių vadus.
Tikėsimės, kad Ukrainos diplomatai JTO Generalinėje asamblėjoje kovo 27 dieną iškels klausimą apie rusų neonacistų grobiamus ir kankinamus Ukrainos karinių pajėgų kariškius.

Žiniai:
Ukrainos kariškių vertimo susigyventi su Rusija metu į mūsiškių klausimus apie tai, kur yra pagrobti dalinių vadai, „žali žmogeliukai“ seka pasakas, kad juos pagrobė Ukrainos karinės prokuratūros (!) atstovai ir, kaip Tėvynės išdavikus, išsiuntė į Kijevą.
Kremliuje įsitikinę: esant tokioms palankioms aplinkybėms klientą reiki imti dar „šiltą“ ( ypač įvertinant Kijevo realių priemonių grėsmės neutralizavimui ypatinga neefektyvumą). Kaip minimumą pusę (pagal Dnieprą), kartus su Padniestre ir Gagauzija. Būtent tokį veiksmų planą ir numato RF karinių pajėgų generalinio štabo planas „Omega“. Likusi Ukrainos dalis, likusi be priėjimo prie jūros ir pramonės pajėgumų pati atšliauš ant kelių į kibų vyresniojo brolio glėbį.
O Europa? Sprendžiant pagal paskutinius įžūlius rusų diplomatų pareiškimus, juos mažiausiai jaudina Europos, sėdinčios ant rusų naftos-dujų „adatos“ ir išgyvenančios ne per geriausius laikus, nuomonė. Nors tai gali taip pat būti žaidimas nervais.
Paskutinis Timošenkos pokalbio su Šufričium „apie kacapus, kuriuos reikia murdyti išvietėje“ nutekinimas gali liudyti apie perėjimą į konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos politinę fazę.

Tikslai
Iš tokių rusų dokumentų kaip RF Karo doktrina seka, kad NATO yra pagrindinė grėsmė Rusijos saugumui. Ukrainos bendradarbiavimo su ES intensyvėjimas putiniškoje vadovybėje suprantamas kaip nacionalinio saugumo grėsmė Neonacistinei Federacijai, t. y., Rusijai, nes kaip mūsų šalies eurointegracinės politikos pasekmė gali tapti jos narystė NATO.
Yra grėsmių Putinui ir šalies viduje.
„Didžioji Rusija“ greitu laiku dėl objektyvių priežasčių gali tapti musulmoniška šalimi. Gi tada „rusų pasaulio“ idėją teks atmesti ir pradėti vystyti „musulmoniško pasaulio“ idėją. Bet tai ne rusiška istorija.
Greta to, viena iš pagrindinių Rusijos problemų yra netolygus gyventojų pasiskirstymas. Štai Maskvoje gyvena apie 1/10 šalies gyventojų. Tuo tarpu į Tolimuosius Rytus seniai ir įdėmiai žvilgčioja Kinija. Ir kol Rusijoje džiaugiamasi tyliu chaniečių (kiniečių) susitaikymu su Krymo aneksija, Pekine jau dairomasi į rusų žemes Tolimuosiuose Rytuose.
Putinas suvokia šią problemą ir bando visaip privilioti į Sibirą savo tėvynainius, tačiau šie atkakliai nenori gyventi greta kiniečių, tigrų ir Usurijos fazanų.
Belieka Ukraina, kuri tiek caro, tiek ir SSSR laikais tiekė darbo jėgą į Sibirą ir Tolimuosius Rytus įsisavinti „didžiosios tėvynės“ platybes. Kremlius įsitikinęs, kad be agresijos prieš „banderišką“ Ukrainą ir „tautiečių išlaisvinimo“ neįmanoma sutelkti Rusijos visuomenės, kaip ir apskritai negalima konsoliduoti „rusų pasaulio“ . Plius galinga Ukrainos pramonės bazė. Ir Putinas eina čia.

Kovo 24 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 24 dienos apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Rusijos įsiveržimo į mūsų pietryčius tikimybė labai didelė. Šiandien tai konstatavo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (UNSGT).
Aš nežinau, kas blogiau – ar tai, kad Putinas neatsisako savo planų, ar tai, kad UNSGT atlieka kažkokius siaubingai pavėluotus judesius, kuomet kiekviena diena, jei ne kiekviena valanda – aukso vertės.

UNSGT sprendimas dėl ukrainiečių dalinių išvedimo iš Krymo – kaip tik iš tokios operos. Jei jis būtų priimtas prieš dešimt dienų, būtume leidę mūsų kariams pasitraukti iš Krymo išlaikant garbę, pilnais daliniais ir su vėliavomis. Šiandien, duokdie, pavyks išvesti kelis šimtus kariuomenėje tarnaujančių vyrų. Ir tai veikiausiai atrodys kaip pabėgimas.

Aišku viena: reikia kažką daryti su UNSGT. Aš suprantu, kad jos vadovybei reikia laiko perprasti situaciją, jiems tai – visiškai nauja sritis. Tačiau labiau atsižvelkite ir į analitikus iš šono, jų šalyje – pakankamai. Neturiu omenyje savęs, aš – tik sarginis šuo, sergintis nacionalinio saugumo plėtrą. Tačiau yra tikri idėjų garvežiai ir generatoriai. Jie – po ranka, šalyje apstu analitinių centrų. Aišku, 95% ten dirbančių – irgi veltėdžiai, tačiau 5% – tai protai, pasirengę dirbti Tėvynės labui. Išnaudokite juos.

2. Gegužės 9 d. Rusijos Federacijoje įsigalioja įstatymas, pagal kurį už viešus raginimus ardyti RF teritorinį vientisumą baudžiama iki trijų metų kalėjimo. Šį įstatymą Putinas, žinoma, taikys ir jo pavogtam Krymui.

Turint minty, jog pagal socialines apklausas (kurios atrodo įtikimiau, nei Krymo „referendumas“) ne mažiau nei 60% Krymo gyventojų nenorėjo prisijungti prie Rusijos, jiems ši situacija bus labai sudėtinga.

Kita vertus, tai puiki pamoka Ukrainai. Sukaišioti mūsų separatistus į kalėjimus būtų puikus problemos sprendimas daugybei dešimtmečių į priekį. Ir pasiteisinimų čia nereikia, galime panaudoti šių separatistų taip mylimos Rusijos patirtį. Tikiuosi, Ukrainos Aukščiausioji Rada jiems nenuolaidžiaus, kaip ji moka, bet kuo greičiau pasinaudos šia patirtimi.

3. Mane iki ašarų pamalonino Regionų partijos lyderio Jefremovo pasisakymas, kuriuo jis faktiškai įgarsino Rusijos ultimatumą Ukrainai, tik švelniai pavadinęs jį savo politinės jėgos „pasiūlymu“. O kai jam buvo nurodytas šis apgailėtinas faktas, tuoj pat, pigaus „Asylum“ studijos aktoriaus stiliumi apsimestinai suvaidino savo pasipiktinimą: negali būti, tikrai, koks sutapimas!

Suprantu, kad tokio lygio politikai už alaus butelį pasiruošę vaidinti Kremliaus režisuotuose „stebuklų filmuose“. Aš taip pat suprantu, kad kai kurie ultimatumu atsiduodantys pasiūlymai iš tikrųjų atitinką šio laikmečio dvasią. Bet lai patys ukrainiečiai sprendžia kiek jie reikalingi pačiai Ukrainai – ir be jokių Didžiojo Brolio ultimatumų.

O tokius ponulius, kaip Jefremovas, reikėtų nedelsiant griebti už švarkelio atlapų ir, švelniai žiūrint į akis, tyliai pasiklausti: kieno malūno girnas sukate, gerbiamas ponuli?

Ir apskritai, aš už pliuralizmą ir demokratiją, bet visokio plauko bjaurybes visgi reiktų valyti. Maidanas vyko tikrai ne dėl to, kad mūsų likimai parlamente būtų patikėti Putino lėlių teatro aktoriams, tampomiems už virvelių.

Iš gerų žinių:

1. Kremlius netikėtai tapo mielas ir pūkuotas, iki negalėjimo sukalbamas. RF premjeras Medvedevas staiga pareiškė, kad “Rusija pasiruošusi tiesioginėms deryboms su Ukraina”. Priežastis ta, kad Kijevas gali atjungti Krymui vandenį, elektrą ir dujas.
Itin retai pasitaikantys nenaudėliai sėdi Kremliuje. Kai rusų suformuotos gaujos užiminėja ukrainiečių žemę, kai rusų kareiviai grobia ukrainiečių karius ir piratiškais metodais užiminėja mūsų karinių jūrų pajėgų laivus, Maskva nesileidžia į jokias derybas. Atseit, atstokit, mums jūsų balsas neįdomus.

Bet štai situacija staigiai pasikeitė. Medvedevas ir Putinas puikiai supranta, jog be vandens ir elektros energijos Krymas po savaitės ims ant kelių parklupęs prašytis atgal į Ukrainą ir keiks “Kremliaus neūžaugas”.

Galima būtų pikdžiugauti. Tačiau reikia suvokti, kad didžioji Krymo gyventojų dalis – tai tik Putino avantiūros įkaitai. Jie nekalti, kad tapo mainoma moneta beprotiškuose Maskvos žaidimuose. Štai todėl, priimdama bet kokius sprendimus Krymo atžvilgiu, Ukrainos valdžia turi į tai atsižvelgti.

2. Šiandien Turčinovas Ukrainos saugumo tarnyboje atliko perskirtymus. Mes pasikonsultavome, ką reiškia šie paskyrimai. Mus patikino, jog „pakeliamų aukštyn“ žmonių svarbus nuopelnas yra tas, kad, esant ryškiam vietinių jėgos atstovų rytiniuose regionuose sąstingiui, pastarosiomis savaitėmis Ukrainos saugumo tarnyba smogė ir smogia separatistams rimtus smūgius.

Nesiginčysim: šis darbas šiuo metu beprotiškai svarbus Ukrainai.

3. Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas staiga ėmė žavėtis kruvinais „Berkuto“ sadistų žygdarbiais Maidane.

Panašu, kad rusų generolai daug daugiau mediniai, nei kiti pasaulio generolai. Kokiu gi debilu reikia būti, kad imtum žavėtis kruvinais banditų žygdarbiais prieš savo pačių tautą? Juk jis giria ne adekvačius, normalius milicininkus, kurie vis dėlto buvo „Berkuto“ gretose. Ne, jį sužavėjo būtent šunsnukių „žygdarbiai“. Tai tas pats, kaip giedoti ditirambus gestapui ir SS.

Iš tiesų tokie pareiškimai – nors ir maži, bet vis dėlto vinys į Putino karstą ir į jo režimą Kuo daugiau Maskva parodys savo nacistinę ir antižmogiškąją prigimtį, tuo greičiau jos išpūsta galia pavirs dulkėmis. Ir kad jiems kelias nedulkėtų.

Kovo 23 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 23 d. apžvalga

Iš blogų žinių:
1. Grobti mūsų dalinių vadus Kryme tapo norma. Okupantai tokius veiksmus ciniškai vadina „suėmimu“. Tačiau nei rusų kariškiai, nei taip vadinama „Krymo savigyna“ neturi absoliučiai jokios teisės (tarp kitko, ir net pagal Rusijos įstatymus) ką nors suimti. Remiantis bet kuriomis tarptautinės teisės normomis tai – žmonių grobimas, arba, nusikaltimas, už kurį baudžiama bet kurioje pasaulio valstybėje.
Didžiąją „suimtųjų“ dalį laiko ir tardo Sevastopolyje, Rusijos Juodosios jūros flotilės komendantūroje. Šiandien tai – pusiasalio gestapo. Rusų kariškiai tiesiog be priekaištų atlieką teroristų ir slaptosios policijos vaidmenį.
Dar daugiau, šie niekingi padarai šiandien pradėjo grobimais gąsdinti tuos mūsiškius kariškius, kurie nesiliauja priešintis. Tikslumo dėlei, apie tokius grasinimus pranešė mūsų vaikinai iš Feodosijos. Šiaip jau, rusai ir jų pakalikai tik taip ir sugeba veikti: arba šturmuoti prisidengus moterimis, arba grobti tuos savo priešininkus, kurių niekaip kitaip nepavyksta palaužti.

2. Ir vėl atsirado eilinė data, iki kurios rusai numatę išvalyti Krymą „užterštą“ mūsų pulkais – tai turėtų įvykti iki kovo 25 d. Mūsų manymu, Kremliuje taip pat svarsto ir ruošiasi, kad kovo 27 d., kuomet vyks JT Generalinės Asamblėjos posėdis, rusai jau būtų pilnateisiai pusiasalio šeimininkai. Papildoma para „jefreitoriaus plyšelyje“.
Kaip žinoma, tai nebus pirmas kartas, kuomet Maskva nustato laiko rėmus. Pirmoji data buvo kovo 16 d. – „referendumo“ klounada Kryme. Sumanymas žlugo. Vėliau kovo 21 d. Мūsiškiai ir vėl atsilaikė.
Apsidairius, kas pastaruoju metu vyksta aplink visus mūsų dalinius, pastarasis laiko terminas gali būti realus. Bet nebūtinai taip ir įvyks – juk pakankamai daug staigmenų agresoriui pateikia mūsų vaikinai.
Iš gerų žinių:
1. Putinas taip skubėjo pasičiupti Krymą, kad net persistengė. Ukrainos teisininkai atkreipia dėmesį į keistą situaciją: savo nutarimu Rusijos prezidentas pripažino Krymo „nepriklausomybę“ (į Rusijos sudėtį galima įtraukti tik nepriklausomas valstybes). Tačiau Krymo separatistai tikėjosi, jog šis prijungimas įvyks iškart.
Bet štai nesėkmė: taip vadinamo „referendumo“ metu niekas nebalsavo už Krymo autonomijos nepriklausomybę – tokio klausimo tiesiog nebuvo. Biuleteniuose buvo tik klausimas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos, tačiau formaliai- tai visai kita tema nei nepriklausomybė.
Taigi, juridiškai Maskvos organizuotas „referendumas“ tėra tuščias reikalas. Mąstant protingai, pirma reikėjo skelbti referendumą dėl nepriklausomybės ir tik vėliau balsuoti dėl prisijungimo prie Rusijos.
Suprantama, Putinui tokie rimti juridiniai kliuviniai nieko nereiškia. Tačiau bet kuriai normaliai šaliai tai – dar vienas faktas, liudijantis apie visišką bet kokių teisinių normų nepaisymą šioje Putino avantiūroje.

2. Mūsų pasieniečiai pradėjo rimtai gaudyti rusų kareivius, keliaujančius iš Rusijos į Krymą, kaip į kurortą. Šiandien Donecko padalinio pasieniečiai „Ilovajsko“ praleidimo punkte pagavo septynis tokius poilsiautojus. Jie pasirodė besą rusų jūrų pėstininkais.
Tuo pat metu Valstybinė pasienio tarnyba, Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos saugumo tarnyba sustiprino pasienio kontrolę asmenims, keliaujantiems iš Krymo. Visiškai teisingas ir savalaikis žingsnis: Krymas šiandien tapo židiniu viruso, kuris nori apimti visus Ukrainos pietvakarius. Todėl svarbi visiška izoliacija ir sargyboje budintys sanitarai. Šių padarų jokiu būdu nevalia išleisti iš terariumo.

3. Šiandien separatistų panoptikume Donecke įvyko įdomus dalykas. Gaujai mėginant virš miesto tarybos pastato iškelti Rusijos vėliavą, separatistai netikėtai pradėjo daužyti snukius vieni kitiems.
Pasirodo, partijos „Rusijos blokas“ atstovai nenorėjo į šalia Lenino paminklo įrengtą sceną leisti Donecko separatistų vaduko, Pavlo Gubarevo šalininkų. Žinoma, kilo ginčai dėl to, kas labiau myli Rusiją ir yra labiau nusipelnęs laižyti batus Vladimirui Vladimirovičiui.
Ką gi, vorai stiklainyje pradėjo ėsti vienas kitą. Tai geras ženklas.

Kovo 22 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 22 dienos įvykių apibendrinimas:

Iš blogų žinių:

1.Rusai beveik pasiekė savo. Ukrainos daliniai pasiduoda. Kai kur pasiduoda patys – po atkaklaus ir kankinamai ilgo pasipriešinimo, kai kur juos prispaudžia jėga ir niekšybe, kaip tai atsitiko Belbeke.
Nemažai karininkų ir liktinių norėtų ir toliau tarnauti Ukrainos ginkluotose pajėgose, tačiau nežino kaip nusigauti į žemyną. Mes šiandien trumpai pasakojome apie Kijevo poziciją: „išlaikyti“ dalinius iki JTO Generalinės asamblėjos, idant turėtų argumentą derybose dėl Krymo paskelbimo demilitarizuota zona. Tačiau Generalinė asamblėja vyks kovo 27 dieną. Kas iki to laiko liks iš mūsų dalinių – deja, didelis klausimas.

2.Užgrobus dalinius, mūsų vaikinų laukia dar viena gėdos dozė. Kaip pamename, 2008 metais rusų agresoriams atplėšus dalį Gruzijos, gruzinų karinėse dalyse juos nustebino patogumai net kareivinių patalpose. „ O mes gyvename kaip kiaulės“, – guodėsi „nugalėtojai“. Manau visi, matė panašius vaizdo įrašus internete.

Kryme visiškai priešinga situacija. Kaip pasakoja mūsų kariškiai, rusų okupantai stebisi, švelniai sakant, mūsų kareivinių ir tarnybinių patalpų apstatymo „kuklumu“. Ir juos visiškai pribloškia pasakojimai, kad, Gynybos ministerijai pritrūkus lėšų, mūsų kariškiai savo lėšomis remontuoja kareivines, susimesdami iš savo ir taip niekinamai menkos algos.
Tai logiška pasekmė to, kad 23 metus apie armiją Ukrainoje niekas nė neprisimindavo. Bet, garbės žodis, niekada net nemaniau, kad bus gėda prieš priešus.

3.Po dalinio Belbeke šturmo rusų kariškiai pagrobė mūsų dalinio vadą Mamčiurą. Aš labai tikiuosi, kad su juo nieko blogo neatsitiks. Šis geležinės ištvermės žmogus, tikras karininkas, mūsų didvyris. Kol mūsų armija turi tokių karininkų, ji atsilaikys. Okupantai taip pat tai žino, todėl ir elgiasi kaip padugnės ir teroristai.
Belbeke buvo taip pat sužeisti mūsų kariškis ir žurnalistas. Aš tikiuosi, kad jiems viskas bus gerai. Tuo pačiu pastebiu, kad okupantai ir jų padlaižiai Kryme su žurnalistais elgiasi lygiai taip pat šlykščiai, kaip elgėsi su jais Janukovyčiaus pakalikai Maidano metu.

Iš gerų žinių:

1. Iš šauniųjų Chersono komunistų pastangų išėjo fantastiškas šnipštas. Darniomis gretomis, suglaudę eiles, į „mitingą už pritarimą federalizacijos referendumui“ jie surinko visą savo kovinį avangardą. Maždaug 300 piktų bobučių-separatisčių.
Greta vyko ir kitas mitingas – už vieningą Ukrainą. Į jį atėjo daug daugiau Chersono gyventojų – apie 3000.
Tuo pat metu mūsų pasieniečiai sustiprino sienos tarp Chersono srities ir Krymo kontrolę, nes gavo informacijos apie galimas provokacijas. Pas kovingą dvasią beprarandančias Chersono bobutes galėjo prasiveržti „rusų išvaduotojai“. Todėl atsipalaiduoti ankstoka.

2. Senatorius Johnas McCainas pavaro. Atsakydamas į rusų „atsakomąsias sankcijas“, jis parašė savo tviteryje: „Matyt mano pavasario atostogas Sibire teks atšaukti, Gazpromo akcijų paketą aš jau praradau, o mano slapta banko sąskaita Maskvoje – įšaldyta“. Ir pažadėjo tęsti kovą už „Ukrainos, kurios dalimi yra Krymas“, laisvę ir nepriklausomybę.
Atvirai sakant, niekada nejaučiau ypatingo prielankumo ponui McCainui (nors puikiai suprantu, kad mano simpatijos jam vienodai šviečia). Bet dabar mielai paspausčiau jam ranką.

3. Mane asmeniškai šiandien sujaudino Islandija. Ji pareiškė, kad palaiko sankcijų, susijusių su įvykiais Kryme, įvedimą Rusijai.
Regis: kiek ten tos Islandijos? Ji net ginkluotųjų pajėgų neturi – tik pakrantės apsaugą. Nenorėčiau su tuo sutikti. Kartą, per „šaltąjį karą“, Islandija per 24 valandas parklupdė Didžiąją Britaniją ant kelių. Lengvai ir paprastai.
Pamenate, tuomet britai ketino išplėsti savo žvejybos verslą tos šalies teritorinių vandenų sąskaita. Islandai droviai užsiminė, kad jeigu jau šitokie reikalai, jie pasiruošę išstoti iš NATO ir leisti SSRS patalpinti savo teritorijoje raketas. Britai greit atsiėmė savo ketinimus ir daugiau į panašius žaidimus su islandais nesivėlė. Todėl negalima neįvertinti net mažiausiųjų draugų galimybių.
Tad tegul nauja diena atneša mums supratimą, kad mes ir mūsų draugai galime daugiau, nei mūsų priešai.

Dmitry Tymchuk neegzistuoja :-)

Dmitry Tymchuk
2014 m. kovo 22 d., 07:32

Smaginuosi iš širdies. Rusijos „ekspertų“ nuomone, Tymčiukas neegzistuoja. Aš – išgalvota asmenybė, po kurios priedanga dirba Ukrainos specialiosios tarnybos ir NATO kibernetinis centras )))) Dėl viso pikto nueisiu pažvelgti į veidrodį: gal aš – iš tiesų mitas? (beje, vakar daviau interviu kanalui „24“ gyvai – tai trečias atvejis po „NTV“ ir „Fakty ICTV“ nuo grupės „Informacinis pasipriešinimas“ veiklos pradžios, tiesiog nebeužtenka laiko bendravimui su žurnalistais kitaip, nei telefonu.

Citata iš straipsnelio „O argi buvo Tymčiukas?“ iš vieno stebuklinio šaltinio:

„…Turim daug klausimų pačiam Tymčiukui ir jo puslapiui. Pavyzdžiui, įvedus jo vardą ir pavardę į paieškos (bet kurios) sistemą, rezultatuose jūs nerasit jokių jo biografinių duomenų – vien tik nuorodas į jo paskyras socialiniuose tinkluose ir įvairių Ukrainos žiniasklaidos priemonių komentarus.

Jo asmeninių duomenų skiltyje Facebook‘e taip pat nėra informacijos apie jo kasdienį gyvenimą. Fotografijų – net dvi! Taip pat išryškėja aiškus disonansas: labai nedidelis komentarų kiekis esant įspūdingam pasidalinimų skaičiui. Pavyzdžiui, po įrašu su 1400 persiuntimų galima rasti viso labo tik apie dešimt (nedaugiau) komentarų. Tokie požymiai dažniausiai rodo dirbtinai „įsuktą“ publikaciją.

Nuotraukų nebuvimas ir minimumas asmeninės informacijos apskritai verčia galvoti, kad paskyra „mirusi“. Alyvos į ugnį papila ir per didelis (vienam žmogui) kasdien publikuojamų įrašų skaičius. Juolab, kiekvienas reikšmingesnis įvykis Ukrainoje ar Kryme būtinai atspindimas Tymčiuko puslapyje.

Šiame fone daug blogerių ir socialinių tinklų vartotojų apskritai laiko, kad Dmitrijus Tymčiukas – išgalvota asmenybė, po kuria slepiasi ištisa Ukrainos kibernetinio saugumo tarnybos arba, blogiausiu atveju, „Dešiniojo sektoriaus“ interneto aktyvistų grupė. Nereiktų pamiršti ir NATO kibernetinio centro Taline specialistų, kurie jau seniai yra atvykę į Kijevą.“

Kovo 21 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk
2014 03 21, 21:38

Broliai ir sesės, kovo 21 dienos įvykių apibendrinimas.

Blogosios žinios:

1. Mūsų pajėgų Kryme nuovargis pasiekė kritinę ribą. Jie jaučia labai didelį neapibrėžtumą, ir su kartėliu suvokia, kad juos išdavė. Savo ruožtu iš Kijevo pusės – kartojimas mantrų apie „politinius instrumentus“ ir „būtinybę priešintis toliau“. Ir tos mantros skamba netgi ne vienu ritmu. Jos rėžia ausį bei kelia šleikštulį. Be to norą nusimest sermėgą ir vožtelėt į nosį.

Neturiu nei menkiausio supratimo, kuo taps mūsų karinė grupuotė Kryme rytoj, ir kas su ja bus. Tačiau žinau kitą dalyką. Jei vadovybė Kijeve nesiims skubių žingsnių padedant išvest į žemyną tuos karius ir karininkus, kurie išliko ištikimi Priesaikai, – tai bus jau net ne šiaip išdavystė. Tai bus niekšiškumas pakeltas kvadratu.

2. Kaip ir reikėjo tikėtis, toji taip išgirta dalinė mobilizacija, (dalinė mobilizacija žemyninėje Ukrainoje – vert. past.) virto liūdnu balaganu. Žmones ištraukė iš jų darbo vietų ir be jokių medicininių komisijų sukaišiojo po karinius dalinius. O dabar juos laiko karinėse pajėgose ilgiau, nei leistina, nepateikiant jiems jokių dokumentų, iš kurių taptų aišku, kokiu pagrindu tai daroma. Jiems tiesiog grasinama kalėjimu. Tai reiškia, kad kils klausimas apie tai, kas jiems mokės atlyginimą už pravaikštas darbe.

Prisiminiau seną pokštą apie mūsiškį karo chirurgą, dalyvavusį tarptautinėje konferencijoje. Kitų šalių karo medikai pasakoja apie aktualias problemas – vieni pasakoja, kaip sudėtinga operuot smegenis karo lauko sąlygomis, kažkas tyrinėja skeveldrinių sužeidimų problemas. O mūsiškis sako: mūsų nacionalinei karo chirurgijai pati didžiausia problema – anginos operacijos. Nustebę kolegos bando su juo ginčytis: kaip gi taip? Juk tai pati paprasčiausia operacija! Į ką jis atsako: žinote, gal ir taip, bet pas mus armijoje viską daro per šikną.

Dievas mato, nesikeičia niekas. Misiją apgint Tėvynę paversti farsu sugeba tik mūsų mobilizacijos darbuotojai.

3. Ukrainoje kuriamas kažkoks antikrizinis pasipriešinimo Rusijos įsiveržimui štabas. Jį kuria patys žinote kas. Mano supratimu – bukas priešrinkimias piaras. Pasižiūrėjau sąrašus tų, kurie įeina į šį „štabą“ – ilgai galvojau (vos neparašiau „verkiau“).

Jeigu kas nors kitos nuomonės – paaiškinkite, kaip tuomet suprasti šią keistenybę. Ponas Turčinovas, Timošenko statytinis, vadovauja “oficialiai” valstybinei mašinai, kuri pagal paskirtį turi priešintis agresijai. Jeigu Turčinovas kartu su gynybos ministru ir Generalinio štabo viršininku užsiima grupiniu petingu užuot dirbę – Timošenko galėtų taip ir pasakyti. Ir, naudodama savo autoritetą, pasiūlyti savo kandidatus. Tada būtų galima apie kažką kalbėti.

Bet Timošenko vietoj to kuria savo nuosavą “štabą”. Viena vertus, tuo ji faktiškai patvirtinta: Turčinovas – Teniuchas – Kucinas (kaip ir visi jėgos struktūrų vadai) agresijai pasipriešinti nesugeba. Kita vertus, jos “štabas” apskritai neturi jokios atsakomybės dėl to, kas vyksta. Pralaimėsime – jie nei prie ko. Laimėsime – jie bus pirmieji konservuotų žirnelių dalybose. Bendrai, jeigu reikalinga konsultacinė institucija, tai nėra problemų – įdėmiai žiūrime į Saugumo ir gynybos tarybą (Ukrainos). Tai ir yra tokia institucija. Jūs pastebite jos darbą? Aš – nelabai (Saugumo taryba ir jos dabartinių kadrų potencialas – atskira tema, prie šios temos aš dar grįšiu).
Ir štai mes matome globalius rezultatus: veltėdžių ir demagogų šutvė sėdi prie svertų ir snaudžia, o jų impotencijos pagrindu piarinasi kita jų draugų šutvė, taip pat veltėdžių. Iš tiesų, kažkokia fantasmagorija.

Tarp gerų žinių:

1.Asociacijos sutarties su ES pasirašymas akimirksniu pakėlė Ukrainos reitingus. Mes vis dar esame toli nuo Europos. Bet tai atstumas tarp tautų, o ne tarp planetų.

Man asmeniškai Europa – visai ne rojus. Tai įrankis, kuris leis mums augti. Aš netikiu europiečių nesavanaudiškumu ir šventumu. Bet jiems reikalinga Ukraina be korupcijos, su skaidria valdžia ir žmogaus teisių gynimu. Kaip bepasireikštų toks dėmesys, aš taip pat noriu matyti Ukrainą būtent tokią. Tikiuosi, ir jūs.

Deja, mūsų atsiskyrimas su „sovokais“ (sovietais) palydėtas krauju ir skausmu, faktiškai – karu. Laimei, šis atsiskyrimas vis dėlto vyksta.

2. Šiandien mes sudėliojome pietryčių Ukrainos paveikslėlio dėlionę. Po parodomųjų demonstratyvių veiksmų vardan „paukščiuko“ mūsų specialiosios tarnybos pagaliau pradėjo realiai suprasti situaciją. Separatistai praranda dvasios budrumą ir vertingus kadrus.

Tai – sėkmės raktas. Aš ne kartą sakiau apie tai, kad Putino pergalė formavosi ne tik Rostovo srityje, kur jis telkė kariuomenę įsiveržimui. Pirmiausia tai vyko Donecke, Charkive, ir Luganske, kur pagrindinį smūgį Ukrainai turėjo suduoti separatistų neramumai.

Nebus chaoso – reikšmingai sumažės įsiveržimo galimybė. Todėl tai iš tiesų pergalė arba, bet kuriuo atveju, beveik pergalė. Jeigu tik Maskva neforsuos įvykių, matydama, kad ji nebekontroliuoja situacijos.

3. Odesos srityje VRM ir pasieniečiai įvedė kontrolę visuose pasienio rajonuose. Sukurti kontrolės postai netoli sienos su Padniestre. Siena saugi.

Mes ne kartą rašėme apie rusų specialiųjų padalinių ir „draugų civilių apranga“ permetimą į Padniestrę. Tai diversijų ir šnipinėjimo įrankiai. Apsaugoti nuo jų mūsų pietinius regionus – reiškia apsaugoti šalį nuo tolesnės Rusijos ekspansijos.

Tad lai nauja diena atneša mums tikro, užtikrinto saugumo jausmą. Šis jausmas dabar labai brangus.