D.Tymčiukas: „Referendumas Donbase – tik vienas iš figos lapelių Maskvos planams

tymchuk_3

2014 05 12

Apie pseudoreferendumo Ukrainos rytuose reikšmę, taikdariškos operacijos tikimybę, pilietinį karą ir situaciją Donbase pasakoja TSVPI vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Ar šiuo metu „DLR“ marginalų vykdytas referendumas pakeis įvykių rytuose eigą?

Vertinti Rusijos operacijos prieš Ukrainą eigą, remiantis panašiais separatistų pseudopolitiniais ėjimais – tai tas pats, kaip spręsti apie kariuomenės kovinę parengtį pagal stovyklos viešnamio darbo kokybę.

Mes visi puikiai suprantame, kad šis referendumas – tai tik figos lapelis, kuriuo Maskva pridengia savo veiksmus. Iš anksto buvo aišku, jog Maskvai nusprendus įvesti savo armiją, tai įvyks nepriklausomai nuo „referendumo“ sėkmės ar nesėkmės. Kremliui tai – tik papildoma priedanga.

Žinoma, patogiau tai padaryti prisidengus “ pareikštos Donbaso gyventojų valios gynyba“. Bet, jei nepavyks gauti norimo vaizdelio, Putinui tai nebus globali problema. Patikėkit, jei koks nors užmanyta įsiveržimo priežastis atpuola, Maskva kaip mat ras dar dvi-tris.

– O koks pretekstas galėtų būti alternatyva „referendumui“?

Dabar Maskva sudarė mažiausiai du pretekstus savo kariuomenės įvedimui.

Pirmasis – tai jau minėtas pseudoreferendumas. Čia viskas maksimaliai aišku. Esą rytų gyventojai nenori gyventi vieningoje Ukrainoje, tai reikia „apginti“ jų apsisprendimą, neleidžiant Kijevui jėga sulaikyti Donbasą Ukrainos sudėtyje.

Antrasis – pavadinti Rytų Ukrainos įvykius „pilietiniu karu“ ir parengti savųjų „taikdarių“ įvedimą. Aišku, gelbstint „tėvynainius“ ir „brolišką tautą“ nuo „kraugeriškos Kijevo chuntos“.

– Argi negalima apeliuoti į JTO taikdarių potencialą? Toks sprendimas atrodytų visai logiškas, Rusijai prakalbus apie taikdarystę.

Visas Kremliaus cinizmas yra tame, kad būtent Rusija ir neleidžia panaudoti JTO instrumentų Ukrainos situacijai spręsti. Dėl Rusijos JTO Saugumo Taryba negali net įvertinti Ukrainos įvykių. Apie kokią taikdarių operaciją dar galime kalbėti? Kol Rusija, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę, instrumentas, vardu JTO, panašus į gražuolę impotento lovoje. Kad ir kaip viliojančiai atrodo, bet – nulis naudos.

Putinas kaip niekas kitas supranta, kad bet kurios kitos, tik ne jo, kariuomenės įvedimas į Ukrainą – tai jo planų Ukrainos atžvilgiu žlugimas. Net jei Maskva įtikinamai įrodys, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas ir valdžia naikina taikius gyventojus (nors mes to nematome – sunku pavadinti „taikiais gyventojais“ tuos, kurie iš NPGS (nešiojamų priešlėktuvinių ginklų sistemų) numušinėja sraigtasparnius ir granatsvaidžiais daužo mūsų jėgos struktūrų šarvuotąją techniką).

Esmė ta, kad tarptautinė teisė grindžiama valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo prioritetu piliečių teisių gynimo atžvilgiu. Tuo viskas ir pasakyta. Net jei į Ukrainą įžengtų JTO taikdariai ne iš vakarų šalių, o iš Australijos ar Meksikos, Rusijai tektų atsisveikinti su savo žydromis svajonėmis suskaldyti Ukrainą.

– Na, o pagal faktus – ar Ukrainoje vyksta pilietinis karas?

Aš pasakyčiau, mes stovime ant jo slenksčio. Šiomis dienomis tik viename Donbaso mieste – Mariupolyje – mes pamatėme kai ką panašesnio į pilietinio karo formatą. Tai yra – kai valdžiai priešinasi ne krūva Rusijos samdinių ir specialiosios paskirties karių kartu su Maskvos finansuojamų mūsiškių separatistų gauja, o iš tikro „idėjiniai“ piliečiai. Net jei pagrindinė jų dalis – marginalai, tai nėra svarbu.

Būtent todėl Ukrainos jėgos atstovai greitai pasitraukė iš Mariupolio, nors pajėgumų ir priemonių būtų visiškai užtekę pilnai miesto kontrolei (tarp kitko, toj pačioj Rusijoj jėgos struktūros niekad neatsitrauktų iš miesto, jie „skandintų“ visus iš eilės – sprendžiant pagal ilgus metus besitęsiančius Kaukazo įvykius).

Ukrainos valdžia tiesiog išsigando to, jog štai dabar iš tikrųjų reiks šaudyti į paprastus piliečius – pirmą kartą per visą ATO. Ir ją, tai yra, valdžią, sunku už tai teisti. Bent jau Mariupolyje ši riba, už kurios prasideda pilietinis karas, nebuvo peržengta.

Tačiau Mariupolis yra rodiklis. Taip, vienas miestas, tegu ir regioninės reikšmės, – ne itin svarbus. Bet čia mes pamatėme, kaip tiek ilgai Maskvos primetinėjamas scenarijus vis tik ėmė realizuotis. Ir tai didelį nerimą keliantis signalas.

Kokia rusiškojo scenarijaus „sėkmės“ priežastis?

Akivaizdi priežastis – rusiškos propagandos sėkmė. „Kraugeriai ir naujagimių ėdikai“ iš „Dešiniojo sektoriaus“, „budeliai“ iš Nacionalinės gvardijos, „Kijevo chuntos“ valdoma klastinga ir niekšiška UST – visi šie Maskvos propagandos vaiduokliai Donbase vis tik veikia. Ir reikia pripažinti, kas Ukraina praktiškai nesipriešina Kremliaus agitpropui.

Tačiau yra ir gilesnis paaiškinimas, ir apie tai ne kartą kalbėta gerokai prieš dabartinius įvykius. Ukraina, kaip valstybė, niekada nesistengė užkariaut rytų protus ir sielas. Ir dabar Putino propaganda Donbase suveikia tik todėl, kad užpildo ideologinį vakuumą.

– O kodėl kas nors turi Donbasui aiškinti, kas yra gerai ir kas yra blogai? Kodėl pats Donbasas negali atskirti pelų nuo grūdų, Putino autoritarinę propagandą nuo demokratinių vertybių? Ir jei jau reikalai pasisuko ta linkme, ar ne paprasčiau atsisveikint su Donbasu, kaip pataria kai kurie ekspertai ir politologai? Kam primetinėti jam svetimas vertybes ir jėga tempti į nuostabią ateitį?

Pirma, Donbasas nėra Putino kelionės Ukraina pabaiga. Tai tik jo antras žingsnis po Krymo. Jei mes atiduosime Donbasą, kaip mat panašus scenarijus apims kitas rytines sritis ir Ukrainos pietus. Čia nėra jokių abejonių. Todėl dabar pavojuje visai ne vien tik Doneckas ar Luhanskas, tai reikėtų aiškiai suprasti.

Antra, norėčiau pataisyti ir jus, ir patį save. Mes nekalbame apie visą Donbasą. Dabar mes iš tikro kalbame apie mažesniąją jo dalį – mažiau nei trečdalis regiono apnuodytas šiuo rusišku užkratu ir, daugiau ar mažiau, atstumia Ukrainą.

Visgi daugelis vietinių gyventojų pasiruošę diskutuoti apie regiono vaidmenį ir vietą vieningoje Ukrainoje, apie visos šalies ateitį.Taigi, reikia išnaudoti šį dialogo siekį bendriems sprendimams. Beje, Ukrainos valdžia dabar būtent tuo ir užsiima – galimas daiktas, riekia tik aktyviau kviesti regionus diskusijai ir bendram darbui.

Reikia suprasti, kad tik primityvūs žmonės Rytuose laukia, jog ateis gerasis Putinas ir už gražias akutes ims dalinti „Gazpromo“ pinigus bei akcijas. Jie pasiruošę už išmaldą priimti bet kokią diktatūrą – kad tik nereiktų dirbti. Laimei, tokių žmonių nedaug. Kiekvienas adekvatus pilietis supranta, koks idiotizmas yra tikėti geru caru. Savąją šalį reikia statyti patiems.

Trečia, apie tai, kad numoti ranka ir atsisveikinti su Donbasu. Iškart klausiu: o kas jums davė teisę va taip imti ir išduoti 70-80% Donbaso gyventojų, mūsų tėvynainių ir brolių, kurie nenori išeiti iš Ukrainos?

Rusai mėgsta kartoti, kad „rusai saviškių nepalieka“. Nors iš tikro, Rusijos istorija – tai ištisa išdavysčių istorija. Nebūkime į ją panašūs. Tai – ne mūsų vertybės.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/news/251-dtymchuk-referendum-na-donbasse-lish-odin-iz-figovyh-listochkov-dlya-planov-moskvy

vertė Lightning Rod

Trumpai apie politinius savaitės rezultatus

Po paskutinių įvykių – įdomu aptarti mūsų politikos veikėjų elgesį ir jų reakciją į aktualijas.

Piotras Porošenko pasižymėjo pareiškęs apie liūdnai pagarsėjusio Budapešto memorandumo alternatyvos kūrimą. Pasak jo, jau yra paruoštas ir šalių garančių aptarimui pateiktas naujas susitarimas, kuris efektyviai užtikrins Ukrainos saugumą. (Porošenko pabrėžė, kad šiuo klausimu dabar deramasi ne tik su JAV, Didžiąja Britanija ir Prancūzija, bet su Vokietija, Lenkija bei kitomis ES šalimis).

Naujo susitarimo būtinybė neginčytina – jo aktualumas akivaizdus. Iš Budapešto memorandumo juokėsi visi, kas netingėjo. Tačiau norėtųsi suprasti naujame susitarime numatomus garantų veikimo mechanizmus ir atsakomybę.

Ir, ko gero, svarbiausia žiūrėti ne į teisinę bazę, bet į pagrindinį tarptautinio saugumo įrankį – JTO, klausiant: ką iki šiol JTO Saugumo Taryboje veikia agresorius vardu Rusija? Juk Jungtinės tautos net teoriškai negali aptarti, pavyzdžiui, taikdariškos pagalbos Ukrainai arba RF pasmerkimo – blokuoja Maskva. Kam reikia tokio įrankio?

Julija Timošenko šiandieninį Donbaso pseudoreferendumą pavadino Kremliaus ir teroristų, kurie palaiko Kremliaus specoperacijas Ukrainos teritorijoje, afera. Šventa teisybė, be to, visiems žinoma.

Partijos „Batkivščina“ lyderės nuomone, šiuo referendumu Rusija siekia sutrukdyti prezidento rinkimams. „Šito jokiu būdu negalima leisti. Aš noriu tvirtai pareikšti, kad prezidento rinkimai bet kuriuo atveju įvyks gegužės 25 dieną“, – įsitikinusi Timošenko.

Viena vertus, tai, reikia manyti, atsakymas tiems, kas seniai užsimena pačią Timošenko nenorint rinkimų dėl jos reitingų. Iš kitos pusės norėtųsi įvertinti asmeninį Julijos Vladimirovnos dalyvavimą Donbaso įvykiuose – aš turiu galvoje jos sukurtą taip vadinamą „Tautinį pasipriešinimą“. Kur tas pasipriešinimas ir kuo jis užsiima? Aš nepriekaištauju – man tik įdomu.

Anatolijus Grycenko pareikalavo užblokuoti rytinę šalies sieną. Jis įsitikinęs, kad Ukraina tam galimybių turi. „Be to, panaudojant visas Ukrainos saugumo tarnybos ir žvalgybos priemones, reikia susikoncentruoti į veikimą prieš tuos Ukrainos atstovus, kurie remia terorizmą ir separatizmą Donbase – vietinius karaliukus, milijardierius, vietos partijos bosus ar jėgos struktūrų atstovus“, – pasakė Grycenko.

Irgi neįmanoma prieštarauti. Bet kaip tik resursų ribotumas ir yra esminė jėgos struktūrų problema. Tačiau nesiginčysime.

Olegas Liaško paneigė, jog gegužės 11-ąją, sekmadienį, jis buvo paimtas į nelaisvę Mariupolyje.

„Teroristai pareiškė, jog mane paėmė į nelaisvę. Luhanske dėl to net iššovė saliutą. Riestainio skylę jiems, o ne Liaško. Aš gyvas, tęsiu kovą Rytuose“, – parašė liaudies deputatas savo paskyroje Facebook‘e.

Savo ruožtu taip vadinamos Mariupolio „savigynos“ štabo atstovas pareiškė, jog Donbaso savigynos kovotojai lydi sulaikytąjį Liaško į Slovjanską.

Mano supratimu, vienas iš dviejų. Arba Mariupolio separatistai įdarbino Liaško viešųjų ryšių akcijai. Arba jie turi regėjimo problemų.

Pastebime, kad Donbasas yra ir jau buvusių kandidatų į Prezidentus dėmesio centre. Ten gyvenančių žmonių problemomis ėmė rūpintis politikai, nesivaikantys prezidento kėdės.

Netikėtai pasitraukusi iš prezidentinės kampanijos Korolevskaja užsiima tiesioginės pagalbos teikimu žmonėms, gyvenantiems „karštuosiuose taškuose“. Šią savaitę ji išvežė invalidus iš Slovjansko. Į Kramatorsko ir Slovjansko ligonines ji perdavė medikamentų.

Gavusiųjų pagalbą skaičius neaiškus, tačiau signalas pozityvus: žmonių iš karštųjų taškų gelbėjimas gali tapti tendencija šalies politikoje. Tikiuosi, kad po pirmojo turo kampanijos kandidatų skaičius sumažės iki dviejų, likusieji galės toliau nebebijoti kaltinimų viešaisiais ryšiais. Ir, galų gale, užsiimti tuo, apie ką šaukė per visą kampaniją – pagalba žmonėms.

Operatyvinė informacija gegužės 11-osios 21 val.

Operatyviniais „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, šios dienos antiteroristinės operacijos etapo metu pasiekti keli rimti taktiniai rezultatai.

Jėgos struktūros ne tik sunaikino 9 teroristų patikros postus Slovjansko, Kramatorsko ir Raudonojo Limano apylinkėse, bet ir optimizavo savo patikros postų išdėstymą, siekdamos sustabdyti smogikų grupių judėjimą po regioną.

Netoli Raudonojo Limano sunaikinta teroristų bazė. Smogus bazei, pagrindinės smogikų pajėgos paprasčiausiai išsilakstė.

Jėgos struktūros patvirtina, kad anksčiau ATO pajėgoms perduoti naujausi Ukrainos šarvuotieji transporteriai BTR-4E operacijose yra itin efektyvūs.

Antiteroristinė operacija tęsiasi.

Operatyvinė informacija 15 val.

Operatyviniais „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, Donbaso rajonuose, kuriuose vykdoma antiteroristinė operacija, teroristai aktyviai tarp vietinių gyventojų platina gandus apie tai, kad Ukrainos jėgos struktūros ruošiasi panaudoti „išdegintos žemės“ taktiką.
Konkrečiai yra tvirtinama, kad prie Slovjansko ir Kramatorsko perkeliamos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos BМ-21 „Grad“. Anksčiau Slovjansko teroristai tvirtino, kad jų pozicijas apšaudžiusi Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų artilerija.
Grupės „IP“ duomenimis šie gandai ir pareiškimai nėra niekaip susiję su tikrove. ATO rajone jėgos struktūros neturi ir juolab nenaudoja nei vamzdinės, nei reaktyvinės artilerijos.
Vieninteliai, kurie dabartiniuose susirėmimuose naudoja artileriją (minosvaidžius) – patys teroristai. Konkrečiai šiandien naktį ir rytą jie iš minosvaidžių apšaudė Slovjansko televizijos bokštą.
Ukrainos jėgos struktūros ATO zonoje naudoja išskirtinai tik ginkluotę, leidžiančią pataikyti į ginkluotus teroristus.

Teroristai apšaudė Slovjansko televizijos bokštą

vertė:Kastytis Rimkevicius

Operatyviniais „Informacinio Pasipriešinimo“ grupės duomenimis šią naktį ir ryte teroristai apšaudė Slovjansko televizijos bokštą (objektas šiuo metu saugomas Ukrainos teisėsaugos pareigūnų).

Manoma, kad apšaudymai įvykdyti minosvaidžiais.

Du saugumo vyrai sužeisti – vienas kontuzytas, antras sužeistas skeveldromis.

„IP“

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

vertė: Lightning Rod 

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

2014/05/10 – 14:36

Operatyviais grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, Luhansko ir Donecko regionuose prorusiški ekstremistai vykdo sustiprintą agitacinę veiklą tarp gyventojų. Jos tikslas – priversti gyventojus dalyvauti taip vadinamame referendume, tikslu – sudaryti sąlygas Ukrainos suskaldymui.

Kaip pagrindinį įtikinantį argumentą separatistai pateikia prasimanymą, jog vykdant „referendumą“, Rusija galės į Ukrainos teritoriją įvesti „taikdarių kariuomenę“, kas leis stabilizuoti situaciją regione.

Apie tai, jog būtent Rusija kursto Ukrainoje pilietinio karo ugnį, ir būtent tų pačių separatistų veiksmai destabilizuoja regiono situaciją, nutylima.

Tuo pačiu, mes pažymime, kad pastarosios savaitės laikotarpiu rusiškoji taip vadinama „ekspertų bendrija“ (pavyzdžiui, „Gazpromo“ finansuojamas Maskvos Strateginės kultūros fondas, Geopolitinių problemų akademija, Strateginės konjunktūros centras ir pan.) uoliai propaguoja tezes apie būtinybę Rusijai įvykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainos teritorijoje.

Pagrindinė tezė yra ta, jog Rusija turi vykdyti „taikdarišką operaciją, negavusi JT sutikimo, nes Suvienytųjų Nacijų įtraukimas tarsi leistų Vakarams „perimti iniciatyvą“ ir įvesti į Ukrainą savo kariuomenę, gavus JT mandatą. Nors, kaip žinome, Rusijos, kaip agresijos iniciatorės, absoliučiai nepateisinama narystė JT Saugumo taryboje neleidžia šiai Tarptautinei organizacijai dėti kokias nors pastangas Ukrainos krizės sureguliavimui. Įskaitant trečiųjų šalių vykdomas taikdariškas operacijas.

Teoriškai, „taikdariškos operacijos“ vykdymui Putinas turi du variantus – vykdyti ją ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) arba KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) globoje.

Pirmas variantas iškart atpuola, nes Kinija, kaip ŠBO narė, akivaizdžiai nesutiks su šia globalia avantiūra.

Kalbant apie Maskvos kišeninę sąjungą vardu KSSO, tai Putinas, kaip žinia, šiuo metu vykdo intensyvų šalių-satelitų prezidentų apdorojimą. Verta prisiminti kad ir neseniai vykdytus RGP (Rusijos Ginkluotųjų Pajėgų) mokymus, atidirbant atominio ginklo naudojimo klausimus, asmeniškai vadovaujant Putinui, pasikvietus Baltarusijos, Kazachstano, Kirgyzstano ir Tadžikistano prezidentus.

Be to, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka, iki tol nepalaikęs agresijos prieš Ukrainą, staiga dėl nesuprantamų priežasčių netikėtai pakeitė retoriką.
Šis pozicijos pakeitimas stebėtinu būdu sutapo su Rusijos ketinimu suteikti $ 2 mlrd. kreditą Baltarusijos aukso valiutos rezervų papildymui.

Tuo pat metu, KSSO neturi jokių teisinių pagrindų vykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainoje. KSSO taikdariškos veiklos sutarties 3 straipsnis numato, kad remdamasi savaisiais sprendimais, ši organizacija gali atlikti operacijas tik šalių – KSSO – narių teritorijose. Šalių, neįeinančių į KSSO (o Ukraina nėra šioje struktūroje), atveju, turi būti JT Saugumo Tarybos sprendimas.
Visa tai reiškia, jog nors koks Rusijos bandymas bet kokiu pretekstu įvesti į Ukrainą kariuomenę, savarankiškai ar „sąjungoje“ su savaisiais satelitais, reikš tiesioginę karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą. O tiksliau – antrąjį agresijos etapą po Krymo.

„IP“

Ginklai iš užsienio

10273163_495772443884749_1551704075210256122_o

Operatyviniais grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenimis, reaktyvinės prieštankinės granatos, kuriomis pastarosiomis dienomis teroristai apšaudė Ukrainos jėgos struktūrų objektus ATO zonoje, atvežtos iš užsienio.
Konkrečiai teroristų kovinėse po
zicijose prie Slovjansko ir Kramatorsko rasti naudoti konteineriai – paleidžiamoji įranga RPG – 26 (numeriai 254-1-93, skaičius 254 reiškia gamintoją, skaičius 1- partijos numerį, 93- pagaminimo metus). Būtent iš jų buvo apšaudomi Ukrainos jėgos struktūrų padaliniai.
Tokio modelio ginklai niekada nebuvo naudojami Ukrainos ginkluotėje.
Taigi, turimas eilinis patvirtinimas, kad Donbaso prorusiškieji teroristai gauna ginklų iš užsienio.


„IP“ PASTABA. RPG-26 gaminamas Rusijoje. Juo ginkluotos Rusijos, Padniestrės ir Jordanijos kariuomenės.

Situacija Rytų Ukrainoje gegužės 10-ajai

“Informacinio pasipriešinimo” grupės tarnybinė pažyma apie gegužės 10-osios situaciją Rytų Ukrainoje.

Dėl antiteroristinės operacijos eigos

Vakarykščiai įvykiai Mariupolyje atskleidė, kad jėgos struktūrų veiksmai pagaliau pasuko adekvataus reagavimo į įvykius linkme.

Antiteroristinėse operacijose dalyvaujančių jėgos struktūrų padalinių vadovai demonstruoja sugebėjimą operatyviai priimti sprendimus ir formuluoti taktinę situaciją atitinkančius įsakymus.

Kovotojai peržengia ginkluotuose priešpriešose su teroristais kildavusį ginklų panaudojimo psichologinį barjerą (atsižvelgdami į jėgos struktūrų interesus, anksčiau mes neminėjome šios problemos, nors antiteroristinių operacijų eigoje ji buvo viena aštriausių.)

Ypač verta paminėti Nacionalinės gvardijos ir Vidaus kariuomenės (ypač – jos specialiosios paskirties padalinių) efektyvumą. Šiai dienai tai vienintelė formuotė, dėl kurios veiksmų praktiškai nekyla klausimų.

Taip pat įspūdingas savanorių padalinių efektyvumas (šiuo atveju turime minty teritorinės gynybos batalioną “Dniepr”, suformuotą iš Dniepropetrovsko srities savanorių ir į Mariupolį atvykusį gegužės 8-ąją). Išryškėjo aukšta savanorių kovinė dvasia. Taip pat verta pažymėti profesionalius jų vadų, sugebėjusių labai greitai susigaudyti situacijoje ir organizuoti koordinuotą padalinių sąveiką, veiksmus.

Silpnąja teroristams besipriešinančių jėgų grandimi tebelieka vietos teisėtvarkos struktūros. Sabotažo ir išdavystės mastas jų gretose yra globalus. Tai viena iš aktualiausių problemų, kurios akivaizdžių sprendimų šiai dienai nėra.

Labai sudėtinga situacija tebelieka Ukrainos pasienyje su Rusija. Tam, kad efektyviai pasipriešintų Rusijos diversinių grupių ir ginkluotės patekimui į Ukrainos teritoriją, Ukrainos Valstybinei pasienio tarnybai, mūsų duomenimis, ypač trūksta tiek papildomų pajėgų ir priemonių, tiek veiksmingos kitų jėgos struktūrų ministerijų ir žinybų paramos. Šiuo požiūriu ypač prasta valstybinės sienos padėtis Lugansko ir Donecko srityse.

Dėl teroristų pajėgumų

Mažiausiai dvi paskutines savaites teroristiniuose rytinių rajonų formuotėse mes stebime masišką RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiosios paskirties dalinių kariškių keitimą iš Rusijos atvykstančiais samdiniais. Pirmiausiai tai atsargos kariškiai, kurių dauguma tarnavo specialiosios paskirties daliniuose ir turi dalyvavimo koviniuose veiksmuose patirties (pvz., Kaukaze).

Teroristų iracionalumas: įgytu tanku pasivažinėja gatvėmis ir jį sudegina.

Teroristų iracionalumas: įgytu tanku pasivažinėja gatvėmis ir jį sudegina.

Tokių pakankamai profesionaliai parengtų samdinių verbavimą Rusijos valdžia praktiškai įgyvendina visos Rusijos teritorijoje. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, per tris pastarąsias savaites net į Chabarovsko krašto karinius komisariatus šaukiami valstybinės žvalgybos valdybos specialiuosiuose daliniuose tarnavę atsargos kariškiai, kuriems už gerą atlygį siūloma su formuojamomis grupėmis vykti į Ukrainą ir dalyvauti teroristinėje veikloje. Ypač aktyviai šis darbas vykdomas RF Pietų federaliniame rajone.

Tuo pačiu metu itin plačiu mastu vykdomas ginklų iš Rusijos federacijos permetimas Donbaso teroristinėms grupuotėms.

Gan pavojinga yra ir tai, kad situacijos destabilizacijos fone stoja Donbaso įmonės ir staigiai auga nedarbo mastai. Daugeliui vietos gyventojų dalyvavimas teroristų akcijose už pakankamai gerą atlygį (100 dolerių už dieną) yra visiškai priimtinas uždarbiavimo būdas.

Efektyvi rusiška propaganda (mitinės „Dešiniojo sektoriaus“ grėsmės išpūtimas, stereotipų apie Ukrainą, kaip „banderovininkų“ ir „fašistinę“ valstybę, primetimas, pasakojimai apie dabartinės Ukrainos valdžios „nelegitimumą“, Ukrainos jėgos struktūrų ir ATO, kaip neva „kruvinų liaudies sukilimo malšintojų“, diskreditavimas ir kt.) taip pat yra rimtas situacijos regione destabilizavimo faktorius. Ypatingą tokių melagingų Rusijos propagandos vaizdinių efektyvumo augimą mes stebime po tragiškų gegužės 2-osios įvykių Odesoje .

Kaip jau aukščiau minėjome, bendra situacijos analizė (pirmiausia Donecke) parodė, kad tebelieka daugybė klausimų vietos milicijai. Deja, vietos teisėsaugininkai dažniausiai – sabotuotojai ir išdavikai, gyvenantys tautos, kurios interesus jie išduoda absoliučiai nesislapstydami, sąskaita.

Pastarieji „teisėsaugininkai“ yra rimtas ekstremistinių jėgų resursas. Tolesnė šių išdavikų tarnyba Ukrainos Vidaus reikalų ministerijoje kelia didžiulę grėsmę šalies interesams. O jų masinio atleidimo atveju mes prognozuojame žaibišką teroristinių grupuočių papildymą šiais išdavikais, kur jie, dabar jau už Maskvos pinigus, tęs savo antiukrainietišką veiklą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan

Dmitry Tymchuk: keletas žodžių Pergalės Dienai

dmitry_tymchukDmitry Tymchuk

Keletas žodžių Pergalės Dienai

Mano senelis, irgi Dmitrijus Tymčukas, kariavo artileristu. 1942 metais pateko į nelaisvę. 1944 metais po trečio bandymo pabėgo – jau iš „mirtininkų stovyklos“ netoli Drezdeno, į kurią pateko po antro bandymo pabėgti. Vengrijoje į Rytus besibraunantis mano senelis susitiko su atakuojančia II-jo Ukrainos fronto armija. Vėliau, kartu su I-jo Ukrainos fronto armija 1945-ais pasiekė Elbę. „Su ginklu rankose grįžau ten, iš kur pabėgau“,- juokaudavo senelis.

Tiesa tokia, kad Vengrijoje mano senelis pamatė visiškai kitokią Raudonąją armiją. Ne paniškai bėgančią nuo priešo, bet mokančią kovoti. Ne siaubo paralyžiuotą, o smogiančią triuškinančius smūgius. Pergalės armiją.

Skirtingai nei SSRS 41-ais, Ukraina 14-ųjų pradžioje neturėjo galingos armijos, daugelio tūkstančių tankų ir lėktuvų, kolosalaus parengto mobilizacinio rezervo ir neišsemiamų resursų.

Mes stojome į nepaskelbtą karą su Rusija, turėdami „parketinę“ armijos parodiją ir parsidavėlišką miliciją, kiaurai korumpuotą generalitetą ir atsakomybės nepripažįstančius vadus.

Bet šiandien apkasuose palei mūsų rytines sienas gimsta naujoji Ukrainos armija. Mūsų kareiviai ima pasitikėti savo ginklu ir jau moka juo naudotis. Jie pasiruošę sutikti agresorių.

Donbaso mūšiuose gimsta naujoji specialiosios paskirties milicija ir Nacionalinė gvardija.

Vadavietėse ir štabuose generolų-parazitų vietas pamažu užima žmonės, sugebantys daryti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Žmonės, turintys valios jėgą ir mylintys Ukrainą.

Pas mus, deja, dar ne 1944-ji. Bet jau ir ne 1941-ji. Per du mėnesius mes nuėjome kelią nuo 41-jų birželio 22 iki karščiausio Stalingrado mūšio 1943-jų žiemą, kai prasidėjo tos pačios – Pergalės Armijos gimimas.

Toliau neišvengiamai bus mūsų 1945-ji, ir mūsų gegužės 9.

Mūsų seneliai tikėjo, jog kovoja už savo liaudies ir savo šalies laisvę, ir jie nugalėjo. Mes žinome, jog kovojame už savo laisvę. Todėl mes taip pat nugalėsime. Kitų variantų nėra.

Su Švente Jus, mano broliai ir seserys! Su Pergalės diena!

Gegužės 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys!
Atleiskite, šios dienos aktualijos šiek tiek ankščiau dėl organizacinių priežasčių. Tikiuosi daugiau nieko blogo iki dienos pabaigos nenutiks, na o gero – prašom. Taigi, gegužės 8-osios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Luhanske ir Donetske prorusiški klounai, garsiai save vadinantys “liaudies tarybomis” (nors labiau tiktų “alkoholinių interesų klubai” arba “Putino pinigų mylėtojų būreliai”) vis tik nutarė surengti savo šou, kuris vadinasi tų apskričių “referendumais dėl nepriklausomybės”.

Šiąnakt Donbaso spaustuvėse geri žmonės sudegino velniop virš milijono paruoštų blankų. Bet Maskvai pinigų netrūksta. Prispausdins dar.

Apskritai, po artėjančio gegužės 9-osios situacijos paaštrėjimo, reikėtų ruoštis įvykiams po 11-os, kurią numatytas tas pats “referendumas”. Scenarijus žinomas iš Krymo pavyzdžio: virš 100% tautos „balsuos” už „nepriklausomybę”, o tada jau dėdė Vova užsiims „tautos valios apsauga”.

Jei nenutrauksime šio separatistinio cirko dabar – vėliau tai padaryti bus žymiai sunkiau.

2. Iš Rusijos teritorijos per pasienio punktą prasiveržė šarvuotas visureigis „Tigr” – Žirinovskio „dovanėlė” separatistams. Vėliau jis važinėjosi po Luhanską.

Įvykis jaudinantis. Tačiau čia aš norėčiau pasidalinti bendrais neraminančiais mūsų pastebėjimais.

Taip, sienos su RF apsaugos kokybė Luhansko ir Donetsko apskrityse kelia daug klausimų. Visų pirma – korupcijos juk niekas neatšaukė, tačiau žymiai svarbiau, kad pasieniečiai neturi reikiamų galių ir priemonių, kad patys pasipriešintų didelėms ekstremistų grupuotėms arba, kaip šiuo atveju, šarvuotai technikai.

Ši užduotis kitoms jėgos struktūroms, turinčioms teikti pasieniečiams pastiprinimą. Jie to nebus – sienos klausimo mes neišspęsime.

3. Putinas šiandien sukvietė savo satelitinių valstybių prezidentus iš Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos – Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos. Nutarė parodyti jiems „Potiomkino” (dirbtines, parodomąsias) Rusijos pajėgų pratybas. Išsitraukė rimtą ginklą – sunkiąją liepsnosvaidinę sistemą TOS-1. Davė įsakymą atidengti ugnį.

Ir…. pššš. Nieko neįvyko.

Aš, rusų vietoje, susirūpinčiau tuo, kad jų stebuklingasis lyderis, kuriam tik žaidimai tankais galvoje, dar turi ir branduolinį mygtuką. Jeigu tas maniakas, pasirengęs kariauti su visu pasauliu, nutars jį panaudoti, tai Uralo tikrai nebeliks. Maskvos apskrities taip pat. Nes narsiųjų rusų karių rankos auga ne iš tos vietos, iš kurios jos auga pas visus normalius žmones.

Bėda, kad Putinas nesistengia padaryti pasauliui įspūdžio aukštomis technologijomis, efektyviu žemės ūkiu arba kultūringa Rusija. Šis dvasios ligonis nemoka nieko kito, kaip tik mojuoti ginklu. Tegul ir ne visuomet veikiančiu.

VeliavosTvirtinimas

Kad Ukrainos pajėgos vėliavos nenukabintų

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Parubijus pareiškė, kad vakarykštis Putino pareiškimas apie Ukrainos separatistų „referendumo“ perkėlimą – politinė afera.

Ukrainos valdžia puikiai supranta, kad Putino žodžiai – melas, po kuriuo nėra nieko daugiau, išskyrus šlykščius planus užslopinti Kijevo budrumą. O tai reiškia, kad antiteroristinė operacija tęsis tol, kol Ukrainos teroristai nenurims. Tardymo izoliatoriuose arba po daug iškentėjusia Donbaso žeme.

Putino mele, suprantama, nėra nieko gero. Tačiau tai, kad Ukrainos valdžia juo netiki ir yra pasiryžusi tęsti Ukrainos gelbėjimą – neabejotinas pliusas.

2. Šiandien iki pietų baigėme regionų pasirengimo galimoms provokacijoms rytoj, gegužės 9-ąją, monitoringą. Bendras vaizdas jei ne nuramina, tai, mažų mažiausia, teikia vilties.

Taip, daug silpnų vietų. Tačiau bendrai, jėgos struktūros ir vietos valdžia imasi priemonių tam, kad tragedijos, panašios į gegužės 2-ąją vykusios Odesoje, nepasikartotų.

Aišku, nusiraminti nevalia. Mes ir nelaukiame, kad Pergalės Diena praeis lengvai. Reikia būti viskam pasiruošus, o ypač Donbase.

3. Pergalės Dienos išvakarėse Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad Kremliaus Aleksandro sode iš visų stelų, skirtų miestams-didvyriams Maskvos centre, vienintelė liko nepapuošta gėlėmis – tai Kijevo stela.

Jau po poros valandų po tokio pranešimo miesto-didvyrio Kijevo stela buvo užversta gėlėmis.

Vis dėlto yra adekvačių žmonių Maskvoje. Ačiū jiems. Pagaliau, Pergalės Diena – mūsų bendra šventė. Ir mes, „IP“ grupė, sveikiname visus jus, broliai ir seserys!

Ir – ateičiai. Nugalėjome Hitlerio nacizmą, nugalėsime ir Putino nacizmą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan/media