Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Dėl provokacijų Slovjanske

dmitry_tymchukDmitry Tymchuk, 2014 04 20

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ (IS) duomenimis, provokacijas Slovjanske, per kurias žuvo žmonės, atliko taip vadinamos „Donecko nepriklausomos respublikos armijos“ atstovai.

Šių diversijų organizavimui išvakarėse artimiausiose gyvenvietėse buvo suorganizuotas 4 automobilių nuvarymas. Tai organizavo kažkoks pil. P., pravarde „Dušmanas“, 1963 m. gimęs Konstantinovkoje, paskutiniu metu gyvenantis Družkovke. Šiuo metu – taip vadinamos „Donecko nepriklausomos respublikos armijos“ bataliono trečio būrio vadas.

Pagal IS informaciją, šis pilietis neseniai išvežė į Rusiją savo dukrą, šiuo metu rengiasi išvykti ir jo žmona.

Į automobilį, paliktą diversijos vietoje, prorusiški ekstremistai primėtė „Dešiniojo sektoriaus“ simbolikos.

Mūsų žiniomis, šios diversijos – sudėtinė bendro Rusijos karinės – politinės valdžios plano dalis, siekiant sudaryti sąlygas kariniams įsiveržimui į tris Ukrainos sritis. Ši diversija leido save pasiskelbusiam Slovjansko meru reikalauti Rusijos kariuomenės įvedimo į Donecko sritį.

Balandžio 18 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 18-os dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Vakarykštis mano skepticizmas dėl Ženevos susitarimo, deja, pasiteisino.

Man būtų daug mieliau, jei klysčiau. Tačiau, kai turime reikalų su tokiais makleriais kaip Putinas, suklysti neįmanoma. Jo esmė – melas. Visi susitarimai su juo – tuščias garsas.

Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerija „paaiškino“ susitarimų prasmę. Pasirodo, nelegalios grupuotės, kurios privalo būti nuginkluotos, tai – „Dešinysis sektorius“. O užimtų pastatų atlaisvinimo atveju buvo kalbama apie Kijevą ir Maidano rėmėjus.

Maskva sako: nuginkluokite „saviškius“, o tada mes pagalvosime, ar mums verta nuginkluot savuosius pakalikus Rytų Ukrainoje, ar atšaukti Rusijos specialiąsias pajėgas ir ar atlaisvinti administracinius pastatus Donecko regione.

Kažkas vis dar turi iliuzijų dėl galimybės derėtis su Maskva? Seniai visiems aišku: iš pasitikėjimo Putinu lygio galima drąsiai nustatyti psichinio išsivystymo lygį.

2. Komunistai sabotavo Rados frakcijų vadovų susitarimo dėl padėties stabilizavimo Rytuose pasirašymą.

Tai žiauru. Faktiškai, vyksta karas prieš Ukrainą. Priešo batai trypia mūsų žemę. Mes jau praradome dalį teritorijos. Normaliose šalyse tokiomis sąlygomis, kai piliečiai (ir politikai yra ne išimtis) trukdo siekti pergalės, jie yra tiesiog sodinami į kalėjimą. O mes turime priešų diversantus, sėdinčius parlamente ir ryjančius ikrus už ukrainiečių, kuriuos jie išdavė, mokesčius. Kur logika?

3. Šis punktas aktualus mums – grupei „Informacinis Pasipriešinimas“. Aš jau seniai laukiau to, kas nutiko. Pažįstant mūsų valdžiažmogius prognozuoti buvo nesunku.

Taigi, valdžios struktūrose prabudo dėdės ir tetos, kuriems mes staiga ėmėme labai trukdyti. Jie pusantro mėnesio nuo kovo pradžios, kol vyko Krymo užėmimas, krapštė nosis ir užsiiminėjo neaiškių klausimų sprendimais, o dabar nusprendė lengvai „pasipiarinti“ antiteroristinės operacijos šviesoje (ATO).

Bet štai nesėkmė: pasirodo, jų „ryšiams su visuomene“ savo aktyvumu ir operatyvios informacijos teikimu trukdo „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė. Šiuo metu vyksta užkulisiniai žaidimai, siekiant mus užčiaupti.

Kol kas apsieisiu be vardų ir pareigybių. Vis dėlto, tose pačiose valdžios struktūrose, adekvačių žmonių, suprantančių mūsų darbo svarbą yra gerokai daugiau.

Bet aš taip pat anksčiau aukščiausiajai valdžiai žadėjau: jeigu jėgos struktūrų vadovai pasakys, kad trukdome – mes tuojau pat nutrauksime savo darbą. „IP“ grupės veiklos užbaigimui reikia 2 minučių 20 sekundžių. Iš jų, po vieną minutę telefoniniams pokalbiams su kitais dviem koordinatoriais ir 20 s kompiuterio išjungimui.

Tikimės, kad valdžios struktūrose asmenines ambicijas ir atskirų biurokratų pavydą nugalės sveikas protas.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien UST (Ukrainos saugumo tarnyba, SBU) atstovai pranešė, kad antiteroristinė operacija Ukrainos rytuose pristabdoma “dėl Vėlykų ir priimtos Ženevos sutarties”.

Pranešimas nuskambėjo keistokai. Kaip galima stabdyti „karinius veiksmus” be abipusių paliaubų? Tiesiog „dėl švenčių”, juo labiau, kad priešas to daryti net nemano. O ko verti Ženevoje pasiekti susitarimai, aš jau minėjau.

Skubu nuraminti. Esmė ta, kad Ukraina savo dalį Ženevos sutarties vykdo ir iš tiesų stabdo aktyvų jėgos demonstravimą. Bet tai nereiškia, kad per šventes niekas nieko nedarys, užkandžiaudami margučiais ir dešromis, pateiktomis ant Ženevos sutarties popierinės kopijos.

Operacija tęsiama – blokuojamos atskiros teroristų grupuotės, perimama atskirų teritorijų ir kelių kontrolė. Šios dienos karių tvirtinimu, operacija tik ką įgavo tą formatą, kuriuo galime pasiekti priimtinus rezultatus esant dabartiniams griežtiems apribojimams („taikių gyventojų“ aukų išvengimas). Palinkėsim jiems sėkmės.

2. Šiandien Dnepropetrovsko srities administracijos vadovas Igoris Kolomojskis (Игорь Коломойский) išmokėjo pirmąjį prizą už pristatytą rusų diversantą – 10 000 USD.

Sakau viena – šaunumėlis! Atlygio paskyrimas – puiki motyvacija. Ir stiprus smūgis ekstrimistų aktyvumui. Jiems nevertėtų saldžiai miegoti.

3. Žitomiro 95-os specialiosios aeromobilios brigados desantininkai prie Kramatorsko atsiėmė anksčiau pagrobtus du desanto šarvuočius.

Mūsų emisarų pasakojimu, mūšis buvo trumpas ir šiurkštus. Jei mūsų vaikinams būtų davę įsakymą “nukauti”, teroristų gretos butų buvę gerokai praretintos. O dabar šaudyta tik į orą ir po kojomis. Bet ir to pilnai užteko, kad tiems degeneratams išmuštų iš galvų norą žaisti karą.

Išvada viena. Su priešu galima ir reikia kovoti. Už silpnumo ir aukštų politinių argumentų slepiasi pralaimėjimas. Už ryžtingumo – pergalė.

Ir dar kai kas. Bičiuliai, savaitgalį ir švenčių metu visi „Informacinio Pasipriešinimo” grupės koordinatoriai dirbs regionuose. Informaciją teiksime rečiau – bet operatyviai ir pačią svarbiausią. Su ateinančiomis šventėmis. Su Šv. Velykomis visus! Viešpaties malonė telydi jus.

Foto: Ivan Osypenko

Rusijos kariuomenė Ukrainoje

Dmitry Tymchuk

„Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, Ukrainos specialiosios tarnybos gavo patvirtinimą, kas Krymo Aukščiausiosios Tarybos pastatą 2014 metų vasario 27-ąją užgrobė 45-ojo specialiojo RF Ginkluotųjų pajėgų oro desanto pulko kariai.

Pastato užgrobimo video įrašas:

Dabar šie Rusijos kariai aktyviai dalyvauja Ukrainos rytuose vykdomose ekstremistinėse akcijose, jie yra „smogiantysis branduolys“ ir pagrindiniai vietinės valdžios organų bei jėgos struktūrų pastatų užgrobėjai.

Pavyzdžiui, administracinių pastatų Slovjanske užgrobimą įvykdė būtent 45-ojo specialiosios paskirties policijos būrio kariai.

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.

Balandžio 16 d. 23.15h Mariupolyje

“Informacinio pasipriešinimo” duomenimis, prie karinio dalinio Mariupolyje vyksta mūšis.

Iki šio momento Ukrainos kariškiai atrėmė dvi atakas, panaudodami ginklą priešui naikinti.

Dalinį šturmuoja „žalieji žmogeliukai“. Tačiau, mūsų duomenimis, tai nėra Rusijos kariškiai, o smogikai iš vietos separatistų, turintys bazinį karinį pasirengimą, vilkintys atitinkamą uniformą be skiriamųjų ženklų.
Jiems vadovauja Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) atstovai.


2014.04.17  00.30

„Informacinis pasipriešinimas“

Mariupolyje mūsiškiai apsigynė. Puolusieji aiškiai sutrikę – jie nesitikėjo atkirčio. Kaip aiškėja iš šito atvejo, adekvačios jėgos panaudojimas veikia kur kas efektyviau, nei aukštos moralės pacifizmas.

Balandžio 16 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 16-tosios aktualijos.

Blogosios naujienos:

Bloga naujiena šiandien tik viena, nes ji užgožia visą kitą negatyvą.

Antiteroristinė operacija (АТО) nepateisina į ją dedamų vilčių.

Kariuomenės veiksmų aš net nenoriu komentuoti. Tai kažkoks siurrealizmas.

Tačiau bandymai iš esmės išsiaiškinti situaciją apstulbino dar labiau ir leido bent iš dalies suprasti, kodėl šis siurrealizmas apskritai vyksta. Visą dieną mes, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ nariai, praleidome susitikimuose, derybose ir konsultacijose. Bendras rezultatas nuvilia. Atleiskite, draugai, neturiu teisės visko sakyti, tad trumpai apie tai, ką pasakyti galiu (ir, manau, privaloma).

Аntiteroristinė operacija buvo suplanuota, įvertinti pajėgumai, aprūpinimas, iškelti tikslai. Vienok vėliau jėgos struktūroms buvo nustatyti tokios siauros veikimo ribos ir sąlygos, kad jei АТО baigsis sėkmingai, tai bus galima laikyti religinio pobūdžio stebuklu. Operacijos vadovas, laimėjęs tokiomis sąlygomis, galės laisvai vaikščioti vandeniu kaip Kristus ir vienu piršto prisilietimu gydyti žmones. Tą žmogų bus galima drąsiai vadinti stebukladariu ir kanonizuoti dar jam gyvam esant.

Aš nežinau, ar po rytojaus susitikimo Ženevoje pasikeis dabar operacijos vykdymui nustatytos sąlygos, bet šiandien, jei norėjome apginkluoti ekstremistus, galėjome tiesiog išduoti jiems ginklus iš armijos arsenalų ir nekankinti jėgos struktūrų.

Konkreti pastaba aukščiausiai karinei Ukrainos valdžiai.

Šiandien užfiksavome Rusijos teritorijoje, ties Ukrainos siena, Rusijos specialiąsias pajėgas, kurias sudarė ne mažiau kaip 300 žmonių.

Čia tik žiedeliai. Uogos – Taganroge, kur surinkta dar apie 2 tūkst. „žaliųjų žmogeliukų“, pasirengusių vykti į Ukrainą. Komentarai čia nereikalingi.

Gerosios naujienos:

1. Julija Tymošenko pareiškė, kad pasisako už neatidėliotiną ypatingosios padėties įvedimą tose srityse, kurios patiria Rusijos agresiją.

Aš suprantu, kad tai priešrinkiminė reklama. Bet tai tokia reklama, kuri naudinga šiandieniniams Ukrainos interesams. Žinoma, būtų gerai, jei mūsų politikai mąstytų apie valstybę ne tik prieš rinkimus, bet čia jau iš svajonių srities.

Įvedus ypatingąją padėtį žymiai palengvės jėgos struktūrų darbas. Apie tai aš jau kalbėjau anksčiau, smulkiau nesikartosiu.

2. Rusija pripažino Krymo keliamas ekonomines problemas.

RF ekonomikos vystymo ministras Aleksejus Uliukajevas buvo priverstas pripažinti: dėl “tarptautinės situacijos blogėjimo” ir “kapitalo bėgimo” Rusijos ekonomika lėtėja. Tuo tarpu JAV pranešė, kad yra pasiruošusios įvesti naujas sankcijas Maskvai.

Džiugina tai, kad Kremliuje pradeda įjunginėti mąstymą. Tačiau mes, deja, nepastebime, kad tai nors kiek įtakotų Vladimiro Putino agresijos prieš Ukrainą planus.

3. Atsakydamas Rusijos žiniasklaidos platinamus pažadus, kad Viktoras Janukovičius Velykoms grįš į Donecką, l.e.p. Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Olegas Machnickis pareiškė: jei šitas tipas apsireikš Ukrainoje, jo laukia šiltas priėmimas. Machnickis priminė, kad Janukovičiui yra iškeltos 4 baudžiamosios bylos, ir kalbama apie sunkius nusikaltimus.

Ar teisėsauga sugebės įvykdyti šį pažadą – nežinau. Bet ne itin drąsiam Janukovičiui tai papildoma enurezės priežastis.

Apibendrinant, bičiuliai, man labai sunku širdyje po šiandienos įvykių. Aš norėčiau grįžti prie savo ankstesnio linkėjimų formato. Linkiu mums visiems rytoj pamatyti, kad Dievas nepamiršo Ukrainos.

Situacija Ukrainos rytuose 18.30, 2014.04.16

Situacija 18.30 val

Pagal „Informacinio pasipriešinimo“ grupės turimą informaciją, Pčiolkino gyvenvietės (netoli Kramatorsko) apylinkėse, šalia priemiestinės geležinkelio pervažos apie 1500 separatistų nuo 11 val. blokuoja 16 vienetų Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų šarvuotos technikos ir 500 karių.

Separatistai nuolatos telefonu konsultuojasi su koordinatoriais ir teigia, kad nėra gavę komandos naudoti ginklą.
Prieš tai 4 šarvuotos technikos vienetai su 20 karių užvažiavo ant pervažos, kur juos taip pat užblokavo vietinių gyventojų minia.

Separatistai bandė įkalbėti karius pereiti į jų pusę. Kariai užėmė žiedinės gynybos pozicijas ir neprileidžia separatistų prie technikos.

Vadas nesėkmingai bandė su separatistais vesti derybas.

Prie įvažiavimo į Pčiolkino ir Plotnikų gyvenvietes separatistai įrengė blokpostą. Jie neslepia laukiantys komandos atidengti ugnį.

Apie situaciją Kramatorsko oro uoste.

Kramatorsko oro uostą blokuoja 50-60 separatistų. Jie išlaužė tvorą, tačiau kol kas į oro uosto teritoriją patekti nebandė.

Separatistai nuolat provokuoja Ukrainos karius. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariai užėmė pozicijas. Yra tikimybė, kad sutemus ekstremistai bandys užimti oro uostą.

Virš Kramatorsko nuolat patruliuoja Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų lėktuvai ir sraigtasparniai.

Balandžio 15 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 15 įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. RF ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas Ukrainai pranašauja pilietinį karą. „Ukrainoje vėl liejosi kraujas. Šalis gyvena pilietinio karo nuojauta. Tai labai liūdna“, – pareiškė jis prieš prasidedant aktyviems Ukrainos jėgos struktūrų veiksmams Donbase.

O iš tiesų, pone Medvedevai, liūdna tai, kad jūs veidmainis, ir ne itin įžvalgus veidmainis. Jei proto būtų šiek tiek daugiau – tai sulauktumėt antiteroristinės operacijos pradžios, o po to jau virkautumėt apie „pilietinio karo pradžią“ Ukrainoje. O dabar išdavėte savo kremlinio boso planus paskandinti Ukrainą pačių ukrainiečių kraujyje.

2. RF prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškimus apie Rusijos karių buvimą rytų Ukrainoje pavadino „absurdiškais“.

Mes atsimename, kaip prieš kelias savaites Kremlius apsiputojęs neigė savo kariškių buvimą Kryme. O paskui pasirodė, kad jų ten 22 tūkstančiai.

Dabar mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, primygtinai siūlome Kremliui perskaičiuoti, kiek karių yra, pavyzdžiui, RF Ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos Generalinio štabo 2-osios atskirosios specialiosios paskirties brigadoje Pskovo apskrityje. Nes mes turime negeros informacijos, kad ne visi šie kareivėliai sėdi namuose Rusijoje. O mes už savo informaciją, skirtingai nei Peskovas, atsakome.

Desantas_Kramatorske

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija (ATO). Visa diena praėjo belaukiant jos pradžios.

Rusijos masinio informavimo priemonės pradėjo isterikuoti, kaip į tikėjimą atverčiami nekrikštai. Beprotės Kasandros stiliumi „Matau Troją ugnyje!“ Suprask, Slovjanskas jau dingo po taikų gyventojų, kuriuos sušaudė Banderos kariuomenė, lavonų terikonais.

Iš tikrųjų visa diena praėjo vykdant parengiamuosius ATO darbus.

Aktyvių veiksmų imtasi gana ribotai – tačiau sėkmingai. Be kita ko, buvo išlaisvintas aerodromas Kramatorske.

Tačiau visą Donbasą apimančių veiksmų nebuvimas neturėtų sukelti pesimizmo. Vyksta apgalvotas, nuodugnus pasirengimas. Verta suprasti, kad operacijos vadovybė buvo paskirta vos prieš keletą valandų.

Labai tikiuosi, kad mes su jumis labai greit pamatysim daugiau pozityvių rezultatų iš viso regiono.

2. Mūsų, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės, duomenimis, Donecko srities miestuose – Severodonecke ir Lisičianske – teisėsaugininkai ir šachtininkai glaudžiai bendradarbiaudami labai greitai sutramdė visas separatizmo apraiškas tarp vietinių Vladimiro Putino mylėtojų.

Organizuotas bendras miestų patruliavimas. Kontroliuojami įvažiavimai, jei kartais apsilankytų „gastrolieriai“.

Tai – ryškus pavyzdys: ten, kur nėra „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rusijos, ekstremistai neturi jokių šansų išsiūbuoti situaciją. Sauja miesto kvailelių negali diktuoti savo valios bendruomenei.

Dabartinių teroristinių akcijų jėga – tai, kad jose dalyvauja profesionalai iš Rusijos specialiosios paskirties dalinių. Be Kremliaus pagalbos visas tas stanginimasis, siekiant nublokšti regioną į pilietinio karo gaisravietę, yra pasmerktas žlugti.

3. Donecke gubernatorius Taruta surengė pasitarimą. Atsiskaitė: miestų galvos ir regiono rajoninių valstybės administracijos organų vadovai „pasmerkė separatizmo apraiškas ir pasisakė už nacionalinę vienybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Toliau Taruta papasakojo apie tai, kad „centrinė valdžia išgirdo regionus“ ir yra pasirengusi decentralizavimui. Bet tai antraeilis dalykas. Iš tikrųjų svarbiausia – išsaugoti šalį.

Čia viskas paprasta. Arba tu ukrainietis su Ukrainos vėliava, ir tada tu – savas. Arba – ukrainietis su Rusijos vėliava, ir tada – še tau, fašiste, granatą. Kare kaip kare.

Foto: crisisua.net