Informacinio karo vaiduokliai. 2 dalis

Krymas. „Slaptasis patarėjas“. Vasaris – kovas. Projektas „Pavasaris“

Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai

Priešakyje laukė Krymo epopėja. Naujieji Rusijos viešųjų ryšių politikos herojai perėmė estafetę. Į veiksmą įsijungė agentūros „Slaptasis patarėjas“ darbuotojas Aleksejus Kryminas (Алексей Крымин), Valstybės Dūmos deputato, Informacinės politikos komiteto pavaduotojo Leonido Levino (šios agentūros įkūrėjo ir ilgamečio vadovo) padėjėjas, o taip pat viešųjų ryšių specialistė Vera Kerova (ilgą laiką bendradarbiaujanti su „Slaptuoju patarėju“, remiantis oficialia informacija dirbusi prezidento atstove Centrinėje federalinėje apygardoje, pagal neoficialių šaltinių informaciją – dabartinė Rusijos Federacijos prezidento administracijos darbuotoja).

Aleksejus Kryminas buvo pasiųstas į Krymą likus dešimčiai dienų iki referendumo, kovo 6 d. Jis buvo atsakingas už agitacinę-propagandinę informaciją, referendumo parengiamųjų darbų koordinavimą ir vykdė sociologinius tyrimus. Ataskaitose tai buvo vadinama projektu „Pavasaris“. Continue reading →

Informacinio karo vaiduokliai

Sergejus KANEVAS (Сергей Канев), sbultik@gmail.com
kriminalistikos reporteris

Ukraina. Čia vyksta iki šiol neregėtas karas. Jam diriguoja rusiškos PR (viešųjų ryšių) agentūros ir polittechnologai. O štai žmonės žūsta iš tiesų.

2014 05 26

Šis karas, be abejonės, bus įtrauktas į vadovėlius: jis pietvakarių Ukrainoje vykdomas Maskvos PR agentūrų, komercinių kompanijų, jų bendradarbių ir pastarųjų draugų sutelktomis pajėgomis. Netgi rafinuočiausi vakariečių politinio konsultavimo guru protai iki šito dar neprisisvaigo. Šį naujojo tipo karą „Novaja gazeta“ tyrinėjo naudodamasi įvairiais šaltiniais, mūsų redakcijos disponuojamais dokumentais, liudininkų ir mūsų korespondentų liudijimais.

Žiniasklaida RusijojeŠioje publikacijoje jūs rasite:

• Su Aleksandru Borodajumi (Александр Бородай)  susijusios baudžiamosios bylos medžiagą;
• Igorio Girkino (Strelkovo) ( Игорь Гиркин (Стрелков)) bei jo bendražygių laiškus ir „biografijas“;
• Apdovanojimams už Krymo kampanijos rezultatus pristatytųjų sąrašus, pateiktus prezidento administracijai;
• kompanijų, kurios ėmėsi Ukrainos projekto ideologinio pagrindimo, tarp jų – „Slaptasis patarėjas («Тайный советник»),„Interneto tyrimų agentūra“ («Агентствo интернет-исследований» – АИИ), kompanijos „Art Media“ («АртМедиа») bendradarbių susirašinėjimą.

Neabejojame, kad mūsiškės politikos Ukrainoje viešosios nuomonės fono sukūrimui skirtus pinigus įsisavino kur kas daugiau šiuo amatu besiverčiančių agentūrų ir personalijų. Bet šiandien papasakosime tik apie tuos, kurie tiesiogiai veikė „broliškos šalies“ teritorijoje.

MAIDANAS. KIJEVAS. CHARKIVAS. Lapkritis – gruodis.

Pirmieji rimti rusų propagandistų pokalbiai ir „priemonės“ datuojamos 2013–ųjų vėlyvo rudens laikotarpiu. Jau lapkrity, kuomet Kijevo Maidano įvykiai pradėjo įgauti smurtinį pobūdį, Charkive ėmė veikti „Charkivo naujienų agentūra“ (НАХ), sukurta, kiek galima spręsti, už „Kremliaus virėjo“ – „Konkordo“ («Конкорд») kompanijos savininko Jevgenijaus Prigožyno pinigus. Tiesiogiai ją įkūrė Jevgenijui Prigožynui, greičiausiai, artimų „Interneto tyrimų agentūros“ ir kompanijos „ArtMedia“ bendradarbiai Dzalba, Sugrobova ir Picur. Continue reading →

Birželio 13 dienos suvestinė

Broliai ir sesės, birželio 13-osios apibendrinimas.

Blogybės:

1. Tapo aišku, kodėl tiek ilgai putinkanalai ir klaikraščiai suko dezinformaciją, kad ATO pajėgos neva nuolat naudoja reaktyvinės artilerijos sitemas BM-21 “Grad” operacijos zonoje, nors tokia įranga ATO zonoje Ukrainos jėgos struktūrų pusėje nebuvo pastebėta.

Šiandien teroristų grupė – samdiniai iš Kaukazo ir vietiniai smogikai – apšaudė Dobropolio daržovių bazę iš BM-21. Iš viso teroristai turi 3 tokius įtaisus. Be to, teroristai apsimetinėjo nacionaline gvardija. Nėra ribų ir Kremliaus cinizmui, planuojančiam ir vykdančiam tokias ciniškas operacijas, ir vietinių išgamų iš visokių “DNR” ir “LNR”, klusniai vykdančių Putino valią.

Juk, jeigu nesiimti skubių priemonių, rytoj vietoj daržovių bazės gali būti bet kas kita.

2. Šiandien Rusijos sraigtasparnis Mi-35 pažeidė Ukrainos sieną ir lydėjo koloną. Jis įskrido į mūsų teritoriją labai trumpam, bet glumina įvykio aplinkybės. Juk tai buvo mūsų karinė kolona. Mano supratimu, tai tiesiog įžūlumas. Bet jis galimas tik todėl, kad rusai netiki, jog mūsų jėgos struktūros galėtų efektyviai pasipriešinti. Deja, kaip matome, jų netikėjimas – pagrįstas.

3. Šiandien vienas mūsų politikos veikėjas pareiškė: “Armijai reikia vadų – didvyrių. Vakarykščiame mūšyje prie Sniežno didvyriškai pasirodė generolas Vitalijus Muženko. Jau ne pirmą kartą jis asmeniškai vedė į puolimą”.

Aš – už didvyrių populiarinimą. Bet visgi pripažinkime, kad jeigu generolas, dar ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojas (beje, iš tiesų jo vardas – Viktoras), asmeniškai veda kareivius į puolimą, tai mūsų armijai – galas.

Kareiviams vesti į puolimą yra skyrių – būrių – kuopų vadai. Jeigu generalinio štabo vado pavaduotojas ir vienas iš pagrindinių ATO “strategų” turi asmeniškai vesti karius į puolimą, tai reiškia: arba jo pavaldiniai absoliučiai netinkami, ir jis daro jų darbą, arba jam nėra ką veikti ATO štabe.

Ir vienu, ir kitu atveju, toks populiarinimas tampa abejotinu. Manau, kad konkrečiuose mūšiuose reikia parodyti didvyrius iš paprastų karių ir karininkų. O generolų tobulybes ir trūkumus reikia vertinti pagal ATO rezultatus.

Gerosios naujienos:

1. Aktyvioji ATO fazė Mariupolyje baigėsi sėkmingai. Mariupolis – vėl normalus miestas, o ne teroristų gyvatynas.

Mariupolis šiandien

Mariupolis šiandien

Jau antrojoje dienos dalyje, palaikomi personalo ir naudodami vietos bendrovių techniką, gyventojai ardė teroristų barikadas.

Norisi tikėti, kad jau greitai savo apibendrinimuose galėsiu pasveikinti visus su tuo, jog paskutinė teroristų barikada Donbase išardyta. Na o kol kas sveikinu su tuo, kuo mus pradžiugino jėgos struktūros Mariupolyje – tai labai svarbi ir įtikinama pergalė.

2. Rusijos sienos blokavimo operacija tęsiasi ir, nors problemų išvengti nepavyksta, ji vykdoma gan sėkmingai.

Jėgos struktūrų prašymu nepateikiame šių veiksmų smulkmenų – pranešame skurdžiai ir tik įvykus faktui. Prašome mus suprasti. Jeigu visa tai, ką sugalvojo jėgos struktūros bus įvykdyta – tai bus labai svarbus žingsnis tam, kad ATO baigtųsi sėkmingai.

3. Teroristinės organizacijos „DNR“ vadeiva D. Pušilinas Rusijos televizijos kanalo eteryje šiandien papasakojo, kad gyvena it svirplys už krosnies Maskvoje ir iš ten neketina lįsti, nepaisant jokių viliotinių.

Jei pabėgusi svarbiausia žiurkė neketina grįžti į laivą – tai patikimas požymis, kad laivas savo jau atplaukiojo. Būtų gerai, kad tai suprastų ir likusios žiurkės.

Tas pat pasakų didvyris Pušilinas apkaltino Ukrainos žvalgybą, esą, ji pasikėsino į jo gyvybę. Neva tai, vakar prie Donecko apskrities vyriausiojo administracijos pastato sprogęs „Газель“ mikroautobusas – specialiųjų tarnybų darbas. Apie tai, kad apie Pušilino pabėgimą į Rusiją anksčiau nepranešė tik pačios tingiausios žiniasklaidos priemonės – jis nesusimąstė. Arba, matomai, pasikuklino prisipažinti, kad dėl prigimtinio bukumo jo sėbrai iš „DNR“ sprogdina patys save.

4. Pradžiugino ir Dnepropetrovsko gubernatoriaus I. Kolomojskio mintis pastatyti bene 1900 kilometrų ilgio sieną per visą ribą su Rusija. Sienos statybą p. Kolomojskis pasiryžęs apmokėti iš savo lėšų.

Tokių pasiūlymų psichologinis efektas tiesiog stebuklingas. Na o praktinė jų reikšmė – diskusijų objektas. Taip, suprantama, sieną su Rusiją reikia užrakinti. Bet be inžinerinių statinių – svarbūs ir sienos apsaugos būdai bei formos. Nes juk, jei bus tik siena, kurią bet kurioje vietoje galima pralaužti ir laisvai prasmukti į Ukrainą – niekas nesureaguos.

O tai reiškia, kad svarbiausiu tampa klausimas apie esminę sienos apsaugos tarnybos reformą. Neišvengiamai teks stiprinti pasienio apsaugos padalinius, iš naujo kurti motorizuotas manevringas grupes, skirti pasieniečiams ne tik žvalgybos bet ir kovinę aviaciją, užtikrinti glaudžius ryšius su kariuomenės struktūromis dislokuotomis pasienio zonoje.

O taip pat, negailestingai kovoti su korupcija valstybės sienos apsaugos tarnyboje – tai užkratas, nuo kurio neišgelbės jokios sienos.

Birželio 12 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 12-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Per sieną iš Rusijos teritorijos į Ukrainą veržiasi jau ne tik sunkvežimiai ir BTR‘ai, bet ir tankai. Naujausiais duomenimis kolona, kurioje ir tankai iš Rusijos, juda link Donecko.

RusijosTankasUkrainojeKremlius nusiima kaukę. Jei kas nors dar abejoja, kad tai jau nepridengtas Rusijos įsiveržimas, norėčiau pamatyti tą žmogų. Įdomu pažiūrėti, kaip atrodo naivumo įsikūnijimas.

2. Beje, štai ir jis. ESBO Generalinis sekretorius Lamberto Zannier atvyko į Rusiją, į Rostovo sritį, aplankyti pabėgėlių iš Ukrainos. Ir pradėjo kalbėti labai keistus dalykus. Atseit, reikia nutraukti ugnį Ukrainos Rytuose ir spręsti klausimus politinėmis priemonėmis, už derybų stalo tarp Ukrainos valdžios ir rytinių regionų. Taip pat Zannier pažadėjo aplankyti Slovjanską „taikaus sureguliavimo“ rėmuose.

Susidaro įspūdis, kad ESBO (nors jų misijos dirba visame Donbase) nenori matyti akivaizdžių dalykų. O būtent, kad „taikiam sureguliavimui“ važiuoti reikia ne į Slovjanską, o tiesiai į Maskvą. Ir pradžiai paklausti Putino – kaip ilgai jis dar siųs į Donbasą savo samdinių legionus, kalnus ginklų ir milijonus dolerių teroristams remti?

ESBO kartoja neseną JT žygdarbį. Ne anksčiau kaip šių metų kovą Jungtinės Tautos, vietoje Rusijos pasmerkimo, siuntė žinią Kijevui, kad jam derėtų susitelkti ties visų politinių jėgų „politiniu dialogu“.

Rezultate, kol JT klapsėjo snapu ir užsiiminėjo moralės mokymais, Ukraina prarado Krymą.

Dabar ESBO paisto tas pačias nesąmones, kol Rusija bando atplėšti Donbasą.

Mieli ponai Vakarų atstovai, atverkite gi pagaliau akis. Dabar vyksta plataus masto karinis įsiveržimas į Ukrainą iš Rusijos pusės. Jei jūs taip užsiliūliavę, kad šito nematote – geriau užsiimkite ekologiškai švarių pomidorų auginimu ES. Ir nelįskit į tarptautinę politiką. Nes pagalbos iš jūsų nė už grašį, tik dar blogiau.

3. Šiandien iš Snižno gydytis į Dniepropetrovsko sritį autobusu išvyko 25 vaikai, tarp jų našlaičiai ir šeimos vaikų namų auklėtiniai. Juos perėmė teroristai iš „DLR“ ir išsiuntė autobusą į Rusiją, kirsdami valstybinę sieną per smogikų užimtą pasienio patikros punktą.

Šis faktas – vaikų grobimas, tiesiog grynas kidnepingas. Beje, šiame nusikaltime tiesiogiai dalyvavo Rusijos pasieniečiai.

Netikėtas klausimas ponui Porošenkai: ar jūs su tais niekšais grobiančiais vaikus ir iš esmės imančiais juos įkaitais rengiatės tartis prie derybų stalo? O gal dar prijunkime grupę serijinių žudikų ir seksualinių maniakų? Taip sakant, kad vaizdas būtų pilnesnis. Diskusija žada būti įdomi ir vaisinga.

Gerosios naujienos:

1. Laimei, mūsų sąjungininkai Vakarų asmenyje – tai ne tik apžavėtasis ESBO generalinis sekretorius. Jungtinių valstijų Atlanto Tarybos Viceprezidentas D.Vilsonas jau pareiškė, jog jei pasitvirtins faktas, kad Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną, tai Vakarai turėtų įvesti trečią sankcijų prieš RF lygį ir pradėti teikti karinę pagalbą Ukrainai.

Taip, Atlanto Taryba – ne pats aukščiausias pilotažas. Tačiau tokios struktūros formuoja ir visuomenės, ir politikų požiūrį. Laukiame atitinkamų pareiškimų iš aukštų Vakarų valdininkų ir politikų.

Tarp kitko, NATO Generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiandien pareiškė, kad Ispanija pasiūlė aviacinę techniką ir „įvairių jūrinių grupių laivų, reaguodama į Ukrainos krizę“.

Pasiūlymas labai laiku. Nes, panašu, kad karas su Rusija tik prasideda. Deja, šią apmaudžią išvadą įtakoja tie rusų veiksmai, kuriuos mes stebime šiandien ir visą pastarąjį metą.

2. Ukrainos Prezidento Spaudos tarnyba pranešė, kad „gerai parengtos operacijos metu Ukrainos kariškiai ir pasieniečiai atgavo daugiau nei 100 km ilgio valstybinės sienos dalies kontrolę“.

Mūsų duomenimis, rezultatas ne toks optimistinis. Plius, neaišku, ar užteks resursų tai kontrolei išlaikyti.

Tačiau tai, kad po ilgų savaičių (net jau – mėnesių) sienos klausimas pagaliau ėmė spręstis – didžiulis ir dar kartą didžiulis pliusas.

3. Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad Ginkluotųjų pajėgų kariškiai, kurie dalyvauja antiteroristinėse operacijose, gaus 100-procentinę premiją.

Toliau sekė skaičiai, kurie verčia ašaroti. Pavyzdžiui, eilinis-sutartininkas gaus 5 400 grn („normalus“ atlyginimas – 2 700 grn), o desantinės dalies vadas – 8,2 tūkstančių grivinų (atitinkamai, 4,1 tūkstančių grivinų).

Premijos – tai puiku. Parama kariškiams iš esmės nepaskelbto karo metu – tai nuostabu. Bet, gerieji žmonės, negali žmogus ginti Tėvynės už 250 dolerių. Dabar mes galime kalbėti apie patriotizmą, nes kalbame apie šalies likimą. Tačiau jei taikos metu tokius pinigus mokėsime žmogui su antpečiais, neįmanoma tikėtis, kad jis taps profesionalu.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios mes mintame karčiais taupymo armijos sąskaita vaisiais. Ir mums visiems tai didžiulė pamoka ateičiai. Tikėsime, kad ji nenueis niekais.

Birželio 4 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 4-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Europos triukai pradeda kelti nerimą.

Vakar dienos apžvalgoje vos neparašiau apie ESBO misijos Ukrainoje pareiškimą apie tai, jog į Luhansko srities administracijos pastatą neva tai buvo iš lėktuvo paleista raketa (tiksliau – nevaldomi reaktyviniai užtaisai). Tačiau iš ESBO tinklalapio šį pareiškimą išėmė, todėl aš nutariau geru žodžiu neminėti mūsų draugų iš Europos.

Tačiau po to ESBO patikslino: atseit, jos misija Ukrainoje „turi pagrindą manyti, jog smūgis į Luhansko srities administracijos pastatą buco smogtas iš oro, galimai – iš lėktuvo“. Tuo tarpu kai ATO pajėgos visiškai atmetė tokią galimybę.

Šioje situacijoje aš nepalaikau nei ESBO, nei Ukrainos jėgos struktūrų pusės. Bet noriu, velniai griebtų, užduoti klausimą „draugams“ iš Europos: jūs ką, atlikote kokį nors tyrimą? Jūs turite kokių nors įrodymų?

Jei tokių įrodymų turite – kodėl juos slepiate? Jei nėra įrodymų – kodėl tikite teroristų žodžiais, tačiau netikite Ukrainos jėgos struktūroms? Kame jūsų problemos, brangūs Europos partneriai?
Visa tai nuo tolo atsiduoda Rusijos lobizmu. Beje, kaip ir Europos jau tris mėnesius kartojami pažadai tuoj tuoj įvesti trečiąjį sankcijų prieš Rusijos Federaciją etapą, o tikrovėje – klestinti Kremliaus propaganda Europos žiniasklaidoje (teisingumo dėlei patikslinsiu – ačiū Dievui, ne visoje).

2. Per praėjusią parą spaudžiami teroristų savo dislokacijos vietas paliko Luhansko pasieniečių būrio ir Luhansko Nacionalinės gvardijos dalinio kariškiai.

Kyla pagrįstas klausimas. Kam mums ATO pergalės Donecko srityje, jei Luhansko srityje tokie gėdingi pralaimėjimai? Ir jie tokie, kokių buvo galima išvengti, jei mūsų vyrams būtų atskubėjusi pagalba.

Beje, šiandien pasieniečiai paliko savo dalinį Luhansko srities Sverdlovsko mieste. Išvyko išsirikiavę kolona nežinoma kryptimi.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje mums pranešė, kai tai įvyko dėl VSAT padalinių perdislokavimo arčiau sienos su Rusija. Nors, sąžiningai pasakysime, mūsų informacija kita, ne tokia optimistiška. Tikslinsime.

3. Rusija pradėjo „tyrimą“ prieš A. Avakovą ir J. Kolomoijskį ir kitus Ukrainos vadovus, kaltindama juos „neteisėtais karo metodais“ – apie tai pranešė Rusijos Tyrimo komitetas. Tie netašyti šerlokai holmsai net pareiškia apie tai, kad Donbase atlieka kokius tai „tyrimo veiksmus“.

Matyt, Čiukčijos kolegos perdavė Maskvos tyrėjams šviežią skanių grybukų partiją. Nes be haliucinogenų ten tikrai neapsieita.

Jei jau prasidėjo tokios išgertuvės, siūlome Ukrainos Generalinei prokuratūrai ištirti Putino nusikaltimus Kaukaze. Kaip tik daugiau kaip prieš savaitę specialiosios operacijos metu Kabardos Balkarijoje Kremliaus chunta užmušė keturis taikius gyventojus – vietos savanorių būrio „Imarat Kavkaz“ narius. Tai – jau parengta baudžiamoji byla prieš Kremliaus gyventojus.

Gerosios naujienos

1. Kijevas visgi suprato, kad kol siena „neužrakinta“, apie sėkmingą kovą su teroristais galima kalbėti tik kaip apie spalvotas fantazijas.

Anksčiau Valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad pereinama nuo sienos su Rusija apsaugos į jos gynimą. Šiandien l.e.p. Prezidentas A. Turčinovas ir suvis pareiškė apie tai, kad pradedama uždarinėti rytinę sieną – Luhansko srities centrinėje dalyje ir Donecko srities pietuose.

Nuo tokio miklumo net kvapą užima. Tepraėjo viso labo vos kokie trys mėnesiai nuo faktinės Rusijos invazijos, ir žiūrėk – jau ir siena uždaroma. Nuostabu.

O jeigu be sarkazmo – tai būtinas reikalas. Problema ta, kad per tuos pačius tris mėnesius į Donbasą prileido tiek įvairių iki dantų ginkluotų Rusijos padugnių, kad dabar tenka galvoti ne tik apie gynybą sienos su Rusija pusėje, bet ir apie pasieniečių užnugario dengimą.

2. Pradėta reaguoti ir į taip ilgai trukusius karinių dalinių regione užpuldinėjimus. O tai jau kas netingi čiumpa automatą ir bėga šturmuoti Ukrainos karių. Panašu, tai tapo teroristų įpročiu.
Bet pagaliau, mūsų žiniomis, jėgos struktūrų vadovybė ėmėsi taikyti prevencines priemones. Karinių dalinių apsauga Donbase bus rimtai sustiprinta, įrengiami ugnies taškai, bus taikoma ir sunkioji ginkluotė.

Kas trukdė tai padaryti anksčiau – kaip ir sienos gynybos atveju, nesuprantama. Bet daroma – ir tai jau gerai.

3. Kai kas linksmesnio. Donecko teroristai paprašė Rusijos suteikti jiems 1 mlrd. JAV dolerių kreditą. Atseit, būtinas „regiono ekonomikos perkrovimas rublio pagrindu. Tam būtina sukurti centrinį banką ir gauti ne mažiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių dydžio stabilizavimo kreditą iš Rusijos“.

Čia tai bent požiūris, kaip aš suprantu! Visai kaip Donecko žaidėjų antpirščiais dvasia. Na ką, dėde Vova, duok šen milijardą – berniokai irgi nori gražiai pagyventi. Kol jų neišgaudė.

Birželio 3 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 3-sios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Kai tik antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos atnaujino aktyvius veiksmus, pasirodė informacija apie Rusijos pasienio rajonuose formuojamus smogikų būrius su tikslu juos perkelti į Donbasą.

Šiandieną pastebėtas autokolonos su ginkluotais teroristais formavimas Rusijos Federacijos Rostovo apskrityje.

Tačiau tuo pačiu metu matome, kad ATO štabas organizuoja bendradarbiavimą su pasieniečiais – bent jau dėl palaikymo aviacijos pagalba. Belieka tikėtis, kad tos autokolonos pavirs smirdančių pelenų krūva iš karto bandant kirsti sieną su Ukraina.

2. Luhanske šiandien tęsėsi susirėmimai tarp pasienio būrio ir smogikų.

Mus vakar tikino, kad ATO pajėgos praves plataus masto operaciją Luhanske gana aukštame lygyje. Tačiau iš tiesų jėgos struktūros pagelbėjo tik iš oro – ir tai, aviacijos panaudojimas labai apribotas teroristų veikimo iš gyvenamųjų miesto rajonų.

Šiandien aiškinomės situaciją. Ponai su antpečiais tvirtino, kad pajėgų permetimas į Luhanską, pasieniečiams į pagalbą, labai apsunkintas to fakto, kad ATO pajėgos aktyviai veikia Donetske – atseit nėra laisvų rezervų.

Iš gynybos ministro Kovalio vakare atėjo kitokia informacija. Atseit, pasieniečių Luhanske niekas nešturmavo, o tik šiaip – šaudo į juos iš neturėjimo ką veikt. Taigi ir pagalbos iš aviacijos jiems visiškai pakaks.
Nemanau, kad mūsų vaikinams Luhanske lengviau nuo tokių „paaiškinimų“. Susidaro įspūdis, kad juos tiesiog paliko likimo valiai.

3. Šiandien aktyvistai iš Luhansko, po Aukščiausiosios Rados sienomis, reikalavo atimti parlamentaro neliečiamybę iš Regionų partijos lyderio A. Jefremovo. Akcijos dalyviai įsitikinę, kad Jefremovas finansuoją terorizmą Luhansko apskrityje.

Tai, kad ieškant terorizmo finansavimo šaltinių daugelis galų vedą pas Jefremovą ir kai kuriuos kitus Regionų partijos narius (taip pat ir Komunistų partijos) – jau visiems žinoma. Klausimas tik kodėl Luhansko srities aktyvistai tai žino, o teisėsauga – ne.

Tiesa vėliau Generalinė Prokuratūra vis dėl to pareiškė, kad tikrina Jefremovą dėl juodų darbelių susijusių su smogikais. Tačiau kiek dar tikrins – neaišku, o kraujas rytuose liejasi jau ne pirmą savaitę.

Dar apie finansavimą. Grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, per gegužės mėnesį rimtai sumažėjo finansinės pagalbos dydis, kuri skiriama Donbaso smogikams per Krymą (dabar Putinas daugiausia padeda samdiniais ir ginklais). Pagrindinė priežastis – sėkmingas Ukrainos Saugumo Tarnybos darbas sustabdant tuos finansinius kanalus.

Šiomis sąlygomis „vidiniai“ finansavimo kanalai teroristų grupėms tampa žymiai svarbesni. Nes visi puikiai supranta, kad nebus pinigų – nebus ir terorizmo. Čia kad būtų aiškiau, kaip svarbu neutralizuoti „sponsorius“ iš Regionų ir Komunistų partijų.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Doneckas, Slavjanskas, Krasnyj Liman – puolimas vyksta daugeliu frontų.

Į Krasnyj Liman su mūšiais įžengė Nacionalinė gvardija. Slovjanske teroristams irgi nesiklosto. Netoli Semenovkos šiandien sunaikinta jų bazė. Ir ko tik jie neveblena, bandydami nors kiek atitolinti neišvengiamą atpildą – ir kad jėgos struktūros šaudo vaikus, ir kad ATO lėktuvai ir sraigtasparniai numušinėjami pundais, ir kad armijos artilerija šluoja nuo žemės gyvenamuosius namus ir ligonines.

Tai – panika. Visiškai dėsninga.

2. Atitinkamai, itin apgailėtinai atrodo smogikų vadukų bandymai nutaisyti gerą veidą tokiame lošime.

Šiandien rusų teroristas Girkinas ėmėsi talpinti į socialinius tinklus degančių tankų ir BTR-ų nuotraukas iš Rusijos-Gruzijos 2008 m. konflikto ir susidūrimų Kinijoje 1989 m. Tiananmenio aikštėje laikų.
Ir parašė: „Skubu jus pasveikinti, draugai! Donbase prasidėjo totalus kerštas chuntai…“ Žodžiu, skubėkite išvysti.

Tai, kad smogikai neturi realių pergalės faktų – džiugina.

Rekomenduojame Girkinui kitą sykį mestelėti į socialinius tinklus ateivių sutriuškinimo scenos iš Holivudo „Nepriklausomybės dienos“ ekranvaizdį, ant ateivių kosminių laivų „prifotošopinus“ trišakių. Ir parašyti: „Imperiniai „DLR“ lakūnai murkdo banderininkų NSO laivus prie Slovjansko“.

Bet esu tikras, kad atsiras idiotų Rusijoje, kurie patikės ir tuo. O bus tų idiotų labai nemažai.

3. Valstybinės pasienio tarnybos vadovas N. Litvinas šiandien pareiškė, jog pasieniečiai pereina iš valstybinės sienos apsaugos rėžimo į gynybos režimą: atstato VPT karinį potencialą, blokpostai sustiprinami BTR-ais ir sunkiąja ginkluote, kasamos prieštankinės tranšėjos.

Tai, kad šių priemonių imtasi – labai puiku. Tik klausimas, kodėl viso šito nebuvo padaryta kovo mėnesį? Kodėl nebuvo formuojamos moto-manevrinės, turinčios šarvuotą techniką, grupės, nebuvo kasami išilgai sienos ištisiniai prieštankiniai grioviai Luhansko regione (nors jie kaimyniniuose regionuose yra), pasieniečiai negavo sunkiosios ginkluotės?

Ko laukė tris mėnesius, kol Rusija kimšo į Donbasą savo smogikus ir ginklus, – nesuprantama.

Bet šiandien, kaip raportuoja VPS, pasieniečiai turi 7 moto-manevrines grupes (tarp kitko, neaišku, kodėl jie neateina į pagalbą saviškiams Luhanske), rytinėje sienoje įrengta apie 200 blokpostų ir 400 ugnies taškų. Vis gi, geriau vėliau, nei niekad.

Birželio 2 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 2-osios suvestinė.

Blogosios naujienos

1. Teroristai visą dieną apšaudo Luhansko pasieniečių dalinį.

Mes kol kas nepamatėme efektyvių ATO veiksmų, kurie užkištų smogikų gerkles. Tiesa, pasieniečių nurodymu ATO aviacija „prašukavo“ teroristų pozicijas už gyvenamojo kvartalo ribų, bet tai trumpalaikis efektas.

Mūsų duomenimis, šiandien pačiame „viršuje“ buvo sankcionuota ATO pajėgų operacija Luhanske, pasitelkiant rimtą pagalbą. Bet šiuo metu mes stebime tik „taškinį“ aviacijos panaudojimą, Iš esmės kol kas nėra ko ir komentuoti.

O pasieniečiai kaunasi. Visą dieną.

2. Tuo tarpu Rusija įvykius Luhanske visu pajėgumu išnaudoja naujų nuolatinio melo lavinų gamybai..

Pagal Maskvos versiją, pasieniečius užpuolę teroristai iš „Nacionalinės gvardijos“, staiga pradėjusios miesto valymą. Žinoma, jai talkino „Dešinysis sektorius“ – kur gi be jo. Juk kažkas turi subaigt rusų kūdikių kraują, nebetilpusį gvardiečiams.

Na ir įprasti Kremliaus vapėjimai apie „Ukrainos valdžios nusikaltimus prieš savo liaudį“. Įdomu, ar Putinui nesivaidena kruvini kaukaziečiai berniukai, kai jis Ukrainą kaltina tuo, ką pats išdarinėja Kaukaze?

3. Šiandien Gynybos ministerijos spaudos atstovai eilinį kartą papasakojo, kam bus panaudoti pinigai, kuriuos piliečiai paaukojo kariuomenei. Ir čia sunku nesistebėt.

Sunku pavadinti normaliu dalyku tą faktą, kad liaudis ne tik iš savo mokesčių maitina kariuomenę, bet ir aukoja jai pinigus. Tačiau dabar aš žiūriu į pirkinių sąrašą, kurį man maloniai patiekė GM, ir mane užvaldo niūrios abejonės.

Aš, pavyzdžiui, niekaip nesuprantu, kokiu būdu „3,5 tūkst. komplektų laivyno uniformos“ pirkimas padės išspręsti pagrindinę užduotį, iškeltą Ginkluotosioms pajėgoms – Donbaso teroristų sunaikinimą?

Gal GM kažką slepia, ir naktimis upeliais bei upeliūkščiais link Donbaso terikonų pagelbėti ATO pajėgoms prasiskverbia mūsų Karinis jūrų laivynas, vedamas fregatos „Hetmanas Saihaidačnas“? Jei ne, tai tokių pirkinių logika ne visai suprantama.

Gerosios naujienos

Prokuratūra perdavė teismui kaltinamuosius aktus prieš 63 žmones, kurie įtariami Charkivo srities valstybinės administracijos pastato užgrobimu.

Pranešimas labai laiku. Kur įmanoma, visus tuos šalies suskaldymo fanus reikia sodinti, ir pageidautina – per parodomuosius teismo procesus. Viešas išpėrimas – geras pavyzdys tiems, kurių dar nesučiupo.

2. Šiandieną Mykolajivas mėgėjams lakstyti po Rusijos vėliava tyliai ir taikiai parodė jų vietą.

Ukrainos patriotai susirinko pagrindinėje miesto aikštėje tam, kad neleistų separatistams surengti jų mitingo, kviečiančio nutraukti ATO. Patriotai atėjo į aikštę su siuvinėtais tautiniais rūbais ir Ukrainos valstybinėmis vėliavomis. Jų rankose – plakatai „Mykolajivas už ATO“, „Mykolajivo gyventojai už nepriklausomą Ukrainą“, „Mes prieš Rusijos okupaciją!“
Jų oponentai – Putino pakalikai (tarp kitko, jų buvo iš viso apie 30) po keleto minučių bendravimo su patriotais ėmė skubiai skirstytis.

Štai taip, atrodytų, be snukiadaužio, bet pakankamai įtikinamai.

3. Ukrainos VRM Vyriausioji valdyba Dniepropetrovsko srityje pradėjo formuoti batalionus „Luhanskas“ ir „Artiomovskas“, po 200 žmonių.

Batalionų pavadinimai kalba patys už save. Jei luhanskiečiai negali susiorganizuoti patys – padės kaimyninė sritis.

Dniepropetrovsko srities gubernatoriui I. Kolomojskiui jau šnabždamos pretenzijos, kad jis nusitaikė į Donbasą, kur po truputį spaudžia Achmetovą. Bet jei Kolomojskio veikla atitinka šalies interesus, tegul ir taktinėje plotmėje, bet tokiu sunkiu momentu, – sutikime, jį sunku kuo nors apkaltinti.

Beje, į šiuos batalionus gali stoti savanoriai iš bet kurios Ukrainos srities. Šalies gelbėjimas – visų reikalas.

Laimė – kai į tave nešaudo

Eugenijus Šibalovas gegužės 30, 21:00

Mes greitai pripratome gyventi karo vidury. Bauginančiai greitai.

Mūsų vaikai daugiau neprabunda naktį, jei girdisi šūviai. Net nekrūpteli. Priprato.

Užtat mes prabundame. Ir iškart dairomės: ar visi savi namie? Visi. Galima miegoti toliau.

Ir prasmengam į sunkią drumzliną užmarštį be sapnų. Mūsų miegas – poilsis prieš naują sunkią dieną. Gal ir paskutinę mūsų gyvenimo dieną.

Vaikai… Vaikai tapo visiškai kitokiais. Tai – maži suaugusieji. Jie daugiau neberodo kaprizų. Jie tapo tyliais ir paklusniais.

Kai danguje pasigirsta sunkus lėktuvo motoro gaudimas, jie patys lipa iš smėlio dėžių, nuo sūpuoklių, susirenka žaisliukus ir bėga namo.

Kai kažkur-tai, toli ar arčiau, pasigirsta stiprūs sprogimai, jie ima mus už rankos ir žiūri iš apačios į viršų su keista ramybe. Laukia, kol mes pasakysime, ką daryti. Jie jau suprato, kad kare reikia vykdyti įsakymus.

Mokiniai nebebėga iš pamokų „pasitūsinti“ su draugais. Nesavivaliauja. Po skambučio sėdi, kol mes neateisime jų pasiimti. Mes ateiname. Kartais net atbėgame – jei pasiekia gandai, kad prie mokyklos pasirodė ginkluoti žmonės.

Vaikams atrodo – mes žinome, ką daryti. Kad viskas bus gerai.

Mes, aišku, nežinome. Mes tik mokomės. Mokomės gyventi kare.

– Autobusas važiuoja tik iki Panfilovo prospekto. Toliau vyksta kariniai veiksmai., – praneša per garsiakalbį vairuotojas. Jau neužsikerta. Išmoko.

Visi tyli. Išskyrus vieną jaunutę merginą, kuri ištaria, nežinia į ką kreipdamasi:

– Bet juk tai – iš tikrųjų baisu… Turbūt…

Balse – nuostaba. Jai tai keista: turėtų būti baisu, o nebaisu.

Mes mokomės.

Pirma pamoka – niekur neiti ir nevažiuoti, jei nėra būtinybės.

Mes išmokome apsieiti be pasivaikščiojimų, kino teatrų, kavinių. Nepaklusti akimirkos kaprizams. Neužsibūti ilgiau, nei derėtų, vietose, kur daugiau žmonių.

Mūsų judėjimas dabar – griežtai funkcionalus. Darbas, namai, bankomatas, parduotuvė.

Dykinėjantis „šopingas“ ir kiti vartotojiškos visuomenės džiaugsmai – tai jau ne apie mus. Mes perkame ne pramogai. Tik išgyvenimui. Tai, kas reikalingiausia, pagal išankstinį sąrašą.

Svarbiausia – kuo greičiau.

Reikia spėti grįžt namo iki sutemstant. Nes, ar yra komendanto valanda, ar jos nėra – neaišku.

Todėl naktį tiesiog geriau nevaikščioti. Neabejotinas sprendimas. Naktis – karo laikas. Ir – akmeninių džiunglių plėšrūnų naktinės medžioklės.

Mes užmiršome, kas yra piko valandos kamščiai. Mūsų gatvės tuščios. Bet kuriuo dienos metu viešojo transporto neperpildo keleiviai.

Bedarbystė daugiau neatrodo kaip tragedija. Anaiptol, bet kokia galimybė likti namie – kaip laimė. Mes, laimei, kol kas nebadaujame. Poreikis neveja mūsų į gatvę ieškoti vakarienės.

Vadinasi, geriau pasėdėti namie. Gerai, kad vanduo, elektra ir dujos tiekiami be pertrūkių. Ta prasme – ne blogiau, nei visada. Net stebėtina.

Gyvenimas persikėlė į kiemus. Tačiau kiekvienas išėjimas už blokiniais daugiaaukščiais apibrėžto kvadrato – loterija. Ilgas ir sunkus žygis. Be garantijos sugrįžti.

Vakarop kažkada pilnos žmonių alėjos ir skverai pavirsta Silent Hill. Bežadė tyla. Beveik nepagaunamas, vos juntamas pavojaus prieskonis.

Antra pamoka – laikytis kuo toliau nuo ginkluotų žmonių.

Karas_gretaGinkluoti žmonės – mirties pranašai. Savosios ir svetimos.

Jie pritraukia mirtį.

Šią pamoką mes mokėmės nelengvai.

Mes – buvę taikūs gyventojai. Mes užaugome ant kovinių filmų, patosinio heroizmo knygų ir video žaidimų, kur mirtis nebaisi, o graži ir su specialiais efektais.

Barikados, šarvuočiai keliuose, žmonės su automatais gatvėse, sraigtasparniai danguje. Tai buvo nauja, tai buvo įdomu.

Pasakojo, kad moteris iš Slovjansko buvo atsitiktinai sužeista per savo smalsumą. Ji vakare išėjo į balkoną per žiūronus pažiūrėti karo. Iškart buvo šauta į optikos blykstelėjimą, ar tai iš granatsvaidžio, ar tai iš minosvaidžio. Kas šovė – neaišku.

Kiek vėliau mes supratome – ten, kur sėjama mirtis, nėra jokio tikslumo. Atsitiktinė kulka ar skeveldra gali kliūti kiekvienam.

Trys taikūs gyventojai žuvo Donecke ir dešimt sužeistų Slovjanske. Tai – tik per vieną dieną – gegužės 28-osios pirmadienį. O per praeitą – trys užmušti Slavjanske ir vienas Mariupolyje.

O dar nuo karo veiksmų pradžios buvo sužeisti septyni vaikai. Nuo keturių iki septyniolikos metų. Laimei, nei vienas nežuvo.

Mes išmokome šią pamoką. Gatvės akimirksniu tuštėja, jei jomis eina kolona. Ar vaikštinėja „respublikos“ patrulis. Ar kur nors lekia visureigiai be numerių, prikimšti barzdylų kamufliaže.

Ginkluoti žmonės turi savo gyvenimą., sudėtingą ir įvairų. Jie skirstosi į grupuotes. Sudarinėja keistas sąjungas, nepatvarias ir nepastovias.

Iš pradžių stovi blokpostuose po viena vėliava. Vėliau apšaukia vieni kitus „marodieriais“ ir „išdavikais“

Ir kariauja.

Kartais su Ukrainos armija. Kartais tarpusavyje.

Atrodo, jie patys neatsimena, nuo ko viskas prasidėjo. Bet jau nebegali sustoti.

Juos vaikosi mirtis. Bet nebūtinai pasivys. Galbūt, tai, kas paruošta kažkuriam iš jų, atiteks kažkuriam iš mūsų.

Todėl geriau juos apeiti.

Trečia pamoka – nepasitikėti. Niekuo. Niekada.

Mes išmokome pasilaikyti savo nuomonę sau. Kažkada mes mėgome ginčytis ir garsiai įrodinėti savo teisumą. Pliurpti, juokauti ir stoti mūru už beprotiškas teorijas.

Dabar mes sveriame kiekvieną žodį. Ypač su mažai pažįstamais žmonėmis.

Kas žino, į ką ir kaip sureaguos tavo pašnekovas? Šaukdamas puls prie artimiausio patrulio: „Laikykite jį, tai banderininkas“? Duos į snukį, tardamas: „Še tau, separatistų kale“?

Geriau netikrinti. Geriau patylėti.

Mums šiurpu per televizorių išgirsti žodžius „derybos“ ir „visuomeninis dialogas“. Su kuo dialogas? Su mumis?

Bet mes nekalbėsime. Mes jau supratome, kad tylėjimas – saugumo garantas.

Paskutinius pasitikėjimo likučius griauna patys artimiausi žmonės. Gerai tiems, kurių draugai ir artimieji turi vienodus požiūrius. Kurie neturi abejonių, kas šiame kare – saviškiai.

Bet taip būna retai. Neatsargiai tartas žodis kaip degtukas įžiebia bjauriausių barnių laužą. Trūkinėja šeimyniniai ryšiai, sena draugystė pažyra šukėmis.

O vaikai iš kampo tyliai ir liūdnai žiūri į rėkiančius, šlykščiai besiplūstančius, taškančius seiles suaugusius.

Bet neverkia. Jau išmoko. Ar nebemoka?

Mes daugiau nepasitikime viešomis kalbomis ir oficialiomis suvestinėmis. Ypač tomis kalbomis ir suvestinėmis, kurios apie taiką ir saugumą.

Mes jau supratome, kad saugumas būna tik laikinas. O taika kažkada buvo. Daugiau jos nebėra.

Mes skambiname draugams, bičiuliams, pažįstamiems:

– Klausyk, aš tavo krašte turiu reikalą. Ar ten pas jus nešaudo?

– Ryte pašaudė nedaug, dabar lyg tylu.

– Keliai neužblokuoti?

– Blokpostas – senoje vietoje, naujų neatsirado.

Su tais, kuriais mes nepasitikime kiek mažiau, nei likusiais, dalinamės pačiu brangiausiu – pačia svarbiausia ir reikalingiausia informacija. Apie dar veikiančias parduotuves ir bankomatus. Apie blokpostus.

Apie komendanto valandą:

– Tai ji vis tik yra ar jos nėra?

– O velniai ją žino!

Labiausiai mes nepasitikime milicija. Anksčiau mes jų prisibijojome, bet vis tiek laikėme valdžios atstovais. O kas jie dabar?

Mano draugas namie vakarieniauja. Skambutis į duris. Nusiverkusi kaimynė:

– Mano vyrą paėmė! Tie – su automatais – kabinėjosi prie kažkokio žmogaus, o jisai užsistojo. Ir jį nusivedė į UST (Ukrainos saugumo tarnybos) pastatą. Ką man daryti? Juk neskambinsiu į miliciją?

– Žinoma, į kokią miliciją! Klausyk, juk „respublika“ publikavo telefonus, kur reikia pranešti apie pagrobtus žmones…

Skambinti teroristams, kad jie prašytų savo draugų paleisti įkaitą. Čia ir dabar ši mintis neatrodo beprotiška.

Galbūt, tai vienintelis šansas išsigelbėti. O milicija – tai iš viso be šansų.

Dabar mes tiesiog nesuprantame – kas tie keisti žmonės su absurdiška mėlyna uniforma? Kalbama, kad jiems moka atlyginimą. Sklinda gandai, kad jie už tuos pinigus turėtų palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti taikių gyventojų saugumą. Juokinga…

Tarp kitko, ir iš jų yra nauda. Tokia, kaip iš baltų pelių povandeniniame laive – kai pritrūksta oro, pirma ima dusti pelė.

O kai Donecke nusimato susišaudymas ar eiliniai pogromai „respublikos vardu“, pirmieji iš gatvių dingsta milicininkai.

Vadinasi, ir mums laikas išsilakstyti.

…Mes su didelėmis pastangomis išsaugome žmoniškumo likučius. Kol kas mes nesiveržiame miniomis į marodierių atplėštas parduotuves. Mums tai atrodo gėdinga. Bet tai – tik todėl, kad kol kas mūsų šeimos dar nėra ant skurdo ir bado ribos.

Patys sąžiningiausi keikia save už tai, kad pratylėjo, kai dar žodis galėjo kažką pakeisti.

Patys doriausi pripažįsta, jog buvo kvaili, kai manė, jog jų įsivaizdavimas, kokia turi būti laimė, buvo pakankamas pretekstas griebtis ginklo.

Mes vis dar laikomės, kad nenusiristume į visišką chaosą.

O dar mes pagaliau radome, kas mus visus vienija. Nepriklausomai nuo pažiūrų ir simpatijų.

Mes visi, slėpdami vienas nuo kito, žiūrime vakarais pro uždengtus langus į žvaigždėtą dangų ir meldžiame: „Dieve, tegu visa tai greičiau pasibaigia“.

Šaltinis: http://gazeta.zn.ua

Vertė: Lightning Rod