Tag: Doneckas

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.

Balandžio 16 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 16-tosios aktualijos.

Blogosios naujienos:

Bloga naujiena šiandien tik viena, nes ji užgožia visą kitą negatyvą.

Antiteroristinė operacija (АТО) nepateisina į ją dedamų vilčių.

Kariuomenės veiksmų aš net nenoriu komentuoti. Tai kažkoks siurrealizmas.

Tačiau bandymai iš esmės išsiaiškinti situaciją apstulbino dar labiau ir leido bent iš dalies suprasti, kodėl šis siurrealizmas apskritai vyksta. Visą dieną mes, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ nariai, praleidome susitikimuose, derybose ir konsultacijose. Bendras rezultatas nuvilia. Atleiskite, draugai, neturiu teisės visko sakyti, tad trumpai apie tai, ką pasakyti galiu (ir, manau, privaloma).

Аntiteroristinė operacija buvo suplanuota, įvertinti pajėgumai, aprūpinimas, iškelti tikslai. Vienok vėliau jėgos struktūroms buvo nustatyti tokios siauros veikimo ribos ir sąlygos, kad jei АТО baigsis sėkmingai, tai bus galima laikyti religinio pobūdžio stebuklu. Operacijos vadovas, laimėjęs tokiomis sąlygomis, galės laisvai vaikščioti vandeniu kaip Kristus ir vienu piršto prisilietimu gydyti žmones. Tą žmogų bus galima drąsiai vadinti stebukladariu ir kanonizuoti dar jam gyvam esant.

Aš nežinau, ar po rytojaus susitikimo Ženevoje pasikeis dabar operacijos vykdymui nustatytos sąlygos, bet šiandien, jei norėjome apginkluoti ekstremistus, galėjome tiesiog išduoti jiems ginklus iš armijos arsenalų ir nekankinti jėgos struktūrų.

Konkreti pastaba aukščiausiai karinei Ukrainos valdžiai.

Šiandien užfiksavome Rusijos teritorijoje, ties Ukrainos siena, Rusijos specialiąsias pajėgas, kurias sudarė ne mažiau kaip 300 žmonių.

Čia tik žiedeliai. Uogos – Taganroge, kur surinkta dar apie 2 tūkst. „žaliųjų žmogeliukų“, pasirengusių vykti į Ukrainą. Komentarai čia nereikalingi.

Gerosios naujienos:

1. Julija Tymošenko pareiškė, kad pasisako už neatidėliotiną ypatingosios padėties įvedimą tose srityse, kurios patiria Rusijos agresiją.

Aš suprantu, kad tai priešrinkiminė reklama. Bet tai tokia reklama, kuri naudinga šiandieniniams Ukrainos interesams. Žinoma, būtų gerai, jei mūsų politikai mąstytų apie valstybę ne tik prieš rinkimus, bet čia jau iš svajonių srities.

Įvedus ypatingąją padėtį žymiai palengvės jėgos struktūrų darbas. Apie tai aš jau kalbėjau anksčiau, smulkiau nesikartosiu.

2. Rusija pripažino Krymo keliamas ekonomines problemas.

RF ekonomikos vystymo ministras Aleksejus Uliukajevas buvo priverstas pripažinti: dėl “tarptautinės situacijos blogėjimo” ir “kapitalo bėgimo” Rusijos ekonomika lėtėja. Tuo tarpu JAV pranešė, kad yra pasiruošusios įvesti naujas sankcijas Maskvai.

Džiugina tai, kad Kremliuje pradeda įjunginėti mąstymą. Tačiau mes, deja, nepastebime, kad tai nors kiek įtakotų Vladimiro Putino agresijos prieš Ukrainą planus.

3. Atsakydamas Rusijos žiniasklaidos platinamus pažadus, kad Viktoras Janukovičius Velykoms grįš į Donecką, l.e.p. Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Olegas Machnickis pareiškė: jei šitas tipas apsireikš Ukrainoje, jo laukia šiltas priėmimas. Machnickis priminė, kad Janukovičiui yra iškeltos 4 baudžiamosios bylos, ir kalbama apie sunkius nusikaltimus.

Ar teisėsauga sugebės įvykdyti šį pažadą – nežinau. Bet ne itin drąsiam Janukovičiui tai papildoma enurezės priežastis.

Apibendrinant, bičiuliai, man labai sunku širdyje po šiandienos įvykių. Aš norėčiau grįžti prie savo ankstesnio linkėjimų formato. Linkiu mums visiems rytoj pamatyti, kad Dievas nepamiršo Ukrainos.

Situacija Ukrainos rytuose 18.30, 2014.04.16

Situacija 18.30 val

Pagal „Informacinio pasipriešinimo“ grupės turimą informaciją, Pčiolkino gyvenvietės (netoli Kramatorsko) apylinkėse, šalia priemiestinės geležinkelio pervažos apie 1500 separatistų nuo 11 val. blokuoja 16 vienetų Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų šarvuotos technikos ir 500 karių.

Separatistai nuolatos telefonu konsultuojasi su koordinatoriais ir teigia, kad nėra gavę komandos naudoti ginklą.
Prieš tai 4 šarvuotos technikos vienetai su 20 karių užvažiavo ant pervažos, kur juos taip pat užblokavo vietinių gyventojų minia.

Separatistai bandė įkalbėti karius pereiti į jų pusę. Kariai užėmė žiedinės gynybos pozicijas ir neprileidžia separatistų prie technikos.

Vadas nesėkmingai bandė su separatistais vesti derybas.

Prie įvažiavimo į Pčiolkino ir Plotnikų gyvenvietes separatistai įrengė blokpostą. Jie neslepia laukiantys komandos atidengti ugnį.

Apie situaciją Kramatorsko oro uoste.

Kramatorsko oro uostą blokuoja 50-60 separatistų. Jie išlaužė tvorą, tačiau kol kas į oro uosto teritoriją patekti nebandė.

Separatistai nuolat provokuoja Ukrainos karius. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariai užėmė pozicijas. Yra tikimybė, kad sutemus ekstremistai bandys užimti oro uostą.

Virš Kramatorsko nuolat patruliuoja Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų lėktuvai ir sraigtasparniai.

Balandžio 15 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 15 įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. RF ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas Ukrainai pranašauja pilietinį karą. „Ukrainoje vėl liejosi kraujas. Šalis gyvena pilietinio karo nuojauta. Tai labai liūdna“, – pareiškė jis prieš prasidedant aktyviems Ukrainos jėgos struktūrų veiksmams Donbase.

O iš tiesų, pone Medvedevai, liūdna tai, kad jūs veidmainis, ir ne itin įžvalgus veidmainis. Jei proto būtų šiek tiek daugiau – tai sulauktumėt antiteroristinės operacijos pradžios, o po to jau virkautumėt apie „pilietinio karo pradžią“ Ukrainoje. O dabar išdavėte savo kremlinio boso planus paskandinti Ukrainą pačių ukrainiečių kraujyje.

2. RF prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškimus apie Rusijos karių buvimą rytų Ukrainoje pavadino „absurdiškais“.

Mes atsimename, kaip prieš kelias savaites Kremlius apsiputojęs neigė savo kariškių buvimą Kryme. O paskui pasirodė, kad jų ten 22 tūkstančiai.

Dabar mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, primygtinai siūlome Kremliui perskaičiuoti, kiek karių yra, pavyzdžiui, RF Ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos Generalinio štabo 2-osios atskirosios specialiosios paskirties brigadoje Pskovo apskrityje. Nes mes turime negeros informacijos, kad ne visi šie kareivėliai sėdi namuose Rusijoje. O mes už savo informaciją, skirtingai nei Peskovas, atsakome.

Desantas_Kramatorske

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija (ATO). Visa diena praėjo belaukiant jos pradžios.

Rusijos masinio informavimo priemonės pradėjo isterikuoti, kaip į tikėjimą atverčiami nekrikštai. Beprotės Kasandros stiliumi „Matau Troją ugnyje!“ Suprask, Slovjanskas jau dingo po taikų gyventojų, kuriuos sušaudė Banderos kariuomenė, lavonų terikonais.

Iš tikrųjų visa diena praėjo vykdant parengiamuosius ATO darbus.

Aktyvių veiksmų imtasi gana ribotai – tačiau sėkmingai. Be kita ko, buvo išlaisvintas aerodromas Kramatorske.

Tačiau visą Donbasą apimančių veiksmų nebuvimas neturėtų sukelti pesimizmo. Vyksta apgalvotas, nuodugnus pasirengimas. Verta suprasti, kad operacijos vadovybė buvo paskirta vos prieš keletą valandų.

Labai tikiuosi, kad mes su jumis labai greit pamatysim daugiau pozityvių rezultatų iš viso regiono.

2. Mūsų, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės, duomenimis, Donecko srities miestuose – Severodonecke ir Lisičianske – teisėsaugininkai ir šachtininkai glaudžiai bendradarbiaudami labai greitai sutramdė visas separatizmo apraiškas tarp vietinių Vladimiro Putino mylėtojų.

Organizuotas bendras miestų patruliavimas. Kontroliuojami įvažiavimai, jei kartais apsilankytų „gastrolieriai“.

Tai – ryškus pavyzdys: ten, kur nėra „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rusijos, ekstremistai neturi jokių šansų išsiūbuoti situaciją. Sauja miesto kvailelių negali diktuoti savo valios bendruomenei.

Dabartinių teroristinių akcijų jėga – tai, kad jose dalyvauja profesionalai iš Rusijos specialiosios paskirties dalinių. Be Kremliaus pagalbos visas tas stanginimasis, siekiant nublokšti regioną į pilietinio karo gaisravietę, yra pasmerktas žlugti.

3. Donecke gubernatorius Taruta surengė pasitarimą. Atsiskaitė: miestų galvos ir regiono rajoninių valstybės administracijos organų vadovai „pasmerkė separatizmo apraiškas ir pasisakė už nacionalinę vienybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Toliau Taruta papasakojo apie tai, kad „centrinė valdžia išgirdo regionus“ ir yra pasirengusi decentralizavimui. Bet tai antraeilis dalykas. Iš tikrųjų svarbiausia – išsaugoti šalį.

Čia viskas paprasta. Arba tu ukrainietis su Ukrainos vėliava, ir tada tu – savas. Arba – ukrainietis su Rusijos vėliava, ir tada – še tau, fašiste, granatą. Kare kaip kare.

Foto: crisisua.net

Situacija Ukrainos Rytuose 9:00

Ukrainos_kariuomeneDmitry Tymchuk, 2014 04 15, 09:00

Apie situaciją rytiniuose regionuose 9:00

Šiuo metu Donecko srityje sukauptos pajėgos ir priemonės, reikalingos antiteroristinės operacijos (ATO) įvykdymui, įsaką dėl kurios vakar pasirašė l.e.p. Ukrainos Prezidentas A.Turčinovas.

Operacijos vykdymo rajone nuo vakar vakaro dirba ATO vadovybė. Nustatyti pirmaeiliai operacijos tikslai, atidirbtas ir pradėtas realizuoti jos vykdymo planas.

Kuriant planą, buvo iškeltas svarbiausias uždavinys – išvengti taikių gyventojų aukų. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad į separatistų akcijas plačiai įtraukti vietiniai gyventojai („idėjiniai“ ir „nupirkti“), tokių garantijų duoti neįmanoma.

Į operacijos vykdymo rajoną atvyko grupės „IS“ („Informacionnoje Soprotivlenije“ – „Informacinis pasipriešinimas“, red. pastaba) emisarai. Tiesa, operacijos vykdymo metu mobilus ryšys jos vykdymo rajone bus blokuotas.

Pagal grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenis, separatistų lyderiai iš savo Rusijos koordinatorių gavo orientaciją į Donecko scenariaus atkartojimą (jo sėkmės atveju) gretimuose regionuose. Jau šiuo metu fiksuojami ekstremistų grupių bandymai pakliūti iš Donecko į gretimas sritis. Šie bandymai yra užkardomi vietinių teisėsaugininkų ir vietinės savigynos pajėgomis.

Ukrainos pasienio regionuose sustiprintas valstybinės sienos su Rusija apsaugos režimas. Čia pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai ir grupės įrengė gynybinę liniją, įvykdė jos inžinerinio aprūpinimo uždavinius, sukūrė ešelonuotą priešlėktuvinės gynybos sistemą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai pervesti į pilną kovinę parengtį.

Kuo gąsdina Rytų Ukrainos gyventojus?

Donecko žurnalistai surinko įvairiausius gandus, kuriais maitinami prorusiškų mitingų dalyviai. Visi šie gandai buvo išgirsti iš protestuotojų. Kai kurie iš šių gandų panašūs į klaikius kliedesius, tačiau tai nėra juokai – karo baimė ir informacinis vakuumas sudaro puikią terpę neįtikėtinoms fantazijoms. Būtent baimė yra esminis separatistinių akcijų variklis. O kuo bukesnė priežastis baimei, tuo ta baimė didesnė, o pagalbos šauksmai Putinui – garsesni.

Kai žmonės prisiklauso visokių gandų, juos apima panika.

Kai žmonės prisiklauso visokių gandų, juos apima panika.

Tarp kitko, ir Lietuvoje prieš ketvirtį amžiaus sklido daug panašių gandų – kaip tik Atgimimo metais, kai Lietuva laisvinosi iš Sovietų Sąjungos. Daugelį tų gandų labai tikslingai skleidė kompartijos, Jedinstvo ir KGB veikėjai. Nuslopinti tuos gandus buvo gana sudėtinga, o Lietuvos Nepriklausomybe abejojantys žmonės buvo linkę tais absurdiškais gandais tikėti.

Taigi, pasimėgaukite polittechnologų ir liaudies kūrybos perlais – jie galėtų kelti nesuvaldomą juoką, jei ne tai, kad jie kelia nesuvaldomą baimę, labai realius protestus ir dar realesnes žmonių aukas.

Continue reading →

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.

Dėl įvykių Rytų Ukrainoje

Broliai ir seserys! Visi mes – paprasti ukrainiečiai, norintys gyventi normalioje, demokratinėje ir vieningoje šalyje – esame giliai sujaudinti ir sunervinti to separatistinio sambrūzdžio, kuris dabar siautėja rytinėse šalies dalyse.
Krūvelė padugnių (dalis – degeneratų iš mūsų pačių tarpo, parsidavusių už kapeikas, dalis – atsibasčiusių pas mus Rusijos piliečių) už Kremliaus pinigus ir po bailaus sutvėrimo, pavarde Janukovyčius, stogu bando įgyvendinti “Krymo scenarijų”. Kitaip tariant – toliau draskyti ir taip kenčiančios Ukrainos kūną.

Ukrainos_ZemelapisPirmas iškylantis klausimas: kur dingo mūsų teisėsaugos ir specialiosios pajėgos?

Mūsų grupės „Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, šiai dienai Ukrainos jėgos struktūros turi pakankamai pajėgumų ir galimybių kontroliuoti padėtį rytiniuose regionuose. Netgi turint omenyje, kad masė buvusių Janukovyčiaus tarnų, iki šiol nenusivelkančių milicijos uniformų, iš esmės užsiima sabotažu (kodėl jie vis dar yra VRM tarnautojai – kitas klausimas, į kurį dar, tikiuosi, gausime atsakymą).

Tačiau pagrindinė iškylanti užduotis – kaip išvengti kraujo praliejimo. Juk lavonų atsiradimas ir yra pagrindinė provokatorių užduotis. Kad Rusija galėtų tuoj pat įsikišti, panaudojusi prie mūsų sienų trypčiojančią kariuomenę, ir “apginti savo tautiečius” beigi padėtų šiuose regionuose suorganizuoti Krymo tipo referendumus (su iš anksto aiškiais rezultatais).

Taip, aišku, kad šiandieną mes daugmaž pasiruošę karui su Putinu, taip, tarptautinė bendruomenė tikrai palaikys Ukrainą. Bet lygiai taip pat aišku, kad maniako Putino šizofreniškų ambicijų įgyvendinimo niekas nesustabdys. Jis paskandins Ukrainą kraujyje.
Asmeniškai aš, kaip ir Jūs, esu pasiruošęs su ginklu rankose sutikti besibraunančią į mūsų namus „rusišką taiką”. Tačiau šioje situacijoje negalime kaltinti Ukrainos valdžios skystablauzdiškumu – ant kortos pastatyta per daug, kad galima būtų suklysti.
Iš šiandienos konsultacijų su jėgos struktūromis galiu konstatuoti: ir specialiosios pajėgos, ir teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad kritiško situacijos kontrolės praradimo nėra. Visos taktinės separatistų pergalės yra jiems elementariai valdžios „atiduotos”, idant bet kokia kaina išvengtume jėgos panaudojimo.

Šiandieninių kovų pralaimėjimai toli gražu nėra pralaimėtas karas. Atsakomasis smūgis bus, ir bus netrukus. Siūlau tiesiog pasitikėti mūsų jėgos struktūromis. Nes variantus turime tik du: arba jais pasitikėti, arba įsitraukti į pilnavertį karą su agresoriumi. Tikiuosi antrojo varianto mums neprireiks.

Kovo 31 dienos įvykiai

ukrainos_veliava_saulejeDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 31 d. apibendrinimas

Iš blogų žinių:

1. Rusija pasirengusi iš viso pasiutimo smaugt Ukrainą.

Kalba ne tik apie Kremliaus planus. Putinas taip glotniai apdorojo savo liaudį, kad 74% Rusijos piliečių yra pasirengę palaikyti RF vadovybės veiksmus karinio konflikto su Ukraina atveju. Be to, 77% yra įsitikinę, kad dėl Kijevo ir Maskvos santykių pablogėjimo kalti, žinoma, ukrainiečiai. Tai liudija rusų Levada centro atlikta apklausa- šis centras laikomas gana stipria ir pakankamai objektyvia įstaiga.

Apibendrinant, jei Putinas ant Ukrainos numestų kad ir atominę bombą – mūsų broliai rusai tik paplos. Ar taip elgiasi broliai – retorinis klausimas. Taigi, net jei Maskva atitrauktų savo kariuomenę nuo sienos, konfliktas vis tiek nesibaigtų. Štai ir atsakymas į klausimą, „ar rusai nori karo“.

2. Donecko srities taryba ir jos galva Andrejus Šišackis kreipėsi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą su prašymu imtis priemonių „padėties šalyje stabilizavimui“.

„Doneckietiška“ stabilizacija – tai referendumo įstatymo priėmimas (aišku kaip dieną, skirtas federalizacijai) ir valstybinis rusų kalbos statusas. Raskite nors vieną skirtumą nuo Putino ultimatumo.

Bendrai paėmus, Donecko srities taryba kartu su Regionų partija draugiškai transliuoja Maskvos žinutes. Panašu, kad Šišackis nesitveria gaut atlyginimą rubliais.

3. Regionų partijos kandidatas į prezidentus Michailas Dobkinas pergalės atveju žada Ukrainą be muilo įgrūsti į Muitų sąjungą.

Iš vienos pusės, RP mantros apie stebuklingą išgijimą, prisilietus prie Muitų sąjungos, gerokai pabodo. Iš kitos pusės, tos mantros garantuoja, kad Dobkino perspektyva tapti prezidentu yra ne didesnė, nei manoji būti kanonizuotam Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių cerkvėje. Taip, Ukrainoje dar liko Muitų sąjungos adeptų, bet jų ne tiek daug.

Iš gerų žinių:

1. Po ilgų apmąstymų Ukrainos gynybos ministerija patvirtino mūsų “Informacinio pasipriešinimo” grupės išplatintą informaciją, jog pastarosiomis dienomis šalia Ukrainos sienos sumažėjo Rusijos karių .

Tuo pat metu Putinas pažadėjo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel “dalinai atitraukti“ rusų karius nuo Ukrainos sienos.

Aš jau sakiau, ir pasakysiu dar kartą: dar per anksti atsipalaiduoti. Įsiveržimo pavojus niekur nedingo. Bet džiugina pats įtampos sumažėjimas. Vis dėlto, skirtingai nuo rusų, ukrainiečiai nesiveržia pralieti savo kaimynų kraujo.

2. Turčinovas pakankamai netikėtai pareiškė, jog Ukraina peržiūri ankstesnį savo neprisijungimo prie blokų statusą. Tai yra tokio sprendimo dar lyg ir nėra, bet jis neatmetamas.

Mano manymu, tai visiškai adekvatus pareiškimas. Putinas maktelėjo mus nosimi į mūsų neutralumą blokams, nusispjaudamas į visokias sutartėles, tokias, kaip Budapešto memorandumas. Ir mes būtume visiški idiotai, jei mūsų tai nepaskatintų giliai susimąstyti.

Suprantama, jog neprisijungimo prie jokių blokų klausimą Ukraina turėtų peržiūrėti jau išsirinkusi naują Prezidentą. Bet šiuo metu niekas nemaišo tam ruošti dirvą.

3. Jau tradiciniu tapęs linksmasis Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos trolingas:

Mūsų diplomatai pareiškė, jog yra pasiryžę pagelbėti Kremliui – pristatydami konfederalizacijos ir 5–10 –ies valstybinių kalbų paskelbimo Rusijoje planą . Deramas atsakas į įsakmų Maskvos toną, nurodinėjantį Kijevui, kaip tvarkytis Ukrainoje.

Garbės žodis, nepagailėčiau savo mėnesinės karinės pensijos, kad pamatyčiau “Kremliaus dogo (šuns)” Lavrovo veidą tuo momentu, kai jis skaitys Ukrainos URM žinutę. Vis dėlto mūsų diplomatai gali pakelti nuotaiką. Ačiū jiems už tai!