Tag: JTO

Birželio 18 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 18-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Prie Luhansko į pasalą papuolė „Aidaro“ batalionas. Patyrė netekčių. Pagalbon atvykę ATO pajėgų daliniai taip pat stipriai nukentėjo.

Amžina šlovė didvyriams.

Jėgos struktūrų atstovai tvirtina, kad tragedija įvyko batalionui „Aidar“ nesuderinus veiksmų su ATO pajėgomis. Aš visiškai sutinku, kad kiekvienai operacijai reikia vieningo vadovavimo. Tačiau aš pritariu ir vienam mano draugui, komentaruose parašiusiam: kai tokie pat „Azovo“ savanoriai išlaisvino Mariupolį, tai buvo pateikta kaip ATO pasiekimas. O „Aidaro“ tragedija pateikiama kaip tragiška savanorių klaida.

Esu įsitikinęs: jei ATO jėgos demonstruotų efektyvumą ir ryžtą, tai ir savanoriai su džiaugsmu kautųsi, vedami vieningos vadovybės. Ir nesistengtų veikti savarankiškai.

2. „Grobimai, sulaikymai, žiaurus elgesys, kankinimai ir žmogžudystės, vykdomos ginkluotų grupuočių, dabar veikia platesnes gyventojų grupes.“ Tai šiandien pristatyto JTO pranešimo apie padėtį Ukrainoje žodžiai.

Kažkada tokie JTO teiginiai paprastam ukrainiečiui atrodė tinką tik kuriai Afrikos šaliai. Šiandien Luhanda ir Donbabvė – kruvinosios „LLR“ ir „DLR“ – liūdna Ukrainos tikrovė. Dėkui Putinui ir mūsų brangiesiems degeneratams.

3. Šiandien mes pabandėme išsiaiškinti, kodėl Donbase tebeveikia 6 televizijos bokštai (televizijos ir radijo siųstuvai), kontroliuojami teroristų ir nuolat transliuojantys Rusijos propagandinius kanalus.

Ir iš karto atsidūrėme įvykių sūkuryje. Pasirodo, kad radijo transliacijų, radijo ryšio ir televizijos koncerne (RRT) vyksta žiauri kova dėl vadovo krėslo. O mus, tarp kitko, domina tik tai, kodėl RRT dirba priešo naudai, į rietynes mes nepageidautume kištis.

Galiausiai pateikėme profsąjungos ir vadovybės požiūrius. Kreipėmės į kitus šaltinius. Išvada: vietiniuose skyriuose iš tikrųjų pilnu tempu bendradarbiaujama su teroristais. Tačiau tuos žmones smerkti sunku, todėl kad „bendradarbiaujama“ priešais automato taikiklį. Mes išsiaiškinome, kad paskiriems darbuotojams Donbase pabandžius atjungti Rusijos kanalus, smogikai tuojau reagavo, panaudodami jėgą.

Bet nėra svarbu pasmerkti. Svarbu, kad, kaip mums tvirtino nesuinteresuoti specialistai, techninės galimybės atjungti tuos bokštus vis tik egzistuoja. Kodėl tomis galimybėmis nesinaudojama – mūsų tolesnio tyrimo tema.

Dėl specialiojo ryšio – laukiame specialiųjų tarnybų įvertinimo.

Na o išvada apie situaciją RRT neguodžianti: šalyje iš esmės karas, o vaikinai dalijasi vietas prie lovio. Tai, švelniai tariant, neteisinga.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P. Porošenko užtikrino, kad visi kariškiai, dalyvavę ar dalyvausiantys ATO, gaus kovinių veiksmų dalyvio statusą.

Kaip tik vakar mums tą patį tvirtino Gynybos ministerijos kadrų darbuotojai. Esą, jie kuria mechanizmą, pagal kurį nei vienas ATO zonos kariškis neliksiąs be KVD statuso. Net jei jo dalinys dislokuotas už operacijos vykdymo zonos. Man kyla labai rimtų abejonių, ar tas mechanizmas veiks sklandžiai. Todėl, man rodos, būtų teisinga, jei jėgos struktūrų atstovai smulkiau papasakotų apie tą mechanizmą ir jis būtų viešai teisiškai įvertintas.

Bet kuriuo atveju norisi tikėti Prezidentu, kad jis kiekvienam atseikės pagal nuopelnus. Nes neteisingumas didvyrių atžvilgiu – trigubas neteisingumas.

2. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba šiandien pareiškė, kad Ginkluotosios pajėgos atliks palyginamuosius naujausių BTR-ZE1 ir BTR-4E bandymus ir išrinks labiausiai jiems tinkantį šarvuoto transporto variantą. Planuojama nupirkti apie 1000 vienetų.

Karinės technikos ir ginkluotės atnaujinimas – sena Ukrainos kariuomenės svajonė. Juolab, kad jau šandien tokia technika gyvybiškai būtina ATO zonoje.

Kartu tai užsakymas mūsų karinei pramonei – dvigubas pliusas. Klausimas tik toks, ar valstybė ras reikiamų lėšų. O tai jau problema…

3. Gynybos ministerijos vadovas M. Kovalis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje pagaliau atsiras Specialiųjų operacijų pajėgos.

Dėl jų reikalingumo, matant Donbaso įvykius, niekam nekyla abejonių.

Tarp kitko, Ukrainos Specialiosios paskirties pajėgų (kurių idėja prie Janukovyčiaus buvo uždusinta) „tėvas“ ir buvęs atitinkamos karinės žinybos vadovas dabar yra mūsų karinių-politinių tyrimų centro ekspertas. Todėl mes tą temą seksime labai atidžiai.

4. Radoje atsirado politinių jėgų (konkrečiai Visos Ukrainos susivienijimas „Svoboda“), kurios nepalaiko e.p. užsienio reikalų ministro A. Deščicos atstatydinimo iniciatyvos.

Nesuprantu: kuo nusikalto Deščica? Tuo, kad ne darbo metu draugų ratelyje sudainavo porą žodžių iš populiarios dainos? Ir, nepamirškim, tokiu būdu užkirto kelią agresyvesniems veiksmams prieš Rusijos diplomatus (nors Lavrovo pavaldiniai aiškiai to nusipelno, tačiau diplomatija lieka diplomatija).

Juolab Kremlius taip ir neneigė fakto, kad Putinas – chuilo. Nekalbant jau apie atitinkamų įrodymų pateikimą – tarkim, nepriklausomų specialistų išvadas.

Taigi čia visiška nesąmonė. Putinas – chuilo, o nubaust už tai siekiama Deščicą. Paradoksas.

Dmitry Tymchuk. Gegužės 16-os apibendrinimas.

Broliai ir seserys, gegužės 16 apibendrinimas:

Blogybės:

1. Šiandien mes užfiksavome Rusijos kariuomenės, esančios už 100 km nuo sienos su Ukraina, pritraukimą arčiau sienos. Tačiau ji neatėjo visiškai iki sienos, tiesioginio matomumo zonos. Rusijos vadus įspėjo būti pasirengus “taikdariškai operacijai”. Mūsų pasieniečiai konstatuoja: provokacijos pasienyje nurimo. Tai panašu į tylą prieš audrą. Nors jeigu Putinas būtų norėjęs įvesti kariuomenę – Maskva gi tuoj pat būtų pripažinusi gegužės 11-osios pseudoreferendumus Donbase.

Galvojame, kad tai – vis dėlto seno spaudimo pratęsimas. Pažiūrėsim, kas dėsis artėjant prezidento rinkimams Ukrainoje. Bet reikia būti pasirengusiems viskam, – beje, Ukrainos gynybos ministerija atraportavo, kad kariuomenė pasiruošusi įsiveržimo scenarijui.

2. Antiteroristinė operacija ir vėl nuėjo nežinia kur. Po vakarykščių aktyvių veiksmų, jėgos struktūros labai staigiai nurimo. Ir tuoj pat gavo grąžos: Donecke ir Slovjanske vidury baltos dienos teroristai renčia kapitalius blokpostus. Atvaro statybinius kranus, stato betono blokus. Ir vėl šturmuojami daliniai ir netgi štabų struktūros – taip nutiko su Rytų operatyvinio Nacionalinės gvardijos junginio štabu Donecke. Jeigu atvirai – nusibodo. Man trūksta žodžių. Čia jau ne išdavystė ar ATO sabotavimas – tai kažkoks siurrealistinis kruvinas arthouse’as. Nesibaigiantis.

3. Krymo totoriai. Poryt – jų tremties metinės. Šiais metais jie ir vėl pažymės šią tragišką datą naujame kalėjime – tik dabar pavadintame ne “SSRS”, o “Rusijos federacija”. Bet kokius masinius renginius Krymo totoriams uždraudė. Visur vyksta kratos, Krymas užkimštas OMONu. Kitaip tariant – Putino demokratija. Mes neturime užmiršti savo brolių Kryme – nei totorių, nei ukrainiečių. Dabar Kijevas kažkodėl visiškai nekreipia dėmesio į jų problemas. Mes negirdime jokių griežtų ir aiškių pareiškimų Maskvai dėl grubiausių žmogaus teisių pažeidimų Kryme. Mes manome, kad tai – išdavystė. Mes, “Informacinio pasipriešinimo” grupė, atkuriame savo tinklą ir atnaujiname darbą Kryme. Tai – mūsų pareiga. Atleiskite, kad trumpam buvome jį atidėję.

Gerosios žinios:

1. Ukrainos generalinė prokuratūra pagaliau oficialiai pripažinto “Lugansko liaudies respubliką” ir “Donecko liaudies respubliką” teroristinėmis organizacijomis. Apie tai pranešė pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas N. Golomša. Tai, kad šiuos ponus, grobiančius, žudančius, plėšiančius, prievartaujančius niekaip nepavadinsi macramé mėgėjų klubu, buvo aišku kiekvienam. Bet pagaliau turime oficialią formuluotę. Kas yra teroristas – žino kiekvienas.

Šiandien aš dėl to netgi polemizavau su Rinato Achmetovo kompanijos atstove. Ji visam doram pasauliui mėgino įrodyti, kad bendradarbiauti su teroristais, kaip tai daro Achmetovo “Metinvest” (ir dar reikalaudamas iš Ukrainos pajėgų atsitraukti iš Donbaso) – taikos ir gerovės garantas. O aš, kritikuojantis šią švelnią draugystę – labai blogas žmogus. Matote, banditai Donecke – visai ne teroristai, o beveik mieli ir malonūs žmonės. Bet dabar šiems vaikinams jau nusiprausti nepavyks. Visi, kas pripažįsta “DLR” ir “LLR” ir su jais bendradarbiauja – oficialiai laikomi teroristų pagalbininkais. Be mūsų vietinių “kunigaikštukus” – Rytų oligarchų, tai skirta ir pagrindiniams terorizmo sponsoriui Ukrainoje – Rusijai.

2. JTO ataskaita dėl Ukrainos sudėjo taškus ant “i”. JTO papasakojo, kas iš tiesų yra prorusiški “liaudies pašauktiniai” (kaip juos vadina Rusija). Ir šis įvaizdis visiškai sutapo su tuo, ką matome mes – paprasti Ukrainos piliečiai, savo šalies patriotai. O matome mes banditus ir nusikaltėlius.

Juokingiausia, Rusija tuoj pat pasipiktino. Rusijos URM, įprastine megalysčių propagandos terminija, sukritikavo JTO. Rusijos valdžios manymu, jos sutręšę propagandininkai, kurie už purvo upes, liejamas ant Ukrainos, gauna Putino premijas ir apdovanojimus, – tai paskutinė teisingumo instancija. O visas pasaulis – melagiai.

Dievas mato, Kremliaus gyventojų galvose smegenis pakeitė ta pati surūgusi perlinė košė, kurią lapnoja Rusijos kareivukai Rostovo srityje, Ukrainos pasienyje.

3. Luhanske sulaikė pilietį, kurį vadina taip vadinamos “Pietryčių armijos” „vadu”, teroristą Aleksejų Rilke. Rodytųsi – kas čia tokio, nutvėrė eilinį banditėlį. Ausin jam – ir į cypę. Bet iš tiesų išsigimėlių, kiršinančių žmones Donbase, ne tiek jau daug. Pasodinti dešimtį – kitą prorusiškų “veikėjų” (kurie savo pasivadino ministrais, spikeriais ir vyriausiais vadais) – ir pusė problemų išspręsta. Tad – kuo daugiau tokių naujienų.

4. Ukrainos gynybos ministras šiandien pranešė: kariškiams, dalyvaujantiems ATO, bus gerokai padidinti atlyginimai, išplėstos socialinės garantijos ir lengvatos.

Tai –vienas iš labai retų atvejų Ukrainoje, kai reikia ir galima sveikinti naujus lengvatų gavėjus. Tuo pačiu premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė apūpinti būstų šeimas tų karių, kurie žuvo ATO metu. Ir tai taip pat labai aktualu. Vaikinai, liejantys kraują už šalies suverenitetą ir vientisumą – mūsų Didvyriai. Ir valstybė privalo padaryti viską, kad jie jaustų dėmesį ir rūpestį. Tai – teisinga.

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod

Trumpai apie politinius savaitės rezultatus

Po paskutinių įvykių – įdomu aptarti mūsų politikos veikėjų elgesį ir jų reakciją į aktualijas.

Piotras Porošenko pasižymėjo pareiškęs apie liūdnai pagarsėjusio Budapešto memorandumo alternatyvos kūrimą. Pasak jo, jau yra paruoštas ir šalių garančių aptarimui pateiktas naujas susitarimas, kuris efektyviai užtikrins Ukrainos saugumą. (Porošenko pabrėžė, kad šiuo klausimu dabar deramasi ne tik su JAV, Didžiąja Britanija ir Prancūzija, bet su Vokietija, Lenkija bei kitomis ES šalimis).

Naujo susitarimo būtinybė neginčytina – jo aktualumas akivaizdus. Iš Budapešto memorandumo juokėsi visi, kas netingėjo. Tačiau norėtųsi suprasti naujame susitarime numatomus garantų veikimo mechanizmus ir atsakomybę.

Ir, ko gero, svarbiausia žiūrėti ne į teisinę bazę, bet į pagrindinį tarptautinio saugumo įrankį – JTO, klausiant: ką iki šiol JTO Saugumo Taryboje veikia agresorius vardu Rusija? Juk Jungtinės tautos net teoriškai negali aptarti, pavyzdžiui, taikdariškos pagalbos Ukrainai arba RF pasmerkimo – blokuoja Maskva. Kam reikia tokio įrankio?

Julija Timošenko šiandieninį Donbaso pseudoreferendumą pavadino Kremliaus ir teroristų, kurie palaiko Kremliaus specoperacijas Ukrainos teritorijoje, afera. Šventa teisybė, be to, visiems žinoma.

Partijos „Batkivščina“ lyderės nuomone, šiuo referendumu Rusija siekia sutrukdyti prezidento rinkimams. „Šito jokiu būdu negalima leisti. Aš noriu tvirtai pareikšti, kad prezidento rinkimai bet kuriuo atveju įvyks gegužės 25 dieną“, – įsitikinusi Timošenko.

Viena vertus, tai, reikia manyti, atsakymas tiems, kas seniai užsimena pačią Timošenko nenorint rinkimų dėl jos reitingų. Iš kitos pusės norėtųsi įvertinti asmeninį Julijos Vladimirovnos dalyvavimą Donbaso įvykiuose – aš turiu galvoje jos sukurtą taip vadinamą „Tautinį pasipriešinimą“. Kur tas pasipriešinimas ir kuo jis užsiima? Aš nepriekaištauju – man tik įdomu.

Anatolijus Grycenko pareikalavo užblokuoti rytinę šalies sieną. Jis įsitikinęs, kad Ukraina tam galimybių turi. „Be to, panaudojant visas Ukrainos saugumo tarnybos ir žvalgybos priemones, reikia susikoncentruoti į veikimą prieš tuos Ukrainos atstovus, kurie remia terorizmą ir separatizmą Donbase – vietinius karaliukus, milijardierius, vietos partijos bosus ar jėgos struktūrų atstovus“, – pasakė Grycenko.

Irgi neįmanoma prieštarauti. Bet kaip tik resursų ribotumas ir yra esminė jėgos struktūrų problema. Tačiau nesiginčysime.

Olegas Liaško paneigė, jog gegužės 11-ąją, sekmadienį, jis buvo paimtas į nelaisvę Mariupolyje.

„Teroristai pareiškė, jog mane paėmė į nelaisvę. Luhanske dėl to net iššovė saliutą. Riestainio skylę jiems, o ne Liaško. Aš gyvas, tęsiu kovą Rytuose“, – parašė liaudies deputatas savo paskyroje Facebook‘e.

Savo ruožtu taip vadinamos Mariupolio „savigynos“ štabo atstovas pareiškė, jog Donbaso savigynos kovotojai lydi sulaikytąjį Liaško į Slovjanską.

Mano supratimu, vienas iš dviejų. Arba Mariupolio separatistai įdarbino Liaško viešųjų ryšių akcijai. Arba jie turi regėjimo problemų.

Pastebime, kad Donbasas yra ir jau buvusių kandidatų į Prezidentus dėmesio centre. Ten gyvenančių žmonių problemomis ėmė rūpintis politikai, nesivaikantys prezidento kėdės.

Netikėtai pasitraukusi iš prezidentinės kampanijos Korolevskaja užsiima tiesioginės pagalbos teikimu žmonėms, gyvenantiems „karštuosiuose taškuose“. Šią savaitę ji išvežė invalidus iš Slovjansko. Į Kramatorsko ir Slovjansko ligonines ji perdavė medikamentų.

Gavusiųjų pagalbą skaičius neaiškus, tačiau signalas pozityvus: žmonių iš karštųjų taškų gelbėjimas gali tapti tendencija šalies politikoje. Tikiuosi, kad po pirmojo turo kampanijos kandidatų skaičius sumažės iki dviejų, likusieji galės toliau nebebijoti kaltinimų viešaisiais ryšiais. Ir, galų gale, užsiimti tuo, apie ką šaukė per visą kampaniją – pagalba žmonėms.

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

vertė: Lightning Rod 

Rusija ruošia dirvą savo „taikdarių“ įvedimui į Ukrainą

2014/05/10 – 14:36

Operatyviais grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, Luhansko ir Donecko regionuose prorusiški ekstremistai vykdo sustiprintą agitacinę veiklą tarp gyventojų. Jos tikslas – priversti gyventojus dalyvauti taip vadinamame referendume, tikslu – sudaryti sąlygas Ukrainos suskaldymui.

Kaip pagrindinį įtikinantį argumentą separatistai pateikia prasimanymą, jog vykdant „referendumą“, Rusija galės į Ukrainos teritoriją įvesti „taikdarių kariuomenę“, kas leis stabilizuoti situaciją regione.

Apie tai, jog būtent Rusija kursto Ukrainoje pilietinio karo ugnį, ir būtent tų pačių separatistų veiksmai destabilizuoja regiono situaciją, nutylima.

Tuo pačiu, mes pažymime, kad pastarosios savaitės laikotarpiu rusiškoji taip vadinama „ekspertų bendrija“ (pavyzdžiui, „Gazpromo“ finansuojamas Maskvos Strateginės kultūros fondas, Geopolitinių problemų akademija, Strateginės konjunktūros centras ir pan.) uoliai propaguoja tezes apie būtinybę Rusijai įvykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainos teritorijoje.

Pagrindinė tezė yra ta, jog Rusija turi vykdyti „taikdarišką operaciją, negavusi JT sutikimo, nes Suvienytųjų Nacijų įtraukimas tarsi leistų Vakarams „perimti iniciatyvą“ ir įvesti į Ukrainą savo kariuomenę, gavus JT mandatą. Nors, kaip žinome, Rusijos, kaip agresijos iniciatorės, absoliučiai nepateisinama narystė JT Saugumo taryboje neleidžia šiai Tarptautinei organizacijai dėti kokias nors pastangas Ukrainos krizės sureguliavimui. Įskaitant trečiųjų šalių vykdomas taikdariškas operacijas.

Teoriškai, „taikdariškos operacijos“ vykdymui Putinas turi du variantus – vykdyti ją ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) arba KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) globoje.

Pirmas variantas iškart atpuola, nes Kinija, kaip ŠBO narė, akivaizdžiai nesutiks su šia globalia avantiūra.

Kalbant apie Maskvos kišeninę sąjungą vardu KSSO, tai Putinas, kaip žinia, šiuo metu vykdo intensyvų šalių-satelitų prezidentų apdorojimą. Verta prisiminti kad ir neseniai vykdytus RGP (Rusijos Ginkluotųjų Pajėgų) mokymus, atidirbant atominio ginklo naudojimo klausimus, asmeniškai vadovaujant Putinui, pasikvietus Baltarusijos, Kazachstano, Kirgyzstano ir Tadžikistano prezidentus.

Be to, Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka, iki tol nepalaikęs agresijos prieš Ukrainą, staiga dėl nesuprantamų priežasčių netikėtai pakeitė retoriką.
Šis pozicijos pakeitimas stebėtinu būdu sutapo su Rusijos ketinimu suteikti $ 2 mlrd. kreditą Baltarusijos aukso valiutos rezervų papildymui.

Tuo pat metu, KSSO neturi jokių teisinių pagrindų vykdyti „taikdarišką operaciją“ Ukrainoje. KSSO taikdariškos veiklos sutarties 3 straipsnis numato, kad remdamasi savaisiais sprendimais, ši organizacija gali atlikti operacijas tik šalių – KSSO – narių teritorijose. Šalių, neįeinančių į KSSO (o Ukraina nėra šioje struktūroje), atveju, turi būti JT Saugumo Tarybos sprendimas.
Visa tai reiškia, jog nors koks Rusijos bandymas bet kokiu pretekstu įvesti į Ukrainą kariuomenę, savarankiškai ar „sąjungoje“ su savaisiais satelitais, reikš tiesioginę karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą. O tiksliau – antrąjį agresijos etapą po Krymo.

„IP“

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Balandžio 14 dienos įvykiai Ukrainoje

ukrainos_veliava_1Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys,
Balandžio 14 – osios suvestinė

Blogosios žinios

1.Rytų Ukrainoje tęsiasi ekstremistų savivalė. Valdžia kelia ultimatumus, tačiau į juos niekas nekreipia dėmesio. Netgi priešingai, ekstremistai ėmė kelti savuosius ultimatumus, taip atsitiko šiandien Luganske – čia jie reikalauja, kad srities valdžia nepaklustų Kijevui.

Aš jau minėjau ir dar pasikartosiu: niekas taip neprovokuoja smurto, kaip nenoras priešintis. Kuo dažniau valdžia kelia ultimatumus ir po to nieko nedaro, tuo daugiau tokie grasinimai sukelia skepticizmo. O šiandieninis Turčinovo „pasiūlymas“ įvykdyti bendrą antiteroristinę operaciją kartu su JTO taikdariais – tai apskritai akivaizdus Ukrainos valdžios bejėgiškumo deklaravimas.

Jei vėliau nebūtų paaiškėję, kad Turčinovas pagaliau visgi pasirašė įsaką dėl antiteroristinės operacijos pradžios, aš pasakyčiau: vyručiai, Ukrainą nori „iškišti“. Tačiau kol kas dar ne viskas prarasta. Bent jau norisi tuo tikėti, nors viskas vyksta tiesiog žiauriai pavėluotai ir nusikalstamai lėtai.

2. Kremlius paskelbė, kad „Putinas gauna labai daug asmeninių kreipimųsį iš Rytų Ukrainos regionų su prašymais padėti“. Kuo kvepia tokia rusiška „pagalba“ visi puikiai supranta. Kam tokie kreipimaisi reikalingi- taip pat.

Krymo atveju Putinas atgaline data iš piršto laužė „socialinių apklausų rezultatus“, kurie neva akivaizdžiai atskleidė krymiečių siekius tapti Rusijos dalimi. Tarsi tik dėl to ir pradėjo agresiją.

Dabar gi prielaidas, pateisinančias įsiveržimą į rytinius šalies regionus, Maskva mėgina sukurti iš anksto.

3. Dėl mūsiškės 25-osios atskiros oro desanto brigados. Šiandien Rusijos masinės informacijos priemonės pranešė, kad ji perėjo į Slaviansko ekstremistų pusę.

Tai netiesa. Brigada į niekieno pusę neperėjo.

Tiesa yra ta, kad tikrai iškilo tam tikrų kliūčių dėl brigados panaudojimo antiteroristinėje operacijoje. Apgailestaujame, tačiau kol kas negalime atskleisti visų detalių. Bet su išdavyste tai neturi nieko bendro.

4. Regionų Partija kreipėsi į kariškius su prašymu nevykdyti „neteisėtų esamos valdžios įsakymų“.

Sunku rasti tinkamų žodžių, be keiksmų, apibūdinant tokį kreipimąsį. Tai per šiuos prakeiktus veidmainius , su jų pritarimu, vos prieš porą mėnesių Maidane „teisėsaugininkai“ šaudė į savo šalies piliečius, kurie beginkliai su Ukrainos vėliavomis stojo už demokratiją (o į Kijevą tuo metu strimgalviais, dalyvauti žudynėse, lėkė kariškiai – laiku Maidanas laimėjo).

O dabar, kuomet kalba eina apie rusiškuosius agresorius ir ginkluotus teroristus, vykdančius ekstremistinius išpuolius po Rusijos vėliava, jie tauzija apie „ nusikalstamus įsakymus“.

Mano galva, kol mes neišmėšim viso šio mėšlo iš valdžios kabinetų ir parlamento krėslų, kalbėti apie laisvą Ukrainą yra anksti.

Gerosios naujienos

1. Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos posėdis parodė, kad Rusija jau niekas netiki. Tuo pačiu metu ES vadovai pareiškė esą pasiruošę kitą savaitę paskelbti naujas sankcijas Rusijai. JAV savo ruožtu pareiškė pasirengusios padaryti tai dar anksčiau – jau nuo rytdienos.

Akivaizdus faktas: Rusija tapo pasaulio atstumtąja. Naujojo Reicho veidą įžvelgė visi. Klausimas tik, kiek pasaulis yra pasirengęs radikaliam problemos vardu „Putinas“ sprendimui.

2. Labai lėtas ir labai liūdnas procesas, bet į rytus visgi permetami mūsų jėgos struktūrų padaliniai.

Toks įspūdis, jog Kijeve ne visai supranta, kad svarbi kiekviena valanda. Bet nepaisant to, procesas vyksta. Ir šiuo metu čia suburtos gan įspūdingos pajėgos. Klausimas tik, kas ir kaip jomis disponuos.

3. Tarp kitko, atsakymas į šį klausimą yra: pagaliau pasirašytas įsakas apie antiteroristinės operacijos pradžią. Lygiagrečiai Ukrainos Saugumo tarnybos vadovo pirmuoju pavaduotoju ir antiteroristinio centro prie Ukrainos Saugumo tarnybos vadovu paskirtas Vasilijus Krutovas. Spaudoje jį jau pavadino „specialiojo padalinio „Alfa“ legenda“. Taip pat gerai, kad su Krutovu grįžta senoji gvardija.

Specialiosiose tarnybose vyrauja įsitikinimas, kad šis generolas ir jo vyrukai sugebės suplanuoti ir organizuoti pakankamai efektyvų operacijos įgyvendinimą. Labai tikėsimės – nes tai, panašu, paskutinė viltis išsaugoti Rytus Ukrainos sudėtyje.

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Pateikta: Dmitry Tymchuk, į lietuvių k. vertė Giedrė Bulgakovienė

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Krymo prijungimas prie Rusijos - teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Krymo prijungimas prie Rusijos – teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“
analizė

PUTINAS IR KRYMAS: TEISINIO ABSURDO TEATRAS

Šiai dienai dauguma Vakarų analitikų laikosi nuomonės, kad Krymas Ukrainai beviltiškai prarastas. Galbūt… Jeigu užimti pasyvią poziciją ir laukti Europos ir JAV pagalbos.

Na, jie mums , be abejo, padės, bet tik tuo atveju, jeigu Ukrainos vadovybė gins valstybinius interesus ir kovos iš paskutiniųjų už savo teises tarptautiniuose teismuose. O į tarptautinius teismus kreiptis verta, nes tik juose Ukraina gali apginti savo teisę į Krymą, į jame likusias valstybės įmones, užgrobtus laivus ir karinius dalinius.

Papildomas argumentas – palanki mums Europos Tarybos Venecijos komisijos pozicija dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos įstatymo projekto (№ 462741-6) apie supaprastintą naujų federacijos subjektų priėmimo tvarką atitikimo tarptautinės teisės normoms.

1. Goblinas* – už įstatymo ribų.

Ir be ginkluotų „marsiečių ateivių“, visuotinai pripažintų normų pažeidimų rengiant ir įgyvendinant Krymo referendumą, jo pasmerkimo tarptautinės bendrijos mastu ( tai patvirtinanti kovo 27 d. Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucija), yra ir daugiau įdomių teisinių momentų .

Continue reading →