Recent jobs:
Crimea, Donetsk, Luhansk, Osetia, Abhasia
Asmeninės savybės:
Galiu meluot neraudonuodamas, apsimest šlanga, pozuot pusnuogis ant arklio, gaudyt gerves deltaplanu, surast iš anksto padėtus „lobius“ jūros dugne.
Rekomendacijos:
#MandagūsŽaliejiŽmogeliukai , #BroliškaTauta, #TurimTeisęDiktuotSavovaliąTautoms
Broliai ir seserys, gegužės 29-osios įvykių apžvalga.
Blogosios naujienos:
1. Netoli Slovjansko numuštas ATO pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Žuvo šeši Nacionalinės gvardijos ir šeši specialiosios paskirties būrio „Berkut“ kovotojai. Vėliau Charkovo srityje, netoli Iziumo, buvo apšaudyta ATO pajėgų kolona, žuvo vienas kariškis.
Sraigtasparnį numušusi teroristų grupė buvo tuojau pat sunaikinta. Teroristai-žudikai, kurie užpuolė koloną, pabėgo.
Aš tikiu, kad kiekvienas padugnė iš Donbaso teroristinių grupių už savo nusikaltimus atsakys su kaupu. Ir tikiu, kad labai greitai ateis ta valanda, kai Ukrainos žemė pagaliau nebebus mirties ir keršto teritorija.
2. Rusija iš esmės oficialiai pareiškė remianti terorizmą.
Konkrečiai, į klausimą ar Maskva suteiks pagalbą „DLR“ (primename – pagal oficialų Ukrainos Generalinės prokuratūros apibrėžimą „DLR“ yra teroristinė organizacija), Putino atstovas spaudai D. Peskovas atsakė: „Būtinai jiems bus suteikta humanitarinė pagalba. Dėl karinės nieko negaliu pasakyti“.
Komentarai nereikalingi. Oficiali pagalba teroristams – tai Kremliaus dvasioje. Dėl karinės pagalbos, beje, be reikalo Peskovas kuklinasi – Ukraina puikiai žino, kaip ir kokios apimties pagalbą Rusija teikia Donbaso teroristams.
3. Tik per laikotarpį nuo gegužės 9 iki 28 dienos Donecko srityje dėl karinių veiksmų įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė septyni vaikai. Apie tai pranešė Donecko srities administracijos Sveikatos apsaugos departamentas.
Kai nukenčia vaikai – tai žmonių daromų piktadarysčių viršūnė. Teroristams niekada nebus atleista už vaikų skausmą ir kraują. Nei šiame, nei geresniame pasaulyje.
Gerosios naujienos:
1. ATO štabas sudėliojo taškus ant „i“ dėl kovos veiksmų Slovjanske.
Šiandien jėgos struktūros šiame rajone nevykdė jokių operacijų. Miestas blokuotas, o nuolat ten vykstančios batalijos – ne kas kita, kaip pačių teroristų tarpusavio rietynės.
Kuo greičiau jie, it vorai stiklainyje, užgrauš vienas kitą, tuo geriau. Svarbu, kad nuo to nenukentėtų vietiniai gyventojai.
2. Kaip šiandien pranešė Gynybos ministerijos vadovas M. Kovalis, keletas Ukrainos Gynybos ministerijos pareigūnų nušalinti nuo einamų pareigų už piktnaudžiavimus aprūpinant kariuomenę. Jų bylos perduotos prokuratūrai.
Sveikiname kariuomenės apsivalymo procesą. Juk karinėse valdybose (ir, deja, ne tik jose) sėdi kyšininkas ant kyšininko ir kyšininkus varinėja.
Tiesa, neaišku, kodėl GM ir Generaliniame štabe kur spjausi – pataikysi arba į Ježelio, arba į Salamatino, arba į Lebedevo komandos klapčiuką. Kodėl ten iki šiol šmirinėja tiek Janukovyčiaus laikų veikėjų – nesuprasi.
Tai pasakytina pirmiausiai apie su resursų skirstymu ir piniginiais srautais susijusias pareigybes. Nejau kažkam atrodo, kad vakarykščiai vagys, keturis metus plėšę kariuomenę, po Maidano staiga ėmė ir persiauklėjo? Stebėtinas naivumas.
Vostok batalionas DonOGA pastate
3. Šiandien vadinamojo „Rytų“ bataliono teroristai atsikriošė į svarbiausią Donecko trobelę, kuri vadinasi Donecko srities valstybinė administracija. Bet trobelė pasirodė užimta. Ten jau tupėjo miklūs vaikinukai iš „DLR“.
Būdingos kaukazietiškos išvaizdos rusų „savanoriai“ ėmėsi areštuoti vaikinukus iš „DLR“. Esą už tai, kad jie išvakarėse išgrobstytame „Metro“ prekybos centre nugvelbė šokoladukų bei alaus ir nepanoro dalintis.
Dabar Donecko srities valstybinėje administracijoje vogtus šokoladukus šlamščia „Rytų“ smaližiai. Beje, jie dar išardė barikadas aplink administraciją – aiškiai, kad netrukdytų pabėgti, kai prie trobelės pasirodys rimtesni vyrai.
Broliai ir seserys, gegužės 28-osios apibendrinimas
Blogosios naujienos:
1. Putinas apdovanojo Vyriškumo ordinu teroristų pagalbininkus Saičenko ir Sidiakiną iš rusiško telekanalo LifeNews. Anksčiau šie veikėjai buvo sulaikyti Ukrainos saugumo tarnybos prie Kramatorsko su nešiojamuoju zenitiniu-raketiniu kompleksu, teroristų grupėje.
Kokie gi šių nusikaltėlių „nuopelnai“ – neaišku. Matyt, „vyriškumas pagal Putiną“ – tai pagalba teroristams žudyti žmones. Kremliaus logika visu grožiu.
2. Rusijos URM nusiuntė Ukrainos URM notą su pasiūlymu pristatyti Rusijos humanitarinę pagalbą Ukrainos Rytų regionams. Neva, Maskva iš kažkokių ukrainietiškų „visuomeninių organizacijų“ gauna „daug kreipimųsi“ su prašymu padėti.
Mūsų brangus pone Lavrovai. Ačiū jums už gerumą. Jūsų „humanitarinę pagalbą“ – ginklus ir samdinius – Donbaso teroristai gauna nuolatos. Jūs taip stengiatės ją kuo greičiau perduoti, kad mūsų pasieniečiai nespėja reaguoti į šių kolonų su „pagalba“ prasiveržimus per mūsų sieną.
Geriau padėkite savo pastumdėliams, valdantiems Abchaziją. Štai jiems tikrai reikia „humanitarinės pagalbos“ – kriminalinei pseudovalstybė, sulipdyta Maskvos, lekia į chaosą. O mes jau kaip nors be jūsų bjauraus kišimosi išgyvensim.
3. Kai tik mes šiandien pranešėme, kad teroristai Donbase naudoja „greitosios pagalbos“ automobilius ginklų, sprogmenų ir kovotojų pervežimui, Donecko srities administracija mus tuoj pat paneigė. Neva, visos „greitosios“ vietose, niekas jų nepagrobė.
Ironiška, bet po poros valandų tinklą apskriejo vaizdelis, kur teroristų automobilių kolonoje aiškiai matyti „greitoji“.
Jeigu DSA įsitikinusi, kad „greitųjų“ niekas negrobė, tada tik viena išvada. Būtent – vietos valdžia pati mielai suteikia medicinos pagalbos automobilius teroristams. Kitų variantų – nematau.
Teisėsaugininkams vertėtų pasiaiškinti, kodėl Donecko valdžia taip trokšta padėti teroristams?
Gerosios naujienos:
1. Yra vilčių, kad mūsų sienos su Rusija gynybos problemos visgi išsispręs. Mes vakar pateikėme grupės „IP“ ataskaitą apie šią problemą ir nurodėme, kad pasieniečius reikia sustiprinti kariuomenės vienetais.
O šiandien Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas jau pranešė, kad artimiausiu metu turi būti priimtas sprendimas sustiprinti pasieniečių būrius Ukrainos Rytuose kariuomenės vienetais. Stiprins ir kariuomenė, ir Nacionalinė gvardija. Jie sukurs pasienio teritorijoje „buferinę zoną“.
Ypatingai svarbi ir reikalinga iniciatyva. Svarbiausia, kad ji būtų įgyvendinta, ir kuo greičiau – tuo geriau.
Beje, šiandien – pasieniečių profesinė šventė. Nuo visos grupės „IP“ sveikinu tuos, kurie gina mūsų Tėvynės sieną. Sėkmės jums ir tvirtybės!
2. Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių cerkvės narsiai atsižegnojo nuo teroristų. Neva, jeigu kas grobia įkaitus ir ištisus regionus – tai blogis. Šiandien apie tai papasakojo bažnyčios spaudos sekretorius Georgijus Kovalenko.
Et, kaip norėčiau patikėti! Bet kažkas keisto. Žodžiai – vieni, o iš tiesų – šios cerkvės atstovai, šventikai, vadovauja teroristų grupėms, vienuolynai tampa poilsio bazėmis, cerkvės – antiukrainietiškos propagandos centrais.
Bet pats faktas, kad Maskvos patriarchato cerkvė parodomai pasisako prieš išgamas Rytuose – teigiamas. Tegul tik sužino ją ir ganomieji Donbase. Nes ten tikrai ne visi nutuokia apie šią poziciją.
3. ATO pajėgos visgi sugadino savaeigį artilerijos pabūklą 2С9 «Нона-С», anksčiau užgrobtą teroristų Slovjanske. Mes gavome apie tai pranešimą dar ryte, bet negalėjome patvirtinti. Pagaliau ATO štabas patvirtino.
Iš esmės tai – teroristų artilerijos “pagrindinės jėgos”. Nesuprantu, kaip jie su savo užmojais vadino tą sumautą “Noną” – artilerijos korpusu ar savo “vundervaffe”. Faktas, kad teroristų rankose kraujo ji daug išgėrė. Bet jau gana.
Dmitry Tymchuk
Viena iš nuolat aptariamų temų dėl įvykių Rytų Ukrainoje – valstybės sienos apsaugos patikimumas.
Mes, „IP“ grupės koordinatoriai, susitikome su pirmuoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaduotoju generolu-pulkininku P. Šišolinu. Ir pamėginome išsiaiškinti svarbiausius su šia tema susijusius klausimus.
Trumpa ataskaita
1. Korupcija
Mes konstatuojame, kad VSAT vadovybė pakankamai atvirai nusiteikusi svarstyti šią problemą. Tai leidžia tikėtis konstruktyvumo ją sprendžiant.
Neįmanoma nesutikti, jog VSAT – ne uždara struktūra. Valstybės ir visuomenės ligos būdingos ir jai. Taigi, gydyti galima tik kompleksiškai – nenaudinga kovoti su korupcija tarp pasieniečių, užmerkus akis į tą patį reiškinį kitose valstybės struktūrose. Priemonių sistema turi būti taikoma visos valstybės mastu.
Tuo pačiu, VSAT aplinkoje yra „specifinių“ šios problemos pasireiškimų. Kaip antai, kadangi struktūra pereina prie sutartiniu pagrindu samdomų asmenų, įvairiuose sienos rajonuose tarnauja dažniausiai tų vietovių gyventojai. O juk visuotinai žinoma: visur vietiniai pasienio gyventojai „maitinasi iš sienos“. Jeigu šeimoje, pavyzdžiui, pasieniečio tėvas ir brolis ne vienerius metus verčiasi kontrabanda, sunku tikėtis, kad pats pareigūnas bus itin sąžiningas.
Tačiau ir vėl, šios problemos sprendimas reikalauja kompleksinių priemonių, ir ne tik VSAT.
Operatyviu (bet laikinu) šios problemos sprendimo būtų gali būti pasienio dalinių Luhansko ir Donecko srityse papildymas pasieniečiais, komandiruotais iš kitų regionų.
Bet problema – nuolatinis pajėgumų ir lėšų trūkumas VSAT. Nurodoma, kad pernai šios struktūros poreikių finansavimas sudarė maždaug 25 proc. viso reikalingo kiekio. Tai tas pats, kas garantuoti patikimą apsaugą maždaug ketvirtadaliui mūsų pasienio.
2. Sienos su Rusija apsaugos specifika šių dienų sąlygomis
Paskutinių metų VSAT reforma rėmėsi Europoje priimtais principais. T.y., VSAT yra teisėsaugos struktūra, neturinti karinio potencialo.
Tuo tarpu šiandienos įvykiai Rytų Ukrainoje kelia ne sienos apsaugos, o sienos su Rusija gynybos klausimą. O tam pasieniečiai neturi resursų.
Išeitis – šį klausimą spręsti kartu su Ukrainos Gynybos ministerija ir Generaliniu štabu.
Šiuo metu, palei mūsų rytų sieną, kariuomenės pajėgomis yra parengta gynybos juosta. Būtų gerai, jeigu atskiri batalionai, kuopos ir daliniai (priklausomai nuo poreikių) būtų dislokuoti šalia automobilių ir kaimo kelių netoli nuo sienos.
Veikdami kartu su pasieniečiais, jie galėtų aktyviai dalyvauti ir užkirsti kelią kovotojų bei transporto kolonų su ginklais įsiveržimui iš Rusijos. Šiandien tai yra didžiulė problema, kadangi pasieniečių dalinių – nedaug, ir ginkluoti jie tik lengvaisiais šaunamaisiais ginklais.
Ateityje VSAT mato „kombinuotą“ Ukrainos valstybės sienos apsaugos organizavimą. T.y., pasienyje su draugiškomis valstybėmis siena bus saugoma europietiškais principais. Tuo tarpu pasienio daliniai prie Rusijos turi užtikrinti ne tik sienos apsaugą, bet ir gynybą.
3. Sąveika su Antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgomis
Pažymėtina, kad sąveika su ATO pajėgomis – ypač silpna (mes nuolatos pabrėžiame, kad ta pati problema yra ir ATO štabe tarp įvairių jėgos struktūrų atstovų)
Pastebėta daug atvejų, kai pasieniečiai, įsiveržimo pro sieną atveju, negalintys patys sustabdyti įsiveržėlių, prašo ATO pajėgų pagalbos, tačiau jos negauna. Dažniausias „atsikalbinėjimas“ – kad ATO neturi „laisvų“ resursų.
Problemos sprendimas galėtų būti prie ATO štabo sukurta greito reagavimo grupė (su sraigtasparniais ir šarvuočiais). Taip pat – aukščiausiame lygyje sukurtas ATO ir pasieniečių sąveikos algoritmas – pageidautina, ne per Kijevą, o tiesiogiai.
4. Pasienio su Rusija situacijos tyrimas
VSAT vadovybė suteikė galimybę grupės „IP“ koordinatoriams ištirti valstybės sienos apsaugos specifiką pasienyje su Rusija ir pasieniečių darbo sąlygas.
Mes nuoširdžiai dėkojame pasieniečių vadovybei už pagalbą ir bendradarbiavimą ir vyksime į šį pasienio ruožą artimiausiomis dienomis.
Tyrimo išvadas pateiksime ataskaitoje.
Broliai ir seserys, gegužės 23 d. suvestinė.
Blogosios naujienos:
1. Savanorių batalionas „Donbasas“ pateko į pasalą prie Karlovkos kaimo Donecko srityje.
Teroristai buvo ginkluoti iki dantų, turėjo šarvuotąjį transporterį. Daugumai kovotojų pavyko išsiveržti iš pasalos, dalis liko apsuptyje. Vėliau teroristų vadeiva Bezleris bataliono „Donbasas“ vadui S.Semenčenkai pranešė apie paimtų į nelaisvę kovotojų nužudymą.
Mes iš pat ryto bandėme padaryti viską, kas nuo mūsų priklausė, kad kas nors ateitų į pagalbą daug valandų besikovusiems vaikinams. Klibinom visus, ką tik galėjome. Bet nesėkmingai. Aš neišgirdau nė vieno suprantamo paaiškinimo, kodėl vaikinus „nurašė“.
Jei tai – ne išdavystė, tai tada aš nežinau, kas yra išdavystė.
Mes supratome, kad generolų laipsnius turinčių mūsų didžiųjų karvedžių minia neypatingai mėgsta „Donbasą“ dėl jo savarankiškumo. Generolai tai vertina kaip nevaldomumą.
Aš sutinku su generolų logika: visos vieningos operacijos jėgos ir būdai turi paklusti vieningai vadovybei ir vieningai koncepcijai. Bet tai – tuo atveju, kai vieninga vadovybė egzistuoja. ATO mes šito paprasčiausiai nematome.
Užtat mes matome, kad saujelė „nevaldomų“ savanorių vaikinų veikia efektyviau negu mūsų žymieji „strategai“ su generolo juostelėmis ir pavaldžia kariuomene.
Donbase yra ir visai jaunų savanorių
Mes, grupė „Informacinis pasipriešinimas“, šito reikalo jokiu būdu taip nepaliksime. Per daug mūsų vaikinų kraujo išliejama ir per dažnai „pasirodo“, kad niekas asmeniškai dėl to nekaltas. Taip nebūna.
2. Teroristinės organizacijos „Lugansko liaudies respublika“ vadovas V.Bolotovas pažadėjo, kad rinkimų metu bus vykdomi teroro aktai. Todėl jis paragino regiono gyventojus neiti į balsavimo punktus.
Tiesa, Bolotovo žodžiais, teroro aktus vykdys … Nacionalinė gvardija. Atseit, kad paskui tuo apkaltintų teroristus.
Šitam Kremliaus klapčiukui, neseniai po instruktažo Kremliuje parvykusiam iš Rusijos, neužtenka smegenų, kad paaiškintų paprasčiausią faktą: kokių velnių Kijevui žlugdyti rinkimus teroro aktais, kai svarbiausias jo šiandienos tikslas yra įgyti teisėtą prezidentą?
Kartu šis Bolotovo pareiškimas reiškia, kad jis ir jo parankiniai dėl savo nusikalstamų siekių yra pasiruošę žudyti nesvarbu kiek ir nesvarbu ką.
3. Šiandien Rusijos karinių pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė atitraukiama nuo sienos su Ukraina. Bet šis procesas visiškai bus užbaigtas ne anksčiau kaip birželio 8 d. Kas kliudo anksčiau atitraukti savo tankus, Rusijos agresoriai neaiškina.
Iki šio ryto mes užfiksavome Rusijos grupių sumažėjimą 3-4 tūkstančiais asmenų (palyginus su gegužės 8 d.). Tai lašas jūroje.
Tai reiškia, kad prezidento rinkimai Ukrainoje vyks esant tam pačiam Rusijos įsiveržimo pavojui. Tikėtis, kad iš gynybos juostos išilgai rytinių sienų palaisvėjusi kariuomenė galėtų sustiprinti Donbaso rinkimų saugumo pajėgas, netenka.
Gerosios naujienos:
1. Rusija gerbs prezidento rinkimų rezultatus Ukrainoje ir bendradarbiaus su valdžios organais, suformuotais po rinkimų.
Aišku, jog visa tai – vaidyba. Viena vertus, Rusijos kariuomenė prie sienos, kita – pasiruošimas pripažinti rinkimus. Panašu, jog Kremlius labiau vaidina Vakarams, nei siekia dialogo su Kijevu.
Tačiau tokio pobūdžio sveikos nuovokos prošvaistės iš lūpų, kurios dar vakar dėstė didžiavalstybinius kliedesius – tai jau šis bei tas.
2. Šiandien Sevastopolio 5-ojoje Lesios Ukrainkos gimnazijoje įvyko paskutinio skambučio šventė. Abiturientai, taip pat ir jų mokytojai protestuodami prieš tai, jog Rusija okupavo pusiasalį, atėjo į mokyklą su tautiniais siuvinėtais marškiniais.
Tai – vaikų ir mokytojų drąsos pamoka, kuri būtų naudinga ir pamokanti daugeliui mūsų karo vadų.
3. Rusijos transporto ministras M.Sokolovas pareiškė, jog Krymo uostų pajėgumas neleidžia svarstyti jų plataus masto pritaikymo ir vystymo.
Tikrąsias priežastis jis, žinoma, nutylėjo. Būtent – tai, kad anksčiau Krymo uostai buvo rimtai orientuoti į prekių iš Turkijos srautą, taip pat – iš kitų regiono šalių. Okupacija šitą reikalą užraukė. Pati Rusija nesugeba okupuotame pusiasalyje užtikrinti krovos uostuose. Rezultatas – uostų, kaip biudžetą formuojančių struktūrų, uždarymas ir tūkstančiai bedarbių.
Aišku, gero šitame visame procese – nedaug, nes nukenčia paprasti Krymo gyventojai. Bet tai – viena iš šimto priežasčių Ukrainai pradėti savo darbą atkovojant KAR (Krymo Autonominę Respubliką). Dirbti taip, kaip daug metų dirbo Rusija – aiškinti, įtikinėti, galų gale – įvykdyti tobulą operaciją.
Yra skirtumas – Rusija pavogė tai, kas svetima. Mums teks susigrąžinti tai, kas mūsų.
Dmitry Tymchuk
Vertė: Milda Petrokaite
Grupės “Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, “Rusijos pilietybės atsisakymo” procesas Kryme pavirto į Maskvai nelojalių Krymo gyventojų nustatymo ir jų persekiojimo procesą.
Pati “atsisakymo nuo pilietybės” procedūra tiems gyventojams, kurie nenori priimti Rusijos Federacijos pilietybės, labai apsunkinta – reikalingų dokumentų įforminimas ir stovėjimas eilėse prie Rusijos Federalinės migracijos tarnybos institucijų užtrunka iki savaitės.
Tuo pačiu metu piliečius, nusprendusius atsisakyti Rusijos pilietybės, namuose “lanko” vietinės taip vadinamosios “savigynos” atstovai, kurie reikalauja išsinešdinti iš Krymo. Išsakant tokius reikalavimus grasinama ir fiziniu susidorojimu. Panašius faktus mes užfiksavome ir Simferopolyje bei Sudake.
Visiškai akivaizdu, kad šios provokacijos rengiamos aktyviai dalyvaujant Rusijos federacijos Migracijos tarnybai, kuri perduoda “nelojalių” gyventojų adresus ir pavardes vietinėms banditų gaujoms.
Taip pat reikia paminėti ir tai, kad automatiškas Rusijos pilietybės suteikimas Krymo gyventojams, be jų pačių sutikimo, yra grubiausias tarptautinės teisės normų pažeidimas.
vertė:Kastytis Rimkevičius
Ukrainiečių kino režisierius ir visuomenės veikėjas Olegas Sentsovas, kuris buvo suimtas Rusijos saugumo (FSB) gegužės 11, perduotas į Maskvą, Lefortovo (kalėjimą, vert.past.)
Sentsovą apkaltino teroristinio išpuolio rengimu ir organizavimu, remiantis dviejų nežinomų žmoniųparodymais, kurie tariamai nurodė jį kaip organizatorių, skelbia „Echo Moskvy“, ir perduoda „Ukrainskaja pravda“.
Antradienį Kanų kino festivalyje Olego bendradarbis kolega, žinomas Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznitsa pristatys savo naują filmą „Maidanas“. Savo interviu konferencijoje jis pradės paskelbdamas apie Olego Sentsovo areštą.
Ukrainiečių Kultūros ministerija neseniai pareiškė, kad Sentsovo kaltinimai terorizmu yra nepagrįsti .
Kinematografininkai ir neabejingi režisieriaus likimui renka parašus Peticijai remiančiai Olegą Sentsovą.
„Dokumentinių filmų operatorių, filmavusį Krymo totorių procesiją, OMON‘as sulaikė Simferopolyje.“
Olegas Sentsovas yra talentingas filmų kūrėjas, jo darbai yra labai vertinami tiek žiūrovų, tiek ekspertų prestižiniuose tarptautiniuose kino festivaliuose Vokietijoje , Olandijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.
Jis yra vaidybinio filmo „Gamer“ autorius, kurį įvertino žiuri Odesos tarptautiniame kino festivalyje ir 10-jame Tarptautinis Chanty Mansijsko kino festivalyje „Ugnies dvasia“.
Minėtas filmas dalyvavo prestižiniame autorinio kino festivalyje, Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, konkursinėje programoje tarptautiniame kino festivalyje GoEast (Vokietija), taip pat buvo rodomas Kijevo tarptautiniame kino festivalyje „Jaunystė“.
Su kitu pilnametražio vaidybinio filmo projektu „Raganosis“ Olegas Sentsovas laimėjo Ukrainos GOSKINO konkursą ir laimėjo juostos finansavimą.
Olegas – tėvas dviejų mažų vaikų, kurie dabar liko be tėvo: – Alina 12 metų , Vladas – 9 metų.
Šaltinis: http://censor.net.ua/n285967
Broliai ir seserys, gegužės 16 apibendrinimas:
Blogybės:
1. Šiandien mes užfiksavome Rusijos kariuomenės, esančios už 100 km nuo sienos su Ukraina, pritraukimą arčiau sienos. Tačiau ji neatėjo visiškai iki sienos, tiesioginio matomumo zonos. Rusijos vadus įspėjo būti pasirengus “taikdariškai operacijai”. Mūsų pasieniečiai konstatuoja: provokacijos pasienyje nurimo. Tai panašu į tylą prieš audrą. Nors jeigu Putinas būtų norėjęs įvesti kariuomenę – Maskva gi tuoj pat būtų pripažinusi gegužės 11-osios pseudoreferendumus Donbase.
Galvojame, kad tai – vis dėlto seno spaudimo pratęsimas. Pažiūrėsim, kas dėsis artėjant prezidento rinkimams Ukrainoje. Bet reikia būti pasirengusiems viskam, – beje, Ukrainos gynybos ministerija atraportavo, kad kariuomenė pasiruošusi įsiveržimo scenarijui.
2. Antiteroristinė operacija ir vėl nuėjo nežinia kur. Po vakarykščių aktyvių veiksmų, jėgos struktūros labai staigiai nurimo. Ir tuoj pat gavo grąžos: Donecke ir Slovjanske vidury baltos dienos teroristai renčia kapitalius blokpostus. Atvaro statybinius kranus, stato betono blokus. Ir vėl šturmuojami daliniai ir netgi štabų struktūros – taip nutiko su Rytų operatyvinio Nacionalinės gvardijos junginio štabu Donecke. Jeigu atvirai – nusibodo. Man trūksta žodžių. Čia jau ne išdavystė ar ATO sabotavimas – tai kažkoks siurrealistinis kruvinas arthouse’as. Nesibaigiantis.
3. Krymo totoriai. Poryt – jų tremties metinės. Šiais metais jie ir vėl pažymės šią tragišką datą naujame kalėjime – tik dabar pavadintame ne “SSRS”, o “Rusijos federacija”. Bet kokius masinius renginius Krymo totoriams uždraudė. Visur vyksta kratos, Krymas užkimštas OMONu. Kitaip tariant – Putino demokratija. Mes neturime užmiršti savo brolių Kryme – nei totorių, nei ukrainiečių. Dabar Kijevas kažkodėl visiškai nekreipia dėmesio į jų problemas. Mes negirdime jokių griežtų ir aiškių pareiškimų Maskvai dėl grubiausių žmogaus teisių pažeidimų Kryme. Mes manome, kad tai – išdavystė. Mes, “Informacinio pasipriešinimo” grupė, atkuriame savo tinklą ir atnaujiname darbą Kryme. Tai – mūsų pareiga. Atleiskite, kad trumpam buvome jį atidėję.
Gerosios žinios:
1. Ukrainos generalinė prokuratūra pagaliau oficialiai pripažinto “Lugansko liaudies respubliką” ir “Donecko liaudies respubliką” teroristinėmis organizacijomis. Apie tai pranešė pirmasis generalinio prokuroro pavaduotojas N. Golomša. Tai, kad šiuos ponus, grobiančius, žudančius, plėšiančius, prievartaujančius niekaip nepavadinsi macramé mėgėjų klubu, buvo aišku kiekvienam. Bet pagaliau turime oficialią formuluotę. Kas yra teroristas – žino kiekvienas.
Šiandien aš dėl to netgi polemizavau su Rinato Achmetovo kompanijos atstove. Ji visam doram pasauliui mėgino įrodyti, kad bendradarbiauti su teroristais, kaip tai daro Achmetovo “Metinvest” (ir dar reikalaudamas iš Ukrainos pajėgų atsitraukti iš Donbaso) – taikos ir gerovės garantas. O aš, kritikuojantis šią švelnią draugystę – labai blogas žmogus. Matote, banditai Donecke – visai ne teroristai, o beveik mieli ir malonūs žmonės. Bet dabar šiems vaikinams jau nusiprausti nepavyks. Visi, kas pripažįsta “DLR” ir “LLR” ir su jais bendradarbiauja – oficialiai laikomi teroristų pagalbininkais. Be mūsų vietinių “kunigaikštukus” – Rytų oligarchų, tai skirta ir pagrindiniams terorizmo sponsoriui Ukrainoje – Rusijai.
2. JTO ataskaita dėl Ukrainos sudėjo taškus ant “i”. JTO papasakojo, kas iš tiesų yra prorusiški “liaudies pašauktiniai” (kaip juos vadina Rusija). Ir šis įvaizdis visiškai sutapo su tuo, ką matome mes – paprasti Ukrainos piliečiai, savo šalies patriotai. O matome mes banditus ir nusikaltėlius.
Juokingiausia, Rusija tuoj pat pasipiktino. Rusijos URM, įprastine megalysčių propagandos terminija, sukritikavo JTO. Rusijos valdžios manymu, jos sutręšę propagandininkai, kurie už purvo upes, liejamas ant Ukrainos, gauna Putino premijas ir apdovanojimus, – tai paskutinė teisingumo instancija. O visas pasaulis – melagiai.
Dievas mato, Kremliaus gyventojų galvose smegenis pakeitė ta pati surūgusi perlinė košė, kurią lapnoja Rusijos kareivukai Rostovo srityje, Ukrainos pasienyje.
3. Luhanske sulaikė pilietį, kurį vadina taip vadinamos “Pietryčių armijos” „vadu”, teroristą Aleksejų Rilke. Rodytųsi – kas čia tokio, nutvėrė eilinį banditėlį. Ausin jam – ir į cypę. Bet iš tiesų išsigimėlių, kiršinančių žmones Donbase, ne tiek jau daug. Pasodinti dešimtį – kitą prorusiškų “veikėjų” (kurie savo pasivadino ministrais, spikeriais ir vyriausiais vadais) – ir pusė problemų išspręsta. Tad – kuo daugiau tokių naujienų.
4. Ukrainos gynybos ministras šiandien pranešė: kariškiams, dalyvaujantiems ATO, bus gerokai padidinti atlyginimai, išplėstos socialinės garantijos ir lengvatos.
Tai –vienas iš labai retų atvejų Ukrainoje, kai reikia ir galima sveikinti naujus lengvatų gavėjus. Tuo pačiu premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė apūpinti būstų šeimas tų karių, kurie žuvo ATO metu. Ir tai taip pat labai aktualu. Vaikinai, liejantys kraują už šalies suverenitetą ir vientisumą – mūsų Didvyriai. Ir valstybė privalo padaryti viską, kad jie jaustų dėmesį ir rūpestį. Tai – teisinga.
Jurijus Fiodorovas – karo ir politikos ekspertas (Praha)
Vertė: Dobilas-Šamanas Jankauskas
Pasaulio žiniasklaida, politikai ir analitikai, ginčijasi, kiek veiksmingos galėtų būti sankcijos prieš Rusiją.
Klausimas lieka atviras: sankcijų veiksmingumas priklauso nuo jų įvedimo nuoseklumo. Bet kuriuo atveju tai priminimas rusiškajam establišmentui apie tai, kad jie asmeniškai atsakys už kurstymą ir talkinimą vykdant agresiją, nukreiptą prieš suverenią valstybę. Norėtųsi tikėtis, kad Kremliaus panoptikumo sąrašas, pakliuvęs į sankcijų galiojimo zoną, su laiku, taptų tarptautinio STO tribunolo Hagoje teisiamųjų sąrašu. Tačiau tai tik ateityje. O dabar JAV ir NATO privalo sustabdyti rusišką agresiją prieš Ukrainą, bei neutralizuoti rusišką grėsmę Europai.
Kremlius išprovokavo krizę Europos šalyje, gresiančią pilietiniu karu, galimu chaosu, humanitarinėmis ir technogeninėmis katastrofomis. Šios krizės pasekmės gali būti visa pakopa sunkesnės, nei dešimtojo dešimtmečio karų Balkanuose pasekmės. Toje didelėje erdvėje esančioje „tarp Rusijos ir ES“ sugriauta tarptautinė tvarka, grįsta teisiniu pagrindu. Rusiškos diversinės grupės bei samdinių būriai bando įžiebti pilietinį karą pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos rajonuose. Tad ir Moldovai bei Pabaltijui egzistuoja visiškai reali grėsmė, kad pas juos pasikartos „Ukrainos scenarijus“.
Nuo 1999 metų Rusija periodiškai vykdo strateginius karinius mokymus Pabaltijo regione. Mokymuose „Sąjunginis saugumas 2004“, „Sąjungos skydas 2006“, „Vakarai 2009“ ir „Vakarai 2013“ buvo repetuojami kariuomenės veiksmai esant taktinio branduolinio ginklo panaudojimui. Rusijos karinė vadovybė nė karto net nebandė neigti šios informacijos žiniasklaidoje. Tuo tarpu, kariniai mokymai visada parodo, kokiems karams ir kokiose vietovėse yra ruošiama kariuomenė. Kitais atvejais mokymai beprasmiai.
Maskva kategoriškai atsisako svarstyti taktinės branduolinės ginkluotės kontrolės Europoje klausimą. Tačiau taktinių raketų „Iskander“ šalia vakarinių sienų dislokavimas, ir permetimas Kryman strateginių bombonešių Tu-22M3, apie ką buvo pranešta iškart po pusiasalio aneksijos, išduoda Rusijos pasiruošimą branduoliniam konfliktui su NATO. Ir šios raketos, ir bombonešiai idealiai tinka branduoliniam karui Europoje.
С-300 ПМУ2 Фаворит
Rusija stato ant taktinės branduolinės ginkluotės kortos ne veltui. Agresija prieš Latviją, Lietuvą ar Estiją pastatytų NATO prieš dilemą: eiti į karinį konfliktą su Rusija, kuris gali peraugti į branduolinį konfliktą, arba, kad to išvengtų, nevykdyti Varšuvos sutarties penktojo straipsnio įsipareigojimų. Pastaruoju atveju NATO būtų diskredituota visiškai. Ir kaip karinė, ir politinė jėga, o tvarka tarp tautų, susiklosčiusi po šaltojo karo, būtų sugriauta galutinai ir negrįžtamai, ko, atvirai tariant, ir siekia Rusijos valdžia.
Tokios grėsmės Vakarai ignoruot negali. Ir dabar formuojama ilgalaikė strategija ją neutralizuoti. Tai ilgalaikis procesas: būtina išgvildenti ir suderinti efektyvius poveikio Rusijai būdus. Būdus, kurie įmanomai mažiau pakenktų Vakarų šalims. Jau žinoma, kad tie poveikio būdai įtrauks ir draudimą įvežt Rusijon karinio arba pusiau-karinio tipo technologijų produkciją, progresyvų angliavandenių importo Europon mažinimą, rusiškų bankų ir įmonių kreditavimo minimizavimą arba visišką nutraukimą. Tačiau mažai kalbama apie būtent karybos reikalus. Galima tik spėlioti, kokius veiksmus NATO darys, kad užtikrintų Pabaltijo ir Rumunijos saugumą. Svarbiau kitkas: ar sugebės Rusija nepralošt gresiančios dvikovos su Vakarų pasauliu, tame tarpe ir naujųjų ginklavimosi varžybų, panašių į jau kartą TSRS pralaimėtą šaltąjį karą?
Artėjant link devintojo dešimtmečio pabaigos, suminis NATO šalių Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) viršijo analogišką Varšuvos šalių rodiklį, apytiksliai, keturis kartus. Bendrai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos išlaidos karybai buvo 2-2,5 kartų didesnis, nei šalių, Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) narių. TSRS, prieš pat jam išyrant, savo karo reikalams, skirdavo, skirtingais duomenimis, nuo 12 iki 15 procentų šalies BVP, nors yra ir drąsesnias sumas įvardijančių. Kitaip sakant, NATO ir VSO išlaidų karybai paritetas buvo palaikomas 2-2,5:1 santykiu NATO naudai. Tos išlaidos, sudariusios 12-15% nuo TSRS vidaus produkto tapo viena iš pagrindinių jos žlugimo priežasčių.
2013-ais bendrasis NATO šalių BVP sudarė apie 35 trilijonus JAV dolerių, o jų suminės išlaidos karybai viršijo trilijoną. Tai atitinka 2,9 procentus jų bendrojo BVP. Tuo tarpu Rusijos BVP 2013-ais, perskaičiavus pagal perkamumo galią, lygus apytiksliai 2,6 trilijonams dolerių. 2014-ais Rusijos išlaidos nacionalinei gynybai buvo įvertintos 2,49 trilijonais rublių arba apytiksliai 100 milijardais dolerių. Gaidaro instituto vertinimais, Rusijos ekonomikos tolerancija kariniams apmokestinimams galėtų viršyti 5% BVP. Kitaip sakant, Rusijos ekonominis potencialas šiai dienai 13,5 kartų mažesnis nei NATO, o šių išlaidų dalis jos bendrame vidaus produkte maždaug pusantro karto mažesnis nei NATO šalių.
Norėdama išlaikyti paritetą su NATO šaltojo karo laikų lygmenyje, karines išlaidas išlaikant santykio 2-2,5 su 1 ribose, šios išlaidos Rusijoje turėtų pasiekti 400-500 milijardų dolerių, taigi padidėti keturis-penkis kartus ir pasiekti 15-17 procentų nuo BVP. Tačiau netgi esant mažiausiam įmanomam karinių biudžetų santykiui, tarkim 5 su 1 NATO naudai, rusų karinis biudžetas turėtų padidėt bent dvigubai ir pasiekti nuo 8% iki 10% BVP.
Rusijos gynybos ministerijos ginkluotės departamento direktoriaus Anatolijaus Guliajevo nuomone, didžioji dalis šalies karinę techniką gaminančių įmonių naudoja pasenusias, 9-10-to dešimtmečio technologijas. Naujesnė nei dešimties metų įranga sudaro mažiau nei 20%, o bendras nusidėvėjimas viršija 70%. Gauti naujas technologijas, reikalingas rusų karinio gamybinio komplekso modernizacijai, galima tik techniškai išsivysčiusiose šalyse – JAV, kai kuriose ES šalyse ir Japonijoje. Tačiau karinių ir dvigubos paskirties technologijų tiekimo Rusijai embargas jau praktiškai įvestas.
Ir galiausiai, kritinę įtaką gebėjimui kurti šiuolaikinę ginkluotę turi moksliniai tyrimai ir inžinerinė veikla. Šių lygį apsprendžia jiems skiriamų lėšų kiekis. Šiuo rodikliu Rusija beviltiškai atsilieka nuo JAV ir ES. 2011-ais Rusija minėtiems tikslams išleido 35 milijardus dolerių, JAV – 430, ES – 320, o Japonija 146 milijardus.
Taigi, aneksuodamas Krymą ir imdamasis agresijos prieš Ukrainą, Kremlius įvarė savo šalį į spąstus. Tęsti dabartinę politiką ir nereaguoti į beprasidedančias ginklų varžybas neįmanoma. Kadangi Putino žodžiais jau niekas nebetiki, kad sustabdytų šias ginklų varžybas, jis turi veiksmais įrodyti kad buvo atsisakyta nuo agresyvių siekių. Tokiu įrodymu galėtų tapti Europai grasinančios taktinės branduolinės ginkluotės sunaikinimas. Tačiau tai yra nepriimtina Rusijos generolams bei karinės pramonės elitui, kuris kartu su specialiųjų tarnybų darbuotojais sudaro režimo jėgos ir politinę bazę. Įsitraukdama į naujas ginklavimosi varžybas, Rusija turės konsoliduoti turimus gamybinio gynybos komplekso ir ginkluotųjų pajėgų resursus, ir neišvengiamai pereiti prie sovietinio tipo mobilizacinės ekonomikos. Tačiau įveikti vis didėjantį atsilikimą nuo vakarų karinėje srityje Rusija vis vien nesugebės. Tuo tarpu mobilizacinės ekonomikos įvedimas reikš ir vartojimo šalies viduje sumažėjimą iki minimumo. To pasekoje, vidutinės klasės tarpe kilsiantį nepasitenkinimą, bus bandoma raminti represijomis. O apie tai, kas bus toliau, galima pasiskaityti Vladimiro Sorokino knygose.
Šaltinis: http://www.svoboda.org
Foto: Andrey Korchagin
