Tag: Rusija

Mustafa Džemilevas: „Mes pusę amžiaus kovojome už tai, kad grįžtume į Tėvynę, o sugrįžome į Sovietų Sąjungą.“

2014-05-06 , 14:03
Ilja Šepelinas
Vertė: Lightning Rod

Gegužės 4-ą Rusijos prokuratūra pagrasino likviduosianti Krymo totorių liaudies medžlisą – autoritetingiausią Krymo totorių organizaciją. Šio įvykio priežastimi tapo gegužės 3-ios įvykiai, kai keletas tūkstančių Krymo totorių pusiasalio pasienyje su Ukraina, Armjansko mieste bandė priversti pasieniečius įleisti vieną iš savųjų lyderių – Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatą Mustafą Džemilevą, žymų praeities disidentą, kalėjimuose ir tremtyse praleidusį virš 15 metų, aktyviai pasireiškusį prieš referendumą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos ir iki šiol nesiruošiantį jo pripažinti.

„Slon“ susisiekė su Džemilevu pakalbėti apie tai, kokia ateitis laukia Krymo totorių medžliso, ir ką ketina daryti jo tautiečiai Kryme.

Mustafa_Abdülcemil_Kırımoğlu_v1– Sakykite, ar vis tik Rusijos valdžia jums kaip nors paaiškino, kodėl jūsų neįleidžia į Krymą?

– Ne, nepaaiškino. Be to, ši situacija tapo dar neaiškesnė. Paskutinį kartą aš išvažiavau iš Krymo balandžio 22-ąją. Tada pasienyje į mane kreipėsi taip vadinamos savigynos kariai, pareikšdami, kad man draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Na, gerai, tai kodėl gi man drausti įvažiuoti į Rusiją – tiesą sakant, aš ir taip ten vykdavau ne itin dažnai. Man paklausus, kur parašai, kas priėmė draudžiantį įvažiuoti potvarkį, atsakė, jog jie tėra įgalioti pranešti apie šią sankciją. Po to kilo triukšmas spaudoje, o iš Rusijos pusės buvo pareikšta, jog tai prasimanymas, jokių potvarkių apie draudimą man kur nors važiuoti neegzistuoja, o visos kalbos apie tai – vakarų žiniasklaidos propaganda.

Tačiau gegužės 3-iąją aš išskridau į Krymą. Kadangi susisiekimo oro linijomis tarp Krymo ir Kijevo šiuo metu nėra, aš keliavau tranzitu per Šeremetjevo oro uostą. Man atskridus į Maskvos oro uostą, FSB darbuotojas pranešė, jog man yra uždrausta įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Jis man tai pasakė ir iškart padavė bilietą atgal į Kijevą. Teko grįžti.

Vėliau naktį aš vis tik pabandžiau vykti į Krymą automobiliu. Tai – maždaug 10 valandų kelias, ir dar lygiai tiek gali tekti stovėti pasienyje. Mums privažiavus prie Krymo, ten esantį kontrolės punktą buvo užblokavę kareiviai: apie tūkstantis žmonių – kažin kokie kazokai kaip iš spektaklio, tituškos, savigyna, žmonės civiliais rūbais. Lyg būtų ruošęsi su mumis kovoti. Iš Krymo pusės mūsų pasitikti išvažiavo apie aštuoniasdešimt automobilių su Krymo totoriais. Jie prasiveržė pro tą apsuptį – ir perėjo sieną pas mane. Situacija buvo įtempta – penkias ar šešias valandas vyko derybos, kareiviai pareiškė, kad be leidimo prasiveržusiųjų atgal neleis. Mes pasiruošėme su mūšiu veržtis atgal, bet tuoj pasipylė skambučiai iš Europos Parlamento ir iš Turkijos.

Turkijos ambasadorius mane patikino, kad jų valdžia, kartu su ministru Erdoganu, stebi situaciją Kryme, prašo nesiveržti per patikros postą ir sako, jog man vertėtų grįžti į Kijevą tam, kad jie vėliau galėtų išspręsti situaciją diplomatiniu būdu. Kitu atveju, gali įvykti blogi įvykiai. Ukraina ir taip sunkioje padėtyje, daug karštų taškų, sukurtų Rusijos specialiųjų tarnybų. Mes iškėlėme sąlygą, jog aš išvažiuosiu, jei mano per sieną perėjusius tėvynainius įleis atgal. Taip ir padarė. Tačiau sekančią dieną prasidėjo iškvietimai tų, kurie išėjo už sienos teritorijos. Bet kodėl manęs neįleido, niekas nepaaiškino.

– Jūs gi turėjote telefoninį pokalbį su prezidentu Putinu referendumo Kryme išvakarėse. Ar dabar nebandėte su juo kontaktuoti?

Na, mes su juo kalbėjomės likus keturioms dienoms iki referendumo. Iš esmės, jau tada pokalbis buvo kaip tarp dviejų kurčiųjų. Aš jam sakiau savo, Putinas mane tikino savo. Jis tvirtino, kad viskas priklausys nuo Krymo liaudies nuomonės referendume, o aš jam sakiau, kad okupuotoje teritorijoje neįmanoma vykdyti sąžiningo balsavimo. Putinas kalbėjo, jog Rusija Krymo totoriams padarys žymiai daugiau, nei Ukraina jiems padarė per 23 metus. Žodžiu, žadėjo, kad būsime laimingi. Bet aš jam atsakiau, kad tegu Rusija išveda savo kariuomenę, tada apie tai kalbėsime. Lai Rusija padeda mūsų liaudžiai, bet Rusijos ir Ukrainos tarptautinių susitarimų pagrindu. Vėliau nei su juo, nei su jo atstovais ryšių nebuvo.

Tiesa, kai gegužės 3-ą manęs neįleido į Šeremetjevo oro uostą, aš kalbėjau su jūsų Dūmos deputatu, kurį pažįstu iš Europos Tarybos Parlamento Asamblėjos. Jis man paskambino ir pasiūlė parašyti Putinui pareiškimą, kad jis išsiaiškintų. Aš paklausiau: o ką, ar aš Putinui pavaldus pilietis, kad tokius pareiškimus rašyčiau? Jis, tikriausiai, orientuojasi įvykiuose.

– Ir ką dabar jūs ketinate daryti?

– Kartas nuo karto aš atvažiuosiu prie Krymo sienos ir vis tik bandysiu patekti į savo namus. Tai – tikras chamiškumas. Pusę amžiaus mes kovojome už tai, kad grįžtume į Tėvynę, o dabar atvažiuoja kažkokie kareiviai ir uždraudžia mums būti savo namuose.

– Bet jūs suprantate, kodėl jūsų neįleidžia? Juk jūs, kaip suprantu, taip ir nepripažinote referendumo rezultatų.

– O jų niekas nepripažino, išskyrus Rusiją ir kelias pasaulio šalis.

– Na, tarptautinės teisės atžvilgiu, tai taip. Nepaisant to, Krymo gyventojai laikosi ramiai, jokių protestų nekelia ir, turbūt, apsiprato su tuo, jog dabar tai – Rusijos teritorija.

– Niekas neapsiprato! Ten tiesiog teroras. Vienintelė vieta visame Kryme kurioje iškelta Ukrainos vėliava, – tai Krymo totorių liaudies medžliso pastatas – kaip buliai ant raudono skuduro puola ant jo. Sulekia, nuplėšia ir šaukia, kad Ukrainos vėliava kursto tautinę nesantaiką! Kažkoks idiotizmas. Esant Ukrainos valdžiai, žmonės šimtais tąsėsi po Krymą su rusiškom vėliavom, o dabar juos baisiausiai piktina Ukrainos vėliavos. Štai kokia atmosfera. Žodžiu, lyg būtume grįžę į Sovietų Sąjungą. Ir ne pačių geriausių laikų Sovietų Sąjungą.

– Tačiau kokia prasmė neleisti jūsų į Krymą?

– Čia jie irgi neprotingai elgiasi. XVIII-XIX amžiais tai būtų normalu, tada nebuvo telefonų, skaipo, tada tokiu būdu galėjo užblokuoti Krymo totorių lyderį. Bet dabar aš iš bet kurios pasaulio vietos galiu kreiptis į savo tėvynainius. Tai – absoliučiai keistas Rusijos pusės žingsnis net savo pačios atžvilgiu. Lyg jie norėtų išprovokuoti kokį kraujo praliejimą. Arba tai – elementarus bukumas.

– Juk jūs kovo mėnesį buvote atvažiavęs į Maskvą susitikti su buvusiu Tatarstano prezidentu Šaimijevu. Ar jis kokiu nors būdu bandė tapti arbitru šiame konflikte?

– Ne. Aš susitikau su Šaimijevu, tačiau dabar veikiantis Tatarstano prezidentas Minichanovas nuolat važiuoja į Krymą ir pasakoja totoriams, kaip jiems bus gera gyventi Rusijos Federacijoje. Kitos funkcijos jis šiuo metu neturi.

– Vakar žiniasklaidoje pasirodė pranešimas su nuoroda į jus, apie tai, jog Krymo totorių judėjimas gali nueiti į pogrindį. Ką tai reiškia?

– Ne, kaip liaudis, Krymo totoriai negali nueiti į pogrindį. Kalbame apie tai, kad į pogrindį gali nueiti Krymo totorių medžlisas, jeigu jo veikla Rusijos Federacijos teritorijoje bus uždrausta. Tiesiog grįžta sovietiniai laikai, kuriais buvo uždraustos mūsų nacionalinės struktūros. Legaliai ar nelegaliai, bet mūsų struktūros veiklą tęs.

– Mūsų šalyje žodis „pogrindis“ pastaruoju metu turi labai aiškų atspalvį, susijusį su Šiaurės Kaukazo smogikais.

– Ne, aš žodžio „pogrindis“ neištariau – jį prisigalvojo žurnalistai.

– O kokia šiuo metu jūsų bendražygių nuotaika? Jūs sakote, kad jie nepripažįsta referendumo rezultatų, jūsų pas juos neįleidžia. Ar dėl to jie ketina ko nors imtis?

– Mūsuose už dviejų savaičių, gegužės 18-ą bus 70-osios Krymo totorių deportacijos metinės – apvali data. Žinoma, ir tie, kas rusų valdžios nori, ir tie kas nenori, darys grandiozinį mitingą – aišku, jame bus svarstomas ir prisijungimo prie Rusijos klausimas. Bet atmosfera ten itin slogi, laukiant kažko negero. Keletas tūkstančių Krymo totorių jau paliko pusiasalį ar išvežė žmonas ir vaikus. Todėl dabar įtampa keliais laipteliais pakilo. Žinoma, Krymo totoriai kentės iki paskutiniosios, bet jei toks chamiškumas nesiliaus, mūsų liaudies nepasitenkinimo bus neįmanoma sustabdyti.

– Ar jūs šiuo metu raginate savo bendražygius kokiai nors veiklai? Kur juos nukreipiate?

– Aš visada sakiau, kad 50 metų mes siekėme sugrįžti į Tėvynę. Ir sakiau su pasididžiavimu, jog per visus tuos metus mes nepraliejome nei vieno kraujo lašo, nei savojo, nei svetimo – šiems principams ir liksime ištikimi. Bet, jei prieš mus ir toliau tęsis chamiški veiksmai, žmonių nebus galima sustabdyti.

– Ką jūs turite galvoje, sakydamas „rusiškos valdžios chamiški veiksmai“?

– Akiplėšiškiausia yra tai, jog žmonėms sakoma, jog jūs dabar Rusijos piliečiai ir privalote atsisakyti Ukrainos pilietybės! Jei neatsisakysite, būsite laikomi užsieniečiais ir privalėsite gauti leidimą čia gyventi. Bet, kurių galų mums savo žemėje teikti prašymus, kad leistų čia gyventi? Kaip mes galėjome savo Tėvynėje pavirsti užsieniečiais?

Šaltinis: http://slon.ru

Putino planas gegužės 9-ajai

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Visi supranta, kad Rusija labai pavargo nuo Ukrainos. Visi supranta, kad Rusija labai trokšta pagaliau įvesti kariuomenę nuo Slovjansko iki pat Čopo ir visiems laikams atsikratyti šio galvos skausmo.

Tačiau Ukraina Vakarų akyse kol kas dar per gerai vaidina nekaltos aukos vaidmenį, kad būtų galima tai prasukti, neužsirovus ant pasaulinio agresoriaus statuso ir visiškos blokados, kurios, žinoma, nesinori, nežiūrint į visą bravūrą „Mums tos jūsų sankcijos – nusispjaut ir užkapstyt“.

Žinoma, svarbiausiais Ukrainos sėkmės teatrališkai save rodant nekaltos aukos vaidmenyje garantas – mūsų valdžios institucijų, kurios nepajėgia nei mitingo išvaikyti, nei teroristo nukenksminti, impotencija.

Todėl idėjos, pateikiančios ukrainiečius kaip piktus demonus, kurie klastingai naikina savo pačių šalies gyventojus, įgyvendinimas nelabai sekasi.

Slovjanskas, turėjęs būti mielų taikių angeliukų lizdeliu, kurie nori vien apsisprendimo teisės ir savarankiškumo, patyrė visišką nesėkmę. Nes aišku, koks angelėlis yra Ponomariovas. O paskui jis dar užsienio stebėtojus pagrobė įkaitais. O paskui pas jį dar iš kažkur atsirado nešiojamųjų priešlėktuvinių ginklų sistemų, kurios yra ypač reta prekė ir kurių panaudojimas akimirksniu kiekvienam kariškiui tampa požymiu, kad konfliktas pereina į naują kokybinį lygmenį.

Žodžiu, Slovjanske nepavyko.

Todėl, papirkę tenykščius mentus, užėjo į Odesą. Planas buvo – sukurti eilinį pasipriešinimo židinį užbarikaduotame pastate, o jei nepavyks – bent pasinaudoti savo tikslams piaru dėl žuvusiųjų puolimo metu. Planas B, kaip matote, suveikė, tačiau nepakankamai, nes buki Odesos mentai per daug uoliai padėjo separatistams ir dalino ginklus, nevengdami filmavimo kamerų.

Tyrimą labai apsunkina tas faktas, kad Odesos milicija yra ne tik prorusiškųjų aktyvistų puolimo prieš radikalus, bet ir, akivaizdu, jų žudymo Profsąjungų rūmuose tiesioginis organizatorius. Todėl teismo medicinos ekspertų ataskaitų mes, aišku, taip ir nepamatysime.

Bet ir šitai, nepaisant visų etatinių Kremliaus propagandistų pastangų, nelabai kaip sekasi. Kurstant neapykantą tenka sąmoningai nutylėti per daug akivaizdžių ir vaizdo juostose užfiksuotų dalykų.

– Juk tie vaikinai puolė pirmieji, tai kaip jie dabar gali būti aukomis?

– Juk tos nekaltos aukos prieš savo tragišką žūtį sušaudė svetimą eiseną, kuri ėjo ne jų link, o į futbolą?

– Juk šitie sąžiningi nepriklausomi asmenys visgi bendradarbiauja su Odesos mentais?

Ir taip toliau. Reiškia, aukų yra, bet jos nėra nekaltos: tai konfrontacijos dalis.

Bet nekaltų aukų verkiant reikia. Nes kiek bešauktų Kremliaus agitatoriai „Pakilk, didžioji šalie!“ („Vstavaj, strana ogromnaja“ – pirmoji eilutė iš populiariausios rusų autorių dainos „Šventasis karas“, Antrojo pasaulinio karo pradžioje kvietusios priešintis fašistų užpuolimui – vert. pastaba), bet šalis nepakyla. Sukiojasi, klausimus užduoda, jau lyg ir pasirengusi, bet vis vien tebesėdi ir bamba, į ataką nepuola. Vakarai irgi niekaip nenori patikėti, kad „Rusija turi savo teisybę“. Trūksta Ukrainos agresijos prieš Rusiją. Trūksta vienintelio mažo preteksto – to paties, kurio užteko JAV, kad pradėtų karą Afganistane 2001 m.

Ir mes, deja, žinome, kaip jį užsitikrinti.

Trūksta asmeninės nuoskaudos. Kol kas esami įvykiai rusams – ne jų bėdos. Iš kokio nors Uriupinsko gyventojo pozicijos žiūrint, jam siūloma įsigilinti į neįtikėtinai tolimos ir svetimos Ukrainos problemas ir imtis padėti tos jam svetimos Ukrainos gyventojams kovoti su kažkokiu Dešiniuoju sektoriumi, apie kurį Uriupinske dar prieš tris mėnesius niekas nieko negirdėjo ir dabar, tiesiai pasakysime, irgi nei labai žino, nei domisi.

Kremliui reikia asmeninės kiekvieno Rusijos piliečio nuoskaudos, patirtos iš Ukrainos ir ukrainiečių.

Kremliui reikia, kad frazė „Tėti, užmušk banderininką“ nekeltų klausimų ir nereikalautų ilgų paaiškinimų.

Kremliui reikia, kad karas su Dešiniuoju sektoriumi kiekvienam Rusijos piliečiui taptų savigynos reikalu.

Ir kokios gi viso to išvados?

Tokios, kad gegužės 9-ąją Rusijos Federacijos gyventojų, greičiausiai, laukia nemažai kruvinų siurprizų – o būtent, teroristinių aktų Maskvoje arba kituose didmiesčiuose su įvykio vietoje plačiai paskleistomis Jarošo (Dešiniojo sektoriaus lyderis – vert. pastaba) vizitinėmis kortelėmis.

Mes žinome, kad teroristiniai aktai prieš savo šalies gyventojus – seniai atidirbtas gyventojų mobilizavimo receptas.
Po to, kai Dešinysis sektorius įrodys savo tarptautinę grėsmę ir žvėrišką neapykantą Rusijai, organizuodamas teroristinius aktus pačios Rusijos teritorijoje, niekas negalės suabejoti, kad būtina nedelsiant įvesti kariuomenę į Ukrainą. Ne tam, kad būtų apginti kažkokie mitiniai rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurių gynimas kelia daugiau klausimų negu atsakymų (kas gina Kazachstano ir Latvijos rusakalbius?), o savos šalies gyventojų, visiškai ir besąlygiškai remiančių bei ant didingo įtūžio bangos sukilusių, gynimui.

Tuo pačiu Putinas gaus savo mėgiamą „simetrinį argumentą“: atseit, jei JAV po Pasaulio prekybos centro atakos turėjo teisę įvesti kariuomenę į Afganistaną, tai kodėl gi mes neturime teisės įvesti kariuomenės į Ukrainą po baisaus teroristinio akto Rusijos centre šventąją Gegužės 9-osios dieną? O pačiose Junginėse Valstijose Rusijos įtakos agentai kreipsis į savo senatorius ir kandžiai klaus: tai ką, palaikote terorizmą?

Akivaizdu, kad geras sprogimas Rusijos centre duos marias naudos ir pliusų.

Mes patariame rusų žmonėms Rusijoje per gegužės šventes, ir ypač gegužės 9-ąją, dėl viso pikto palikti didmiesčius. Taip pat mes patariame gegužės 8–10 dienomis nesinaudoti metro, nebūti daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose ir nedalyvauti didelio masto eitynėse. Jei jūs nenorite tapti nekalta auka, žinoma.
Todėl, kad jei pirmajame akte Putinas Maidane iškabino Dešinįjį sektorių, tai baigiamajame akte Jarošas būtinai iššaus. Galbūt, Raudonojoje aikštėje.

Mes rašome šią labai galimą prognozę todėl, kad tikimės, jog šis planas bus maksimaliai išplatintas. Tikimės, kad priešo planų pagarsinimas baigsis tuo, kad jis atsisakys jų įgyvendinimo. Aprašytas scenarijus – tai katastrofa, kuri tarnauja vieninteliam tikslui: Putino pozicijų sutvirtinimui Rusijos žmonių gyvybės kaina. Todėl mes tikimės, kad, iš anksto jį pagarsinę, nors kaip nors sugebėsime jį paveikti. Prašome kuo plačiau pasidalinti ir paskleisti.

Šaltinis: http://petrimazepa.com

Gegužės 6 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 6 įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Nalivaičenko pranešė, jog situacija Donbase sudėtinga, nes vietos gyventojai yra stipriai veikiami informacinės įtakos, todėl jie nepasitiki VRM, Ukrainos saugumo tarnyba ir Gynybos ministerija.

Šventa teisybė. Bet štai klausimas: o kokį informacinį atoveiksmį Ukrainos valstybinės struktūros sukūrė galingai Rusijos propagandos mašinai per pastaruosius du mėnesius? Kur, pradžiai, mūsų kontrpropaganda? Kas užsiima informacine politika ir IPSO (informacinėmis-politinėmis specialiosiomis operacijomis) antiteroristinės operacijos štabe? Kas koordinuoja informacinį pasipriešinimą, kuris lyg ir buvo kuriamas prie Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos? Klausimų daugybė, o atsakymų – nulis.

Taip, tose pačiose valstybinėse struktūrose pakanka patriotų, kaip ir gyventojų tarpe, – tų, kurie tuo užsiima vien tik iš entuziazmo. Ir tai teisinga. Tačiau tai pirmiausia pačios valstybės ir jos turimų resursų užduotis. Pralaimint karą Rytų gyventojų galvose neįmanoma sėkmingai kariauti „realybėje“.

2. Gynybos ministras M. Kovalis tikina, jog antiteroristinė operacija juda lėtai, nes valdžia nenori įtraukti į karinę priešpriešą civilių Donbaso gyventojų.

Sutinku su ponu Kovaliu. Išdegintos žemės taktika – nepriimtinas variantas. Mes juk ne Rusijos kariuomenė Kaukaze.

Ir pakartosiu dar kartą. Valdžia grieždama dantimis taikstosi su jėgos struktūrų ginklų naudojimu gyvajai jėgai naikinti aktyvių ATO veiksmų metu. Dievai nematė. Bet leiskit žmonėms nors Statutą vykdyti. Leiskite kariškiams pradėti šaudyti siekiant sunaikinti, jei yra puolami jų saugomi objektai. Negalima gi priešintis ginkluotiems teroristams maldomis ir giesmių giedojimu.

3. Rusija nemato prasmės pradėti naujas derybas su Ukraina, jei už derybų stalo nesusės jos valdomi teroristai.

Aš manau, pradžiai mums vertėtų paprašyti Rusiją padaryti paslaugą. Tegul pasidalina savo konfliktų reguliavimo patirtimi, pavyzdžiui, jau minėtame Kaukaze.

Miksas

O mes pasistengsime šiame gyventojų žudynių, gyvenviečių naikinimo ir kitų kruvinų nusikaltimų sąraše rasti bent vieną užuominą apie rusų veržimąsi spręsti panašias situacijas už derybų stalo.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Aukščiausioji Rada A. Turčinovui rekomendavo paskirti atsakingą asmenį, kuris vadovautų koordinuojant antiteroristinės operacijos saugumo ir gynybos sektoriaus organų veiksmus, vykdant ATO.

Iš tikro jėgos struktūrų koordinavimas ATO metu – silpnoji operacijos vieta. Išspręsti šią problemą – tiesiog gyvybiškai būtina.

Bet aš ne visiškai suprantu, kodėl tam reikalingas atskiras valdininkas? Kas trukdo paklausti ATO vadovą, kodėl jis pats negali užsiimti tokiu koordinavimu – juk tai jo tiesioginė pareiga? Nes dabar paskirs atsakingą už koordinavimą, o paskui dar penkis pavaduotojus jam – po vieną kiekvienai jėgos struktūrai. Dar tegul sprendimus priima diskusijų keliu. Aš nemanau, kad tokia sistema pasižymės efektyvumu ir pataisys padėtį.

Tačiau pažiūrėsim, kaip visa tai veiks. Bent jau džiugu, kad pagaliau buvo pastebėta didžiulė problema. Tai reiškia bent pusę sėkmės. Bet daugiau negalima švaistyti laiko.

2. Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Čebotaris Odesoje dalyvavo spaudos konferencijoje dėl tragiškų gegužės 2 d. įvykių.

Jis pranešė, kad nuo pareigų buvo nušalintas ne tik VRM Vyriausiosios valdybos viršininkas, bet ir 3 jo pavaduotojai. Sulaikyta 160 asmenų, iš abiejų pusių dalyvavusių neramumuose. Nuo šiol mieste taip pat bus sulaikomi visi kaukėti asmenys. Nemažai VRM darbuotojų buvo atleisti iš darbo už parodytą bailumą.

Tarp kitko, Rytuose tokiam darbui nebūtų pabaigos. Mūsų, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės žiniomis, vietinių VRM skyrių vadovai savo skyrius ir valdybas (atseit, užimtus) separatistams atidavė už neblogus pinigus. Mažiausia kaina buvo 100 000 dolerių.

Kreipiuosi į VRM vadovą. Pone Avakovai, sąžiningai pasakysiu: po du mėnesius trukusio VRM stingulio (aš turiu omenyje problemas su vietinių jėgos struktūrų darbuotojais Rytuose ir Pietuose) aš neturiu daug pagrindo pasitikėti Jumis. Bet dabartiniai žingsniai įkvepia vilties – aš tikiuosi, ne vien tik man, bet ir daugeliui mano tėvynainių. Jei Jūs užbaigsite pradėtą VRM padalinių valymą reikalo naudai – aš būsiu pirmasis, kas nukels prieš Jus kepurę ir paprašys paspausti Jums ranką.

3. Visos Maidano Savigynos struktūros nuo šiol veiks kaip VRM, Nacionalinės gvardijos ir armijos padaliniai. Tokį sprendimą priėmė Savigynos šimtininkų taryba, pirmininkaujama Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus A. Parubijaus.

Tai tinkamas atsakymas Maskvai į jos dejones ir virkavimus dėl to, kad pagal Ženevos susitarimus Kijevas turi nuginkluoti neteisėtas grupuotes.

Ka gi, pone Putinai, dabar tavo eilė. Parodyk, kaip tu laikaisi žodžio. Iliuzijų niekas neturi, todėl iš Maskvos laukiame eilinės išsisukinėjimų ir melo lavinos. Tegul pasaulis – jau ne pirmą kartą – vėl pamato tikrąjį Kremliaus veidą.

Gegužės 5 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 5 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Puskandidatis Cariovas atsibastė iš Maskvos (tarp kitko, atskrido jis su Kremliaus pasiuntiniu Lukinu, kas jau savaime iškalbinga), kyštelėjo snapą į Luhanską, ir tučtuojau ta pati Luhansko srities taryba, vadovaujama apsišaukėlio „gubernatoriaus“ Bolotovo, paskelbė „referendumą“. Ir pareikalavo, kad Kijevas išvestų kariuomenę iš Ukrainos rytų ir nutrauktų antiteroristinę operaciją (ATO).

Nežinia, kiek pinigų iš Putino partempė Cariovas, bet Luhansko deputačiukai tiksliai savo kreipimesi atkūrė ankstesnius Maskvos ultimatumus Ukrainos valdžios adresu. Beje, taip ir liko paslaptis, kiek tiksliai vietinių deputatų pritarė Cariovo su Bolotovu pateiktiems kliedesiams.

2. Pasienyje su Rusija vyksta labai pavojingi dalykai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba fiksuoja pasienio kontrolės ir patikros punktų blokavimą, kurį vykdo prorusiškieji ekstremistai.

Užgrobimų kol kas nėra. Bet, panašu, jei Rusijos kariškiams prireiks „koridoriaus“ per sieną, mūsų pasieniečiams bus labai sudėtinga.

3. Žūsta jėgos struktūrų atstovai. Šiandien žuvusiųjų tarpe buvo „Alfos“ kovotojas, kuris gabeno iš apšaudymo sužeistą tarnybos draugą. Jis žuvo nuo granatos sprogimo.

Mes lenkiame galvas prieš žuvusius už Ukrainos laisvę. Kiekvienas jų – didvyris.

Tarp kitko, vakar tos pačios „Alfos“ mūšio su teroristais metu buvo sužeisti 7 Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, o sunaikinta 17 teroristų – jų praradimus mes nustatėme tiksliai.

4. Ukrainos rinkėjų Komiteto Odesos srities organizacijos duomenimis, arba milicija, arba Odesos gydytojai pardavė prorusiškiesiems separatistams duomenų bazes su žmonių, kurie kreipėsi į ligonines medicininės pagalbos po susirėmimų mieste gegužės 2-ąją, sąrašais.

Prorusiškieji gaivalai apsiputoję ir grasindami kerštu tuoj pat ėmė socialiniuose tinkluose skelbti Ukrainos patriotų adresus ir pavardes.

Tie baugštūs šunėkai tiek ir tesugeba, kaip tik užpulti iš už nugaros, apkandžioti ir pabėgti. Tačiau kartais jie puola gaujomis, o tu vienas, tai pavojinga. Aš labai tikiuosi, kad Odesos patriotai sugebės mobilizuotis ir neleis savęs skriausti.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite... Net ginklą atidavė.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite… Net ginklą atidavė.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Deja, neišvengiant keistenybių.

Mes taip pilnai ir nesupratom, kokia prasmė jėgos struktūroms palikti Kramatorską. Mūsų šaltinių mieste liudijimu, ten teroristai neturi pajėgumų, kad perimtų miestą savo kontrolei. Bet per bortą mestame likimo valiai Kramatorske vietoje teroristinio pragaro bujoja anarchija ir smulkių vietinių banditėlių savivalė. Tai – ne ką geriau.

…Nors vis dėlto geriau neaiški ATO, nei aiškus neveiklumas.

2. Chersone specialiosios operacijos metu sulaikyti 36 provokatoriai, keliavę iš Krymo į Odesą.

Kontržvalgyba dirba. Ir tai įkvepia viltį, jog Pietuose Maskvos peršamas kruvinasis scenarijus vis tik žlugs. Be abejo, būtų geriau, kad šiuos vizituotojus neutralizuotų jau AKR (Autonominės Krymo Respublikos) pasienyje (nors visų iš eilės negali sulaikyti – išryškinti putiniškus pasiuntinius“turistų“ tarpe ir yra specialiųjų tarnybų užduotis).

3. Šis punktas labiau iš juokingųjų, nei iš gerųjų. Rusijos Prezidentas Putinas pasirašė įsakymą apdovanoti ordinais ir medaliais didelę grupę Rusijos žiniasklaidos darbuotojų.

Sprogsiu iš juoko. Visas pasaulis linksminasi iš tų pasakorių ir mitadarių, neturinčių nė menkiausio ryšio su žurnalistika. Jų nevalyvi gebėjimai išversti teisybę ir patiekti propagandinius paveiksliukus, skirtus menkiems proteliams, yra tiesiog apgailėtini. Bet Putinas juos vertina ir šlovina. Melas šių laikų Rusijoje – garbės dalykas.

Iš tiesų, aš pats maniau, kad jie nors už pinigus taip stengiasi. Tačiau jie tarnauja už valgį ir garbės raštus. Šaunuoliai.

Apie gegužės 2-4 dienos įvykius Ukrainos pietuose

vertė: Giedrė Bulgakovienė

„Pietų scenarijus“, forsuotas iš Rusijos valdomų teroristų, įgyvendinamas pagal Maskvos planą. Kaip ir buvo numatyta, situacija Odesoje visiškai destabilizuota.

Tragiški Odesos įvykiai, išprovokuoti prorusiškų ekstremistų, tapo galimi taip pat ir dėl Odesos milicijos pozicijos bei veiksmų.

Faktas tas, kad jau daug savaičių vietinės prorusiškos jėgos nuolat vykdė provokacijas prieš patriotiškai nusiteikusius gyventojus. Tuo pačiu vietos teisėtvarkos struktūros geriausiu atveju demonstruodavo visišką neveiklumą, o blogiausiu –aktyviai talkino prorusiškiems ekstremistams.

Gegužės 2-osios įvykiai prasidėjo nuo rusiškų separatistų provokacijų. Būtent jie įvykdė beginklių Ukrainos aktyvistų užpuolimą. Būtent jie žudė taikius gyventojus, pasisakančius už Ukrainos vientisumą. Ir visi vėlesni įvykiai buvo šių žmogžudysčių išdava.

Odesos milicija šiomis aplinkybėmis elgėsi pasibaisėtinai ir neleistinai. Mes turime liudijimų , kad gegužės 2 dieną, rusų separatistams rengiantis provokacijoms, vietos teisėtvarkininkams buvo perduodami sulaikytieji prorusiški ekstremistai. Miesto milicijos vadovybės nurodymu jie tuoj pat buvo paleidžiami.

Susirėmimų metu Odesos milicija užtikrino apsaugą prorusiškiems teroristams, kurie iš už jų nugarų nekliudomi šaudydavo į ukrainiečių patriotus.

Tik po šios kruvinos orgijos , kurią separatistai surengė talkinant milicijai, patriotiškai nusiteikę piliečiai ėmėsi aktyvių veiksmų ir užspeitė separatistus profsąjungų rūmuose. Ir iš ten, užsibarikadavę , jie toliau šaudė į beginklius žmones.

Mes viliamės, kad tyrimas nustatys, kas būtent įvyko profsąjungų rūmuose, ir kas tapo gaisro, pražudžiusio daugelio žmonių gyvybes, priežastimi. Bet jau dabar mes turim rimtą pagrindą teigti: visiška atsakomybė už įvykusią tragediją tenka tiems, kurie inicijavo gegužės 2 –osios įvykius mieste ir tiems, kurie, užuot vykdę savo tiesiogines pareigas užtikrinant viešąją tvarką, tiesiogiai rėmė nusikaltėlius ir jiems talkino.

Tuo pačiu gegužės 4-osios įvykiai Odesoje, kuomet vietos milicija „remdamasi Odesos apskrities prokuratūros sprendimu“ paleido sulaikytuosius kruvinų įvykių iniciatorius „ pagal mitinguotojų reikalavimus“, byloja apie tai, kad Odesos teisėsaugininkai nemano atsisakyti savo nusikalstamos veiklos remiant ir talkinant teroristams.

Ypač pažymėtinas šiuose įvykiuose prokuratūros vaidmuo.
Vidaus reikalų ministerijos vadovybės teigimu, sulaikytieji Odesoje ekstremistai vakar naktį turėjo būti su konvojumi perkelti į Kijevą, tačiau buvo palikti Odesoje asmenišku Ukrainos Generalinio prokuroro pavaduotojo įsakymu.

Mes norime priminti Ukrainos vadovybei, kad minėti įvykiai – tik prorusiškų teroristų „mankšta“ prieš gegužės 9-ąją. Nesiimant ekstremalių priemonių šiandien (įskaitant asmenišką teisėtvarkos institucijų bei Ukrainos Valstybinės prokuratūros bei Odesos srities prokuratūros vadovybės atsakomybę) – rytoj analogiški tragiški įvykiai pasikartos kur kas didesne apimtimi, ir ne tik Odesoje.

šaltinis: „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/493055970823063?fref=nf

Rusija aktyviai permeta kariuomenę į Krymą

vertė: Giedrė Bulgakovienė

Pusiasalyje vis daugėja aviacijos, desantininkų ir desantinės technikos. Aplink Ukrainos pietryčius rusai kuria įtampos žiedą.

Liudininkai praneša apie karinės aviacijos technikos perdislokavimą link Kači, Belbeko ir Sevastopolio aerouostų.
Rusija stiprina savo karinę grupuotę Kryme, permesdama čia ne tik aviaciją, bet ir karinius dalinius. Apie tai Ukrainos informacijos agentūrai anonimiškai pranešė vienas iš informuotų Krymo karinių ekspertų.

Visą šeštadienio dieną dangus virš Krymo nuo aviacijos skrydžių buvo net patamsėjęs. Tokio masiško aviacijos pajėgų permetimo, panašu, nebūta nuo 1941metų, kai Krymą buvo okupavę vokiečiai“, – pažymėjo ekspertas.

Pasak informacinės agentūros pašnekovo, nuo žemyninės Rusijos dalies permesta kelios dešimtys МиГ, Су tipo naikintuvų, o tai maždaug aviacijos pulko apimtys. Be to, liudininkai danguje pastebėjo ir kelis reaktyvinius Ту-22М tipo bombonešius . Šalia Sevastopolio esančiame Belbeko aerouoste buvo pastebėti leidžiantis ne mažiau dešimties karinių transportinių lėktuvų Ил-76 , pilnų desantininkų ir technikos.
Ekspertas neatmeta galimybės, kad pastarasis Kryme jau dislokuotų rusų Juodosios jūros laivyno karinių pajėgų sustiprinimas liudija apie „karinės įtampos žiedo“
kūrimą aplink Ukrainos pietryčius. “Atsižvelgiant į paskutiniuosius įvykius Ukrainos pietrytinėje dalyje neatmetama, kad didindama karines pajėgas Kryme, Rusija siaurins karinės įtampos žiedą, grasindama pietiniams ir rytiniams Ukrainos regionams,“ –pažymėjo ekspertas.

Jau anksčiau ТСН, remdamasis liudininkais, pranešė, kad gegužės 3, šeštadienį, Simferopolyje buvo perdislokuota 43aviacinės technikos vienetai. Filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kaip ji juda link Kači, Belbeko ir Sevastopolio aerouostų. Tačiau, kur konkrečiai –kol kas ne aišku. Tarp užfiksuotų objektų galima atskirti naikintuvus ir krovininius lėktuvus.

šaltinis: http://news.liga.net/news/politics/1608656-rossiya_perebrosila_v_krym_aviapolk_istrebiteley.htm

Apie galimą gegužės 2 d. kruviną provokaciją

Dmitry Tymchuk

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ žiniomis, Rusijos Federacijos Karinės žvalgybos generalinio štabo (GRU GŠ) nurodymu, prorusiški teroristai rengiasi rytoj, gegužės 2 dieną, surengti eilinę provokaciją su galimomis aukomis Slovjanske.

Diversiją planuojama įgyvendinti tarsi tai būtų atlikę „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojai.

Ši akcija rengiama dėl to, kad į Ukrainą atvyksta aukštas RF pareigūnas, neva derėtis su teroristais dėl ESBO stebėtojų išlaisvinimo, kuriuos pagrobė teroristai. Mūsų žiniomis, šis oficialus asmuo buvo Ukrainoje ir tragiškų Maidano įvykių metu 2014 m. sausį.

Pasirengimą operacijai Maskva pradėjo šiandien, paskleidusi „URM pranešimą dėl Kijevo planų suorganizuoti jėgos akciją Ukrainos Pietryčiuose“.

Pareiškime, tarp kito, nurodoma, kad Kremlius „susirūpinęs žiniasklaidoje pasirodžiusiais pranešimais dėl Kijevo režimo siekio atlikti šturmo operaciją Pietryčių rajonuose, dar ir pasitelkiant ultranacionalistinius „Dešiniojo sektoriaus“ būrius“.