Tag: Rusija

Ekstremizmo lygis Ukrainoje, infografikas

Norime jums parodyti ekstremizmo grėsmės infografiką, atitinkantį 2014 metų balandžio 22 dienos situaciją. Žemėlapyje matomi ekstremizmo grėsmės lygiai skirtinguose regionuose.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Kaip matote, grėsmės lygiai skirtinguose Ukrainos regionuose gerokai skiriasi:

  • Doneckas – 8, labai aukšta grėsmė. Daug ginkluotų teroristų ir Rusijos specnazo kovotojų. Stebimi smurtiniai incidentai, žmonių grobimai, žmogžudystės. Dalis regiono yra kontroliuojama ekstremistinių grupių.
  • Luhanskas – 6, aukšta grėsmė. Daug agresyvių separatistų, smurtinių įvykių, ginkluotų incidentų pavojus, tačiau ekstremistai nekontroliuoja teritorijos.
  • Charkovas, Odesa – 5, aukšta grėsmė. Į šiuos regionus labai taikosi separatistai, tačiau jų veiksmai visgi yra kontroliuojami.
  • Mikolajevas, Chersonas, Zaporožė – 3, valdoma grėsmė. Situacija yra valdoma, separatistų grupės yra smulkios ir neveiksmingos.
  • Dnepropetrovskas – 1, žema grėsmė. Situacija pilnai kontroliuojama, incidentų grėsmė yra žema.

Kaip teisingai bendrauti su draugais ir giminėmis iš Rusijos

Inga Lavrinenko

Vertė Milda Petrokaitė

Jeigu rusas nors akimirkai atsiribos nuo išgalvotų vaizdinių ir įsisąmonins, kad jokių fašistų Kijeve nėra, jis bus priverstas pripažinti, kad neapykantos jausmas, kuris jame liejasi per kraštus – tai jo paties asmeninis jausmas. Psichologas Olegas Chomiakas pasakoja, kaip Rusijoje vykdoma masinis sąmonės apdorojimas ir siūlo rekomendacijas, kaip bendrauti su giminėmis, draugais ir kolegomis – rusų tautybės žmonėmis, kurių smegenis „išsinuomojo“ Kremlius.

Šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar esame, susiduriame su daugeliui netikėta problema bendraujant su giminaičiais, kolegomis, draugais, bendradarbiais iš Rusijos. Kodėl lyg ir normalūs, adekvačiai vertinantys situaciją žmonės elgiasi taip, lyg būtų netekę proto? Kaip į tai reaguoti? Anksčiau, bendraudami su rusų tautybės žmonėmis, mes galėjome aptarinėti įvykius, ginčytis, įrodinėti, tartis. Vyko normali komunikacija. Dabar gi mes susiduriame su tuo, kad mūsų paprasčiausiai negirdi. Bet kokioms mūsų prielaidoms priešpastatomas „tekstas“, susidedantis iš tam tikrų stereotipų rinkinio, o mes suprantame, kad tokia siunčiama žinia – tai akivaizdus melas. Mes aptariame situaciją ne Rusijoje, o Ukrainoje, o šiame procese rusų tautybės žmonės užima tokią poziciją, lyg geriau už mus pačius žinotų, kas pas mus vyksta.

Žiniasklaida Rusijoje Continue reading →

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Krymo totorių amnestija

Rusija vakar paskelbė apie tai, kad Vladimiras Putinas nusprendė reabilituoti Krymo totorius. Bet mes jums čia pateikiame ne tik oficialų Rusijos valdžios pranešimą, o daugiau informacijos, pagal kurią jūs patys pasidarysite išvadas.

Krymo totorių deportacija į Uzbekiją

Krymo totorių deportacija į Uzbekiją

Šių metų balandžio 19 dieną per Ukrainos GromadskeTV Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas pranešė, kad yra patikimų duomenų, jog Rusijos FSB rengia naujus planus Krymo totorių išvarymui.

Maskva, balandžio 21. /ITAR-TASS/. Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė krymo-totorių ir kitų Krymo tautų, nukentėjusių nuo represijų, reabilitacijos įsaką. Jis apie tai pranešė balandžio 21, pradėdamas Valstybės tarybos posėdį.

„Ta pačia proga, norėčiau informuoti kolegas apie tai, jog aš pasirašiau įsaką reabilitacijai – Kryme gyvenančių krymo-totorių, armėnų, vokiečių, graikų – visų, nukentėjusių stalino represijų metu“, – pasakė Putinas.

Jo žodžiais tariant, šiame įsake pateiktos „socialinio – ekonominio aprūpinimo priemonės, skirtos kai kurioms teritorijoms, kurios pastaraisiais metais ir netgi dešimtmečiais faktiškai buvo apleistos ir „nėra niekaip teisiškai įformintos““.

Laisvoji Ukraina ir ULLL informuoja, kad 1944 metais buvo įvykdyta masinė Krymo totorių deportacija. Josifo Stalino sprendimu buvo ištremta virš 180 tūkstančių žmonių. Negalintys paeiti ar bandantys pasipriešinti buvo šaudomi vietoje. Į tremtį žmonės buvo vežami gyvuliniais vagonais, pagrindinai į Uzbekiją, Kazachiją ir Tadžikiją, kiek mažesne dalimi – į Marių sritį, Uralą, Sibirą. Vežant totorius, jie daugeliu atvejų buvo nemaitinami ištisas savaites, jiems kai kada buvo neduodamas netgi vanduo, o mirusiųjų kūnus sargyba tiesiog išmesdavo iš vagonų lauk, neleisdami netgi jų palaidoti.

Nepaisant kelių formalių tremties švelninimų vėlesniais sovietmečio metais, Krymo totoriams buvo draudžiama grįžti į Tėvynę iki pat 1989 metų. Sprendimas dėl išgalvotos krymo totorių kaltės buvo nepanaikintas iki dabar.

Po totorių ištrėmimo Kryme buvo pervadintos visos gyvenvietės, kurių pavadinimai buvo totoriškos kilmės – kitaip tariant, pakeista apie 80% vietovardžių. Iki šių dienų išliko tik 5 totoriški pavadinimai – Bachčisarajus, Džankoja, Išunis, Sakai ir Sudakas.

Šiandien ryte (2014 04 22) Krymo totorių Medžliso ir Krymo totorių bendruomenės lyderis Mustafa Džemilevas gavo raštą iš okupacinės Krymo valdžios, kad jam uždraudžiama įvažiuoti į Krymą.

Pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimuose vis dažniau atsiranda informacija apie susidorojimus su Krymo totoriais, pogromus, jų plėšimus, reikalavimus išvykti ir t.t.. Krymo totoriai nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, virš Medžliso yra iškėlę Ukrainos vėliavą.

Amnestija (Ivanas Elaginas)

Dar gyvas žmogus,
Mano tėvą sušaudęs
Vasarą Kijeve,
trisdešimt aštuntais.

Turbūt, išėjo į pensiją.
Gyvena ramiai,
Užmetęs įprastą darbą.

Bet, jeigu jis mirė,
Turbūt, gyvas žmogus,
Kuris, prieš sušaudant,
Stora Viela
Apsuko
Rankas
Mano tėvui
Už nugaros.

Tikrai, į pensiją irgi išėjo.

O jeigu jis mirė,
Tai, tikriausiai, gyvas žmogus,
Kuris tėvą kankino tardant.

Šitas į pensiją itin gerą išėjo, tikrai.

Galbūt, apsauginis dar gyvas,
Vedęs tėvą sušaudyt.

Jei aš panorėčiau,
Į Tėvynę galėčiau sugrįžti.

Aš girdėjau,
Kad šie visi žmonės
Atleido man.

ITAR-TASS pranešimą ir Ivano Elagino eiles vertė Lightning Rod

Dėl provokacijų Slovjanske

dmitry_tymchukDmitry Tymchuk, 2014 04 20

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ (IS) duomenimis, provokacijas Slovjanske, per kurias žuvo žmonės, atliko taip vadinamos „Donecko nepriklausomos respublikos armijos“ atstovai.

Šių diversijų organizavimui išvakarėse artimiausiose gyvenvietėse buvo suorganizuotas 4 automobilių nuvarymas. Tai organizavo kažkoks pil. P., pravarde „Dušmanas“, 1963 m. gimęs Konstantinovkoje, paskutiniu metu gyvenantis Družkovke. Šiuo metu – taip vadinamos „Donecko nepriklausomos respublikos armijos“ bataliono trečio būrio vadas.

Pagal IS informaciją, šis pilietis neseniai išvežė į Rusiją savo dukrą, šiuo metu rengiasi išvykti ir jo žmona.

Į automobilį, paliktą diversijos vietoje, prorusiški ekstremistai primėtė „Dešiniojo sektoriaus“ simbolikos.

Mūsų žiniomis, šios diversijos – sudėtinė bendro Rusijos karinės – politinės valdžios plano dalis, siekiant sudaryti sąlygas kariniams įsiveržimui į tris Ukrainos sritis. Ši diversija leido save pasiskelbusiam Slovjansko meru reikalauti Rusijos kariuomenės įvedimo į Donecko sritį.

Kaip kovoti su menamais civiliais

Tekstas iš internetų – tikrumo mes („ULLL“ irba „Laisvoji Ukraina“) netikrinome, o ir autoriaus jau nesigauna atsekti, tačiau atrodo pakankamai įtikinamai. Kadangi aptinkame jį įvairių portalų komentaruose, Facebook ir t.t., tai jaučiame pareigą pateikti jums laisvą vertimą: juk tai nebloga metodika, kurią dėl viso pikto vertėtų žinoti ir Lietuvos kariuomenei, ir visiems Lietuvos gyventojams.

Tai, ką šiomis dienomis daro Rusija, įtraukdama į tai ir „taikius gyventojus“ iš Donbaso – visai nėra naujas dalykas. Panašias taktikas prieš Kroatijos kariuomenę naudojo serbai, kai buvo okupavę Rytų Kroatijos žemes: ir šaudydavo iš už „taikių“ galvų, ir tais pačiais civiliais blokuodavo karinę techniką.

Ukrainos desantininkų šarvuočiai (BMD) buvo užgrobti, kai juos apsupo ginkluotų teroristų remiami "taikūs gyventojai"

Ukrainos desantininkų šarvuočiai (BMD) buvo užgrobti, kai juos apsupo ginkluotų teroristų remiami „taikūs gyventojai“

Jie pririnkdavo ir instruktuodavo tuos „taikius gyventojus“ Serbijos diversantų rengimo centruose, paskui permesdavo per užkardas ir apgyvendindavo namuose, kuriuos būdavo apleidę kroatų pabėgėliai. Beje, tais „taikiais etniniais serbais“ buvo daugiausiai atitarnavę kariškiai, turintys tuos pačius motyvus, kaip ir kai kurie prorusiški protestuotojai Ukrainoje – užsidirbti iš kraujo praliejimo.

Dėl tų taip vadinamų „taikių gyventojų“ veiksmų kroatai patirdavo gana juntamus nuostolius – ir žuvusiaisiais, ir per prarastą karinę techniką. Jau nekalbant apie pažeminimą, kokį dabar ukrainiečiai patiria, kai iš mūsų (ukrainiečių – vert.) karių atima automatus ir šarvuočius.

Su tuo reikėjo kažką daryti, tad kroatai priėmė sprendimą. Sprendimas buvo sunkus, tačiau, kaip parodė ateitis, būtent šis sprendimas leido išgelbėti tūkstančius gyvybių iš abiejų kariaujančiųjų pusių.

Kai reguliarūs Kroatijos Respublikos daliniai suartėdavo su serbų kareiviais, savanoriais ir „taikiais“ gyventojais (skirtumas tarp visų šių buvo labai sąlyginis – panašiai, kaip ir dabar Donbase), kroatai iššaudavo į orą specialią signalinę raketą. Raketa reiškė, kad lygiai po 30 sekundžių po signalo visi žmonės, esantys kovos veiksmų zonoje, bus laikomi kariškiais. Tos 30 sekundžių buvo skirtos tam, kad visokie atsitiktiniai praeiviai ir žiopliai galėtų pasišalinti iš susidūrimo vietos.

Apie tai buvo pranešama laikraščiuose, per televiziją ir atsišaukimuose, kurie būdavo platinami konflikto zonoje.

Rezultatas – greitas ir radikalus: vos po kelių susidūrimų visokių atsitiktinių žmonių ir žioplių skaičius kovos veiksmų zonoje sumažėjo praktiškai iki nulio. Užtikrintai žinodami, kad po pusės minutės kariuomenė ims dirbti nesicackindama, dauguma paprastų žmonių nuspręsdavo geriau neerzinti savo likimo.

Taip elgdamasi, kroatų kariuomenė laikėsi karo taisyklių – tą vėliau patvirtino Hagos tribunolas, nagrinėdamas buvusios Jugoslavijos įvykius. Tribunolas nusprendė, kad legendinis kroatų generolas Ante Gotovina elgėsi teisėtai*: visi tikrai taikūs gyventojai visada gaudavo galimybę saugiai pasišalinti.

Šiuo metu vykstanti „antiteroristinė operacija“, kurią Ukrainoje rengia Oleksandras Turčinovas, Arsenas Avakovas ir kompanija – tai gėda ir pažeminimas mūsų (Ukrainos – vert.) šaliai.

O tam, kad laimėtume, mums vertėtų pasimokyti iš kroatų – jie sugebėjo atsilaikyti prieš stiprią, gerai ginkluotą, visais atžvilgiais pajėgesnį priešą, dėl to, kad:

  1. nebijojo daryti sunkių, tačiau teisingų sprendimų;
  2. labai, labai smarkiai mylėjo savo šalį.

———-

* Čia matyt turimas omeny teismas, kuriame buvo kaltinama, kad generolas Ante Gotovina ir kitas generolas Mladen Markac vykdė etninius valymus 1995 vykdytame puolime, per kurį Kroatija iš Serbijos atsikovojo anksčiau užgrobtą Krajiną. 2011 metais buvo nuspręsta, kad jie kalti, o Ante Gotovina buvo nuteistas 24 metais kalėjimo. Vėliau, 2012 metais peržiūrėjus faktinius ir patikrintus duomenis, buvo nustatyta, kad jie nepadarė pažeidimų, tad abu generolai buvo galutinai ir neskundžiamai išteisinti.

NATO papasakojo, kaip Rytų Ukrainoje išsiduoda Rusijos kariškiai

Aljanso analitikai mano, jog Rusijos „specnazą“ išduoda profesionali laikysena, ginkluotė ir elgimosi su ja pobūdis. Savanoriams toks elgesys nebūdingas.

Amerikietis generolas Philipas Breedlove’as, vadovaujantis Jungtinėms NATO Pajėgoms Europoje, teigia, jog Rytų Ukrainoje veikia Rusijos armijos profesionalūs daliniai. Apie tai jis parašė savo tinklaraštyje.

„Sunku suvokti, kad staiga Rytų Ukrainoje iš liaudies iškilo ginkluoti kaukėti vyrai ir ėmė sistemingai užiminėti vyriausybinius pastatus. Tai sunku suvokti, nes tai – tiesiog netiesa. Tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, yra gerai suplanuota ir organizuota karinė operacija, ir, mūsų vertinimu, ją įgyvendina Rusija. JAV ir Europos lyderiai viešai pareiškė manantys, kad už Ukrainos įvykių slepiasi Rusijos pajėgos. Norėdamas paaiškinti, kodėl aš visiškai sutinku su šiais pasauliniais lyderiais, aš norėčiau pateikti keletą mūsų analitikų pastebėjimų“,- pasakė Breedlove. Continue reading →

Balandžio 18 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 18-os dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Vakarykštis mano skepticizmas dėl Ženevos susitarimo, deja, pasiteisino.

Man būtų daug mieliau, jei klysčiau. Tačiau, kai turime reikalų su tokiais makleriais kaip Putinas, suklysti neįmanoma. Jo esmė – melas. Visi susitarimai su juo – tuščias garsas.

Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerija „paaiškino“ susitarimų prasmę. Pasirodo, nelegalios grupuotės, kurios privalo būti nuginkluotos, tai – „Dešinysis sektorius“. O užimtų pastatų atlaisvinimo atveju buvo kalbama apie Kijevą ir Maidano rėmėjus.

Maskva sako: nuginkluokite „saviškius“, o tada mes pagalvosime, ar mums verta nuginkluot savuosius pakalikus Rytų Ukrainoje, ar atšaukti Rusijos specialiąsias pajėgas ir ar atlaisvinti administracinius pastatus Donecko regione.

Kažkas vis dar turi iliuzijų dėl galimybės derėtis su Maskva? Seniai visiems aišku: iš pasitikėjimo Putinu lygio galima drąsiai nustatyti psichinio išsivystymo lygį.

2. Komunistai sabotavo Rados frakcijų vadovų susitarimo dėl padėties stabilizavimo Rytuose pasirašymą.

Tai žiauru. Faktiškai, vyksta karas prieš Ukrainą. Priešo batai trypia mūsų žemę. Mes jau praradome dalį teritorijos. Normaliose šalyse tokiomis sąlygomis, kai piliečiai (ir politikai yra ne išimtis) trukdo siekti pergalės, jie yra tiesiog sodinami į kalėjimą. O mes turime priešų diversantus, sėdinčius parlamente ir ryjančius ikrus už ukrainiečių, kuriuos jie išdavė, mokesčius. Kur logika?

3. Šis punktas aktualus mums – grupei „Informacinis Pasipriešinimas“. Aš jau seniai laukiau to, kas nutiko. Pažįstant mūsų valdžiažmogius prognozuoti buvo nesunku.

Taigi, valdžios struktūrose prabudo dėdės ir tetos, kuriems mes staiga ėmėme labai trukdyti. Jie pusantro mėnesio nuo kovo pradžios, kol vyko Krymo užėmimas, krapštė nosis ir užsiiminėjo neaiškių klausimų sprendimais, o dabar nusprendė lengvai „pasipiarinti“ antiteroristinės operacijos šviesoje (ATO).

Bet štai nesėkmė: pasirodo, jų „ryšiams su visuomene“ savo aktyvumu ir operatyvios informacijos teikimu trukdo „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė. Šiuo metu vyksta užkulisiniai žaidimai, siekiant mus užčiaupti.

Kol kas apsieisiu be vardų ir pareigybių. Vis dėlto, tose pačiose valdžios struktūrose, adekvačių žmonių, suprantančių mūsų darbo svarbą yra gerokai daugiau.

Bet aš taip pat anksčiau aukščiausiajai valdžiai žadėjau: jeigu jėgos struktūrų vadovai pasakys, kad trukdome – mes tuojau pat nutrauksime savo darbą. „IP“ grupės veiklos užbaigimui reikia 2 minučių 20 sekundžių. Iš jų, po vieną minutę telefoniniams pokalbiams su kitais dviem koordinatoriais ir 20 s kompiuterio išjungimui.

Tikimės, kad valdžios struktūrose asmenines ambicijas ir atskirų biurokratų pavydą nugalės sveikas protas.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien UST (Ukrainos saugumo tarnyba, SBU) atstovai pranešė, kad antiteroristinė operacija Ukrainos rytuose pristabdoma “dėl Vėlykų ir priimtos Ženevos sutarties”.

Pranešimas nuskambėjo keistokai. Kaip galima stabdyti „karinius veiksmus” be abipusių paliaubų? Tiesiog „dėl švenčių”, juo labiau, kad priešas to daryti net nemano. O ko verti Ženevoje pasiekti susitarimai, aš jau minėjau.

Skubu nuraminti. Esmė ta, kad Ukraina savo dalį Ženevos sutarties vykdo ir iš tiesų stabdo aktyvų jėgos demonstravimą. Bet tai nereiškia, kad per šventes niekas nieko nedarys, užkandžiaudami margučiais ir dešromis, pateiktomis ant Ženevos sutarties popierinės kopijos.

Operacija tęsiama – blokuojamos atskiros teroristų grupuotės, perimama atskirų teritorijų ir kelių kontrolė. Šios dienos karių tvirtinimu, operacija tik ką įgavo tą formatą, kuriuo galime pasiekti priimtinus rezultatus esant dabartiniams griežtiems apribojimams („taikių gyventojų“ aukų išvengimas). Palinkėsim jiems sėkmės.

2. Šiandien Dnepropetrovsko srities administracijos vadovas Igoris Kolomojskis (Игорь Коломойский) išmokėjo pirmąjį prizą už pristatytą rusų diversantą – 10 000 USD.

Sakau viena – šaunumėlis! Atlygio paskyrimas – puiki motyvacija. Ir stiprus smūgis ekstrimistų aktyvumui. Jiems nevertėtų saldžiai miegoti.

3. Žitomiro 95-os specialiosios aeromobilios brigados desantininkai prie Kramatorsko atsiėmė anksčiau pagrobtus du desanto šarvuočius.

Mūsų emisarų pasakojimu, mūšis buvo trumpas ir šiurkštus. Jei mūsų vaikinams būtų davę įsakymą “nukauti”, teroristų gretos butų buvę gerokai praretintos. O dabar šaudyta tik į orą ir po kojomis. Bet ir to pilnai užteko, kad tiems degeneratams išmuštų iš galvų norą žaisti karą.

Išvada viena. Su priešu galima ir reikia kovoti. Už silpnumo ir aukštų politinių argumentų slepiasi pralaimėjimas. Už ryžtingumo – pergalė.

Ir dar kai kas. Bičiuliai, savaitgalį ir švenčių metu visi „Informacinio Pasipriešinimo” grupės koordinatoriai dirbs regionuose. Informaciją teiksime rečiau – bet operatyviai ir pačią svarbiausią. Su ateinančiomis šventėmis. Su Šv. Velykomis visus! Viešpaties malonė telydi jus.

Foto: Ivan Osypenko

Geopolitinio kliedesio logika

Jurijus Vaščenko, psichologijos mokslų kandidatas, portalui Хвилі

Vertė Milda Petrokaitė ir Laima Žilaitytė-Mayer.

Tikriausiai ir jūs turite giminių Rusijoje. Arba pažįstamų. Ir jūs, tikriausiai, taip pat vieną dieną nustebote dėl to, kad jiems neįmanoma paaiškinto to, kas vyksta pas mus. Čia. Ukrainoje. Lyg kokia nematoma siena mus atskyrė. Tie patys įvykiai ir faktai interpretuojami skirtingai. Mes liūdime – jie džiaugiasi. Mes džiaugiamės – jie suglumę. Socialiniuose tinkluose regime kalbas apie žmonių vertimą zombiais, apie smegenų plovimą. Apie tai, kad dėl agresyvios propagandos Rusijos žmonės pradėjo iškreiptai ir tendencingai priimti naujienas mūsų šalyje. Žmonės toliau eina į darbą, augina vaikus, ima kreditus, sveikinasi su kaimynais. Ir tik Ukrainos atžvilgiu jie reaguoja aiškiai neadekvačiai. Pernelyg emocingai, egzaltuotai, nenorėdami aiškintis faktų ir demonstruodami spragas savo mąstyme. Kas gi atsitiko?

Kliedesys Continue reading →

92-jų metų II P.k. veteranas – savanoris šauktinis

92_savanoris92-jų metų Antrojo Pasaulinio karo veteranas Mikola Ostaševskis atvyko į Dnepropetrovsko regiono Nacionalinės savigynos būstinę. „Aš pasiruošęs kariauti ne todėl, kad nemyliu Rusijos. Kaip galima nemylėti liaudies, su kuria iškovojau pergalę Didžiąjame Tėvynės kare? Tiesiog, aš labai myliu Ukrainą, – pasakė veteranas. Taip pat jis parašė laišką Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame kaltina politiką dėl karinio įsiveržimo į Ukrainą ir galvoja, kad gražiausia dovana gegužės 9-jai bus naujiena apie grąžintą Krymą ir tvirta taika tarp broliškų tautų.

Šaltinis ir foto: http://www.ukrinform.ua