Tag: Ukraina

Birželio 20 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 20-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Paskelbta ATO pauzė savaitei. Apie tai pareiškė Prezidentas P. Porošenko.

Mes žinome, kad tai – labai rimtas politinis žingsnis. Mes suprantame, kad norima pasinaudoti galimybe sureguliuoti konfliktą Donbase su mažiausiu aukų skaičiumi. Mes žinome, kad sprendimas buvo tvirtinamas rimtai išanalizavus situaciją, įvertinus žvalgybos duomenis. Ir kad per praėjusią parą Ukrainos jėgos struktūros įvykdė labai sudėtingus (ir svarbiausia – gana sėkmingus) veiksmus uždarant sieną.

Porošenko Donbase

P. Porošenko Donbase

Tačiau siena vis dar ne „po spyna“. Ir galime tik nuspėti, kad tokiomis sąlygomis ugnies nutraukimą diktuoja aplinkybės, apie kurias informacijos mes neturime. Labai norisi tikėti, kad Ukrainos Prezidentas žino, ką daro.

2. Per praėjusią parą į Ukrainą iš Rusijos teritorijos įsibrovė nauji tankai, šarvuotieji transporteriai ir reaktyvinės salvinės kovos mašinos „Grad“.

Komentarai nereikalingi. Kiekvienas toks kovinis vienetas – tai naujos provokacijos ir nauji mūšiai. Šiandien smogikai turi ne mažiau kaip 6 „Grad“ įrenginius – pakankamai, kad galėtų surengti lokalų armagedoną.

Tuo pačiu metu teroristų lyderiai pažadėjo paversti Donbasą Stalingradu.

Mes neabejojame, kad Putinas ir jo šuneliai prakiš Donbaso Stalingradą lygiai taip pat, kaip jų dvasinis vadovas Hitleris prakišo 1943-aisiais. Bet tai – naujos mūsų brolių kraujo upės.

3. Ukrainos Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Ukrainos Antimonopolinį komitetą dėl neteisėto kariuomenei skirtų neperšaunamų liemenių pirkimo pristabdymo.

Užnugaryje kur nebakstelėsi – visur keistenybės, ženkliai atsiduodančios išdavyste ir sabotažu. Galbūt laikas kaltuosius pakabinti už vienos vietos miestų maidanuose? Nehumaniška, bet, žiūrėk, norinčių trukdyti ATO iš karto stipriai sumažėtų.

Gerosios naujienos:

1. Jei nepaisysim sienos problemų (nors vien tik tai suniveliuoja daugelį pliusų, ką jau čia slėpti), ATO pajėgos lokalizavo užkrato židinį.

Iš esmės, teroristai blokuoti atskiroje teritorijoje – kai kuriuose Donecko ir Luhansko regionų rajonuose.

2. Slovjansko gyventojų delegacija kreipėsi į teroristų vadeivą reikalaudami išsinešdinti iš miesto. Girkinas kategoriškai atsisakė.

Tai, kad taikiems Donbaso gyventojams teroristai – galvos skausmas ir ašaka gerklėje, yra visiems žinoma. Bet apie tai vakar žmonės kalbėjo pašnibždomis. Šiandien apie tai jau kalba garsiai. Nors puikiai supranta, kad smogikai už tokius dalykus gali ir sušaudyti.

Beje, Luhanske platinami lankstinukai, kuriuose miesto gyventojai irgi prašo teroristų ir diversantų pasišalinti iš miesto ir nesislėpti už taikių gyventojų nugarų.

Tegul šis balsas skamba garsiau. Ir Ukrainos vadovybė, ir Ukrainos visuomenė, įskaitant Donbaso gyventojus, svajoja tik apie taiką. Kraujo trokšta tik teroristai ir jų šeimininkai Kremliuje. Pasaulis turi apie tai žinoti.

3. „Dolžanskio“ rajone jėgos struktūros, atgaudamos sienos kontrolę, vykdė ten šeimininkavusių teroristų atkirtimą nuo patikros punkto. Tarp smogikėlių, pasirodo, buvo ir Rusijos samdiniai, ėmę šaudyti iš minosvaidžių. Sumaištyje buvo sužeistas Rusijos muitininkas.

Maskva iš karto sukruto. Kaip mat į „Dolžanską“ atvyko ponai iš RF Tardymo komiteto, – „apžiūrėti ir fiksuoti Rusijos teritorijos apšaudymo įrodymus“. Jaučiu, smarvės ir snargliavimosi bus nemažai.

Pradžiai tiems dėdėms vertėtų pasiaiškinti, kokį velnią ten iš viso veikė rusų muitininkas, jei Ukrainos patikros punktas uždarytas, o Rusija jį turėjo uždaryti savo pusėje?

Bet jei tie vyručiai nusprendė pažaisti glaudų bendradarbiavimą su teroristais, tegul srebia. Jei Rusijos muitininkai-pasieniečiai-kariškiai žus nuo ginklų, kuriuos Putinas tonomis permetinėja smogikams – nematau tame tragedijos. Už ką kovojom…(ant to ir pasimovėm).

Gėbelsynė*

Arkadij Babčenko

Pagrindinė karinė parama, kurią Rusija teikia Doneckui ir Luganskui** – tai gėbelsynė***. Jeigu Rusija į Ukrainą nebūtų importavusi tokių srautų melo ir neapykantos, jokio karo Rytuose nebūtų buvę iš viso. Smogikai ir ginklai, tai, žinoma, labai svarbi importo dalis, bet visgi – antrinė.

O pagrindinė – gebelsynė. Strelkovas su Biesu galėjo atsirasti ir užgrobinėti administracijos pastatus tik dėl to, kad televizija pripumpavo apie „Dešinįjį sektorių“, kuris dabar, po Maidano, jau tikrai ateis ir išskers visus rusus. Jokie žalieji žmogeliukai nebūtų buvę įmanomi be šito.

Jeigu ne tas srautas – ar būtų doneckiečiai patys tai darę? Būtų patys pradėję kurti diversines grupes, su automatais rankose grobti administracijos pastatus, niokoti milicijos ir kariuomenės skyrius, nešti iš ten ginklus ir eiti su jais rankose šturmuoti pasienio užkardų ir oro uostų?

Man regis, atsakymas akivaizdus – ne. Oro uostai ir pasienio užkardos netgi netelpa į tą logiką – logiką gynybos nuo „dešiniojo sektoriaus“. Visa tai – iškrypę. Tai visiškai aišku.

Taip, nepasitenkinimas ir baimė dėl Vakarų Rytuose tikrai buvo. Ir gana stiprūs. Bet rėkti su vėliavomis „Rusija, Rusija“ – tai viena. O imti į rankas granatsvaidį ir eiti deginti BTRų, ir žūti pačiam – tai jau kas kita.

Šis karas sukeltas tik rusiškos gėbelsynės. Daugiau niekieno. Ir jeigu atsirastų galimybė ją nutraukti, karas išsektų pats savaime.
Beje, ten, kur gėbelsynės eksportą pavyko sustabdyti, karas ir neprasidėjo. Dniepropetrovskas – labiausiai rusakalbis miestas Ukrainoje. Ukrainiečių šnekta ten beveik niekas neūturiuoja. Per dieną išgirsti porą kartų – jau šis tas. Tai visiškai rusiškas regionas. Ir kaip ten staugė apie prakeiktus banderovcus. Kaip ten mušė aktyvistus. Kaip ten vaikė maidaniečius.

O dabar?

O dabar jūs nesurasite Ukrainoje labiau patriotiško regiono nei Dniepropetrovskas. Ukrainos vėliava ten ant kas antros mašinos. Kodėl? Todėl, kad rusiškos propagandos eksporto ir diversinių grupių ten neįleido.

Balandžio pabaigoje atvažiuoti į Iziumą buvo baisu. Jis buvo eilėje. Ten visi buvo už Rusiją ir Strelkovą. Pabuvau dvi valandas ir supratau, kad reikia nešdintis. O gegužės gale, vos po mėnesio – visiškai kitas miestas. Visiškai! Naktį vaikščiojau visiškai ramiai. Ir tai – tik 40 km nuo Slovjansko. Barbenkove – tas pats. Ir tai – tik 20 km nuo Slovjansko. Krestišče – irgi. O tai jau prie pat Slovjasnko.
Ir taip visur.

Kur Rusija nepriėjo – ten viskas tvarkoje.

O mėšlakrytis prasidėjo ir palaikomas – PALAIKOMAS DIRBTINAI – tik ten, kur Rusija atėjo.

Štai ir viskas.

* – pavadinimas priskirtas vertėjo savavališkai.
** – J. Goebbelsas (J. Gėbelsas) – nacistinės Vokietijos propagandos ministras. Jo pavardės vediniai tapę sinonimu pačiai melagingiausiai, nežmoniškiausiai ir, deja, efektyviausiai propagandai.
*** – ukrainietiškai šis miestas vadinamas „Luhansku“, bet kadangi čia kalba eina apie teroristinį darinį „Lugansko liaudies respubliką“, naudoju rusišką rašybos variantą.

Birželio 19 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 19-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Rusija jau neslepia, kad permeta kariuomenę prie Ukrainos sienos.

Rusijos Gynybos ministerija tvirtina, kad kariuomenė į Rostovo ir Belgorodo sritis permetama „dėl pratybų“, kurios rengiamos neva tai dėl ATO suaktyvėjimo.

Kremliui maža skandinti kraujyje Donbasą savo samdinių rankomis. Jam reikia dar spausti mums smegenis savo įsiveržimo grėsme.

2. Per „Dolžanskij“ pasienio punktą iš Rusijos į Ukrainą toliau juda samdinių ir ginklų srautas. Šiandien įvažiavo eilinė technikos kolona, kurioje buvo identifikuotos ne mažiau kaip trys salvinės ugnies reaktyvinės sistemos „Grad“.

Ir tai vyksta nepaisant to, kai dar šiandien RF Valstybės dūmoje Rusijos gynybos ministras S. Šoigu, paklaustas „Ar Rusijos Gynybos ministerija teiks pagalbą Donecko ir Luhansko respublikoms?“, atsakė: „Ne“.

Meluojanti išpera. Kaip ir jo šeimininkas Putinas.

Beje, pati Rusijos Valstybės dūma – taip pat nepataisomų niekšų gauja. Šiandien Valstybės dūmos deputatas V. Vodolackis pareiškė, kad niekas nelaiko smogikais Rusijos kazokų, pasiųstų ir Rusijos į Ukrainą. Atseit, Donecko ir Luhansko sritys buvo „neteisėtai aneksuotos“ SSRS laikais Ukrainos naudai, ir atėjo laikas jas susigrąžinti.

3. Tebesitęsia neaiškios istorijos apie savanorių dalinius – šį kartą apie Kijevo 12-jį teritorinės gynybos batalioną. Problemos tos pačios – nėra amunicijos, įrangos, neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Visi šie klausimai turi būti užduodami Gynybos ministerijos vadovybei. Ir turi būti operatyviai sprendžiami.

Bet prisiminkime, kad nutarimas dėl teritorinių batalionų numato ir tam tikrą vietos valdžios dalyvavimą jų kūrime ir aprūpinime (todėl tie batalionai ir vadinami „teritoriniais“). Tuo tarpu sričių, kuriose vietos valdžia iš viso dalyvauja procese – vos keletas.

Mane domina klausimas: kodėl niekas neužduoda klausimų? Kodėl nereiškia pretenzijų? Tai nesuprantama. Gali būti, kad jeigu vietos valdžios atstovai bent jau dėl padorumo užsiimtu šiuo darbu, tai ir problemų būtų mažiau?

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos daliniai išlaisvino nuo teroristų Jampolį ir Kirovską prie Donecko srities miesto Krasnyj Liman. Perimta tilto per Šiaurės Doneco upę kontrolė.

Tokiu būdu pagaliau (po kelių savaičių!) visiškai blokuotas Slovjanskas.

Iš mažų pergalių gimsta viena didelė.

2. Aukščiausioji Rada nutarė atiduoti Ginkluotosioms pajėgoms pinigus, kurie buvo sutaupyti Prezidento rinkimų metu (kadangi užteko vieno rinkimų turo, liko 600 mln. hrivinų).

Tai labai šaunu.

Bet yra vienas „bet“. Kaip tik šiandien liaudies deputatai išklausė už uždarų durų mūsų tiekimo atstovus – šie bandė paaiškinti, kodėl taip nusikalstamai lėtai įsisavinamos papildomos armijai skiriamos lėšos (o taip pat piliečių suaukotosios).

Situacija piktinanti. Gynybos ministerijos sąskaitose pinigų yra, ATO poreikiams specialiais įstatymais supaprastinta pirkimų procedūra, o tiekimo tarnybos laukia neaišku ko.

Aiškaus atsakymo kariniai valdininkai taip ir nepateikė. Pasiteisinimai „per mažai darbo jėgos“ ir „gamintojai nesusidoroja su užsakymais“ man nepanašūs į įtikinamus argumentus.

Rodosi, šie piliečiai, kas kad iš karinės žinybos, menkai susigaudo, kad kiekviena nupirkta neperšaunama liemenė gali reikšti išgelbėtą gyvybę. Čia be asmeninės atsakomybės (ir nedelsiant!) neišsiversime.

Mes prašome, kad liaudies deputatų darbo grupė, kuri kuruoja šį klausimą, bendradarbiautų su „Informacinio pasipriešinimo“ grupe – mes pasirengę konsultacijoms skirti mūsų Karinių-politinių tyrimų centro karinius ekspertus. Pirmieji pokalbiai ta tema įvyko šiandien, su mumis bendradarbiaujama. Tikiuosi, kartu mes išsiaiškinsime situaciją ir priversime aprūpinimo darbuotojus pasijudinti.

3. Užkarpatės srityje Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė bylą Facebook vartotojui už kvietimą nuversti valstybės valdžią.

Socialinius tinklus laikas valyti. Tuo labiau, kad niekas nepanaikino 109 Baudžiamojo kodekso straipsnio (už veiksmus, siekiant užgrobti valstybės valdžią). Jei mėgėjai agituoti už priešą ir kiti kenkėjai perkels savo veiklą į švarią ir jaukią įkalinimo įstaigą (kaip mažą mylimos „laisvos“ Rusijos modeliuką), – jiems čia bus komfortiškiau, o visuomenėje – švariau.

Plius Rada įvedė baudžiamąją atsakomybę už terorizmo finansavimą. Bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų su turto konfiskavimu.

Čia viskas aišku. Bedantė valstybė nenugalės niekada. Ir jei Ukraina po truputį pradeda augintis dantis – tai neabejotina priežastis optimizmui.

Informacinio poveikio ukrainiečių sąmonei faktoriai ir pasipriešinimas manipuliavimui visuomenine nuomone

2014 06 16, 13:00

Kaip pranešė „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė, 2014 metų birželio 14-ą Kijeve vyko IV Forumas «Українских справ» (Ukrainos reikalų), kurį organizavo Tarptautinė labdaros organizacija „Nacionalinio atgimimo centras“, visuomeninė asociacija «Українська справа» ir Ukrainos Nacionalinis karo istorijos muziejus.

Jūsų dėmesiui pateikiame Karinių-politinių tyrimų centro informacinio saugumo srities eksperto Viačeslavo Gusarovo (Вячеслав Гусаров) pranešimą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie informacinį karą, informacinę agresiją ir manipuliacijas sąmone.

Ar tam galima užkirsti kelią ir kaip pasipriešinti naujai grėsmei? Ar ne per vėlai mes pradėjome apie tai kalbėti? Juk žinome, kad geriau vieną kartą tinkamai padaryti, nei paskui šimtą kartų perdarinėti.

Lengviau ir pigiau yra užkirsti kelią priešiškos informacijos poveikiui visuomenės sąmonėje, nei taisyti jo padarinius.

smegenys_zydra

Trumpai priminsiu:

Informacinis poveikis sąmonei – tai suinteresuotos šalies (informacinio poveikio subjekto) veiksmai, skirti sukurti reikiamą visuomeninės situacijos (informacinės situacijos) modelį, kuris tenkintų nustatytus reikalavimus, iš mitų sudarytų panašią į tiesą iliuziją ir priverstų elgtis numatomu būdu konkrečią visuomeninę grupę (informacinio poveikio objektą).

Informacinio poveikio pasekmės gali būti: valstybinių interesų diskreditavimas, autoritetų valstybėje pakeitimas, socialinių protestų atsiradimas ir t.t.

Poveikio instrumentais (informaciniu ginklu) priimta laikyti žiniasklaidą, telefonų ir kompiuterinius tinklus, nevalstybines organizacijas ir kitas socialines grupes, o taip pat specialiąsias technologijas.

Iškart pereisiu prie šios dienos realijų.

Analizuojant informacinę operaciją, vykstančią Ukrainos Pietų-Rytuose, suformuluojame jos tikslą:

sukurti informacinį pagrindą Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporožės, Chersono, Mikolajevo ir Odesos regionų perdavimui Rusijos Federacijos jurisdikcijai Pietų-Rytų Ukrainoje.

Informacinės operacijos užduotis:
1. Sukurti Pietų-Rytų Ukrainos gyventojams „vienintelio ir teisingo kelio“ informacinius vaizdus apie jų įstojimą į R.F sudėtį.
2. Pakelti Ukrainos regionuose Rusijos prezidento ir Rusijos Federacijos reitingus.
3. Sukurti visuomeninę pasitikėjimo atmosferą informacine RF veikla ir RF vadovybės veiksmais, susijusiais su atitinkamų Ukrainos regionų priėmimu į Rusijos sudėtį.
4. Sukurti negatyvų Ukrainos vyriausybės įvaizdį ir įteigti mintis, jog ji turi neigiamą požiūrį į Pietų-Rytų Ukrainos regionus.
5. Sukurti pagrindą Rusijos veiksmų Ukrainos Pietų-Rytų regionuose užsienio informaciniam palaikymui.

Informacinė operacija buvo suplanuota iš anksto.

Beveik tuo pat metu kai kuriuose regionuose įvyko to paties tipo mitingai, bandymai užgrobti valstybinių administracijų pastatus, miesto gyventojų nepriklausomų komitetų kūrimas ir t.t. Sinchroniškas nepriklausomų lyderių kamufliaže su automatais pasirodymas televizijos ekranuose ir jų pareiškimai apie nepavaldumą Kijevui – taip pat atrodė kaip pagal vieną šabloną.

Įvykių, tarsi pagal scenarijų, panašumas ir jų sutapimas laike neleidžia abejoti kruopščiu šių renginių paruošimu.

Nuo informacinės operacijos vykdymo pradžios Rusijos Federacijos informacinis poveikis tankėjo ir stiprėjo. Analizuojant bendrą pranešimų skaičių – didžioji dalis (beveik 90%) naujienų, pokalbių šou, analitinių programų buvo skirtos Ukrainos įvykiams. Į televizijos laidas pritraukė žinomus politikus, menininkus, istorikus ir kitus Rusijos autoritetus.

Būdingu apie Ukrainą pateikiamos informacijos bruožu tapo vienašališkas jos nušvietimas, tuo pačiu nutylint žinutes, kuriose rusai nepritaria Putino kursui (nepritariančių demonstracija, mitingai Ukrainai palaikyti, kai kurie opozicijos pareiškimai).

Naujienų blokus televizijoje vakaro metu (kurie pagal psichologinį suvokimą laikomi efektyviausiais) atidavė gerai paruoštiems rusiškiems agitatoriams D.Kiseliovui ir V.Solovjovui.

„Nesvarbu, kas vyksta – svarbu, kaip tai pateikti“. – kartą pasakė Dmitrijus Kiseliovas. Citata tiesiog primena kitą Jozefo Gebelso pasakymą: „Mes nesiekiame tiesos – mes siekiame efekto“.

Informacinė operacija Ukrainos rytiniuose regionuose vyko etapais:

I etapas (2014 balandžio pradžia).
Įtakai būdingi ypatumai:

  • Ukrainos informacinė erdvė, taip pat ir Pietų-Rytų regionai, buvo tiesiog prikimšti rusiškos žiniasklaidos;
  • informuojant apie Pietų-Rytų įvykius, pirmenybė buvo teikiama rusiškiems televizijos kanalams (aukštas analitikos lygis, prieinamumas, įvykių išbaigtumas);
  • miestuose ir kaimuose žmonės ėmė burtis į „liaudies gynėjų“ grupes, rinko vadus ir ėmė kariauti tarpusavyje;
  • tapo įprasta užgrobti VRM, SSU ir kitas valstybines įstaigas;
  • prasidėjo areštai;
  • atsitiktiniuose susišaudymuose žuvo žmonės.

Informacinė švytuoklė įsisiūbuoja….

Šalies rytus apėmė žmogiška baimė. Baimė nusivilti rytdiena ir naująja Ukrainos valdžia.

Psichologiškai nusilpę rytų žmonės ieškojo išeities iš sudėtingos situacijos.

Tuo metu svarbiausios Rusijos masinio informavimo priemonės tiekė negatyvią visuomenės nuotaiką stiprinančią informaciją, naudodamos iš anksto paruoštus informacinius simbolius:

  • Kijevo chunta paliko rytų Ukrainos žmones likimo valiai;
  • amerikiečių kariai iš „karštųjų taškų“ rytų Ukrainoje moko jaunus ukrainiečius žudyti;
  • miestų parduovės tuščios, laukite bado;
  • kuro liko kelioms dienoms ir t.t.

Tuo pačiu metu Ukrainos žiniasklaida dirbo pakrikai, o kai kurios priemonės tiesiog „dovanojo“ savo eterį Rusijos kanalams. Atsirado informacinis vakuumas, kurį greitai užpildydavo Rusijos medijų turiniai. Informacinis priešiškumas iš Rusijos pusės augo. Būtent tuo metu ėmė formuotis savanoriškos informacinės organizacijos, viena iš kurių – „Informacinio pasipriešinimo“ grupė. Grupės žurnalistai vieni pirmųjų ėmėsi objektyviai nušviesti įvykius karštuosiuose taškuose.

ІІ informacinės operacijos rytų Ukrainoje etapas pasižymėjo tokiomis ypatybėmis:

  • pagrindinės jėgos sutelktos Ukrainos rytuose, pietinėse srityse periodiškai palaikomas separatistinis informacinis fonas;
  • kovinių veiksmų su smogikais ATO aprėptyje pradžia;
  • vietinių gyventojų protestas prieš smogikų savivalę;
  • ESBO misijos veikla rytų Ukrainoje;
  • Ukrainos žiniasklaidos blokavimas (telekanalai, radijo stotys, laikraščiai);
  • sukurtų liaudies respublikų idealizacija ir jų lyderių ištraukimas į pirmą planą;
  • Ukrainos žiniasklaidos platformos formavimas kartu su nevalstybinėmis visuomeninėmis politinėmis organizacijomis.

Аktyvumas pietiniuose Ukrainos regionuose pritilo, o tuo pačiu metu rytuose koviniai veiksmai intensyvėjo. Dėl to informacinis palaikymas buvo perorientuotas į Ukrainos rytus.

Apie įvykius Ukrainos informaciniame lauke reikia pakalbėti atskirai. Būtent tuo metu Ukrainos žiniasklaida sugebėjo konsoliduotis ir nebeleido augti Rusijos informacinės mašinos galiai. Nepaisydama daugelio medijų darbuotojų veiklos rytuose draudimo faktų, taip pat laikraščių ir telecentrų uždarymo, Ukrainos žiniasklaida sugebėjo suformuoti kontrpropagandinį skydą ir žymiai sulėtinti antiukrainietišką kampaniją.

Tam pagelbėjo tokie faktoriai:

  • vakarų kolegų palaikymas Ukrainos medijoms;
  • patriotinių nuotaikų visuomenėje augimas;
  • Ukrainos valdžios informaciniai veiksmai tarptautinėje arenoje.

Tuo metu informacinės operacijos Rusijoje tempai stipriai sulėtėjo. Tai liudija nežymiai sušvelnėjusi Rusijos pranešimų retorika ir aktyvumo Ukrainos informacinėje erdvėje susilpnėjimas.

Svarbiausiu Kremliaus informacinės mašinos apsirikimu tapo Ukrainos visuomenės, kurią iki šių įvykių buvo priimta skirstyti pagal mentalinius, etninius, kultūrinius bei religinius ypatumus, konsolidacijos faktorius. Dabar įvyko tam tikras „ribų ištrynimas“.

Tuo momentu Ukrainos informacinės erdvės konfigūracija jau buvo pasirengusi atlaikyti Rusijos agresoriaus informacinį spaudimą. Tai pozityvu. Tačiau Ukrainoje susiklosčiusios informacinės situacijos negalima laikyti stabilia – vykstant nežymiems kariniams ir politinės situacijos Ukrainoje pokyčiams, informacinė erdvė taip pat keisis. O laikas, reikalingas koreliacijai, eis ne Ukrainos naudai.

ІІІ informacinės operacijos etapas prasidėjo po Ukrainos prezidento rinkimų.
Faktoriai, paveikę informacinės operacijos eigą:

  • vizitas Prancūzijoje ir pirmos derybos su V. Putinu;
  • trišalio dialogo dėl dujų tiekimo pradžia;
  • ATO veiksmai Ukrainos rytuose;
  • Informacinė Vakarų parama Ukrainai ir kaltinimai Rusijos valdžiai dėl Ukrainos rytuose susiklosčiusios padėties.

ІІІ etapo ypatumai:

  • politiniai įvykiai sustiprino Ukrainos įvaizdį;
  • retorikos pokytis ir nežymus informacinių Rusijos pranešimų spaudimo sumažėjimas liudija apie naujų informacinių pretekstų savo pozicijos atstatymui informacinėje operacijoje paiešką.

Prognozuojama, kad RF informacinės operacijos taktika ateityje bus pakoreguota pagal informacinės situacijos Ukrainoje pokyčius.

O kokiu būdu galima pasipriešinti manipuliavimui visuomenės nuomonėmis?
Dar prieš 200 metų Natanas Rotšildas pasakė: kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Reikia sąžiningai pripažinti, kad šiandien Ukrainos informacinė erdvė primena derlingą niekieno lauką.

Ukrainoje egzistuoja informacinis saugumas, bet jis veikia nesistemiškai.
Manau, kad artimiausiu metu turi būti organizuotos informacinio saugumo valdymo struktūros. Aišku, kad jos turi veikti Prezidento administracijoje (svarbiausias koordinacinis organas), Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje ir Ministrų kabinete.

Valstybės informacinio saugumo klausimai turi apimti šias sferas:

  • Ukrainos vidaus politikoje – vidaus informacinės erdvės gynyba – Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos saugumo tarnyba;
  • tarptautinė sfera – šalies suvereniteto užtikrinimas, Ukrainos valstybinės pocizijos stiprinimas, pasipriešinimas išorinei informacinei ekspansijai – Ukrainos užsienio reikalų ministerija, Ukrainos išorės žvalgybos tarnyba;
  • karinė sfera – nepriklausomybės, suvereniteto, valstybinio ir teritorinio vientisumo gynyba – Ukrainos Gynybos ministerija;
  • socialinė ir dvasinė sfera – informacinės ir kultūrinės įtakos užsienyje užtikrinimas – Kultūros ministerija, Socialinės politikos ministerija, Ukrainos užsienio reikalų ministerija;
  • informacinė sfera – informacinių kanalų visuomenės informavimui paieška ir suteikimas, taip pat valstybinių informacinių resursų gynyba –Transporto ir ryšių ministerija bei kitos.

Ukrainos informacinio saugumo sistemos sukūrimas – šiandien vienas svarbiausių. Nei viena Europos šalis negalėtų egzistuoti be informacinės apsaugos ir atsako priešiškoms informacinėms grėsmėms.

Pabaigai pacituosiu Maksimą Pobokiną, Ukrainos žurnalistą ir medijų analitiką: „Jei Ukraina nesukurs savo propagandos mašinos, ją sukurs jos kaimynai“.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Lightning Rod

Birželio 18 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 18-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Prie Luhansko į pasalą papuolė „Aidaro“ batalionas. Patyrė netekčių. Pagalbon atvykę ATO pajėgų daliniai taip pat stipriai nukentėjo.

Amžina šlovė didvyriams.

Jėgos struktūrų atstovai tvirtina, kad tragedija įvyko batalionui „Aidar“ nesuderinus veiksmų su ATO pajėgomis. Aš visiškai sutinku, kad kiekvienai operacijai reikia vieningo vadovavimo. Tačiau aš pritariu ir vienam mano draugui, komentaruose parašiusiam: kai tokie pat „Azovo“ savanoriai išlaisvino Mariupolį, tai buvo pateikta kaip ATO pasiekimas. O „Aidaro“ tragedija pateikiama kaip tragiška savanorių klaida.

Esu įsitikinęs: jei ATO jėgos demonstruotų efektyvumą ir ryžtą, tai ir savanoriai su džiaugsmu kautųsi, vedami vieningos vadovybės. Ir nesistengtų veikti savarankiškai.

2. „Grobimai, sulaikymai, žiaurus elgesys, kankinimai ir žmogžudystės, vykdomos ginkluotų grupuočių, dabar veikia platesnes gyventojų grupes.“ Tai šiandien pristatyto JTO pranešimo apie padėtį Ukrainoje žodžiai.

Kažkada tokie JTO teiginiai paprastam ukrainiečiui atrodė tinką tik kuriai Afrikos šaliai. Šiandien Luhanda ir Donbabvė – kruvinosios „LLR“ ir „DLR“ – liūdna Ukrainos tikrovė. Dėkui Putinui ir mūsų brangiesiems degeneratams.

3. Šiandien mes pabandėme išsiaiškinti, kodėl Donbase tebeveikia 6 televizijos bokštai (televizijos ir radijo siųstuvai), kontroliuojami teroristų ir nuolat transliuojantys Rusijos propagandinius kanalus.

Ir iš karto atsidūrėme įvykių sūkuryje. Pasirodo, kad radijo transliacijų, radijo ryšio ir televizijos koncerne (RRT) vyksta žiauri kova dėl vadovo krėslo. O mus, tarp kitko, domina tik tai, kodėl RRT dirba priešo naudai, į rietynes mes nepageidautume kištis.

Galiausiai pateikėme profsąjungos ir vadovybės požiūrius. Kreipėmės į kitus šaltinius. Išvada: vietiniuose skyriuose iš tikrųjų pilnu tempu bendradarbiaujama su teroristais. Tačiau tuos žmones smerkti sunku, todėl kad „bendradarbiaujama“ priešais automato taikiklį. Mes išsiaiškinome, kad paskiriems darbuotojams Donbase pabandžius atjungti Rusijos kanalus, smogikai tuojau reagavo, panaudodami jėgą.

Bet nėra svarbu pasmerkti. Svarbu, kad, kaip mums tvirtino nesuinteresuoti specialistai, techninės galimybės atjungti tuos bokštus vis tik egzistuoja. Kodėl tomis galimybėmis nesinaudojama – mūsų tolesnio tyrimo tema.

Dėl specialiojo ryšio – laukiame specialiųjų tarnybų įvertinimo.

Na o išvada apie situaciją RRT neguodžianti: šalyje iš esmės karas, o vaikinai dalijasi vietas prie lovio. Tai, švelniai tariant, neteisinga.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P. Porošenko užtikrino, kad visi kariškiai, dalyvavę ar dalyvausiantys ATO, gaus kovinių veiksmų dalyvio statusą.

Kaip tik vakar mums tą patį tvirtino Gynybos ministerijos kadrų darbuotojai. Esą, jie kuria mechanizmą, pagal kurį nei vienas ATO zonos kariškis neliksiąs be KVD statuso. Net jei jo dalinys dislokuotas už operacijos vykdymo zonos. Man kyla labai rimtų abejonių, ar tas mechanizmas veiks sklandžiai. Todėl, man rodos, būtų teisinga, jei jėgos struktūrų atstovai smulkiau papasakotų apie tą mechanizmą ir jis būtų viešai teisiškai įvertintas.

Bet kuriuo atveju norisi tikėti Prezidentu, kad jis kiekvienam atseikės pagal nuopelnus. Nes neteisingumas didvyrių atžvilgiu – trigubas neteisingumas.

2. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba šiandien pareiškė, kad Ginkluotosios pajėgos atliks palyginamuosius naujausių BTR-ZE1 ir BTR-4E bandymus ir išrinks labiausiai jiems tinkantį šarvuoto transporto variantą. Planuojama nupirkti apie 1000 vienetų.

Karinės technikos ir ginkluotės atnaujinimas – sena Ukrainos kariuomenės svajonė. Juolab, kad jau šandien tokia technika gyvybiškai būtina ATO zonoje.

Kartu tai užsakymas mūsų karinei pramonei – dvigubas pliusas. Klausimas tik toks, ar valstybė ras reikiamų lėšų. O tai jau problema…

3. Gynybos ministerijos vadovas M. Kovalis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje pagaliau atsiras Specialiųjų operacijų pajėgos.

Dėl jų reikalingumo, matant Donbaso įvykius, niekam nekyla abejonių.

Tarp kitko, Ukrainos Specialiosios paskirties pajėgų (kurių idėja prie Janukovyčiaus buvo uždusinta) „tėvas“ ir buvęs atitinkamos karinės žinybos vadovas dabar yra mūsų karinių-politinių tyrimų centro ekspertas. Todėl mes tą temą seksime labai atidžiai.

4. Radoje atsirado politinių jėgų (konkrečiai Visos Ukrainos susivienijimas „Svoboda“), kurios nepalaiko e.p. užsienio reikalų ministro A. Deščicos atstatydinimo iniciatyvos.

Nesuprantu: kuo nusikalto Deščica? Tuo, kad ne darbo metu draugų ratelyje sudainavo porą žodžių iš populiarios dainos? Ir, nepamirškim, tokiu būdu užkirto kelią agresyvesniems veiksmams prieš Rusijos diplomatus (nors Lavrovo pavaldiniai aiškiai to nusipelno, tačiau diplomatija lieka diplomatija).

Juolab Kremlius taip ir neneigė fakto, kad Putinas – chuilo. Nekalbant jau apie atitinkamų įrodymų pateikimą – tarkim, nepriklausomų specialistų išvadas.

Taigi čia visiška nesąmonė. Putinas – chuilo, o nubaust už tai siekiama Deščicą. Paradoksas.

Kas pradėjo?

Arkadij Babčenko*

Kažkokį eilinį savižudiškos viktimologijos blyksnį stebiu tarp Rusijos inteligentų. Šiandien pusę dienos vairavau. Pusę dienos klausiau opozicijos radiją. Pasikeitė keletas laidų. Kiekvienoje kalbėjo apie Ukrainą. Ir kiekvienoje laidoje raudona linija ėjo mintis – jau nesvarbu, kas pradėjo, svarbu, kaip tai sustabdyti.

Parvažiavau namo, pasileidau FB. Kas trečiame įraše – jau nesvarbu, kas pradėjo. Imkim ir visa tai sustabdykim.
Ar ne?

O man svarbu, kas visą tai pradėjo. Būtent dėl to, kad norėtųsi sustabdyti. Ir kad daugiau taip ateityje nebūtų.
Kaip ir sumautai svarbu, kas visa tai pradėjo toje pačioje Gruzijoje. Ir toliau – pagal sąrašą.

Kad sustabdytum, matyt, reikia nuspręsti – kas pradėjo? Nuspręsti, kas nusikaltėlis? Na, gi Niurnbergas, Haga, visi tarptautiniai tribunolai – jie juk lyg ir apie tai buvo, ar ne? Ar aš kažką ne taip suprantu?

Daktarė Liza (Doktor Liza) rašo: – Ei, sustabdykime ugnį.

Sustabdykime. Kaip? Kas ją turi stabdyti? Matyt, tas, kas pradėjo. Borisas Nemcovas rašo: “reikia priversti Putiną ir Porošenko sėsti prie derybų stalo”.

Droviuosi paklausti – o dėl ko Porošenko turi derėtis? Grąžinti trečdalį aneksuotos kitos valstybės teritorijos? Nesiųsti diversinių grupių į kitą šalį? Nesiųsti “Kamazų”, tankų ir “Gradų” į svetimą šalį? Atšaukti FST bendradarbį iš Slovjansko? Nustoti pjauti Gorlovkos deputatų pilvus?

Man tiesiog įdomu – dėl ko dabar turi “derėtis” Ukraina?

Jūs apie ką, vaikinai? Čia jums visuotinis užtemimas? Ar kas? Jūsų šalis – mūsų šalis – dabar agresorė. Agresorė, okupavusi kitos valstybės teritorijos dalį, įsibrovusi į kitą diversinėmis grupėmis, ginkluote ir technika, užpuolusi isterija ir propaganda, pradėjusi konfliktą ir karą, ir daranti viską, kad karas nesibaigtų nei minutei.

Kad tai sustabdytume – privalome tai aiškiai suprasti.

Dėl ko Ukraina čia turi “derėtis”?

Kaip Ukraina turi tai “sustabdyti”?

Kai į jūsų butą ateina septynetas su armatūra – jums irgi nesvarbu, kas pradėjo?

“Planavimas, rengimasis, pradėjimas arba agresyvaus karo vykdymas” – nieko nesako? Atsakius į klausimą “kas pradėjo” ir atsakoma “kaip sustabdyti”.

Rusijai užtektų nebesiųsti ginklų, būrių ir nutraukti informacinę isteriją – ir per savaitę viskas baigtųsi.
Jūs tikrai to nesuprantate?

Atleiskite.

* Arkadij Babčenko – rusų karo žurnalistas, publicistas, Čečėnijos karų veteranas.

Šaltinis: https://www.facebook.com/

Birželio 16 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 16-oji.

Blogosios naujienos:

1. Mes neaptikome paskelbtoje RF Rostovo srities kryptyje didelės Rusijos šarvuotos technikos kolonos netoli Ukrainos sienos (pagal žiniasklaidos informaciją, ji judėjo link „Dolžansko“ pasienio patikros punkto).

Bet mes aptikome Rusijos padalinių perkėlimą prie sienos į šiaurę nuo „Dolžansko“.

Anksčiau situacija RF pasienyje, net atitraukus didelę dalį Rusijos kariuomenės, netapo mažiau įtempta. Priešingai, karo samdinių ir ginklų srautai iš Rusijos tapo dar tirštesni. Dabar šalia to dar grįžta ir buvusi visuotinės Rusijos armijos invazijos grėsmė.

2. Nuo šiandien, Rusija visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai – kaip pranešė energetikos ministras J.Prodanas, liko tik dujų, skirtų tranzitui į Europą, kiekis. Premjeras A.Jaceniukas pavedė Energetikos ministerijai ir Teisingumo ministerijai parengti įstatymo projektą dėl ypatingosios padėties energetikoje.

Tai nieko gero nereiškia nei gyventojams, nei įmonėms (o taip pat ir visai Ukrainos ekonomikai). Tai – tradicinis Maskvos „dujų karas“, kuriuo dabar Maskva nusprendė pastiprinti savo karinę invaziją į Ukrainą.

Pozityvas tik tame, jog dabar Ukraina, tegu ir priverstinai, tegu ir su rimtomis problemomis, bet spręs tą klausimą, kurį turėjo spręsti kaip minimum prie Juščenkos. Būtent – atsikratyti „draugiško“ Rusijos dujų glėbio.

Juk visi gerai žinojo, kad tas glėbys nieko gero mūsų šaliai nežada. Nepaisant to, toliau karštai glėbesčiavomės. Deja.

3. Kaip šiandien pranešė Ukrainos Prezidentas P. Porošenko, Ukrainos jėgos struktūros jau kontroliuoja daugiau nei 250 km valstybinės sienos su Rusija.

Porošenko, aš manau, optimistas. Jis mato apypilnę stiklinę. Aš, deja, pesimistas – aš matau apytuštę. Jei tiksliau – tai, kad šimtai valstybinės sienos kilometrų lieka nekontroliuojami. Čia rusai kartu su mūsų gimtaisiais teroristais išdarinėja ką tik nori.

Iki savaitės pabaigos Porošenka žada uždaryti visą sieną. Siūlau pasidžiaugti tada, kai tai įvyks.

4. Šiandien Aukščiausioje Radoje O. Liaško apkaltino Regionų partijos frakcijos lyderį A.Jefremovą tuo. kad šis skraido į Maskvą Kremliaus instrukcijų gavimui.

Jefremovas išsisukinėdamas atsakė: atsieit, jo vizitas buvo viešas, „tai buvo dalyvavimas prie apskrito stalo, ir tame nėra nieko slapto“. Reikia manyti, jog Jefremovas duoda užuominą, kad į jį kiekvienu momentu buvo nutaikytos kameros, taip pat ir tualete, o tai kur kitur jis gavo Putino instrukcijas.

Regionalas Maskvoje – tai kaip vaikas gatvėje. Tik nusisuk, jau vaikas taikosi kokią bjaurastį į burną įsidėti, o regionalas – FSB instrukciją į kišenę. Čia didelis skirtumas: vaikas, taigi, elgiasi nesąmoningai ir nekenkia visai šaliai vienu metu. Na, ir iš valstybinio biudžeto negauna atlyginimo-materialinės pagalbos-buto-lengvatų už savo bjaurastis.

Bet kokiu atveju, laikas eina, o mūsų teisėsaugininkai taip ir neskuba įvertinti kai kurių žymių politikų, aiškiai lošiančių berniuko Vovos komandos pusėje.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo tarybos posėdyje P. Porošenko pristatė pagrindinius savo plano artimiausiai perspektyvai punktus. Taip vadinamas prezidento „Taikos planas“ yra nutraukti ugnį Donbase iki savaitės pabaigos.

Aš, kaip ir jūs, išgirdęs šį pasiūlymą, iš pradžių nuoširdžiai nusikeikiau – susidarė įspūdis, kad ATO „numuilinama“, kartu su Donbasu. Bet visgi vertėjo išklausyti Porošenką iki galo.

Esmė, tikiuosi, aiški: pirmiausia, uždaryti sieną su Rusija (kad visos tos putinatliekos nustatų lįsti į Ukrainą), o tada duoti galimybę teroristams sudėti ginklus. Kas nepasislėpė, pardon, nepasidavė – jėgos struktūros nekaltos.

Planas geras. Bet yra dvi sąlygos: jeigu siena tikrai bus patikimai uždaryta ir jeigu ugnies nutraukimo metu smogikų bazavimosi vietos visame Donbase bus blokuotos (ne kaip Slovjanske). Be šių sąlygų, planas neturi prasmės.

2. Jau kelias dienas vyksta ATO performavimas. Aš nežinau, kiek „naujas formatas“ bus efektyvesnis už tą, kurį matėme iki šiol – gyvenimas moko vertinti pagal rezultatus. Nes žodžiais mūsų generolams viskas gerai.

Bet, panašu, legitimaus prezidento atėjimas į valdžią visgi pabudino iš miego mūsų strategus – sujudėjo. Kad tik prasmingai.

3. Ir dar kartą apie valstybės sieną. Šiomis dienomis sienos su RF blokavimą vykdo jau kita Pasienio apsaugos tarnyba. Dar ne visai atnaujinta, bet – procese.

Jau veikia vėl kuriamos motomanevrinės grupės. Kaudamiesi su teroristais, pasieniečiai mokosi veikti glaudžiai su kariuomene. Valstybės sienos apsaugos tarnybos mokymo centras pradeda ruošti „karo“ specialybių specialistus – kurie reikalingi būtent sukarintai sienos apsauga.

Tai – neabejotina teigiamybė. Ukraina ramiai nemiegos, kol neužrakins sienos su Rusija.

Informacinio karo vaiduokliai. 4 dalis

Borodai. Rusų nacionalinis Trockis. Kovas – gegužė

Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai

Kad suprastume Donecko liaudies respublikos lyderių ir jų dvasinių brolių Maskvoje mąstymo būdą, naudinga žinoti kai kuriuos faktus.

Pažyma:

Aleksandras Borodajus

Aleksandras Borodai

Aleksandras Jurjevičius Borodai (Александр Юрьевич Бородай) gimė 1975 m. liepos 25 d. Maskvoje, garsaus filosofo ir publicisto Jurijaus Borodai šeimoje. Baigė Maskvos valstybinį universitetą. Nuolatinis laikraščio „Zavtra“ („Rytojus“) autorius. Įpusėjus praėjusio amžiaus devintajam dešimtmečiui užsiėmė verslu, įsteigė ribotos atsakomybės bendriją „TUR“, kuriančią programinę įrangą, ir ribotos atsakomybės prekybos įmonę „Tilgan“. 2003 10 06 Maskvos policijos suvestinėje buvo užregistruotas pasikėsinimas į Borodai: Continue reading →

Informacinio karo vaiduokliai. 3 dalis

Girkinas (Strelkovas). Naujasis Donbaso „Ščorsas“. Kovas – gegužė.

„Kai kuriems atrodau pavojingas beprotis“ – I. Strelkovas, „Slovjansko savigynos vadas“

„Kai kuriems atrodau pavojingas beprotis“ – I. Strelkovas, „Slovjansko savigynos vadas“

Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai

Tuo pačiu metu Krymo padangėje kilo naujos plačiai reklamuojamos žvaigždės – Aleksandras Borodai (Александр Юрьевич Бородай), būsimasis Donecko liaudies respublikos „ministras – pirmininkas“ ir vadinamojo „Donecko Ščorso“ Igorio Girkino (Strelkovo) bendrininkas, taip pat ir pats Igoris Girkinas (Strelkovas) (Игорь Гиркин (Стрелков)), kuris taip pat buvo ten, Kryme, „savanorių“ gretose. Strelkovas palaikė darbinius ryšius su Krymo premjeru Aksionovu, rinko žvalgybinę apie informaciją apie priemones, kurias planavo Maidano aktyvistai rengiantis referendumui. Pavyzdžiui, perdavinėjo informaciją apie automobilių iš Odesos, kuriuos jie ketino naudoti įvažiavimui į Krymą, numerius.

Panašu, kad tuometinių Strelkovo pastangų valdžia neįvertino. Viename iš kovo 31-osios laiškų (redakcija turi tekstą) jis tiesiai rašė:

Sveikas, Igori! Problema yra tai, kad aš pats dabar beveik nieko negaliu nuveikti Kryme. Aš vykdau užduotis, susijusias su šiauriniais regionais, o mano vietiniai kolegos ir milicija mane įtarinėja velniai žino kuo ir žiūri į mane kaip į „pavojingą beprotį“. Ir jau patyliukais pradėjo imtis mano žmonių „išgaudymo“. Greitai ir manęs imsis. Jokio oficialaus statuso (iš viso jokio!) man taip ir nesuteikė ir laikausi tik asmeninių ryšių su pačiu Aksionovu dėka. Atleisk, bet nuo pagrindiniu užduočių vykdymo neatsitrauksiu (nors neišvengiamai teks, ir ne tiek jau ir mažai – kad ir tvarkant visą tą komplikuotą pasų reikalą). Suprask ir atleisk. Pagarbiai

Sveikas, Igori!
Problema yra tai, kad aš pats dabar beveik nieko negaliu nuveikti Kryme. Aš vykdau užduotis, susijusias su šiauriniais regionais, o mano vietiniai kolegos ir milicija mane įtarinėja velniai žino kuo ir žiūri į mane kaip į „pavojingą beprotį“. Ir jau patyliukais pradėjo imtis mano žmonių „išgaudymo“. Greitai ir manęs imsis.
Jokio oficialaus statuso (iš viso jokio!) man taip ir nesuteikė ir laikausi tik asmeninių ryšių su pačiu Aksionovu dėka.
Atleisk, bet nuo pagrindiniu užduočių vykdymo neatsitrauksiu (nors neišvengiamai teks, ir ne tiek jau ir mažai – kad ir tvarkant visą tą komplikuotą pasų reikalą). Suprask ir atleisk.
Pagarbiai

Pagal „Novaja Gazeta“ informaciją, iš Krymo Strelkovas migravo į Donbasą, vedamas „rusiškosios misijos“ idėjų pagal Aleksandro Prochanovo interpretacijas. Panašu kad tos užduotys šiauriniuose regionuose (lengvai nuspėjama, kad po jomis slypi Donbasas, kur reikalingas ukrainietiškas pasas) ir buvo Girkino pagrindinės. Kaip ir jo bendražygiui Borodai.

Continue reading →

Informacinio karo vaiduokliai

Sergejus KANEVAS (Сергей Канев), sbultik@gmail.com
kriminalistikos reporteris

Ukraina. Čia vyksta iki šiol neregėtas karas. Jam diriguoja rusiškos PR (viešųjų ryšių) agentūros ir polittechnologai. O štai žmonės žūsta iš tiesų.

2014 05 26

Šis karas, be abejonės, bus įtrauktas į vadovėlius: jis pietvakarių Ukrainoje vykdomas Maskvos PR agentūrų, komercinių kompanijų, jų bendradarbių ir pastarųjų draugų sutelktomis pajėgomis. Netgi rafinuočiausi vakariečių politinio konsultavimo guru protai iki šito dar neprisisvaigo. Šį naujojo tipo karą „Novaja gazeta“ tyrinėjo naudodamasi įvairiais šaltiniais, mūsų redakcijos disponuojamais dokumentais, liudininkų ir mūsų korespondentų liudijimais.

Žiniasklaida RusijojeŠioje publikacijoje jūs rasite:

• Su Aleksandru Borodajumi (Александр Бородай)  susijusios baudžiamosios bylos medžiagą;
• Igorio Girkino (Strelkovo) ( Игорь Гиркин (Стрелков)) bei jo bendražygių laiškus ir „biografijas“;
• Apdovanojimams už Krymo kampanijos rezultatus pristatytųjų sąrašus, pateiktus prezidento administracijai;
• kompanijų, kurios ėmėsi Ukrainos projekto ideologinio pagrindimo, tarp jų – „Slaptasis patarėjas («Тайный советник»),„Interneto tyrimų agentūra“ («Агентствo интернет-исследований» – АИИ), kompanijos „Art Media“ («АртМедиа») bendradarbių susirašinėjimą.

Neabejojame, kad mūsiškės politikos Ukrainoje viešosios nuomonės fono sukūrimui skirtus pinigus įsisavino kur kas daugiau šiuo amatu besiverčiančių agentūrų ir personalijų. Bet šiandien papasakosime tik apie tuos, kurie tiesiogiai veikė „broliškos šalies“ teritorijoje.

MAIDANAS. KIJEVAS. CHARKIVAS. Lapkritis – gruodis.

Pirmieji rimti rusų propagandistų pokalbiai ir „priemonės“ datuojamos 2013–ųjų vėlyvo rudens laikotarpiu. Jau lapkrity, kuomet Kijevo Maidano įvykiai pradėjo įgauti smurtinį pobūdį, Charkive ėmė veikti „Charkivo naujienų agentūra“ (НАХ), sukurta, kiek galima spręsti, už „Kremliaus virėjo“ – „Konkordo“ («Конкорд») kompanijos savininko Jevgenijaus Prigožyno pinigus. Tiesiogiai ją įkūrė Jevgenijui Prigožynui, greičiausiai, artimų „Interneto tyrimų agentūros“ ir kompanijos „ArtMedia“ bendradarbiai Dzalba, Sugrobova ir Picur. Continue reading →