Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 27 dienos apžvalga.

Iš blogų žinių:

1. Ukrainos Prezidento Administracija nemato Rusijos grėsmės, nors užmušk.
Prezidento Administracijos viršininko pareigas einantis Sergejus Pašinskis šiandien prapliupo kažkokia painia prakalba, iš kurios aišku, jog pranešimai apie galimą Ukrainos teritorijos puolimą artimiausiu metu – Kremliaus “informacinė ataka”.
Anot p. Pašinskio, visi, kas kalba apie galimą įsiveržimą – Maskvos “įtakos agentai”. Ir aš su savo bendražygiais ir Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, ir Gynybos ministerija, ir net amerikiečių žvalgyba. Ar man taip tik atrodo, ar šis reikalas kvepia kažkieno šizofrenija.
Nors neaišku, kam Maskvai reikia skleisti tokius gandus: juk ji kaip tik iš paskutiniųjų neigia visą pasiruošimą agresijai. Visai kaip p. Pašinskis.
Jei Prezidento administracija nori užkirsti kelią panikai, tuomet reikėtų suprasti, kad būtent jų užmušanti, jau daugelį dienų nuo pat įsiveržimo į Krymą trunkanti tyla labiausiai demoralizavo visuomenę. O taip pat ir Ukrainos armiją ir laivyną.
Dabar armija ir tauta pasiruošę atremti išpuolį – bent jau moraliai. Tad pateikite jiems teisingą vaizdą, pasakykite tiesą, mobilizuokite visuomenę pasipriešinimui. Kam meluoti ir dainuoti dainas iš serijos “viskas puiku, nuostabioji markize”? Visiškai nesuvokiu. Žinau tik, kad tai ne valstybės naudai.

2. JTO Generalinė Asamblėja balsavo už rezoliuciją dėl Ukrainos. Bendrai paėmus – neabejotinas pozityvas (apie tai toliau), bet esama ir pavojaus.
Tai, kad prieš Rusijos veiksmus ir Krymo „referendumą“ smerkiančią rezoliuciją balsavo 11 valstybių (gerai žinoma miela Putino kompanija – Šiaurės Korėja, Zimbabvė, Sirija, Baltarusija ir kitos) – tik pusė bėdos. Blogiau tai, kad 58 valstybės, t.y. geras trečdalis pasaulio bendruomenės, kukliai susilaikė.
Kas įdomiausia, pirmose „tylenių“ gretose atsidūrė Kinija. Ji lyg ir neprieštarautų panašiems „referendumams už nepriklausomybę“. Tampa nebeaišku, kodėl patys kinai pasiruošę paskandinti Tibetą kraujyje, kad tik neleistų šiai šaliai surengti panašaus referendumo?
Kita vertus, 2008 metais Rusijai užpuolus Gruziją, „tylenių“ JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo gerokai daugiau – 78. O ir Rusijos draugų buvo net 19. Regis, pasaulis pamažu mokosi iš savo klaidų. Kad tik jie visi praregėtų ne per vėlai.

Iš gerų naujienų:
1. Vis ta pati Jungtinių tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija. Mus visiškai palaikė 100 valstybių. Visas civilizuotas pasaulis – už teritorinį Ukrainos vientisumą. „Referendumai“ prieš šautuvo vamzdį ir svetimų teritorijų aneksija reikalinga tik Putinui ir saujelei kitų, visam likusiam pasauliui seniai įtartinų personažų.
Dabar belieka suprasti, ką mums su ta rezoliucija daryti – ji yra tik konsultacinio pobūdžio. Tačiau Ukrainos Užsienio reikalų ministerija jau paskelbė, kad remiantis šiuo dokumentu bus galima atlikti kitus, daug konkretesnius žingsnius, kurie neprieštaraus tarptautiniams mechanizmams. Kokie bus šie žingsniai – greitai pamatysime.
Bet kokiu atveju – pagarba mūsų diplomatams. Jie šaunuoliai.

2. Charkovo meras Genadijus Kernesas paskelbė, kad mieste nebus rengiama jokių vietinių referendumų (bent jau kol parlamentas nepriims atitinkamo įstatymo). Anksčiau panašų pareiškimą paskelbė Donecko apygardos gubernatorius Sergejus Taruta.
Neidealizuosiu dabartinės Pietryčių Ukrainos vietinės valdžios. Ten yra tokių vaikinų, kuriuos vien pamačius – vimdo.
Galų gale, nepriklausomos valstybės piliečiai turi teisę išsirinkti patinkančius lyderius. Gal kam ir nesimpatiškas, tačiau sąžiningai išrinktas valdininkas tikrai daug geresnis, nei iš Maskvos atsiųstas partinis funkcionierius.

3. Ukrainos desantininkai perėmė Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausiusios navigacinės stoties „Mars-75“ Heničeske (Chersono sritis) kontrolę.
Tiesa, Rusijos kareiviai čia nesirodė jau du mėnesius. Bet sprendimas vis tiek teisingas. Reikia kontroliuoti visus objektus, kur lankosi ar gali pasirodyti rusų kareiviai. Ir ginti šituos nelabuosius atgal, į Krymo teritoriją.
O visa tai tam, kad vėliau galėtume juos iššluoti ir iš Krymo iki pat Kaukazo. Duos Dievas, taip ir bus.

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 26 dienos įvykių apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Rusų kariuomenės grupuotė prie mūsų sienų ėmė augti, nes į RF Briansko sritį yra permesti nauji padaliniai ir dalys. Anksčiau mes matėme kariuomenės susitelkimą tik Rostovo srities teritorijoje, šiauriau jų buvo gerokai mažiau.

Tai reiškia, kad Putinas rengia įsiveržimą iškart visu mūsų „rytiniu frontu“- nuo Černigovo iki Donecko.

Įdomu tai, kad kovo 23 dieną tarptautiniai stebėtojai skraidė inspektuodami RF pasienio teritorijas. Tuo laiku Maskva kiek atitraukė kariuomenę nuo sienos Rostovo srityje, o Briansko srityje jos ir šiaip nebuvo daug. Vos tik inspektoriai išskrido- daliniai, kaip tarakonai, vėl priropojo prie sienos. Apskritai, reikia būti visišku idiotu, kad imtum tikėti Kremliumi.

Vienintelis dalykas, kas suteikia vilties- tai faktas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiai dienai spėjo persigrupuoti, mūsų pasieniečiai ėmė griežtai kontroliuoti sieną, specialiosios tarnybos aktyviai neutralizuoja „penktąją koloną“ mūsų rytinėse srityse. Visa tai kelia rimtą grėsmę Kremliaus planams.

2. Ukraina faktiškai liko be karinių jūros pajėgų. Mes šiandien pateikėme pilną išklotinę: 10 laivų liko su Ukrainos vėliava, 51- užgrobtas okupantų.

Dabar Ukrainos Gynybos ministerija derasi, kad nors kažką iš agresoriaus pavogto susigrąžinti. Bet mes jau žinom: jei Putinas pasakė „neėmiau“- reiškia jau nebegrąžins. Tačiau pabandyti verta nors dėl padorumo.

Iš gerų žinių:

1. Rusams agresijos prieš Ukrainą kaina auga. Kapitalo nutekėjimas iš RF nuo metų pradžios pasiekė 70 milijardų dolerių. Šiandien Pasaulio bankas pateikė prognozę: jei dėl Putino valios situacija blogės, Rusijos BVP šiemet sumažės 1,8 %. Po praėjusių metų 1,3 % prieaugio – skirtumas juntamas.

Šiandien ES Tarybos prezidentas Van Rompėjus, JAV prezidentas Obama ir Europos Komisijos prezidentas Baroza iškilmingai pažadėjo: jei Putinas ir toliau kvailios, ES ir JAV pasirengusios imtis pačių griežčiausių sankcijų.

Savaime aišku, kad šitam, netekusiam adekvatumo, nors kuolą ant galvos tašyk. Bet jei jau pasireiškė juntami nuostoliai – jau gerai. Pamatysim, kas Kremliuje nugalės – agresyvumas ar godumas.

2. Rašant šias eilutes paaiškėjo: šešis mūsų karininkus, Kryme pagrobtus teroristų, pasivadinusių “rusų kariškiais”, vis tik išlaisvino. Dabar jie vyksta per Čongarą į Geničeską. Po to – į Kijevą.

Galiu tik su palengvėjimu atsidusti. Mūsų didvyriai laisvėje – ir tai pozityvas.

Apskritai, aš nesu piktas. Bet iš visos širdies noriu palinkėti mūsų rusų draugams tos niekšybės ir bjaurasties, kurios okeane jie visą tą laiką Kryme skandino mūsų karius. Lai paspringsta šia bjaurastim .

3. Ukrainos Ginkluotosios pajėgos Charkovo srityje praves mokymus “Pavasario liūtis”.

Kiekvienam aišku, kokią didžiulę karinę – politinę reikšmę gali turėti šiandien mokymai Ukrainos rytuose. Mūsų armija po truputi, girgždėdama, su sprogstančiais tankais ir krentančiais lėktuvais, bet bunda iš 20– ies metų letargo. Ji pirmą kartą per visus Ukrainos nepriklausomybės metus ima suvokti, kodėl ji iš vis egzistuoja. Beje, kaip ir visa šalis.

Belieka tikėtis, kad šis praregėjimas nebus pavėluotas. Beje, bet kokiu atveju, tai – labai didelė pamoka visiems mums daugeliui dešimtmečių į priekį.

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 25 dienos įvykių apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Iš esmės, o tai labai liūdna, ukrainiečių pasipriešinimas Kryme liko minimalus. Trečiu bandymu okupantai įvykdė užduotį, kurios įgyvendinti nesugebėjo nei iki kovo 16-os, nei 21-os – kaip buvo planuota. Kovo 25-oji mūsų pajėgoms Kryme tapo kritine diena.

Tačiau mes nepasiduodame. Mūsų kariuomenė palieka okupuotą zoną, tačiau Krymo mes neatsižadame. Jei šeimoje suserga vaikas, jį izoliuoja, kad šis neplatintų užkrato, tačiau jo neatsisako. Su Dievo ir mūsų pagalba vaikas vardu Krymas išgis. Kad sugrįžtų į šeimą.

2. Ukrainos karinis laivynas sunaikintas. Kita vertus, tai galima vertinti, kaip apsivalymą, nes jame liko tik tikri patriotai – kariai ir karininkai iš didžiosios raidės, Priesaikai ištikimi iki galo.

Šie vaikinai taps naujo laivyno šerdimi. Aš manau, kad mes dabar turėtume kelti klausimą dėl pagalbos iš Vakarų dėl karinės jūrų technikos tiekimo, net jei ji būtų naudota (naujos įpirkti mes akivaizdžiai nesugebėsim). Už simbolinį mokestį mūsų partneriai galėtų padėti atkurti mūsų karinį laivyną.

Tikėsimės, kad Gynybos ministerijos vadovybė skirs šiai temai dėmesį – turint minty, kad Vakarai patys teiraujasi, kaip jie galėtų padėti karinės technikos klausimu.

Pakalbėsiu apie „Dešiniojo sektoriaus“ nario Sašos Belyj nužudymą. Milicija tvirtina, kad jis buvo organizuotos nusikaltėlių grupės narys ir buvo paieškomas – atseit, jis buvo mirtinai sužeistas sulaikymo metu, nes pradėjo šaudyti į milicininkus. Vietiniai „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistai pareiškė, kad milicija meluoja ir net pagrasino atkeršyti vidaus reikalų ministerijos vadui Arsenui Avakovui.

Esu įsitikinęs: teisi milicija, ar neteisi – aiškintis reikia teisėtais būdais. Pasitikėti Avakovu ar ne – taip pat.

Jei mes visi įsitrauksim į prasidėjusius žaidimus, tai Maidano laimėjimai bus nebeverti sudilusio skatiko. Mes patys save įsistumsim į pilietinį karą, neišlipsim iš kraujo, o ir pasaulyje nebeliks jokio pasitikėjimo mumis. Šito ir reikia Rusijai, kad mus galutinai pribaigtų.

Iš geresnių naujienų:

1. 25-osios Dniepropetrovsko oro desantinės brigados desantininkų kuopa iš Krymo teritorijos išvyko su ginklais. Okupantai buvo perspėti, kad desantininkai pasiryžę kautis ligi paskutinio žmogaus. Ir nežaidė „ukrainietiškos ruletės“- „rusiškos“ varianto su ukrainiečių desantininku.

2. Kijevo administracinis teismas pristabdė keturių Rusijos televizijos kanalų veiklą Ukrainoje- tai rusų Pirmasis kanalas, RTR, NTV ir Rossija 24. Šiuos rusiškos propagandos melagių ruporus reikėjo užkimšti dar pirmomis įsiveržimo dienomis. Jei jiems vėl bus leista krenkšti nuodais ir laistyti purvu Ukrainą ukrainietiškoje informacinėje erdvėje- asmeniškai aš šito nesuprasiu. Tikiuosi, ir jūs.

Beje, prieš keletą dienų į mane kreipėsi NTV žurnalistai dėl interviu. Pirmiausia pagalvojau, kad man pasigirdo. Žinoma, atsisakiau- aš nesu kontrapropagandistas, galintis galynėtis su Kremliaus „gebelsais“. Aš manau esąs kareivis. O kareiviai su priešu nediskutuoja.

3. Laisvės diena Baltarusijoje ( Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo metinės) šiandien vyko su šūkiais „ Šlovė Ukrainai! Putinui- gėda!“, „Rusija- tai karas“, „ Mirtis Kremliaus okupantams“, „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Minske eisenoje dalyvavo apie 5 tūkstančiai žmonių.

Penki tūkstančiai žmonių- tai neprotingai mažai demokratinėje šalyje. Tačiau tai beprotiškai daug autoritarinėje valstybėje. Ačiū jums, broliai baltarusiai! Jūsų palaikymo žodžiai reiškia daug. Jeigu jūs galite kovoti už laisvę esant Lukašenkos režimui, tai mes paprasčiausiai privalome kovoti už ją nugalėjusio Maidano šalyje.

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 24 dienos apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Rusijos įsiveržimo į mūsų pietryčius tikimybė labai didelė. Šiandien tai konstatavo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (UNSGT).
Aš nežinau, kas blogiau – ar tai, kad Putinas neatsisako savo planų, ar tai, kad UNSGT atlieka kažkokius siaubingai pavėluotus judesius, kuomet kiekviena diena, jei ne kiekviena valanda – aukso vertės.

UNSGT sprendimas dėl ukrainiečių dalinių išvedimo iš Krymo – kaip tik iš tokios operos. Jei jis būtų priimtas prieš dešimt dienų, būtume leidę mūsų kariams pasitraukti iš Krymo išlaikant garbę, pilnais daliniais ir su vėliavomis. Šiandien, duokdie, pavyks išvesti kelis šimtus kariuomenėje tarnaujančių vyrų. Ir tai veikiausiai atrodys kaip pabėgimas.

Aišku viena: reikia kažką daryti su UNSGT. Aš suprantu, kad jos vadovybei reikia laiko perprasti situaciją, jiems tai – visiškai nauja sritis. Tačiau labiau atsižvelkite ir į analitikus iš šono, jų šalyje – pakankamai. Neturiu omenyje savęs, aš – tik sarginis šuo, sergintis nacionalinio saugumo plėtrą. Tačiau yra tikri idėjų garvežiai ir generatoriai. Jie – po ranka, šalyje apstu analitinių centrų. Aišku, 95% ten dirbančių – irgi veltėdžiai, tačiau 5% – tai protai, pasirengę dirbti Tėvynės labui. Išnaudokite juos.

2. Gegužės 9 d. Rusijos Federacijoje įsigalioja įstatymas, pagal kurį už viešus raginimus ardyti RF teritorinį vientisumą baudžiama iki trijų metų kalėjimo. Šį įstatymą Putinas, žinoma, taikys ir jo pavogtam Krymui.

Turint minty, jog pagal socialines apklausas (kurios atrodo įtikimiau, nei Krymo „referendumas“) ne mažiau nei 60% Krymo gyventojų nenorėjo prisijungti prie Rusijos, jiems ši situacija bus labai sudėtinga.

Kita vertus, tai puiki pamoka Ukrainai. Sukaišioti mūsų separatistus į kalėjimus būtų puikus problemos sprendimas daugybei dešimtmečių į priekį. Ir pasiteisinimų čia nereikia, galime panaudoti šių separatistų taip mylimos Rusijos patirtį. Tikiuosi, Ukrainos Aukščiausioji Rada jiems nenuolaidžiaus, kaip ji moka, bet kuo greičiau pasinaudos šia patirtimi.

3. Mane iki ašarų pamalonino Regionų partijos lyderio Jefremovo pasisakymas, kuriuo jis faktiškai įgarsino Rusijos ultimatumą Ukrainai, tik švelniai pavadinęs jį savo politinės jėgos „pasiūlymu“. O kai jam buvo nurodytas šis apgailėtinas faktas, tuoj pat, pigaus „Asylum“ studijos aktoriaus stiliumi apsimestinai suvaidino savo pasipiktinimą: negali būti, tikrai, koks sutapimas!

Suprantu, kad tokio lygio politikai už alaus butelį pasiruošę vaidinti Kremliaus režisuotuose „stebuklų filmuose“. Aš taip pat suprantu, kad kai kurie ultimatumu atsiduodantys pasiūlymai iš tikrųjų atitinką šio laikmečio dvasią. Bet lai patys ukrainiečiai sprendžia kiek jie reikalingi pačiai Ukrainai – ir be jokių Didžiojo Brolio ultimatumų.

O tokius ponulius, kaip Jefremovas, reikėtų nedelsiant griebti už švarkelio atlapų ir, švelniai žiūrint į akis, tyliai pasiklausti: kieno malūno girnas sukate, gerbiamas ponuli?

Ir apskritai, aš už pliuralizmą ir demokratiją, bet visokio plauko bjaurybes visgi reiktų valyti. Maidanas vyko tikrai ne dėl to, kad mūsų likimai parlamente būtų patikėti Putino lėlių teatro aktoriams, tampomiems už virvelių.

Iš gerų žinių:

1. Kremlius netikėtai tapo mielas ir pūkuotas, iki negalėjimo sukalbamas. RF premjeras Medvedevas staiga pareiškė, kad “Rusija pasiruošusi tiesioginėms deryboms su Ukraina”. Priežastis ta, kad Kijevas gali atjungti Krymui vandenį, elektrą ir dujas.
Itin retai pasitaikantys nenaudėliai sėdi Kremliuje. Kai rusų suformuotos gaujos užiminėja ukrainiečių žemę, kai rusų kareiviai grobia ukrainiečių karius ir piratiškais metodais užiminėja mūsų karinių jūrų pajėgų laivus, Maskva nesileidžia į jokias derybas. Atseit, atstokit, mums jūsų balsas neįdomus.

Bet štai situacija staigiai pasikeitė. Medvedevas ir Putinas puikiai supranta, jog be vandens ir elektros energijos Krymas po savaitės ims ant kelių parklupęs prašytis atgal į Ukrainą ir keiks “Kremliaus neūžaugas”.

Galima būtų pikdžiugauti. Tačiau reikia suvokti, kad didžioji Krymo gyventojų dalis – tai tik Putino avantiūros įkaitai. Jie nekalti, kad tapo mainoma moneta beprotiškuose Maskvos žaidimuose. Štai todėl, priimdama bet kokius sprendimus Krymo atžvilgiu, Ukrainos valdžia turi į tai atsižvelgti.

2. Šiandien Turčinovas Ukrainos saugumo tarnyboje atliko perskirtymus. Mes pasikonsultavome, ką reiškia šie paskyrimai. Mus patikino, jog „pakeliamų aukštyn“ žmonių svarbus nuopelnas yra tas, kad, esant ryškiam vietinių jėgos atstovų rytiniuose regionuose sąstingiui, pastarosiomis savaitėmis Ukrainos saugumo tarnyba smogė ir smogia separatistams rimtus smūgius.

Nesiginčysim: šis darbas šiuo metu beprotiškai svarbus Ukrainai.

3. Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas staiga ėmė žavėtis kruvinais „Berkuto“ sadistų žygdarbiais Maidane.

Panašu, kad rusų generolai daug daugiau mediniai, nei kiti pasaulio generolai. Kokiu gi debilu reikia būti, kad imtum žavėtis kruvinais banditų žygdarbiais prieš savo pačių tautą? Juk jis giria ne adekvačius, normalius milicininkus, kurie vis dėlto buvo „Berkuto“ gretose. Ne, jį sužavėjo būtent šunsnukių „žygdarbiai“. Tai tas pats, kaip giedoti ditirambus gestapui ir SS.

Iš tiesų tokie pareiškimai – nors ir maži, bet vis dėlto vinys į Putino karstą ir į jo režimą Kuo daugiau Maskva parodys savo nacistinę ir antižmogiškąją prigimtį, tuo greičiau jos išpūsta galia pavirs dulkėmis. Ir kad jiems kelias nedulkėtų.

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 22 dienos įvykių apibendrinimas:

Iš blogų žinių:

1.Rusai beveik pasiekė savo. Ukrainos daliniai pasiduoda. Kai kur pasiduoda patys – po atkaklaus ir kankinamai ilgo pasipriešinimo, kai kur juos prispaudžia jėga ir niekšybe, kaip tai atsitiko Belbeke.
Nemažai karininkų ir liktinių norėtų ir toliau tarnauti Ukrainos ginkluotose pajėgose, tačiau nežino kaip nusigauti į žemyną. Mes šiandien trumpai pasakojome apie Kijevo poziciją: „išlaikyti“ dalinius iki JTO Generalinės asamblėjos, idant turėtų argumentą derybose dėl Krymo paskelbimo demilitarizuota zona. Tačiau Generalinė asamblėja vyks kovo 27 dieną. Kas iki to laiko liks iš mūsų dalinių – deja, didelis klausimas.

2.Užgrobus dalinius, mūsų vaikinų laukia dar viena gėdos dozė. Kaip pamename, 2008 metais rusų agresoriams atplėšus dalį Gruzijos, gruzinų karinėse dalyse juos nustebino patogumai net kareivinių patalpose. „ O mes gyvename kaip kiaulės“, – guodėsi „nugalėtojai“. Manau visi, matė panašius vaizdo įrašus internete.

Kryme visiškai priešinga situacija. Kaip pasakoja mūsų kariškiai, rusų okupantai stebisi, švelniai sakant, mūsų kareivinių ir tarnybinių patalpų apstatymo „kuklumu“. Ir juos visiškai pribloškia pasakojimai, kad, Gynybos ministerijai pritrūkus lėšų, mūsų kariškiai savo lėšomis remontuoja kareivines, susimesdami iš savo ir taip niekinamai menkos algos.
Tai logiška pasekmė to, kad 23 metus apie armiją Ukrainoje niekas nė neprisimindavo. Bet, garbės žodis, niekada net nemaniau, kad bus gėda prieš priešus.

3.Po dalinio Belbeke šturmo rusų kariškiai pagrobė mūsų dalinio vadą Mamčiurą. Aš labai tikiuosi, kad su juo nieko blogo neatsitiks. Šis geležinės ištvermės žmogus, tikras karininkas, mūsų didvyris. Kol mūsų armija turi tokių karininkų, ji atsilaikys. Okupantai taip pat tai žino, todėl ir elgiasi kaip padugnės ir teroristai.
Belbeke buvo taip pat sužeisti mūsų kariškis ir žurnalistas. Aš tikiuosi, kad jiems viskas bus gerai. Tuo pačiu pastebiu, kad okupantai ir jų padlaižiai Kryme su žurnalistais elgiasi lygiai taip pat šlykščiai, kaip elgėsi su jais Janukovyčiaus pakalikai Maidano metu.

Iš gerų žinių:

1. Iš šauniųjų Chersono komunistų pastangų išėjo fantastiškas šnipštas. Darniomis gretomis, suglaudę eiles, į „mitingą už pritarimą federalizacijos referendumui“ jie surinko visą savo kovinį avangardą. Maždaug 300 piktų bobučių-separatisčių.
Greta vyko ir kitas mitingas – už vieningą Ukrainą. Į jį atėjo daug daugiau Chersono gyventojų – apie 3000.
Tuo pat metu mūsų pasieniečiai sustiprino sienos tarp Chersono srities ir Krymo kontrolę, nes gavo informacijos apie galimas provokacijas. Pas kovingą dvasią beprarandančias Chersono bobutes galėjo prasiveržti „rusų išvaduotojai“. Todėl atsipalaiduoti ankstoka.

2. Senatorius Johnas McCainas pavaro. Atsakydamas į rusų „atsakomąsias sankcijas“, jis parašė savo tviteryje: „Matyt mano pavasario atostogas Sibire teks atšaukti, Gazpromo akcijų paketą aš jau praradau, o mano slapta banko sąskaita Maskvoje – įšaldyta“. Ir pažadėjo tęsti kovą už „Ukrainos, kurios dalimi yra Krymas“, laisvę ir nepriklausomybę.
Atvirai sakant, niekada nejaučiau ypatingo prielankumo ponui McCainui (nors puikiai suprantu, kad mano simpatijos jam vienodai šviečia). Bet dabar mielai paspausčiau jam ranką.

3. Mane asmeniškai šiandien sujaudino Islandija. Ji pareiškė, kad palaiko sankcijų, susijusių su įvykiais Kryme, įvedimą Rusijai.
Regis: kiek ten tos Islandijos? Ji net ginkluotųjų pajėgų neturi – tik pakrantės apsaugą. Nenorėčiau su tuo sutikti. Kartą, per „šaltąjį karą“, Islandija per 24 valandas parklupdė Didžiąją Britaniją ant kelių. Lengvai ir paprastai.
Pamenate, tuomet britai ketino išplėsti savo žvejybos verslą tos šalies teritorinių vandenų sąskaita. Islandai droviai užsiminė, kad jeigu jau šitokie reikalai, jie pasiruošę išstoti iš NATO ir leisti SSRS patalpinti savo teritorijoje raketas. Britai greit atsiėmė savo ketinimus ir daugiau į panašius žaidimus su islandais nesivėlė. Todėl negalima neįvertinti net mažiausiųjų draugų galimybių.
Tad tegul nauja diena atneša mums supratimą, kad mes ir mūsų draugai galime daugiau, nei mūsų priešai.