Monthly Archives: gegužės 2014

Doneckas: kare kaip kare

Sergij Suchobok

Štai ir įsikūnijo realybėje Donecko gyventojams tai, kas taip aršiai, beprotiškai, lėkštai kasmet buvo brukama per visus televizijos kanalus ir žemos prabos filmus – karas, kurį paprastai stengdavosi parodyti gegužės 9 arba birželio 22 proga. Gegužės 26 karas atėjo į Donecko gatves.

Daugumai miesto gyventojų visi naujienų pranešimai apie antiteroristinę operaciją ties Slovjansku ar Kramatorsku siejosi su kažkuo tolimu. Beveik už realybės ribų. Juk ir žiūrėdavo dauguma vien Rusijos televizijos kanalus, su jų melo ir neapykantos srautais viskam, kas ukrainietiška, įskaitant valstybę. Ir dėl to tikėjo (ir tebetiki), kad Kijevo „chunta“ kovoja su „taikiais savanoriais“.

Tam tikri Donecko miesčionių suvokimo pokyčiai ėmė rastis po gegužės 25-osios sekmadienio, kuomet iki dantų ginkluoti čečėnų teroristai pačiame miesto centre surengė „paradą“ su šaudymais į dangų ištisomis serijomis. O po to pamatė juos ir kitose gatvėse – įžūlius, patenkintus savimi chamus.

Todėl, kai kitądien antiteroristinė operacija prasidėjo pačiame Donecke, miestelėnai, nors ir apimti panikos, Kijevo „chuntos“ akcijai jau buvo kur kas palankesni.

Bent jau šiandien nuo pat ryto kalbos gatvėse ar viešajame transporte sukosi tik apie vakarykščius šaudymus, bet be ukrainiečių jėgos struktūrų karių smerkimo. Emocionaliausią įvertinimą nugirdau besišnekant pagyvenusiems vyriškiams:

– Taigi anie gi norėjo, kad čečėnai čia valdytų. Štai ir gausit, ko geidėt. Teisingai daro, kad juos čia lupa.

Aišku, Donecko gyventojų nuotaikas lėmė ir dar du faktoriai. Pirmasis – tas, kad praėjusį sekmadienį taip vadinamos Donecko Nepriklausomos Respublikos teroristai sužlugdė regione prezidento rinkimus. Šis faktas užkabino daugelio žmonių savigarbą ir ambicijas. Kaip gi čia yra, kad kažkokie ginkluoti perėjūnai sprendžia, kam balsuoti, o kam – ne?

Antrasis faktorius – vakarykštis Donecko mero Aleksandro Lukjančenko skubus kreipimasis į gyventojus, siūlant gegužės 26 d. be būtino reikalo nesirodyti gatvėse. Tai vėlgi apribojo daugelio doneckiečių teises ir laisves. Ir kalti dėl to irgi tik Donecko Nepriklausomos Respublikos teroristai.

Taip, šiandien, gegužės 27-ąją, Donecke nedirba daugelis mokyklų ir vaikų darželių, nebeveikia komercinės ir pasilinksminimų įstaigos. Ne visos, bet visgi. Aišku, ne visi doneckiečiai sureagavo į mero kreipimąsi.

Gatvėse nepasakytum, kad visiškai tuščia, bet žmonių jose kur kas mažiau, nei įprasta. Ypač tai buvo akivaizdu tarp 8 – 9 val. ryto, kuomet žmonių srautai paprastai skuba į darbus. O štai mašinų miesto gatvėse nesumažėjo. Bet visuomeninis transportas piko valandomis važinėdavo pustuštis arba išvis be keleivių. Kas taip pat neįprasta.

Šalia teroristų štabo Donecko srities administracijos pastate taip pat tuštoka. Žmonių apie dvi dešimtis. Bet labai krenta į akis – praktiškai nėra žmonių maskuojančia uniforma ir su veidus dengiančiomis kaukėmis.

Ir kas labiausiai nustebino – nė vienas iš mano matytų žmonių jau nebuvo įsisegęs į atlapus „kolorado“ kaspinėlio.

Ir kas labiausiai nustebino – nė vienas iš mano matytų žmonių jau nebuvo įsisegęs į atlapus „kolorado“ kaspinėlio.

Netgi įėjimą į barikadomis apribotos teritorijos vidų saugo ne „kovotojai“ maskuojančia uniforma, o civiliai apsirengę žmonės atvirais veidais. Ir kas labiausiai nustebino – nė vienas iš mano matytų žmonių nebuvo įsisegęs į atlapus „kolorado“ kaspinėlių. Bijo, ar ką?

Kol kas Donecke tyla. Bet nerami tyla. Niekas nežino, kada vėl prasidės antiteroristinė operacija. Tačiau kad ji bus – žino visi. Ir laukia su nerimu.

Vertė: Giedrė Bulgakovienė

Šaltinis: http://www.theinsider.ua

Paskelbtos „Donbaso“ ir „Rytų“ batalionų mūšio prie Karlivkos detalės

Savanoriškosios Donecko srities teritorinės gynybos bataliono „Donbasas“ vadas Semionas Semenčenko savo feisbuko paskyroje apibendrino mūšio su rusų batalionu „Rytai“ išvadas. Mūšis vyko gegužės 23 d. prie Karlivkos.

„Ankstyvą rytą bataliono „Donbasas“ dalinys (25 žmonės), judėjęs lengvųjų automobilių ir mikroautobusų kolona, pateko į teroristų pasalą. Ją surengė vadinamasis „Rytų“ batalionas“ (100 žmonių)“, – rašo Semenčenko.

„Donbasas“ buvo ginkluotas lengvaisiais šaunamaisiais ginklais, rankinėmis granatomis ir vienu snaiperio šautuvu.

„Rytų“ bataliono teroristai buvo ginkluoti sunkiaisiais ginklais (stambiojo kalibro kulkosvaidžiais ir granatsvaidžiais), turėjo tris šarvuočius, kelių snaiperių grupę.

Batalionas „Donbasas“ yra civilių nereguliariosios armijos / savanorių darinys, 80 proc. jo sudaro Donecko srities gyventojai.

80 proc. bataliono „Rytai“ – ne Donbaso gyventojai (čečėnų smogikai, buvusi Krymo „Alfa“, buvęs Krymo „Berkutas“), 20 proc. – Donecko Liaudies Respublikos nereguliariosios armijos savanoriai. „Donbasas“ neteko 5 kovotojų, 6 sužeisti. Iš „Rytų“ bataliono žuvo 11 žmonių, 6 sužeisti.

Niekas iš „Donbaso“ bataliono į nelaisvę nepateko. Informacija apie pasidavusius „Donbaso“ kovotojus – netiesa. Kovotojai, kurie, kaip mes manėme, galėjo būti paimti į nelaisvę, arba žuvo, arba išsiveržė iš apsupties.

Donbaso

Savanoriškosios Donecko srities teritorinės gynybos batalionas „Donbasas“

Žuvusiųjų „Donbaso“ bataliono kovotojų sąrašas:

1. Slapyvardis „Senis“, 60 metų, pensininkas, Donecko srities Makijivkos miestas. Buvo sunkiai sužeistas, atsišaudė iki paskutinio šovinio. Paskutinis pranešimas buvo, jog jam liko 2 granatos ir prie jo artinasi čečėnai. Bandė susisprogdinti, bet buvo sušaudytas. Sunaikino du teroristus.

2. Slapyvardis „Fedoras“ – 38 metų, verslininkas, Doneckas. Buvo užblokuotas pastate, atsišaudė iki paskutinio šovinio. Padalinio vado įsakymu atidavė neperšaunamą liemenę draugams, iššliaužė iš pastato – buvo garantuota, jog jam bus suteikta medicinos pagalba. Teroristas, buvęs Krymo „Berkuto“ narys, sulaužė duotą karininko žodį ir nušovė beginklį sužeistą žmogų. Fedoras sunaikino 2 teroristus, 2 sužeidė.

3. Slapyvardis „Reideris“ – 36 metų, programuotojas, Artemivskas. Sunaikino 1 teroristą. Buvo sunkiai sužeistas, atsisakė pasiduoti. Nušautas iš granatsvaidžio. Po to teroristai sudegino kūną ir interviu Rusijos spaudai pateikė jį kaip vietos gyventojo, žiauriai nužudyto Banderos šalininkų, palaikus.

4. Slapyvardis „Raupsuotasis“ – 33 metų, Doneckas. Sunaikino 1 teroristą. Didvyriškai kovėsi, pridengdamas atsitraukiančius draugus, buvo sunkiai sužeistas. Per pelkę iššliaužė iki savųjų. Išsaugojo asmeninį ginklą. Mirė ligoninėje.

5. Slapyvardis „Matvejus“ – 61 metų, pensininkas, buvęs kariškis, buvęs pasienio posto viršininkas, atsargos majoras. Dengė draugų atsitraukimą, sunaikino ir sužeidė daug priešo kovotojų, blokavo šarvuočių judėjimą. Žuvo mūšyje.

„Mūšio metu separatistams ne kartą buvo atgabenta parama iš Donecko. Teroristų skaičius pasiekė 300“, – rašo Semenčenko.

„Donbaso“ vado žodžiais, jei tik būtų buvęs smogtas smūgis iš oro ar antiteroristinės operacijos pajėgos būtų atsiuntusios šarvuočių, egzistavo reali galimybė sunaikinti visą „Rytų“ grupuotę. Tačiau, nors daugybę kartų buvo žadėta parūpinti šarvuočių, snaiperių ir sraigtasparnių, per 4,5 mūšio valandas pastiprinimo nebuvo.

„Informacija apie taikių žmonių, kurios neva sušaudė „Donbaso“ kovotojai, žūtį – melas. Bravūriški pareiškimai apie mums nežinomas „didvyriškas Donecko Liaudies Respublikos kovotojų pergales“ – melas“, – teigia Semenčenko.

Vadas pabrėžia, kad lengvai ginkluota Donecko srities civilių savanorių armija be jokios valstybės struktūrų paramos sugebėjo padaryti didžiulę žalą teroristų daliniui – ginkluotam iki dantų, perėjusiam specialųjį parengimą.

„Prasideda pilietinis karas. Donecko srityje vyksta masinė mobilizacija – renkami samdiniai į „Donecko Liaudies Respublikos armiją“, atvežami didžiuliai kiekiai ginklų, gabenami samdiniai iš užsienio valstybių. Prasidėjo masiniai žiaurumai, medžiojamos ukrainiečių pasipriešinimo vadų šeimos, liejasi purvina melagingos propagandos srovė“, – apibendrina mūšio išvadas Semenčenko.

Įrašo pabaigoje „Donbaso“ vadas ragina kurti naują armiją, miliciją, Ukrainos saugumo tarnybą, naują valstybę – modernią, galingą, ginančią savo piliečius bet kuriame planetos taške.

Vertė: Italiana Vera

Šaltinis: http://www.unian.net

Valstybės sienos apsauga. Trumpa grupės „IP“ ataskaita

Dmitry Tymchuk

Viena iš nuolat aptariamų temų dėl įvykių Rytų Ukrainoje – valstybės sienos apsaugos patikimumas.
Mes, „IP“ grupės koordinatoriai, susitikome su pirmuoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaduotoju generolu-pulkininku P. Šišolinu. Ir pamėginome išsiaiškinti svarbiausius su šia tema susijusius klausimus.

Trumpa ataskaita

1. Korupcija

Mes konstatuojame, kad VSAT vadovybė pakankamai atvirai nusiteikusi svarstyti šią problemą. Tai leidžia tikėtis konstruktyvumo ją sprendžiant.

Neįmanoma nesutikti, jog VSAT – ne uždara struktūra. Valstybės ir visuomenės ligos būdingos ir jai. Taigi, gydyti galima tik kompleksiškai – nenaudinga kovoti su korupcija tarp pasieniečių, užmerkus akis į tą patį reiškinį kitose valstybės struktūrose. Priemonių sistema turi būti taikoma visos valstybės mastu.

Tuo pačiu, VSAT aplinkoje yra „specifinių“ šios problemos pasireiškimų. Kaip antai, kadangi struktūra pereina prie sutartiniu pagrindu samdomų asmenų, įvairiuose sienos rajonuose tarnauja dažniausiai tų vietovių gyventojai. O juk visuotinai žinoma: visur vietiniai pasienio gyventojai „maitinasi iš sienos“. Jeigu šeimoje, pavyzdžiui, pasieniečio tėvas ir brolis ne vienerius metus verčiasi kontrabanda, sunku tikėtis, kad pats pareigūnas bus itin sąžiningas.

Tačiau ir vėl, šios problemos sprendimas reikalauja kompleksinių priemonių, ir ne tik VSAT.

Operatyviu (bet laikinu) šios problemos sprendimo būtų gali būti pasienio dalinių Luhansko ir Donecko srityse papildymas pasieniečiais, komandiruotais iš kitų regionų.

Bet problema – nuolatinis pajėgumų ir lėšų trūkumas VSAT. Nurodoma, kad pernai šios struktūros poreikių finansavimas sudarė maždaug 25 proc. viso reikalingo kiekio. Tai tas pats, kas garantuoti patikimą apsaugą maždaug ketvirtadaliui mūsų pasienio.

2. Sienos su Rusija apsaugos specifika šių dienų sąlygomis

Paskutinių metų VSAT reforma rėmėsi Europoje priimtais principais. T.y., VSAT yra teisėsaugos struktūra, neturinti karinio potencialo.

Tuo tarpu šiandienos įvykiai Rytų Ukrainoje kelia ne sienos apsaugos, o sienos su Rusija gynybos klausimą. O tam pasieniečiai neturi resursų.

Išeitis – šį klausimą spręsti kartu su Ukrainos Gynybos ministerija ir Generaliniu štabu.

Šiuo metu, palei mūsų rytų sieną, kariuomenės pajėgomis yra parengta gynybos juosta. Būtų gerai, jeigu atskiri batalionai, kuopos ir daliniai (priklausomai nuo poreikių) būtų dislokuoti šalia automobilių ir kaimo kelių netoli nuo sienos.

Veikdami kartu su pasieniečiais, jie galėtų aktyviai dalyvauti ir užkirsti kelią kovotojų bei transporto kolonų su ginklais įsiveržimui iš Rusijos. Šiandien tai yra didžiulė problema, kadangi pasieniečių dalinių – nedaug, ir ginkluoti jie tik lengvaisiais šaunamaisiais ginklais.

Ateityje VSAT mato „kombinuotą“ Ukrainos valstybės sienos apsaugos organizavimą. T.y., pasienyje su draugiškomis valstybėmis siena bus saugoma europietiškais principais. Tuo tarpu pasienio daliniai prie Rusijos turi užtikrinti ne tik sienos apsaugą, bet ir gynybą.

3. Sąveika su Antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgomis

Pažymėtina, kad sąveika su ATO pajėgomis – ypač silpna (mes nuolatos pabrėžiame, kad ta pati problema yra ir ATO štabe tarp įvairių jėgos struktūrų atstovų)

Pastebėta daug atvejų, kai pasieniečiai, įsiveržimo pro sieną atveju, negalintys patys sustabdyti įsiveržėlių, prašo ATO pajėgų pagalbos, tačiau jos negauna. Dažniausias „atsikalbinėjimas“ – kad ATO neturi „laisvų“ resursų.

Problemos sprendimas galėtų būti prie ATO štabo sukurta greito reagavimo grupė (su sraigtasparniais ir šarvuočiais). Taip pat – aukščiausiame lygyje sukurtas ATO ir pasieniečių sąveikos algoritmas – pageidautina, ne per Kijevą, o tiesiogiai.

4. Pasienio su Rusija situacijos tyrimas

VSAT vadovybė suteikė galimybę grupės „IP“ koordinatoriams ištirti valstybės sienos apsaugos specifiką pasienyje su Rusija ir pasieniečių darbo sąlygas.

Mes nuoširdžiai dėkojame pasieniečių vadovybei už pagalbą ir bendradarbiavimą ir vyksime į šį pasienio ruožą artimiausiomis dienomis.

Tyrimo išvadas pateiksime ataskaitoje.

LLR vadovas paskelbė karą DLR lyderiui

– DLR (Donecko liaudies respublikos) lyderiai pasirodė gėdingais bailiais ir išdavikais. Leisti okupantų kariuomenei Donecko valymą – tai Pušilino ir jo žmonių nusikaltimas prieš Donecko liaudies respublikos liaudį. Tai – išdavystė, – taip emocingai pareiškė apsišaukėlis Luhansko liaudies respublikos (LLR) lyderis Valerijus Bolotovas.

LLR kvazivalstybės vadovas sumaišė su žemėm Denisą Pušiliną, dar vieno naujadaro (DLR) Ukrainos žemėlapyje vadeivą, už tai, kad šis deramai nepasipriešino Ukrainos pajėgoms.

Tuo Luhansko regiono pagrindinio separatisto pasipiktinimas nesibaigė. Jis paskelbė Donecko liaudies respublikos vadovybę personomis non grata savo „valstybės“ teritorijoje.

Naujų pseudorespublikų vėliavos pagal bendrą kurpalių

Naujų pseudorespublikų vėliavos pagal bendrą kurpalių

– Pagal karo įstatymus, jiems, kaip savo liaudies išdavikams, turi būti taikoma likvidacija, – pabrėžė Bolotovas. DLR vadovą jis pavadino žmogumi už įstatymo ribų ir paskelbė jam karą.

Vertė Lightning Rod

Šaltinis: http://inforesist.org

Yevhen Lauer apie karinę vadovybę

Portalo tribuna.com.ua redaktorius Yevhen Lauer (Евгений Лауэр)
2014-05-23 20:00

Prieš kelias valandas įvykęs pokalbis su kariuomenės specialistais buvo labai emocionalus.

Sakydami, kad jie pasipiktinę praėjusių dienų įvykiais – nepasakytume nieko.

Iš išvadų kyla klausimas: kur dabar yra kariuomenės ir žvalgybos specialiosios pajėgos? Tiesus atsakymas: nuolatinės dislokacijos vietose! Aukštieji vadai, matyt, laikosi specialistus sau, kad saugotų jiems nuo vagių papachas (kailinės karinės kazokų kepurės), masyvius namų kabineto baldus ir namų seifus su visu jų turiniu… Ir tai – geriausiu atveju.

Į visus karininkų ir puskarininkių prašymus ir reikalavimus pasiųsti juos į karštuosius taškus šalies Rytuose atsakoma griežtai ir nemotyvuotai. Nors būtent kariuomenės specialiosios pajėgos – kaip nulietos tokio pobūdžio operacijoms, kokios dabar vyksta Luhansko ir Donecko srityse.

Matyt specialiųjų operacijų skyriaus vadovui, generolui Viačeslavui Nazarkinui visgi geriau sekėsi skelbti skambius komunikatus po bendrų Ukrainos ir amerikiečių antiteroristinių (!) mokymų „Rapid Trident – 2013“? Po jų, mulkių nuomone, šis „nusipelnęs“ pėstininkas tapo didžiu specialiųjų operacijų specialistu, – atleiskite už tautologiją. Maža to – sugebėjo tuo įtikinti ir Janukovičių su Lebedevu (sutemus geriau neminėti tų šunsnukių vardų), kurie, kaip ir dera tokiems kvailiams, paskyrė šį „kovos su teroru genijų“ į pareigas. Manau, kad ne šiaip sau! Esu įsitikinęs, kad Ukrainos Gynybos ministerijoje ir tarp pasieniečių yra dar ne vienas toks nazarkinas.

Su kuo iš padorių kariškių, specialiųjų pajėgų narių, žvalgybininkų bekalbėtum, visi mano, kad būtina atleisti ir visiškai pakeisti supuvusią, mažaraštę, kiaurai persunktą biurokratizmu karinę Ukrainos vadovybę. Tiksliau išsireiškiant, nuosprendis paprastas: „Pasiųsti ant trijų raidžių!“ Jei šie žmonės liks savo postuose, graudus nuostolių sąrašas kasdien tik ilgės.

Kol vadai skambindami savo mobiliaisiais telefonais (!) per aukščiau stovinčio štabo būstinę kontaktuos su aviacija, kol karininkai karo veiksmų zonoje jausis lyg piknike, kol nepradės šaudyti visokio plauko „gerųjų agitatorių“, kol karinė kontržvalgyba kaip reikiant nesusirūpins išdavikais ir šnipais karinės vadovybės aplinkoje, kol nebus įvesta griežčiausia disciplina ne tik žemutinėse grandyse, bet ir karinėje vadavietėje, tol mums, deja, nenutrūkstamai tęsis 1941-ųjų metų vasara!

Turi atnaujinti savo veiklą kariniai tribunolai. Kariuomenėje nuolat turi būti išaiškinami ir perduodami tribunolui visokie „gudročiai“ ir „pacifistai“, jungimosi su Rusija šalininkai arba „teroristinių respublikų“ atjautėjai.

Į karą – o tai ir yra karas – vadovauti kariuomenei turi būti pašaukti profesionalai, savo reikalo žinovai, tegul dar tik papulkininkiai ir pulkininkai, o ne banknotų pervežimo iš Kanados „didvyriai“, parketo šlifuotojai ir šašlykų kepimo bei pirties kaitinimo specialistai su lampasais ir auksu siuvinėtomis kepurėmis.

Jei mes branginame mūsų vaikinus, turime reikalauti pokyčių!

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Šaltinis: https://www.facebook.com

Dar kartą apie „Dešinįjį sektorių“ ir „Donbaso“ batalioną

Dmitry Tymchuk

Mes netvirtiname, kad „Dešiniojo sektoriaus“ įvykio vietoje nebuvo. Mes pranešame, kad duomenų apie jo dalyvavimą įvykiuose nepatvirtina – nei mūsų šaltiniai (tokių tarpusavyje nesusijusių šaltinių – 3), nei „Donbaso“ bataliono vadovybė, nei šaltiniai ATO štabe ir specialiosiose tarnybose.

Jeigu turima priešingų liudijimų – prašome juos mums pateikti. Mes tokią informaciją patikrinsime ir su džiaugsmu ją paskelbsime.

Dėl gegužės 23-osios mūšio prie Karlovkos, kuriame dalyvavo „Donbaso“ batalionas

Dmitry Tymchuk

Naudodamiesi įvairiais šaltiniais ir suderinę gautą informaciją su „Donbaso“ bataliono vadovybe, mes, „IP“ grupė, atkūrėme įvykių, sukėlusių stiprų atgarsį visuomenėje, seką.

Bendrais bruožais, praleidžiant detales.

Praėjus 10 -15 minučių nuo kovinio susidūrimo pradžios, bataliono kariai suprato papuolę į kruopščiai parengtą pasalą. Priešo ugnies pozicijų išdėstymas buvo gerai apgalvotas, snaiperių darbas liudijo gerą jų profesinę parengtį.

Gerai paruošta pasala rajone, kuriame iki tol ATO jėgos nebuvo aktyvios, verčia manyti, kad teroristai iš anksto gavo informacijos apie „Donbaso“ bataliono judėjimą.

Praėjus nedaug laiko nuo mūšio pradžios, teroristai sulaukė pastiprinimo. Mūsų duomenimis, šiek tiek anksčiau iš Donecko link įvykio vietos pajudėjo ginkluotų žmonių (sprendžiant iš išvaizdos – kaukaziečių) autokolona.

Pastiprinimas buvo ginkluotas AK „šimtosios serijos“ automatais (jais ginkluota Rusijos kariuomenė, Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir kiti teisėti ginkluoti Ukrainos dariniai tokių ginklų neturi) ir PK kulkosvaidžiais, identifikuotas mažiausiai vienas stambaus kalibro kulkosvaidis NSV-12,7 „Utios“. Teroristai taip pat naudojo RGN granatas su UZD sprogdikliais ( „smūginis distancinis sprogdiklis“) – tokios granatos naudojamos Rusijos kariuomenėje.

„Donbaso“ bataliono kreipimasis į ATO vadovybę liko be rezultato. Nuskambėjo pažadai atsiųsti šarvuotos technikos ir aviacijos pagalbą, tačiau ta pagalba nebuvo suteikta.

Taip pat (tam tarpe ir mūsų pastangomis) apie įvykius šalia Karlovkos buvo informuoti beveik visų jėgos struktūrų, dalyvaujančių ATO, vadai. Tai taip pat liko be rezultato.

Tuo pačiu metu mes turime duomenų apie komandą vienam ATO rajone buvusiam Ginkluotųjų Pajėgų daliniui judėti link Karlovkos ir suteikti pagalbą „Donbaso“ batalionui. Dėl nežinomų priežasčių tas įsakymas nebuvo įvykdytas. Dabar mes kruopščiai tikriname šią informaciją.

Galiausiai „Donbaso“ batalionas vienas kovojo 4,5 valandas. Bataliono kariai patyrė kovines netektis. Bataliono kovotojai identifikavo mažiausiai 15 teroristų sunaikinimą.

Teroristų vienas vadų - Bezlelis, pravarde "Bies" - "Velnias"

Teroristų vienas vadų – Bezlelis, pravarde „Bies“ – „Velnias“. Nepatvirtintais duomenimis jis pranešė, kad visi Donbaso bataliono belaisviai yra nužudyti.

Pagal turimą informaciją iš apsupties batalionas veržėsi savarankiškai: jokios pagalbos iš šalies – nei iš ATO pajėgų, nei iš kitų darinių – suteikta nebuvo.

Operatyviniai duomenys gegužės 24 d. 10 val.

Dmitry Tymchuk

Operatyviniai „IP“ grupės duomenys

Atlikdami nuosavą gegužės 23-osios įvykių, susijusių su „Donbaso“ batalionu, tyrimą, neradome jokių „Dešiniojo sektoriaus“ atstovų veiklos pėdsakų šio bataliono kovinio susidūrimo su teroristais rajone.

Bataliono vadovybė taip pat nepatvirtina, kad „Dešiniojo sektoriaus“ atstovai turėtų kokių nors sąsajų su šiais įvykiais.

Taip pat nepatvirtinti teroristų paskleisti gandai apie esą nelaisvėn paimtą bataliono „Donbasas“ vadą.

S.Semenčenko šiuo metu vykdo savo pareigas – vadovauja batalionui ir užtikrina jo veiklą.

Gegužės 23 dienos naujienos

Broliai ir seserys, gegužės 23 d. suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Savanorių batalionas „Donbasas“ pateko į pasalą prie Karlovkos kaimo Donecko srityje.

Teroristai buvo ginkluoti iki dantų, turėjo šarvuotąjį transporterį. Daugumai kovotojų pavyko išsiveržti iš pasalos, dalis liko apsuptyje. Vėliau teroristų vadeiva Bezleris bataliono „Donbasas“ vadui S.Semenčenkai pranešė apie paimtų į nelaisvę kovotojų nužudymą.

Mes iš pat ryto bandėme padaryti viską, kas nuo mūsų priklausė, kad kas nors ateitų į pagalbą daug valandų besikovusiems vaikinams. Klibinom visus, ką tik galėjome. Bet nesėkmingai. Aš neišgirdau nė vieno suprantamo paaiškinimo, kodėl vaikinus „nurašė“.

Jei tai – ne išdavystė, tai tada aš nežinau, kas yra išdavystė.

Mes supratome, kad generolų laipsnius turinčių mūsų didžiųjų karvedžių minia neypatingai mėgsta „Donbasą“ dėl jo savarankiškumo. Generolai tai vertina kaip nevaldomumą.

Aš sutinku su generolų logika: visos vieningos operacijos jėgos ir būdai turi paklusti vieningai vadovybei ir vieningai koncepcijai. Bet tai – tuo atveju, kai vieninga vadovybė egzistuoja. ATO mes šito paprasčiausiai nematome.

Užtat mes matome, kad saujelė „nevaldomų“ savanorių vaikinų veikia efektyviau negu mūsų žymieji „strategai“ su generolo juostelėmis ir pavaldžia kariuomene.

Donbase yra ir visai jaunų savanorių

Donbase yra ir visai jaunų savanorių

Mes, grupė „Informacinis pasipriešinimas“, šito reikalo jokiu būdu taip nepaliksime. Per daug mūsų vaikinų kraujo išliejama ir per dažnai „pasirodo“, kad niekas asmeniškai dėl to nekaltas. Taip nebūna.

2. Teroristinės organizacijos „Lugansko liaudies respublika“ vadovas V.Bolotovas pažadėjo, kad rinkimų metu bus vykdomi teroro aktai. Todėl jis paragino regiono gyventojus neiti į balsavimo punktus.

Tiesa, Bolotovo žodžiais, teroro aktus vykdys … Nacionalinė gvardija. Atseit, kad paskui tuo apkaltintų teroristus.

Šitam Kremliaus klapčiukui, neseniai po instruktažo Kremliuje parvykusiam iš Rusijos, neužtenka smegenų, kad paaiškintų paprasčiausią faktą: kokių velnių Kijevui žlugdyti rinkimus teroro aktais, kai svarbiausias jo šiandienos tikslas yra įgyti teisėtą prezidentą?

Kartu šis Bolotovo pareiškimas reiškia, kad jis ir jo parankiniai dėl savo nusikalstamų siekių yra pasiruošę žudyti nesvarbu kiek ir nesvarbu ką.

3. Šiandien Rusijos karinių pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė atitraukiama nuo sienos su Ukraina. Bet šis procesas visiškai bus užbaigtas ne anksčiau kaip birželio 8 d. Kas kliudo anksčiau atitraukti savo tankus, Rusijos agresoriai neaiškina.

Iki šio ryto mes užfiksavome Rusijos grupių sumažėjimą 3-4 tūkstančiais asmenų (palyginus su gegužės 8 d.). Tai lašas jūroje.

Tai reiškia, kad prezidento rinkimai Ukrainoje vyks esant tam pačiam Rusijos įsiveržimo pavojui. Tikėtis, kad iš gynybos juostos išilgai rytinių sienų palaisvėjusi kariuomenė galėtų sustiprinti Donbaso rinkimų saugumo pajėgas, netenka.

Gerosios naujienos:

1. Rusija gerbs prezidento rinkimų rezultatus Ukrainoje ir bendradarbiaus su valdžios organais, suformuotais po rinkimų.

Aišku, jog visa tai – vaidyba. Viena vertus, Rusijos kariuomenė prie sienos, kita – pasiruošimas pripažinti rinkimus. Panašu, jog Kremlius labiau vaidina Vakarams, nei siekia dialogo su Kijevu.

Tačiau tokio pobūdžio sveikos nuovokos prošvaistės iš lūpų, kurios dar vakar dėstė didžiavalstybinius kliedesius – tai jau šis bei tas.

2. Šiandien Sevastopolio 5-ojoje Lesios Ukrainkos gimnazijoje įvyko paskutinio skambučio šventė. Abiturientai, taip pat ir jų mokytojai protestuodami prieš tai, jog Rusija okupavo pusiasalį, atėjo į mokyklą su tautiniais siuvinėtais marškiniais.

Tai – vaikų ir mokytojų drąsos pamoka, kuri būtų naudinga ir pamokanti daugeliui mūsų karo vadų.

3. Rusijos transporto ministras M.Sokolovas pareiškė, jog Krymo uostų pajėgumas neleidžia svarstyti jų plataus masto pritaikymo ir vystymo.

Tikrąsias priežastis jis, žinoma, nutylėjo. Būtent – tai, kad anksčiau Krymo uostai buvo rimtai orientuoti į prekių iš Turkijos srautą, taip pat – iš kitų regiono šalių. Okupacija šitą reikalą užraukė. Pati Rusija nesugeba okupuotame pusiasalyje užtikrinti krovos uostuose. Rezultatas – uostų, kaip biudžetą formuojančių struktūrų, uždarymas ir tūkstančiai bedarbių.

Aišku, gero šitame visame procese – nedaug, nes nukenčia paprasti Krymo gyventojai. Bet tai – viena iš šimto priežasčių Ukrainai pradėti savo darbą atkovojant KAR (Krymo Autonominę Respubliką). Dirbti taip, kaip daug metų dirbo Rusija – aiškinti, įtikinėti, galų gale – įvykdyti tobulą operaciją.

Yra skirtumas – Rusija pavogė tai, kas svetima. Mums teks susigrąžinti tai, kas mūsų.