Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Pateikta: Dmitry Tymchuk, į lietuvių k. vertė Giedrė Bulgakovienė

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Krymo prijungimas prie Rusijos - teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Krymo prijungimas prie Rusijos – teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“
analizė

PUTINAS IR KRYMAS: TEISINIO ABSURDO TEATRAS

Šiai dienai dauguma Vakarų analitikų laikosi nuomonės, kad Krymas Ukrainai beviltiškai prarastas. Galbūt… Jeigu užimti pasyvią poziciją ir laukti Europos ir JAV pagalbos.

Na, jie mums , be abejo, padės, bet tik tuo atveju, jeigu Ukrainos vadovybė gins valstybinius interesus ir kovos iš paskutiniųjų už savo teises tarptautiniuose teismuose. O į tarptautinius teismus kreiptis verta, nes tik juose Ukraina gali apginti savo teisę į Krymą, į jame likusias valstybės įmones, užgrobtus laivus ir karinius dalinius.

Papildomas argumentas – palanki mums Europos Tarybos Venecijos komisijos pozicija dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos įstatymo projekto (№ 462741-6) apie supaprastintą naujų federacijos subjektų priėmimo tvarką atitikimo tarptautinės teisės normoms.

1. Goblinas* – už įstatymo ribų.

Ir be ginkluotų „marsiečių ateivių“, visuotinai pripažintų normų pažeidimų rengiant ir įgyvendinant Krymo referendumą, jo pasmerkimo tarptautinės bendrijos mastu ( tai patvirtinanti kovo 27 d. Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucija), yra ir daugiau įdomių teisinių momentų .

Continue reading →

Kovo 30 dienos įvykiai

ukrainos_veliava_1Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 30 d. apibendrinimas

Blogybės:

1. Pasirodė informacija, kad šimtai ukrainiečių kariškių, šiuo metu esančių Kryme, negali išvykti iš pusiasalio – jie paprasčiausiai neturi tam pinigų.

Mes išsiaiškinome, kad situacija iš tiesų sudėtinga, tačiau, atsakydama į mūsų pretenzijas, Gynybos ministerija pranešė, kad visi šie klausimai yra sprendžiami. Atseit jau nustatyta traukinių bilietų rezervavimo tvarka. Tačiau padėti tiems kariškiams, kurie išvyksta “sava eiga”, t.y. nuosavais automobiliais, iš tiesų nelengva.

Bendrai, kariškai, nesitikėdami pagalbos iš Gynybos ministerijos dėl suprantamų priežasčių, keliasi į žemyną kas kaip gali. O Gynybos ministerija atkreipia dėmesį, kad kaip tik šis stichiškumas neleidžia tvarkingiau suorganizuoti evakuacijos proceso.

Šioje situacijoje kyla tik klausimas apie Gynybos ministerijos surinktas 60 milijonų grivinų, suaukotų būtent kariškiams Kryme. Atrodytų, duokit šiuos pinigus žmonėms už benziną sumokėti, ir tai bus parama – tam gi pinigus ir rinko! O mums atsako: nėra lėšų paskirstymo mechanizmo. Pasekmė – visa viltis tik į savanorių pagalbą.

Apibendrindamas, žemai lenkiuosi mūsų žmonėms. Jie visada pasiūlys petį neadekvačioje būsenoje esančiai valstybei atsiremti. O adekvačios jos dar kol kas niekas nematė.

2. Toli gražu ne visi mūsų bendrapiliečiai supranta, kokioje situacijoje yra Ukraina.

Šiandien Ministrų kabinetas pranešė apie išlaidų gynybai ir saugumui padidinimą iki 52 milijardų grivinų. Reikia suprasti, kad tai ne tik Gynybos ministerijos, bet ir visų kitų jėgos struktūrų biudžetas. Faktiškai armija gaus ne ką daugiau, negu praėjusiais metais. Bus ir infliacija, ir (svarbiausia!) – neaiškus “specfondas” (t.y., lėšos, kurias armija turi uždirbti sau pati).

Ankstesniais metais būdavo, kad armijai pametėdavo “nuo pono stalo” milijardą – pusantro specfondo didinimo sąskaita. Bet armija tuo nesidžiaugdavo, nes tokių pinigų ji negalėjo uždirbti pagal apibrėžimą. Kokia situacija šiandien – neaišku. Aišku tik tai, kad iš paskirtų 52 milijardų jėgos struktūros pačios turi užsidirbti 5 milijardus.

Daug kam vyriausybėje, taip pat įvairaus plauko ekonomikos ekspertams reikia suprasti vieną paprastą tiesą: jei armija nebus pradėta tinkamai finansuoti 2014 metais, tai 2015 metų biudžetą gali priimti jau ne Ukraina, o Mažarusijos autonomija RF sudėtyje.

3. Charkove Ukrainos federalizacijos palaikymo mitinge buvo paskelbta apie naujo visuomeninio judėjimo “Pietryčiai”, jau dabar vienijančio apie 30 visuomeninių Charkovo organizacijų, įkūrimą. Tariamasi ir su Lugansku bei Donecku dėl “pastangų suvienijimo”.

Viena vertus, maža gero šiame separatistų tąsymesi. Kita vertus – tegul grupuojasi: lengviau bus po kalėjmo kameras išskirstyti.

Geros naujienos:

1. Pats svarbiausiais šių išeiginių pozityvas – tai, kad mes jau antrą dieną iš eilės stebime įtampos mažėjimą pasienyje. Rusijos karių kiekis pasienio rajonuose su Rusijos Federacija išlieka maždaug 10000 žmonių.

Tai nereiškia, kad galime imti milinę ir eiti namo. Tačiau įsiveržimo tikimybė vis dėlto aiškiai mažėja. Sakytume, taip: jeigu prieš savaitę Rusijos įsiveržimo tikimybę mes įvertinome 80 proc., tai dabar – kokiais 50 proc. Ir tai džiugina.

2. Vicepremjeras Vladimiras Groismanas pranešė, kad nei vienas iš mūsiškių Kryme nebus paliktas likimo valiai.

Jo žodžiais, „parengta 26 000 vietų kariškių šeimoms, kurios išdėstytos 18 Ukrainos regionų“. T. y., vyriausybė pasirengusi apgyvendinti visus kariškius ir jų šeimas. Ir toks konkretumas džiugina.

Be to Generaliniame štabe mums pažadėjo, kad taip pat nebus problemų suteikiant naujas tarnybos vietas kariškiams. Ką gi, tikėsimės.

3. Mūsų Užsienio reikalų ministerija linksmai ir šmaikščiai trolina Rusijos URM pezėtojus. Užteko Lavrovui eilinį kartą išmykti apie Ukrainos federalizacijos būtinumą, kaip nedelsiant sekė mūsų diplomatų atsakymas. Be kita ko, mūsų URM pasiūlė Rusijos pusei atkreipti dėmesį į „katastrofišką būklę ir visišką beteisiškumą jų pačių tautinių mažumų, taip pat ir ukrainiečių bendruomenės, prieš pradedant diktuoti ultimatyvias sąlygas suvereniai ir nepriklausomai šaliai“. Lakoniška ir garbinga. Jeigu mes taip pat efektyviai atsakinėsime priešui visuose kituose frontuose, o ne tiktai diplomatiniame, tai priešas greitai subliukš. Tai priklausys nuo mūsų.

Ir keletas žodžių apie karą

kudikis_miegaIr keletas žodžių apie karą

Elena Stupak, vertė Lightning Rod

Negąsdinsiu suvestinėmis, noriu pasidalinti asmeniniu atradimu. Gal tai mano susiaurėjusi sąmonė, kad to nepastebėdavau, o gal kažkas iš tikro pasikeitė paskutinėmis dienomis pasaulyje. Ne tiktai Ukrainoje, bet pasaulyje aplink mus, ir pačioje Rusijoje.

Tai, kad mus Ukrainoje tiesiog sukte susuka karo baimė, ne naujiena. O vakar aš sužinojau, kad mano FB draugas iš Lietuvos nemiega ne tik todėl, kad pergyvena su Ukraina ir ukrainiečiais, bet ir todėl, kad labai bijo karo. Man tai buvo nauja, bet, pažinodama agresyviąją RF(Rusijos Federacijos) retoriką, labai nenustebau, ir įsivaizdavau, kaip gali jaustis mažos šalies gyventojas, turintis pašonėje didžiulį išprotėjusį kaimyną.

Man suprantama, kai Moldova nerimauja, esant šalia Padniestrei, ar Armėnija tyli, kai šalia Kalnų Karabachas.
Visai netikėta tai, kad Rusijos gyventojai studijuoja išgyvenimo taisykles miestuose karo veiksmų metu, ir ši informacija turi paklausą. Aš, po teisybei, nesupratau, kas pasikeitė? Pasiklausiau. Esminė Rusijos žmonių baimė dabar yra susijusi su vidaus karu. Pačiu baisiausiu ir šlykščiausiu, koks tik gali būti, cituoju dar vieną draugą iš Piterio:

„…Kai šalis ims griūti nuo bepročio padugnės Putlerio beprotiškų avantiūrų, karas gali ateiti į kiekvieną miestą ir namą… Visų prieš visus…“

Apie ką aš čia… Mes priėjome ribą. Pasaulis gali pasikeisti neatpažįstamai. Tą realiai supranta daugybė žmonių, tai – ne įprastinė politikų retorika.

Ir prie viso šito, šis faktas mane nuramino. Todėl, kad kalba – ne apie lokalinį konfliktą. Čia kalba – apie milijonų žmonių ir dešimčių šalių išlikimo jausmą.

Jei pasaulis neišvairuos, reiškia, gyvybingumo atsargų jis neturi. Ir bijoti nėra prasmės.

Kažkodėl tai aš tikiu, kad gyvenimo geismas yra stipresnis.

Kovo 29 dienos įvykiai

cropped-ukrainos_veliava_kvieciai.jpgDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 29 dienos įvykių apibendrinimas.

Blogybės:

1. Maskva bando išdurti dėl mūsų ginkluotės ir karinės technikos Kryme.

Kaip jau žinoma, anksčiau Putinas triukšmingai pareiškė, kad Ukrainai bus grąžinta tų dalinių ginkluotė, kurie liko ištikimi Kijevui. Šiandien mes bandėme išsiaiškinti Ukrainos gynybos ministerijoje, kokius variantus iš tikrųjų siūlo Kremlius.

Mes juk puikiai žinome, kad negalima tikėti nė vienu Putino žodžiu. Taip ir atsitiko. Formaliai Kryme nėra nei vieno mūsų dalinio, kurio visi kariai būtų perėję į priešo pusę. Kaip nėra ir tokio, kuriame visi būtų likę ištikimi Ukrainos priesaikai. T. y., jei tikėtume Putino žodžiais, Ukrainai galima atiduoti visą ginkluotę. O galima ir nieko neatiduoti.

Neoficialiuose pokalbiuose rusų karinė vadovybė siūlo mūsiškiams nesiekti neįmanomo. Atseit, atiduosim nereikalingą metalo laužą, o sau pasiliksime daugmaž veikiančią ir vertingą ginkluotę. Na, o po to Maskva giedos giesmelę, kad viską atliko sąžiningai. Grynas maskvietiškas „lochotronas“.

2. Vengrai Užkarpatėje reikalauja „kultūrinės autonomijos“. 39 vengrų organizacijos Ukrainos valdžiai iškėlė „lygiateisiškumo visuose lygmenyse“ reikalavimą (tiesa, nepateikė faktų, kas ir kur juos engia). O svarbiausia – reikalauja „pripažinti dvigubos pilietybės institutą“. Kreipimąsi šiandien vakare paskelbė Užkarpatės žiniasklaida.

Tai panašu į peilio smūgį į nugarą. Šalyje, kurioje separatizmas šiandien – mirtina liga, reikalauti dvigubos pilietybės gali tiktai provokatorius. Aš tuo esu giliai įsitikinęs.

Geros naujienos:

1. Pirmą kartą nuo invazijos pradžios mes truputį ramiau atsikvėpėm. Maskva ne tik karštai įtikinėja, kad nesiruošia veržtis toliau į Ukrainą, bet ir atitraukė kai kuriuos dalinius nuo sienų.
Ar tai buvo pagarsėjusio Putino ir Obamos pokalbio rezultatas? Nežinau.

Bet šį rytą konstatavome, kad prie mūsų sienos liko 10 000 rusų karių. Tai visiškai ne priežastis atsipalaiduoti: nemažos priešo jėgos iš RF gilumos gali patekti į Ukrainos teritoriją vos per kelias valandas.

Tuo labiau, kad „dalinių atitraukimą“ reikia priimti kaip nuoseklius manevrus. Kariniai vienetai gali judėti ir palei siena, ir prie jos priartėdami ar nutoldami. Tai reiškia – jei šiandien vakare prie pat sienų rusų karių ne taip jau ir daug, tai rytoj ryte jų gali būti daugiau, nei pastarąjį mėnesį.

Bet vis vien, šiandien mes užfiksavome pačią mažiausią pajėgų koncentraciją. Tai jau šis tas.

2. Baltarusija nebus įsiveržimo į Ukrainą placdarmu.
Šiandien ryte, pateikdami priešo įsiveržimo pajėgų apžvalgą, mes sąmoningai nepaminėjome tų priešo pajėgų grupių, kurios yra Baltarusijoje. Tai buvo padaryta po mūsų konsultacijų su Ukrainos valstybės struktūromis.

Vėliau Turčinovas po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Lukašenko visiškai oficialiai patvirtino šį teiginį. Baltarusija tvirtina, kad iš jos teritorijos įsiveržimo nebus.

Mes neprieštaraujame, bet situacijos sekti nenustojame. Sunku tikėti Lukašenko, kuris prieš tai pripažino Krymo aneksiją.

3. Jaceniukas įtikinėja, kad Ukraina 2014 gaus 13,5 milijardų JAV dolerių kredito lėšų. Taip pat planuojamas gynybos pramonės komplekso modernizavimas.

Šie skaičiai netgi labai optimistiški. Tiesa, čia kyla du klausimai. Pirma, dar neaišku, kiek šių lėšų išvogs. Klausimas nėra nepagrįstas, nes prie valdžios svertų vis daugiau tų žmonių, kurie anksčiau sąžiningumu ir nesavanaudiškumu nepasižymėjo.
Antra, mes kol kas nematome iš tikrųjų įspūdingo Ukrainos valdžios plano kaip modernizuoti ūkį. Tuo tarpu kreditų suvalgymas užuot investavus į ateitį – tai kelias į prarają. Mes ir taip šiuo keliu ėjome neįsivaizduojamai ilgai.

Jei kalbėsime apie gynybos pramonę, tai šiandien paaiškėjo, kad Ukrainos valstybinis koncernas “Ukroboronprom” nutraukė ginklų tiekimą Rusijos Federacijai.

Pagaliau. Nes susidarė įspūdis, kad mes ir toliau padėsime Maskvai mus užkariauti, ją ginkluodami. Bet, nors ir po truputį, Kijevo absurdo teatras apie Putino įsiveržimą visgi panašėja į adekvačią reakciją. Duok Dieve!

Kovo 28 dienos įvykiai

Ukrainos_veliava_tridantisDmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 28 dienos įvykių apibendrinimas:

Iš blogų žinių:
1. Persigrupavo Rusijos daliniai prie sienos. Jie atsitraukė nuo Lugansko srities, tačiau vis dar koncentruojasi priešais Charkovą, taip pat išaugo jų skaičius prie Černigovo srities.

Mūsų pasieniečiai ir kontržvalgyba teigia: Ukrainos pasienyje nuolat auga Rusijos žvalgybos veikla. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba trūks plyš siekia destabilizuoti padėtį pietvakarių regionuose. Taip pat šiandien Rusijos sraigtasparniai du kartus „atsitiktinai“ kirto Chersono srities ir Krymo ribas. Apskritai, situacija sudėtinga: didelės karių pajėgos ir nuolatinės provokacijos.

Tiesa, šiandien Ukrainos Vidaus reikalų ministras Avakovas pranešė, jog separatistinė situacija regionuose atslūgo. Atrodo, darbštieji Federalinės saugumo tarnybos vyrukai šį mėnesį liks be premijų.

2. Jis neskęsta. Mūsų išvytasis dofinas, pavarde Janukovyčius, nenustoja mėtytis tam tikra ruda substancija iš „draugiškosios“ Rusijos pusės. Šiandieniniame pasisakyme jis šaukėsi separatistinės Ukrainos dvasios. Žinote, toks savamokslis mediumas.

Janukovyčius primena įkyrią musę. Esant geros nuotaikos į jį galima būtų nekreipti dėmesio. Tačiau kada namuose ir taip pilna problemų, jo zyzimas stipriai erzina. Net jei jis pats ir nesirodo ekrane (kas, beje, kelia įvairių minčių), o kaip ruporą naudoja Rusijos žiniasklaidos priemones.

Nevadinčiau to tragedija. Man skaudu dėl žmonių. Jei Putinas galvoja, jog žmonės seks sraigės intelektu ir prekeivio narkotikais godumu pasižymintį Janukovyčių, jis tikrai ukrainiečius mato kaip imbecilų bandą. (Beje, apie tai, kam reikalingas Putinui Janukovyčius, šiandien jau rašiau).

3. Problema dėl iš Krymo išvedamų Ukrainos karinių pajėgų.
Ne kartą sakėme, kad išskyrus tuos, kurie liko ištikimi priesaikai ir tuos, kurie perbėgo pas priešą, yra ir trečioji mūsų karių kategorija. Tai žmonės, kurie nesulaužė priesaikos, tačiau, nenorėdami palikti Krymo, tiesiog vietoje parašė atsistatydinimo iš ginkluotojų pajėgų prašymus ir išsiskirstė po namus.

Šiandien darosi aišku, jog krašto apsaugos ministerija neturi teisinio pagrindo nutraukti šių kontraktų. Tai reiškia, kad šie vaikinai nors ir netapo išdavikais, tačiau norėdami gauti „atleistųjų iš karinės tarnybos“ statusą turės dar nemažai paplušėti. Ką ir besakyti, tai bus nelengva esant okupuotoje teritorijoje.

Tai, kas gero

1. Ukrainos ginkluotosios pajėgos visa galva paniro į kovinį pasirengimą. Gynybos ministerijos pranešimai apie mokymų vykdymus įvairiuose regionuose pagal pačią turiningiausią programą – kaip balzamas sielai.

Sąžiningai – aš nežinau, kiek mūsų armija gali pasipriešinti agresoriui, jeigu prireiks. Bet kiekviena valanda, kurią Ukrainos kareivis praleidžia lauke, kiekvienas jo šūvis į taikinį ir kiekvienas skubus žygis daro jį stipresniu. Tai – faktas.

2. Ukrainos generalinė prokuratūra patikrins valstybės įstaigų, atsakingų už valstybės saugumą, veiklą. GP domina, ar pakankamai aktyviai teisėsaugos organai kovoja su separatistais – mat kažkodėl daugoka to separatizmo kurstymo. Savo nuomonę šiuo klausimu jau sakiau: pakartokite Rusijos patritį ir įveskite baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Tikrai sumažės norinčių mitinguoti. Ir nereikės kompostiruoti Saugumo tarnybos ir kitų smegenų.

3. Vakarykštės Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos aidai. Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją spaudimu ir kitų JTO narių gąsdinimu, kurios galiausiai balsavo prieš rezoliuciją, nepripažįstančią “referendumo” Kryme. Bet, nežiūrint žiauraus Kremliaus spaudimo, rezultatą mes žinome: Rusija kietai įsitvirtino tarp diktatūrų, tokių kaip Šiaurės Korėja ir Sirija. Na, ir kol kas laiko už pavadėlio savo satelitus, tokius kaip Armėniją ir Baltarusiją. Tai – jau izoliacija. Nors Putinui, kaip matyti, patinka atstumtojo vaidmuo. Bet matyt tik dabar. Nes visiems atstumtiesiems, bandantiems apžioti visą pasaulį, baigiasi prastai.

Apie Janukovyčiaus kreipimąsi

Kam dirba Viktoras Janukovyčius ir ko jis siekia - abejonių niekam nekyla.

Kam dirba Viktoras Janukovyčius ir ko jis siekia – abejonių niekam nekyla.

Dmitry Tymchuk
03 28, 16:38

Apie Janukovyčiaus „kreipimąsi“.

Akivaizdu – per Ukrainos istoriją dar nei vienas „politinis lavonas“ taip aktyviai nedergė savo valstybės ir jos tautos, kaip Janukovyčius. Visi mes suprantame, kas šią iškamšą tampo už virvučių. Bet dabar jau gerokai erzina vien jo pavardė.

Kitaip tariant, nėra abejonių, kad netgi jei pastarasis likimo valia taptų biologiniu lavonu, VFJ dar ilgai siųstų „message‘us“ iš ano pasaulio, kviesdamas ukrainiečius kovoti „prieš neteisėtą valdžią“. Rusijos agitpropas užtikrintų kokybišką ryšį su anapusybe.

Tačiau arčiau kūno. Iki šiandien mes matėme, kad Rusija rengia „teisinį pagrindą“ savo įsiveržimui keliomis kryptimis.

Pirmoji – tai išvadinimas Janukovyčiaus „teisėtu prezidentu“. Tai – pasiteisinimas dėl bet kokio masto įsiveržimo į Ukrainą. Akivaizdus tikslas – „teisėtos valdžios sugražinimas“ Ukrainoje.

Antroji kryptis – Rytų-Pietų situacijos destabilizacija pasitelkiant separatistus. Aiškus tikslas – vietines valdžios institucijas užgrobusių separatistų „lūpomis“ prašyti „pagalbos“ iš Rusijos „tėvynainių gynimui“.

Toliau scenarijus aiškus: tuoj pat atsiranda Rusijos kariuomenė, kuri tiesiog negali neatsiliepti į prašymą, ir, dėl visiško atsitiktinumo, yra susibėgusi pačiame pasienyje. Toliau – referendumai automatų taikikliuose, ir – sudie, Pietryčiai.

Bet Putinas praranda iniciatyvą. Separatistų siautėjimas aiškiai mažėja, jų lyderiai vis dažniau vietoj miestų tarybų tribūnų įsitaiso ant patogios taburetės priešais įdėmų Ukrainos saugumo tarnybos tardytoją.

Ir Putinas daro ėjimą žirgu – jis suvienija Janukovyčių su „separatistų korta“. Po šiandienos „kreipimosi“ VFJ tampa vos ne Ukrainos separatistų ir kontrrevoliucijos lyderiu.

Čia yra du momentai: blogas ir iš dalies geras.

Iš dalies geras tas, kad tokioje situacijoje tampa aišku: Putinas nesiekia visos Ukrainos. Jo šiandienos tikslas – Pietryčiai, kurių sienos šiandien riboja Ukrainos separatistus. Atrodo, tuo jis ruošiasi apsiriboti.

Tai nėra labai malonu, bet Kreščatike „žalių žmogeliukų“ kol kas nelaukiame.

Blogybė tai, kad Putinas visgi neatsisako nuo įsiveržimo planų. Ir kuo daugiau apie tokių planų nebuvimą vapa Rusijos užsienio reikalų ministerija, tuo įsitikinimas jų egzistavimu didėja.

Todėl atsipalaiduoti dar tikrai anksti.

Kovo 27 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 27 dienos apžvalga.

Iš blogų žinių:

1. Ukrainos Prezidento Administracija nemato Rusijos grėsmės, nors užmušk.
Prezidento Administracijos viršininko pareigas einantis Sergejus Pašinskis šiandien prapliupo kažkokia painia prakalba, iš kurios aišku, jog pranešimai apie galimą Ukrainos teritorijos puolimą artimiausiu metu – Kremliaus “informacinė ataka”.
Anot p. Pašinskio, visi, kas kalba apie galimą įsiveržimą – Maskvos “įtakos agentai”. Ir aš su savo bendražygiais ir Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, ir Gynybos ministerija, ir net amerikiečių žvalgyba. Ar man taip tik atrodo, ar šis reikalas kvepia kažkieno šizofrenija.
Nors neaišku, kam Maskvai reikia skleisti tokius gandus: juk ji kaip tik iš paskutiniųjų neigia visą pasiruošimą agresijai. Visai kaip p. Pašinskis.
Jei Prezidento administracija nori užkirsti kelią panikai, tuomet reikėtų suprasti, kad būtent jų užmušanti, jau daugelį dienų nuo pat įsiveržimo į Krymą trunkanti tyla labiausiai demoralizavo visuomenę. O taip pat ir Ukrainos armiją ir laivyną.
Dabar armija ir tauta pasiruošę atremti išpuolį – bent jau moraliai. Tad pateikite jiems teisingą vaizdą, pasakykite tiesą, mobilizuokite visuomenę pasipriešinimui. Kam meluoti ir dainuoti dainas iš serijos “viskas puiku, nuostabioji markize”? Visiškai nesuvokiu. Žinau tik, kad tai ne valstybės naudai.

2. JTO Generalinė Asamblėja balsavo už rezoliuciją dėl Ukrainos. Bendrai paėmus – neabejotinas pozityvas (apie tai toliau), bet esama ir pavojaus.
Tai, kad prieš Rusijos veiksmus ir Krymo „referendumą“ smerkiančią rezoliuciją balsavo 11 valstybių (gerai žinoma miela Putino kompanija – Šiaurės Korėja, Zimbabvė, Sirija, Baltarusija ir kitos) – tik pusė bėdos. Blogiau tai, kad 58 valstybės, t.y. geras trečdalis pasaulio bendruomenės, kukliai susilaikė.
Kas įdomiausia, pirmose „tylenių“ gretose atsidūrė Kinija. Ji lyg ir neprieštarautų panašiems „referendumams už nepriklausomybę“. Tampa nebeaišku, kodėl patys kinai pasiruošę paskandinti Tibetą kraujyje, kad tik neleistų šiai šaliai surengti panašaus referendumo?
Kita vertus, 2008 metais Rusijai užpuolus Gruziją, „tylenių“ JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo gerokai daugiau – 78. O ir Rusijos draugų buvo net 19. Regis, pasaulis pamažu mokosi iš savo klaidų. Kad tik jie visi praregėtų ne per vėlai.

Iš gerų naujienų:
1. Vis ta pati Jungtinių tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija. Mus visiškai palaikė 100 valstybių. Visas civilizuotas pasaulis – už teritorinį Ukrainos vientisumą. „Referendumai“ prieš šautuvo vamzdį ir svetimų teritorijų aneksija reikalinga tik Putinui ir saujelei kitų, visam likusiam pasauliui seniai įtartinų personažų.
Dabar belieka suprasti, ką mums su ta rezoliucija daryti – ji yra tik konsultacinio pobūdžio. Tačiau Ukrainos Užsienio reikalų ministerija jau paskelbė, kad remiantis šiuo dokumentu bus galima atlikti kitus, daug konkretesnius žingsnius, kurie neprieštaraus tarptautiniams mechanizmams. Kokie bus šie žingsniai – greitai pamatysime.
Bet kokiu atveju – pagarba mūsų diplomatams. Jie šaunuoliai.

2. Charkovo meras Genadijus Kernesas paskelbė, kad mieste nebus rengiama jokių vietinių referendumų (bent jau kol parlamentas nepriims atitinkamo įstatymo). Anksčiau panašų pareiškimą paskelbė Donecko apygardos gubernatorius Sergejus Taruta.
Neidealizuosiu dabartinės Pietryčių Ukrainos vietinės valdžios. Ten yra tokių vaikinų, kuriuos vien pamačius – vimdo.
Galų gale, nepriklausomos valstybės piliečiai turi teisę išsirinkti patinkančius lyderius. Gal kam ir nesimpatiškas, tačiau sąžiningai išrinktas valdininkas tikrai daug geresnis, nei iš Maskvos atsiųstas partinis funkcionierius.

3. Ukrainos desantininkai perėmė Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausiusios navigacinės stoties „Mars-75“ Heničeske (Chersono sritis) kontrolę.
Tiesa, Rusijos kareiviai čia nesirodė jau du mėnesius. Bet sprendimas vis tiek teisingas. Reikia kontroliuoti visus objektus, kur lankosi ar gali pasirodyti rusų kareiviai. Ir ginti šituos nelabuosius atgal, į Krymo teritoriją.
O visa tai tam, kad vėliau galėtume juos iššluoti ir iš Krymo iki pat Kaukazo. Duos Dievas, taip ir bus.

Kovo 26 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 26 dienos įvykių apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Rusų kariuomenės grupuotė prie mūsų sienų ėmė augti, nes į RF Briansko sritį yra permesti nauji padaliniai ir dalys. Anksčiau mes matėme kariuomenės susitelkimą tik Rostovo srities teritorijoje, šiauriau jų buvo gerokai mažiau.

Tai reiškia, kad Putinas rengia įsiveržimą iškart visu mūsų „rytiniu frontu“- nuo Černigovo iki Donecko.

Įdomu tai, kad kovo 23 dieną tarptautiniai stebėtojai skraidė inspektuodami RF pasienio teritorijas. Tuo laiku Maskva kiek atitraukė kariuomenę nuo sienos Rostovo srityje, o Briansko srityje jos ir šiaip nebuvo daug. Vos tik inspektoriai išskrido- daliniai, kaip tarakonai, vėl priropojo prie sienos. Apskritai, reikia būti visišku idiotu, kad imtum tikėti Kremliumi.

Vienintelis dalykas, kas suteikia vilties- tai faktas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiai dienai spėjo persigrupuoti, mūsų pasieniečiai ėmė griežtai kontroliuoti sieną, specialiosios tarnybos aktyviai neutralizuoja „penktąją koloną“ mūsų rytinėse srityse. Visa tai kelia rimtą grėsmę Kremliaus planams.

2. Ukraina faktiškai liko be karinių jūros pajėgų. Mes šiandien pateikėme pilną išklotinę: 10 laivų liko su Ukrainos vėliava, 51- užgrobtas okupantų.

Dabar Ukrainos Gynybos ministerija derasi, kad nors kažką iš agresoriaus pavogto susigrąžinti. Bet mes jau žinom: jei Putinas pasakė „neėmiau“- reiškia jau nebegrąžins. Tačiau pabandyti verta nors dėl padorumo.

Iš gerų žinių:

1. Rusams agresijos prieš Ukrainą kaina auga. Kapitalo nutekėjimas iš RF nuo metų pradžios pasiekė 70 milijardų dolerių. Šiandien Pasaulio bankas pateikė prognozę: jei dėl Putino valios situacija blogės, Rusijos BVP šiemet sumažės 1,8 %. Po praėjusių metų 1,3 % prieaugio – skirtumas juntamas.

Šiandien ES Tarybos prezidentas Van Rompėjus, JAV prezidentas Obama ir Europos Komisijos prezidentas Baroza iškilmingai pažadėjo: jei Putinas ir toliau kvailios, ES ir JAV pasirengusios imtis pačių griežčiausių sankcijų.

Savaime aišku, kad šitam, netekusiam adekvatumo, nors kuolą ant galvos tašyk. Bet jei jau pasireiškė juntami nuostoliai – jau gerai. Pamatysim, kas Kremliuje nugalės – agresyvumas ar godumas.

2. Rašant šias eilutes paaiškėjo: šešis mūsų karininkus, Kryme pagrobtus teroristų, pasivadinusių “rusų kariškiais”, vis tik išlaisvino. Dabar jie vyksta per Čongarą į Geničeską. Po to – į Kijevą.

Galiu tik su palengvėjimu atsidusti. Mūsų didvyriai laisvėje – ir tai pozityvas.

Apskritai, aš nesu piktas. Bet iš visos širdies noriu palinkėti mūsų rusų draugams tos niekšybės ir bjaurasties, kurios okeane jie visą tą laiką Kryme skandino mūsų karius. Lai paspringsta šia bjaurastim .

3. Ukrainos Ginkluotosios pajėgos Charkovo srityje praves mokymus “Pavasario liūtis”.

Kiekvienam aišku, kokią didžiulę karinę – politinę reikšmę gali turėti šiandien mokymai Ukrainos rytuose. Mūsų armija po truputi, girgždėdama, su sprogstančiais tankais ir krentančiais lėktuvais, bet bunda iš 20– ies metų letargo. Ji pirmą kartą per visus Ukrainos nepriklausomybės metus ima suvokti, kodėl ji iš vis egzistuoja. Beje, kaip ir visa šalis.

Belieka tikėtis, kad šis praregėjimas nebus pavėluotas. Beje, bet kokiu atveju, tai – labai didelė pamoka visiems mums daugeliui dešimtmečių į priekį.

Kovo 25 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 25 dienos įvykių apžvalga

Iš blogų žinių:

1. Iš esmės, o tai labai liūdna, ukrainiečių pasipriešinimas Kryme liko minimalus. Trečiu bandymu okupantai įvykdė užduotį, kurios įgyvendinti nesugebėjo nei iki kovo 16-os, nei 21-os – kaip buvo planuota. Kovo 25-oji mūsų pajėgoms Kryme tapo kritine diena.

Tačiau mes nepasiduodame. Mūsų kariuomenė palieka okupuotą zoną, tačiau Krymo mes neatsižadame. Jei šeimoje suserga vaikas, jį izoliuoja, kad šis neplatintų užkrato, tačiau jo neatsisako. Su Dievo ir mūsų pagalba vaikas vardu Krymas išgis. Kad sugrįžtų į šeimą.

2. Ukrainos karinis laivynas sunaikintas. Kita vertus, tai galima vertinti, kaip apsivalymą, nes jame liko tik tikri patriotai – kariai ir karininkai iš didžiosios raidės, Priesaikai ištikimi iki galo.

Šie vaikinai taps naujo laivyno šerdimi. Aš manau, kad mes dabar turėtume kelti klausimą dėl pagalbos iš Vakarų dėl karinės jūrų technikos tiekimo, net jei ji būtų naudota (naujos įpirkti mes akivaizdžiai nesugebėsim). Už simbolinį mokestį mūsų partneriai galėtų padėti atkurti mūsų karinį laivyną.

Tikėsimės, kad Gynybos ministerijos vadovybė skirs šiai temai dėmesį – turint minty, kad Vakarai patys teiraujasi, kaip jie galėtų padėti karinės technikos klausimu.

Pakalbėsiu apie „Dešiniojo sektoriaus“ nario Sašos Belyj nužudymą. Milicija tvirtina, kad jis buvo organizuotos nusikaltėlių grupės narys ir buvo paieškomas – atseit, jis buvo mirtinai sužeistas sulaikymo metu, nes pradėjo šaudyti į milicininkus. Vietiniai „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistai pareiškė, kad milicija meluoja ir net pagrasino atkeršyti vidaus reikalų ministerijos vadui Arsenui Avakovui.

Esu įsitikinęs: teisi milicija, ar neteisi – aiškintis reikia teisėtais būdais. Pasitikėti Avakovu ar ne – taip pat.

Jei mes visi įsitrauksim į prasidėjusius žaidimus, tai Maidano laimėjimai bus nebeverti sudilusio skatiko. Mes patys save įsistumsim į pilietinį karą, neišlipsim iš kraujo, o ir pasaulyje nebeliks jokio pasitikėjimo mumis. Šito ir reikia Rusijai, kad mus galutinai pribaigtų.

Iš geresnių naujienų:

1. 25-osios Dniepropetrovsko oro desantinės brigados desantininkų kuopa iš Krymo teritorijos išvyko su ginklais. Okupantai buvo perspėti, kad desantininkai pasiryžę kautis ligi paskutinio žmogaus. Ir nežaidė „ukrainietiškos ruletės“- „rusiškos“ varianto su ukrainiečių desantininku.

2. Kijevo administracinis teismas pristabdė keturių Rusijos televizijos kanalų veiklą Ukrainoje- tai rusų Pirmasis kanalas, RTR, NTV ir Rossija 24. Šiuos rusiškos propagandos melagių ruporus reikėjo užkimšti dar pirmomis įsiveržimo dienomis. Jei jiems vėl bus leista krenkšti nuodais ir laistyti purvu Ukrainą ukrainietiškoje informacinėje erdvėje- asmeniškai aš šito nesuprasiu. Tikiuosi, ir jūs.

Beje, prieš keletą dienų į mane kreipėsi NTV žurnalistai dėl interviu. Pirmiausia pagalvojau, kad man pasigirdo. Žinoma, atsisakiau- aš nesu kontrapropagandistas, galintis galynėtis su Kremliaus „gebelsais“. Aš manau esąs kareivis. O kareiviai su priešu nediskutuoja.

3. Laisvės diena Baltarusijoje ( Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo metinės) šiandien vyko su šūkiais „ Šlovė Ukrainai! Putinui- gėda!“, „Rusija- tai karas“, „ Mirtis Kremliaus okupantams“, „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Minske eisenoje dalyvavo apie 5 tūkstančiai žmonių.

Penki tūkstančiai žmonių- tai neprotingai mažai demokratinėje šalyje. Tačiau tai beprotiškai daug autoritarinėje valstybėje. Ačiū jums, broliai baltarusiai! Jūsų palaikymo žodžiai reiškia daug. Jeigu jūs galite kovoti už laisvę esant Lukašenkos režimui, tai mes paprasčiausiai privalome kovoti už ją nugalėjusio Maidano šalyje.

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Dmitry Tymchuk

2014 m. kovo 25 d., 09:38 ·

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“ analizė

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Taigi, rusų specialios Krymo aneksijos operacijos pirma dalis baigėsi. Visos pasakos apie tai, kad sprendimas ginti „tėvynainius“ Putinui kilo spontaniškai, sukelia tik ironišką pašaipą. 2008 metais, kaip žinia, Gruzija taip pat „užklupo Rusiją netikėtai“, kaip ir:
– rusų kariniai daliniai, tik dėl visiško atsitiktinumo likę prie Gruzijos sienų po „Kaukazas 2008“ mokymų;
– Juodosios jūros laivyno laivai, iš anksto išplaukę iš Sevastopolio link Gruzijos krantų;
– Generalinio štabo Vyriausioji operatyvinė valdyba ir Vyriausioji Organizacinė- mobilizacinė valdyba, kurios aktyviai bandė sukurti beprasmio persikėlimo į naują vietą regimybę;
– „daugelis karininkų, kurie tik iš rytinių žinių laidų sužinojo apie tai, kad Gruzija pradėjo karinę operaciją prieš Pietų Osetiją“.
Tokias pasakas mums 2008 metais pasakojo Maskolijos žmonės, kuriems NIEKADA ESANT BЕТ КOKIOMS APLINKYBĖMS TIKĖTI NEGALIMA.
Taip ir 2014 metais rusų daliniai visiškai pateisinamai buvo permesti į Soči ( iš kur Krymas ranka pasiekiamas) Olimpinių žaidynių saugumui užtikrinti . O po to prasidėjo rusakalbių gyventojų Kryme saugumo užtikrinimas. Po to Ukrainos karinių dalinių saugumo užtikrinimas. Pastarosios keletas dienų baigėsi „aistringu“ kelių karinių dalinių vadų saugumo užtikrinimu.

Jėgų išdėstymas

Krymas
Dabar Krymo teritorijoje yra virš 30 tūkst. rusų okupantų (virš 22 tūkst. kariškių plius kazokai), plius Juodosios jūros laivyno ir per paskutį mėnesį iš kontinentinės Rusijos permesta ginkluotė ir karinė technika.
Be to, okupantų pusėje – Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos, o nuo neseniai ir dalis kariškių iš Ukrainos karinių jūrų pajėgų.
Perbėgėliai ( pirmoje eilėje Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos atstovai), turintys ukrainietiškus pasus, gali būti panaudoti „savo meilės Rusijai išpirkimui“ krauju – t. y., gali būti panaudoti provokacijų pietrytinėse srityse organizavimui ir vykdymui.„Informacinio pasipriešinimo“ grupė yra skelbusi informaciją ( ją jau patvirtino Ukrainos jėgos struktūros), kad tokie „kazokėliai“ jau permetami nedidelėmis grupėmis kartu su profesionaliais diversantais užnugarį, panašiai, kaip tai praktikavo vokiečių nacistai.
Be to, Krymo pasų staluose yra pakankamai tuščių ukrainietiškų dokumentų, kurie gali būti išrašyti rusų specnazo kariškiams, permetamiems į žemyninę Ukrainos teritoriją, t.t., per jūrą.

Rytinės sienos
Prie Ukrainos rytinių sienų sutelkta apie 70 tūkst. potencialių okupantų, o taip pat,kaip skelbėme vakar:
šarvuota technika (tankai ir BTR) – apie 700 vnt.;
atakos malūnsparnių ir karinių lėktuvų – apie 240 vnt.;
įvairių kalibrų artilerinių sistemų- apie 150 vnt.
reaktyvinių salvinės ugnies sistemų – iki 100 vnt.

Padniestrės Moldavijos Respublika
Padniestrės teritorijoje Rusija toliau didina karių grupuotę savo kariškių ( pastaruoju metu permesta iki 700 specialiosios paskirties kariškių) ir PMR gyventojų sąskaita.
Be to, čia dislokuota rusų kariuomenės Padniestrėje operatyvinė grupė.
Šiuo metu nepripažintos respublikos teritorijoje vyksta vietinės valdžios organizuoti kariniai mokymai.

Baltarusija
Putinas tęsia spaudimą Lukašenkai, versdamas jį dalyvauti karinėje agresijoje prieš Ukrainą. Batka kol kas visaip spyriojasi, tačiau karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos pratybos jau vyksta.

Išvada
Hitleris žadėjo, kad nepuls Prancūzijos ir SSSR. Putinas žadėjo, kad nepuls Ukrainos. Rusų generolai ir admirolai žadėjo karinių dalinių Kryme vadams, kad viskas spręsis taikiu būdu.
Rezultate mes turime rusų FSB užgrobtus įkaitais Ukrainos jūrų pajėgų vado pavaduotoją kranto gynybai – kranto gynybos dalinių valdybos viršininką generolą-majorą I. Vorončenką, Belbeko garnizono vadą pulkininką J. Mamčiurą ir karinio dalinio A4398 vadą antro rango kapitoną V. Demjanenką.
Ukrainos aukščiausioji vadovybė toliau snarglėjasi. Tikriausiai draugas Teniuchas net nesusiprotėjo susisiekti su kuo nors iš NATO šalių karinių vadovų, kad jie paspaustų Rusiją ir padėtų ištraukti iš FSB letenų dalinių vadus.
Tikėsimės, kad Ukrainos diplomatai JTO Generalinėje asamblėjoje kovo 27 dieną iškels klausimą apie rusų neonacistų grobiamus ir kankinamus Ukrainos karinių pajėgų kariškius.

Žiniai:
Ukrainos kariškių vertimo susigyventi su Rusija metu į mūsiškių klausimus apie tai, kur yra pagrobti dalinių vadai, „žali žmogeliukai“ seka pasakas, kad juos pagrobė Ukrainos karinės prokuratūros (!) atstovai ir, kaip Tėvynės išdavikus, išsiuntė į Kijevą.
Kremliuje įsitikinę: esant tokioms palankioms aplinkybėms klientą reiki imti dar „šiltą“ ( ypač įvertinant Kijevo realių priemonių grėsmės neutralizavimui ypatinga neefektyvumą). Kaip minimumą pusę (pagal Dnieprą), kartus su Padniestre ir Gagauzija. Būtent tokį veiksmų planą ir numato RF karinių pajėgų generalinio štabo planas „Omega“. Likusi Ukrainos dalis, likusi be priėjimo prie jūros ir pramonės pajėgumų pati atšliauš ant kelių į kibų vyresniojo brolio glėbį.
O Europa? Sprendžiant pagal paskutinius įžūlius rusų diplomatų pareiškimus, juos mažiausiai jaudina Europos, sėdinčios ant rusų naftos-dujų „adatos“ ir išgyvenančios ne per geriausius laikus, nuomonė. Nors tai gali taip pat būti žaidimas nervais.
Paskutinis Timošenkos pokalbio su Šufričium „apie kacapus, kuriuos reikia murdyti išvietėje“ nutekinimas gali liudyti apie perėjimą į konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos politinę fazę.

Tikslai
Iš tokių rusų dokumentų kaip RF Karo doktrina seka, kad NATO yra pagrindinė grėsmė Rusijos saugumui. Ukrainos bendradarbiavimo su ES intensyvėjimas putiniškoje vadovybėje suprantamas kaip nacionalinio saugumo grėsmė Neonacistinei Federacijai, t. y., Rusijai, nes kaip mūsų šalies eurointegracinės politikos pasekmė gali tapti jos narystė NATO.
Yra grėsmių Putinui ir šalies viduje.
„Didžioji Rusija“ greitu laiku dėl objektyvių priežasčių gali tapti musulmoniška šalimi. Gi tada „rusų pasaulio“ idėją teks atmesti ir pradėti vystyti „musulmoniško pasaulio“ idėją. Bet tai ne rusiška istorija.
Greta to, viena iš pagrindinių Rusijos problemų yra netolygus gyventojų pasiskirstymas. Štai Maskvoje gyvena apie 1/10 šalies gyventojų. Tuo tarpu į Tolimuosius Rytus seniai ir įdėmiai žvilgčioja Kinija. Ir kol Rusijoje džiaugiamasi tyliu chaniečių (kiniečių) susitaikymu su Krymo aneksija, Pekine jau dairomasi į rusų žemes Tolimuosiuose Rytuose.
Putinas suvokia šią problemą ir bando visaip privilioti į Sibirą savo tėvynainius, tačiau šie atkakliai nenori gyventi greta kiniečių, tigrų ir Usurijos fazanų.
Belieka Ukraina, kuri tiek caro, tiek ir SSSR laikais tiekė darbo jėgą į Sibirą ir Tolimuosius Rytus įsisavinti „didžiosios tėvynės“ platybes. Kremlius įsitikinęs, kad be agresijos prieš „banderišką“ Ukrainą ir „tautiečių išlaisvinimo“ neįmanoma sutelkti Rusijos visuomenės, kaip ir apskritai negalima konsoliduoti „rusų pasaulio“ . Plius galinga Ukrainos pramonės bazė. Ir Putinas eina čia.