Tag: Ekstremizmas

Dėl gegužės 2-osios įvykių Odesoje

odesa

 

„Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, vakarykštės provokacijos Odesoje, pareikalavusios daug žmonių aukų, yra Rusijos vykdomos ir kooordinuojamos operacijos rezultatas.

Nuo 2014 kovo pradžios iki balandžio pabaigos mes fiksavome, kad į Padniestrės teritoriją atvyksta RF Ginkluotųjų pajėgų ir RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos padaliniai, kazokai ir Rusijos ultranacionalistinių organizacijų atstovai.

Nuo balandžio vidurio mūsų šaltiniai Moldovos Respublikoje fiksavo iš Rusijos į Kišiniovą atvykstančias jaunų sportiškai sudėtų vyrų grupes, traukiančias toliau į Padniestrės teritoriją. Jas lydėjo RF Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai.

Taip gegužės pradžioje Padniestrės teritorijoje buvo surinkta apie 1700 Rusijos kariškių ir apie 2200 Federalinės saugumo tarnybos koordinuojamų įvairių Rusijos organizacijų atstovų (daugiausiai kazokų). Iš bendro Rusijos kariškių skaičiaus apie 800 žmonių priklauso RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai.

Apie tai kovo-balandžio mėnesiais mes pranešdavome „IP“ grupės suvestinėse.

Mūsų duomenimis, nuo balandžio pabaigos į Ukrainos teritoriją siunčiamos Rusijos specnazo diversijų ir žvalgybos grupės bei provokatorių grupės gaudavo užduotį, veikiant kartu su vietiniais prorusiškais separatistais, destabilizuoti situaciją Ukrainos pietuose. Pirmiausiai – Odesoje.

Aktyvioji operacijos dalis, kurios tikslas buvo vietinių valdžios organų užgrobimas, planuota gegužės 9-ąjai – tuomet su Pergalės Dienos ideologiniais šūkiais būtų proga žadinti prorusiškai nusiteikusios gyventojų dalies aktyvumą. Pasiekus taktinių laimėjimų Odesoje, panašios akcijos, padedant atkeliavusiems „Putino turistams“, turėjo būti rengiamos Mykolajeve ir Chersone.

Tačiau Slovjanske prasidėjus aktyviai ATO daliai Rusijos vadovybė buvo priversta forsuoti įvykius pietų Ukrainoje, siekdama priversti Ukrainos jėgos struktūras skubiai permetinėti pajėgas ir priemones iš Donbaso. Tragiškas šitos baisios provokacijos pasekmes mes vakar matėme Odesoje.

Balandžio 25 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 25 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Šalia patikros posto netoli Odesos rytą nežinomi degeneratai metė granatą, sužeisdami septynis žmones. Dieną atėjo žinia: toje pačioje Odesoje sulaikyti ekstremistai, kurie rengėsi gegužės 9-ją sumušti veteranus „pagal Rusijos televizijos kanalo užsakymą“ (kaip pranešė Ukrainos saugumo tarnyboje).

Asmeniškai man labai nepatinka ši gaišatis pietuose. Mūsų duomenimis, nepaisant įvykių rytuose, jėgos struktūrų atstovai neišleidžia iš akių Odesos, Nikolajevo ir Chersono. Ir tai labai teisinga.

Ar gegužės 1-ai, ar gegužės 9-ai mes laukiame galingo panašių ekstremistinių veiksmų pliūpsnio. Tikėsimės, kad patys šlykščiausi prorusiškųjų klapčiukų planai bus sužlugdyti.

2. Teroristams apšaudžius Kramatorsko aerodromą, jame sudegė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2.

Nelaužiu iš savęs didžio stratego, bet nenoromis kyla klausimai. Tiek jau to, kad separatistai iš Slovjansko varinėja sau po sritį kaip namie (nors normaliu to pavadinti niekaip negalima). Tačiau, velniai griebtų, juk galima buvo užtikrinti bent jau tų objektų apsaugą, kuriuos jėgos struktūros naudoja antiteroristinei operacijai (ATO)? Keista visa tai.

3. Slovjanske teroristai pagrobė autobusą su ESBO atstovais. Tai jau chamiškumo ir cinizmo viršūnė.

Bet juk su ekstremistais viskas aišku – tai girtų kriminalinių nusikaltėlių ir kazokėlių gauja, vadovaujama profesionalių rusiškųjų diversantų. Čia kyla klausimas Ukrainos valdžiai. Ar ji supranta, kad šis įžūlus atvejis – spjūvis jai į veidą? Regione kelinta diena vyksta ATO, ir še tau. Labai liūdna, ir nematau kuo čia būtų galima pasiteisinti.

Gerosios naujienos:

1. RF Federacijos Taryba – prieš kariuomenės įvedimą į Ukrainą.

RF Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvijenko primygtinai siekia, kad derybos dėl krizės Ukrainoje išsprendimo būtų tęsiamos.

Ar tai reiškia, kad Putinas atsisakė planų įsiveržti į Ukrainą? Nemanau. Greičiau, žaisdamas demokratiją, rengia pasiteisinimą tam atvejui, jei pats pripažins, kad įsiveržimas yra netikslingas. Tačiau šis pareiškimas kiek nuima įtampą.

2. Toliau džiugina Ukrainos URM darbas.

Šiandieninis šios struktūros pareiškimas gana nemažos apimties, tačiau viskas sudėliota į lentynėles. Ir apie tai, kad Ukrainai nereikia Rusijos „taikdarių“, ir apie skirtumus tarp separatistų ir rusakalbių (Maskvoje įsitikinę, kad tai vienas ir tas pats), ir apie Ukrainos teisę gintis nuo terorizmo panaudojant jėgą.

Viskas labai tiksliai ir įtikinamai. Būtent šie vaikinai formuoja pasaulio bendruomenės požiūrį į įvykius mūsų šalyje. Ir daro tai iš tiesų šauniai.

3. Slovjansko išlaisvinimo operacijos nevainikavo visiška sėkmė, tačiau bent miestas pagaliau tapo užblokuotas. Nors kažkas pasiekta.

4. Ne tai, kad „geroji naujiena“, greičiau keletas žodžių apie. Įdomiai pasirodo „Ukrainos rytų krizėje“ kandidatai į Prezidento postą.

M. Dobkinas sėdi Charkive, iš kur kariauja savo įtemptą ir nematomą karą už vieningą Ukrainą. Balandžio viduryje Luhanske patyręs separatistų kiaušinių ataką, šiandien į priešakinę liniją stengiasi nepatekti.

S. Tigipko prieš savaitę taip pat Luhanske irgi atliko tylų žygdarbį. Jis vyriškai įėjo į separatistų užgrobtą SBU pastatą „deryboms“. Visi užgniaužė kvapą. Po pusvalandžio Tigipko išėjo, paspaudė separatistams rankas ir daugiareikšmiškai tarė (jei tikėti žiniasklaida): „Na, viskas, laikykitės čia“. Po viso šito liko kažkas neišsakyta.

P. Porošenka vakar „išsilaipino“ Luhanske. Čia jį iškart aerouoste blokavo prorusiška minia. Nors ne visiškai aišku, ko jie norėjo iš Porošenkos – kas jau kas, atrodo, o jisai dialoge su taip separatistų mylima Rusija visada demonstravo gebėjimą išlaikyti šaltakraujiškumą. Tuo labiau, versle problemų su Maskva jis visada turėjo per akis.

J. Timošenko pareiškė, jog susitarė su separatistais. Nors Luhansko separatistai iškart pareiškė, jog nieko panašaus nebuvo. Tikėsimės, jog Julija Vladimirovna iškvies separatistus į teledebatus ir visos liaudies akivaizdoje įtikins juos, kad susitarimai su jais vis tik egzistuoja.

N. Korolevskaja po vizito į Krymą aplankė „karštus taškus“ – Kramatorską, Slovjanską, Donecko RVA. Po to sekęs pranešimas netikėtai prieštaravo bendrai retorikai. Lygtai, rytuose, apart lakstančių su automatais vaikiščių, gyvena milijonai ukrainiečių, kuriuos įžeidžia žodis „separatistas“. Tai – paprasti pensininkai, biudžetininkai, šeimos su vaikais, visi tapę atkirstais nuo pasaulio.

Kyla įkyri mintis, jog per visą šį „karą“ (ir Rusijos inicijuotos savivalės, ir politinių batalijų eigoje) paprasti žmonės atsitraukia į antrą planą. Ir tai – labai blogai.

Tikėsimės, jog ateityje būsima valdžia atsimins šios dienos pamokas bei suvoks, kad bet kurio regiono stabilumo pamatas yra rūpinimasis žmonėmis.

Foto: Владимир Кухар

Ekstremizmo lygis Ukrainoje, infografikas

Norime jums parodyti ekstremizmo grėsmės infografiką, atitinkantį 2014 metų balandžio 22 dienos situaciją. Žemėlapyje matomi ekstremizmo grėsmės lygiai skirtinguose regionuose.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Kaip matote, grėsmės lygiai skirtinguose Ukrainos regionuose gerokai skiriasi:

  • Doneckas – 8, labai aukšta grėsmė. Daug ginkluotų teroristų ir Rusijos specnazo kovotojų. Stebimi smurtiniai incidentai, žmonių grobimai, žmogžudystės. Dalis regiono yra kontroliuojama ekstremistinių grupių.
  • Luhanskas – 6, aukšta grėsmė. Daug agresyvių separatistų, smurtinių įvykių, ginkluotų incidentų pavojus, tačiau ekstremistai nekontroliuoja teritorijos.
  • Charkovas, Odesa – 5, aukšta grėsmė. Į šiuos regionus labai taikosi separatistai, tačiau jų veiksmai visgi yra kontroliuojami.
  • Mikolajevas, Chersonas, Zaporožė – 3, valdoma grėsmė. Situacija yra valdoma, separatistų grupės yra smulkios ir neveiksmingos.
  • Dnepropetrovskas – 1, žema grėsmė. Situacija pilnai kontroliuojama, incidentų grėsmė yra žema.

Kaip teisingai bendrauti su draugais ir giminėmis iš Rusijos

Inga Lavrinenko

Vertė Milda Petrokaitė

Jeigu rusas nors akimirkai atsiribos nuo išgalvotų vaizdinių ir įsisąmonins, kad jokių fašistų Kijeve nėra, jis bus priverstas pripažinti, kad neapykantos jausmas, kuris jame liejasi per kraštus – tai jo paties asmeninis jausmas. Psichologas Olegas Chomiakas pasakoja, kaip Rusijoje vykdoma masinis sąmonės apdorojimas ir siūlo rekomendacijas, kaip bendrauti su giminėmis, draugais ir kolegomis – rusų tautybės žmonėmis, kurių smegenis „išsinuomojo“ Kremlius.

Šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar esame, susiduriame su daugeliui netikėta problema bendraujant su giminaičiais, kolegomis, draugais, bendradarbiais iš Rusijos. Kodėl lyg ir normalūs, adekvačiai vertinantys situaciją žmonės elgiasi taip, lyg būtų netekę proto? Kaip į tai reaguoti? Anksčiau, bendraudami su rusų tautybės žmonėmis, mes galėjome aptarinėti įvykius, ginčytis, įrodinėti, tartis. Vyko normali komunikacija. Dabar gi mes susiduriame su tuo, kad mūsų paprasčiausiai negirdi. Bet kokioms mūsų prielaidoms priešpastatomas „tekstas“, susidedantis iš tam tikrų stereotipų rinkinio, o mes suprantame, kad tokia siunčiama žinia – tai akivaizdus melas. Mes aptariame situaciją ne Rusijoje, o Ukrainoje, o šiame procese rusų tautybės žmonės užima tokią poziciją, lyg geriau už mus pačius žinotų, kas pas mus vyksta.

Žiniasklaida Rusijoje Continue reading →

Balandžio 22 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 22-osios dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Velykų šventė nesuteikė jokios vilties, kad Rusija ir ekstremistai kreips nors mažiausią dėmesį į Ženevos susitarimus. Ekstremistiniai veiksmai tęsiasi.

Iš jėgos struktūrų mes kol kas, deja, nesilaukiam efektyvumo bent jau blokuojant užkrato židinius. Šią problemą reikia spręsti, ir skubiai. Šiuo metu terorizmo liepsna jau apėmė Slovjanską ir Kramatorską. Jei nebus imasi ekstra priemonių, tai ryt-poryt tokiais “slovjanskais” bus nusėtas visas regionas.

Juo labiau, kad informacija apie ruošiamas diversijas ir provokacijas plaukia. Beje, man šiandien vienas žurnalistas išsakė kaltinimus ir “Informacinio pasipriešinimo” grupei – neva tai mes esame provokatoriai, nes “išprognozavome” diversiją Kramatorske dvi valandos prieš ją įvykdant. Atseit mūsų pranešimai sėja liaudyje paniką.

Man tai šyvos kumelės sapnas. Paniką skleidžia ne pranešimai, o įvykiai. Juo labiau, kad, pasinaudojus gaunama informacija, šių įvykių galima būtų išvengti. bet šie klausimai jau, deja, ne mums.

2. Krymo gyventojams atsisakymo nuo RF pilietybės terminas, pasibaigęs dar balandžio 18, nebus pratęstas. Apie tai pranešė Rusijos federalinės migracijos tarnybos vadovo pavaduotojas S. Kaliužnas.

Anksčiau apsišaukėliai Krymo kunigaikštukai (jie patys ir Putino “šestiorkės”) iš „Krymo vyriausybės” dievagojosi, kad šis temrinas bus pratęstas. Na ką gi, kunigaikštukai visai kaip jų šeimininkas – iki ausų apsimelavę.

Blogai tai, kad už šio melo yra šimtų ir tūkstančių Krymo gyventojų, tapusių situacijos įkaitais, likimai. O Ukraina kažkodėl neišsakė nė žodelio susirūpinimo dėl jų ateities. Nekalbant jau apie bandymus ne žodžiais, o darbais spręsti šių žmonių problemas. Ponai aukšti valdininkai, praradę Krymą, nepraraskime bent jau sąžinės.

3. Slovjansko merė Nelė Štepa toliau vaidina kažkokį komedijinį-siurrealistinį personažą. Tai ji už separatistus, tai prisiekinėja, kad juos palaikė ne iš tikrųjų.

Ji man primena bevardį girtą majorą iš Ivlino Vo „Šlykštaus kūno”. Veiksmo eigoje jis vis atsiranda iš niekur, sukliedi kažką ir dingsta. Kam – neaišku.

Šiandien interviu kanalui lifenews.ru ji vėl ėmėsi laižyti Putiną (“labai dėkinga Puinui už tai, kad jis įėjo į Krymą”) ir smogikus (“jie stiprūs dvasia, jie nugalės ir “Dešinįjį sektorių”, ir armiją – jie visus čia nugalės”).

Aš jei ir turiu ką pasakyti apie šia poniutę, tai tik kai ką labai nepadoraus. Būdamas džentelmenu nepasakysiu nieko. Bet blogai yra tai, kad tokie keisti sutvėrimai duoda PutinTV taip reikalingą Maskvai vaizdelį.

Gerosios naujienos:

1. Ministrų kabinetas užregistravo Radoje teisės projektą, skirtą ekstremistų amnestijai. Turima omeny – atleisti nuo atsakomybės tuos, kurie ne per daugiausiai prisidirbo ir patys nusprendė pasiduoti.

Priėmus įstatymą yra trys dienos apmąstymams. Aš pats nelabai sveikinu tokius žaidimus su teroristais. Tačiau, dabartinėmis aplinkybėmis tai – vis tik geras ėjimas, leidžiantis tiems, kas netyčia įsipainiojo į separatizmą, su tyliu liūdesiu nusiplauti iš to gyvatyno. Pažiūrėsim rezultatus.

2. JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas pareiškė, jog JAV visiškai palaiko Ukrainą.
.
Be to, esamoje situacijoje – ne tik moraliai. Strateginėje perspektyvoje, pavyzdžiui, pasiruošę padėti mums sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių resursų.

Akcentuojame, kad JAV viceprezidento atvykimas į Kijevą – jau yra galinga politinė deklaracija.

Tiesa, Džozefas Baidenas – nepataisomas optimistas. Jis sako, jog ukrainiečių politikams dabar atsirado „istorinė galimybė“ sukurti iš tiesų vieningą šalį. Deja, tai iliuzija. Jei Ukraina ir taps iš tikro vieninga, tai tik pačių ukrainiečių pastangų dėka. Panašu, jog, kuo mažiau į tai kišis mūsų politikai, tuo sėkmė turės didesnius šansus.

3. „Liaudies savanoriai“ kartu su milicija Luhanske sėkmingai sulaiko negerus žmones.

Miesto „Liaudies savanorių“ štabas šiandien paskelbė, kad kelių dienų bėgyje blokpostuose aplink Nikolaevą aptikta ir konfiskuota apie dešimt vienetų karinių ir trauminių ginklų, keletas žmonių sulaikyta.

Tai – ryškus pavyzdys, kaip žmonės, nelaukdami, kol susimylės jėgos struktūros, griebia jautį už ragų. Tai ypač svarbu Pietų Ukrainai. Nes, kol visuotinas dėmesys prikaustytas prie Rytų įvykių, priešas nesnaudžia.

4. Ministrų kabinetas iš valstybės biudžeto rezervų skyrė 5,034 mlrd grivinų gynybos stiprinimui. Iš jų Gynybos ministerijai skiriama 3,1 mlrd grivinų, MVD Vidaus kariuomenei – 1,8 mlrd grivinų, Valstybinei pasienio tarnybai – 0,109 mlrd grivinų.
.
Gal suma ir nedidelė. Klausimas tik, kaip ji bus panaudota, juk, kaip bebūtų gaila, korupcijos dar niekas neatšaukė. O vagis valdininko krėsle – ne mažiau pavojingas už ginkluotą separatistą pasaloje. Tikiuosi, susidorosime su abiem.

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Situacija Ukrainos rytuose 18.30, 2014.04.16

Situacija 18.30 val

Pagal „Informacinio pasipriešinimo“ grupės turimą informaciją, Pčiolkino gyvenvietės (netoli Kramatorsko) apylinkėse, šalia priemiestinės geležinkelio pervažos apie 1500 separatistų nuo 11 val. blokuoja 16 vienetų Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų šarvuotos technikos ir 500 karių.

Separatistai nuolatos telefonu konsultuojasi su koordinatoriais ir teigia, kad nėra gavę komandos naudoti ginklą.
Prieš tai 4 šarvuotos technikos vienetai su 20 karių užvažiavo ant pervažos, kur juos taip pat užblokavo vietinių gyventojų minia.

Separatistai bandė įkalbėti karius pereiti į jų pusę. Kariai užėmė žiedinės gynybos pozicijas ir neprileidžia separatistų prie technikos.

Vadas nesėkmingai bandė su separatistais vesti derybas.

Prie įvažiavimo į Pčiolkino ir Plotnikų gyvenvietes separatistai įrengė blokpostą. Jie neslepia laukiantys komandos atidengti ugnį.

Apie situaciją Kramatorsko oro uoste.

Kramatorsko oro uostą blokuoja 50-60 separatistų. Jie išlaužė tvorą, tačiau kol kas į oro uosto teritoriją patekti nebandė.

Separatistai nuolat provokuoja Ukrainos karius. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariai užėmė pozicijas. Yra tikimybė, kad sutemus ekstremistai bandys užimti oro uostą.

Virš Kramatorsko nuolat patruliuoja Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų lėktuvai ir sraigtasparniai.

Rusijos specialiųjų tarnybų veikla Ukrainoje

Dmitry Tymchuk

Turime paaiškinti kai kuriuos Rusijos specialiųjų tarnybų ekstremistinių akcijų organizavimo rytų Ukrainoje aspektus.

Tik dalis dabartinių „verbuotojų“, diversantų ir koordinatorių iš Rusijos, vykdančių ardomąją veiklą Ukrainos teritorijoje, buvo infiltruoti šių metų vasario – balandžio mėnesiais.

Separatistai„Informacinio pasipriešinimo” grupės duomenimis, pagrindinį agentūrinį tinklą RF Federalinė saugumo tarnyba ir RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosioji žvalgybos valdyba suformavo dar 2010–2013 metais.

Būtent – po to, kai atėjus į valdžią V. Janukovičiui, Ukrainos Saugumo tarnybos vadovu buvo paskirtas V. Choroškovskis, kuris iš esmės pakeitė jos veiklos prioritetus. Dėl to pasikeitė ir šios specialiosios paskirties tarnybos struktūra.

Visų pirma, 2010 m. vasarą buvo įvykdyta kontržvalgybos departamento Ukrainos interesų apsaugos nuo užsienio tarnybų valdybos reorganizacija. Šios valdybos skyrių numeravimas sudaromas pagal prioritetus. Reformos metu pirmasis skyrius „perėjo“ nuo kovos su Rusijos specialiosiomis tarnybos į kovą su JAV. Tuo metu Rusijos specialiųjų tarnybų veikla perėjo ketvirtajam skyriui.

Be to, šis skyrius, kovojantis su Rusijos specialiųjų tarnybų ardomąja veikla, buvo ne tik kad „nustumtas“ į ketvirtą vietą, bet ir kardinaliai sumažintas. O kontržvalgybinė veikla Ukrainos rytuose buvo beveik sustabdyta.

Taip pat 2010 m. gegužės 19 d. Ukrainos Saugumo tarnyba ir RF Federalinė saugumo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Federalinė saugumo tarnybos darbuotojai buvo sugrąžinti į RF Juodosios jūros laivyno objektus Sevastopolyje ir Kryme (2009 m. jie buvo išprašyti Kijevo iš Ukrainos, nes aktyviai verbavo Ukrainos gyventojus, dosniai finansavo prorusiškas organizacijas, užsiėmė kita ardomąja veikla).

Tuo metu rytiniuose Ukrainos regionuose savo veiklą išplėtotjo RF Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos tnklas.

Tokiu būdu per 2010-2013 metus Federalinė saugumo tarnyba ir Vyriausiosioji žvalgybos valdyba gavo galimybes faktiškai be trukdžių veikti prieš Ukrainą, sudaryti pietryčių regionuose stiprų agentūrinį tinklą, kuris dabar buvo aktyvuotas. Be to, Federalinės saugumo tarnybos agentūrinio tinklo valdymas vyko iš RF Juodosios jūros laivyno Vyriausiosiosios žvalgybos valdybos būstinės Sevastopolyje, o Vyriausiosios žvalgybos agentūrinio tinklo valdymas iš šios struktūros vadavietės Rostove prie Dono.

Dabar Ukrainos kontržvalgyba imasi visų neatidėliotinų priemonių, kad vėl galėtų efektyviai dirbti šiuose regionuose.

Foto: hromadske.tv

Balandžio 11 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 11 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis vicepremjeras Jarema pareiškė, kad pietryčių Ukrainos ekstremistai nori išprovokuoti jėgos scenarijų.

Tuo, kad būtent mėsmalės ir reikia Rusijai, niekas neabejojo. Tuo pat metu mes nematome ypatingos sėkmės jėgos struktūrų darbuotojų derybose.

Aš manau, kad blogiausia šioje situacijoje – valdžios pusės neapsisprendimas. Dvi dienas ji gąsdino jėgos scenarijumi, o galų gale pradėjo aiškinti, kodėl negalima jo leisti. Aš visai nesu kraujo praliejimo šalininkas. Bet bent jau pasirinkite vieną poziciją ir laikykitės jos iki galo. Nepastovumas ir neapibrėžtumas tinka jaunai poniutei, bet ne vyriausybei. Kovoje su teroristais reikia geležinės valios, o ne paslaptingumo.

Beje, savaitgalį, balandžio 12–13 d., pagal naujausius grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenis, laukiama, kad pietryčiuose ekstremistai suaktyvins savo veiksmus. Tikiuosi, jėgos struktūrų darbuotojai tam pasiruošę.

2. Gynybos ministerija šiandien patvirtino tai, apie ką mes pranešėme prieš keletą dienų: iš Krymo grąžinamą techniką rusai gadina kaip įmano. Gerai, kad nors keturias dešimtis geros būklės tankų grąžino. Matyt, vikšrų negalėjo taip peiliuku supjaustyti, kaip kad motorinių transporto priemonių padangų. Gabūs vaikinai, ką besakysi. Taip pat pradedama grąžinti Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Tai jau gera naujiena.

3. „Kremliaus šuo“ Lavrovas šiandien sujaudino iki ašarų. Sako, Rusija neplanuoja prijungti pietrytinių Ukrainos sričių, – atseit, tai prieštarauja RF interesams. Ir užmušė fraze: „Mes norime, kad Ukraina būtų vientisa jos dabartinių sienų ribose.“

Man įdomu, kai Kremliaus klounai rašo tokius pareiškimus, ar jie patys nesijuokia? Ir sugalvok taip: nukomunikniso iš Ukrainos sudėties visą autonominę respubliką, o dabar transliuoja savo troškimą matyti „vientisą“ Ukrainą. Iš tiesų, Kremliaus veidmainystė ir cinizmas – beribiai.

4. Kandidatas į Ukrainos prezidentus Olegas Cariovas užtikrino Donecko separatistams, jog padarys viską, kad sužlugdytų gegužės 25 d. prezidento rinkimus.

Aš nežinau, koks iš Cariovo kandidatas į prezidentus. Bet sunku būtų rasti tinkamesnį kandidatą į jaukią vietelę kalėjime šalia išmatų kibiro.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainai prireiks dvejų metų stabilizuojant ekonominę situaciją. Taip prognozuoja Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Kaip ir daugelis iš jūsų, aš ne itin tikiu Jaceniuku. Bet tokiais pareiškimais tikėti norisi. Ypač žinant, kad tokių prognozių įgyvendinimas priklauso nuo mūsų – kiekvieno, savo vietoje.

2. Odesos žydų bendruomenės atstovai ir UNSO (Українська Народна Самооборона – Ukrainos nacionalinės savigynos organizacija) aktyvistai pašalino iš gatvių antisemitinius grafiti.

Ypatingos simpatijos UNSO aš taip pat nejaučiu. Bet aš negaliu nepripažinti simbolinės ir politinės šio žingsnio svarbos.
Prisiminkite, kaip mes visi kartu Maidane buvome nustebinti tuo atveju, kai ultra dešiniuosius nacionalistus šturmuoti Kijeve Ukrainos namus paskui save vedė žydas? Jau tada buvo aišku, kad Ukraina – unikali šalis . Ir jokie šlykštynės šioje šalyje nacionaline korta nesužais. Net jei tie šlykštynės sėdi namuke po rubino žvaigžde.

Kitoms šalims – ir ypač supuvusiai ksenofobinei Rusijai – yra daug ko pasimokyti.

3. Savanorių grupė savo jėgomis pradėjo masinį lėšų rinkimą armijai, konkrečių karinių padalinių poreikiams. Pavyzdžiui, renkamos lėšos Nikolajevo jūrų pėstininkų ekipuotei. Tai tiesiog nuostabi iniciatyva, turint omeny, kad mūsų kariuomenė nuolat kaip Pelenė – basa ir nuoga.

Tačiau yra šaukštas deguto. Kol visi tokie „ateities desantininko“ ekipuotės pavyzdžiai nėra karinių pareigūnų patvirtinti ir priimti „ginkluotei“, tokie užpirkimai neturi didelės prasmės. Pirma, po kelių mėnesių reikės pirkti naują įrangą. Sena juk susidėvi, o nauji žmonės vis ateina į tarnybą – juos taip pat reikia aprengti lygiai taip pat. Ar Gynybos ministerija terliosis su šia problema (nes vėliau tokią super-aprangą teks pirkti jau jai) ? Aš abejoju.

Antra, bus įdomu: Nikolaevsko desantininkai – vienaip apsirengę, Žytomyro – kitaip, o Dniepropetrovsko išvis trečiaip. Sutikite, bus ne kariuomenė, o teatras. Senas dar sovietų armijos posakis skelbia: kariuomenėje nors ir ne klodai, bet vienodai.

Žodžiu, padėti kariuomenei – gerai, bet nepamirškime apie pagrindinį kelią. Pirma: pasirūpinti normaliu valstybiniu kariuomenės finansavimu (beje , biudžetas – tai taip pat mūsų mokesčių mokėtojų pinigai) . Normalios visuomenės rėmuose tai pilnai įmanoma. Antra: išnaikinti korupciją kariuomenėje. Užduotis labai sunki, bet įmanoma. Jei tik bus užsispyrimo.

Tik tada turėsime kariuomenę, į kurią ir patiems ne gėda pažiūrėti, ir kitiems parodyti. Pavyzdžiui rusams.

Foto: Sasha Maksymenko „Military conflict. Crimea. Ukraine“.