Tag: Vladimiras Putinas

Gegužės 5 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 5 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Puskandidatis Cariovas atsibastė iš Maskvos (tarp kitko, atskrido jis su Kremliaus pasiuntiniu Lukinu, kas jau savaime iškalbinga), kyštelėjo snapą į Luhanską, ir tučtuojau ta pati Luhansko srities taryba, vadovaujama apsišaukėlio „gubernatoriaus“ Bolotovo, paskelbė „referendumą“. Ir pareikalavo, kad Kijevas išvestų kariuomenę iš Ukrainos rytų ir nutrauktų antiteroristinę operaciją (ATO).

Nežinia, kiek pinigų iš Putino partempė Cariovas, bet Luhansko deputačiukai tiksliai savo kreipimesi atkūrė ankstesnius Maskvos ultimatumus Ukrainos valdžios adresu. Beje, taip ir liko paslaptis, kiek tiksliai vietinių deputatų pritarė Cariovo su Bolotovu pateiktiems kliedesiams.

2. Pasienyje su Rusija vyksta labai pavojingi dalykai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba fiksuoja pasienio kontrolės ir patikros punktų blokavimą, kurį vykdo prorusiškieji ekstremistai.

Užgrobimų kol kas nėra. Bet, panašu, jei Rusijos kariškiams prireiks „koridoriaus“ per sieną, mūsų pasieniečiams bus labai sudėtinga.

3. Žūsta jėgos struktūrų atstovai. Šiandien žuvusiųjų tarpe buvo „Alfos“ kovotojas, kuris gabeno iš apšaudymo sužeistą tarnybos draugą. Jis žuvo nuo granatos sprogimo.

Mes lenkiame galvas prieš žuvusius už Ukrainos laisvę. Kiekvienas jų – didvyris.

Tarp kitko, vakar tos pačios „Alfos“ mūšio su teroristais metu buvo sužeisti 7 Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, o sunaikinta 17 teroristų – jų praradimus mes nustatėme tiksliai.

4. Ukrainos rinkėjų Komiteto Odesos srities organizacijos duomenimis, arba milicija, arba Odesos gydytojai pardavė prorusiškiesiems separatistams duomenų bazes su žmonių, kurie kreipėsi į ligonines medicininės pagalbos po susirėmimų mieste gegužės 2-ąją, sąrašais.

Prorusiškieji gaivalai apsiputoję ir grasindami kerštu tuoj pat ėmė socialiniuose tinkluose skelbti Ukrainos patriotų adresus ir pavardes.

Tie baugštūs šunėkai tiek ir tesugeba, kaip tik užpulti iš už nugaros, apkandžioti ir pabėgti. Tačiau kartais jie puola gaujomis, o tu vienas, tai pavojinga. Aš labai tikiuosi, kad Odesos patriotai sugebės mobilizuotis ir neleis savęs skriausti.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite... Net ginklą atidavė.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite… Net ginklą atidavė.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Deja, neišvengiant keistenybių.

Mes taip pilnai ir nesupratom, kokia prasmė jėgos struktūroms palikti Kramatorską. Mūsų šaltinių mieste liudijimu, ten teroristai neturi pajėgumų, kad perimtų miestą savo kontrolei. Bet per bortą mestame likimo valiai Kramatorske vietoje teroristinio pragaro bujoja anarchija ir smulkių vietinių banditėlių savivalė. Tai – ne ką geriau.

…Nors vis dėlto geriau neaiški ATO, nei aiškus neveiklumas.

2. Chersone specialiosios operacijos metu sulaikyti 36 provokatoriai, keliavę iš Krymo į Odesą.

Kontržvalgyba dirba. Ir tai įkvepia viltį, jog Pietuose Maskvos peršamas kruvinasis scenarijus vis tik žlugs. Be abejo, būtų geriau, kad šiuos vizituotojus neutralizuotų jau AKR (Autonominės Krymo Respublikos) pasienyje (nors visų iš eilės negali sulaikyti – išryškinti putiniškus pasiuntinius“turistų“ tarpe ir yra specialiųjų tarnybų užduotis).

3. Šis punktas labiau iš juokingųjų, nei iš gerųjų. Rusijos Prezidentas Putinas pasirašė įsakymą apdovanoti ordinais ir medaliais didelę grupę Rusijos žiniasklaidos darbuotojų.

Sprogsiu iš juoko. Visas pasaulis linksminasi iš tų pasakorių ir mitadarių, neturinčių nė menkiausio ryšio su žurnalistika. Jų nevalyvi gebėjimai išversti teisybę ir patiekti propagandinius paveiksliukus, skirtus menkiems proteliams, yra tiesiog apgailėtini. Bet Putinas juos vertina ir šlovina. Melas šių laikų Rusijoje – garbės dalykas.

Iš tiesų, aš pats maniau, kad jie nors už pinigus taip stengiasi. Tačiau jie tarnauja už valgį ir garbės raštus. Šaunuoliai.

Balandžio 29 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, balandžio 29 suvestinė

Pirmiausiai, atleiskite, kad „iškritau“ iš informacinės erdvės – šiuo metu visą laiką kelionėse. Mes toliau aktyviai tiriame situaciją regionuose, rytoj padarysim „IP“ grupės pareiškimą. Situacija tiesiog „ach!“.

Blogosios naujienos:

1. Luhanskas ir Pervomajskas – po prorusiškų ekstremistų vėliavomis. Luhansko regionas grasina visiškai pakartoti Donecko likimą. Charkivas – laukia eilėje.

Jei Ukrainos valdžia iš anksto pasiruošė atiduoti Rytus, tai reikia suimti valią į kumštį ir Maskvos adresu ištarti tik vieną žodį – „pasiimkite“! Filmo „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ herojaus stiliumi.

Jei yra nors noro užuomina kovoti už rytus, tai reikia neslėpti šito troškimo. Parodykite jį kokiu nors veiksmu. Nereikia drovėtis.

Verta suprasti, jog, jei vampyrai po rusiška vėliava padarys savo „referendumus“ (kuriuos Putinas, aišku, kaip mat pripažins – kitaip, ko gi jam reikėjo šią makalynę pradėti?), tai kautis už rytus bus šimtą kartų sunkiau. Todėl, kad tai bus kova ne su Rusijos pakalikais, o su pačia Rusija.

2. A.Turčinovas separatistų maišatyje surado kraštinius. Jis staiga aptiko (pamanykit, koks operatyvus praregėjimas!) „neveiklumą, bejėgiškumą, o kai kur ir nusikalstamą Donecko ir Luhansko sričių teisėsaugos struktūrų darbuotojų išdavystę. Jo žodžiais, „tai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl Ukrainos jėgos struktūrų veiksmai kovoje su terorizmu yra žemo efektyvumo ir mažo rezultatyvumo“.

Aš negaliu suprasti – ar čia Turčinovas taip subtiliai, man nesuprantamai ironizuoja, ar jis „durniaus tumblerį“ įjungė? Vietinių jėgos struktūrų sabotažas prieš du mėnesius buvo aiškus dėdei Vasiai-santechnikui ir tetai Duniai-valytojai. O l.e. Prezidentas šį reiškinį išryškino tik dabar.

Prieš Turčinovą apie tą patį pragydo NSGT. Jie aiškiai susimokė.

Taigi, vietoj to, kad kovo pradžioje, na, nors viduryje būtų ėmę spresti šią problemą, NSGT ir Prezidentas tik balandžio gale teikėsi ją suvokti. Kaip išvis jie pradėjo ir vykdo antiteroristinę operaciją, visiškai neturėdami informacijos apie situaciją regione? Tai kažin koks idiotizmas.

3. Mūsų, grupės „Informacinis pasipriešinimas“, duomenimis, šiandieninis Luhansko separatistų scenarijus ryt-poryt bus vykdomas Mariupolyje ir Berdianske. Net nereiškiu vilties, kad Ukrainos valdžia sureaguotų į šį pavojų.

Gerosios naujienos:

Jų beprotiškai mažai.

1. JAV ambasadorius Ukrainoje Jeffrey Payette pareiškė, kad Jungtinės Valstijos akimirksniu sureaguos Rusijos kariuomenei kirtus Ukrainos sieną, ir pasekmės bus dramatiškos.
Šis pranešimas pirmiausia skirtas palaikyti mūsų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vaikinus, dabar stovinčius prie sienos su Rusija. Priešais juos – Putino armados, už jų nugarų – Putino pakalikai. Vilčių teikiantys Vakarų pažadai tikrai nepamaišys.

2. Vakarai visgi, nors ir nelabai skubėdami, spraudžia Putiną į kampą. „Gazprom“ pripažino, kad sankcijos gali sukelti „tarptautinių investuotojų pasitikėjimo Rusijos ekonomika praradimą“.
Dar vakar jie šaipėsi iš tų sankcijų. Šiandien prasideda pagirios. Gaila tik, kad mūsų ekstremistai nuo visa ko leistinumo apgirsta greičiau, negu Putinas blaivėja.

Kremliaus botai – naujieji kariai

*Botas (žodžio Robotas santrumpa) – kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėtų atlikti su kompiuteriu dirbantis žmogus ir (kartais) imituojantis žmogaus veiklą.

Kalbėjosi Danil Turovskij

Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, informacinis karas, vykstantis kibernetinėje erdvėje, dabar tikresnis už tikrą karą. Valdžios institucijoms dirbančios organizacijos vadovas, su sąlyga, kad išliks anonomiškas, papasakojo Danilui Turovskiui apie taip, kaip papirkinėjami blogeriai, užsakomos DDoS atakos ir formuojama visuomenės nuomonė. Redakcija rekomenduoja pašnekovo išsakytas mintis vertinti su tam tikru atsargumu.

Kaip Jūs pradėjote užsiimti internetiniais karais?

2011 m. pabaigoje, kuomet prasidėjo protestai, mes pasiūlėme pabandyti tuo užsiimti. Aš pradėjau nuo visiškos smulkmenos – blogerių, daugiausia – retų užsakymų žurnalistams. Aš buvau atsakingas už vadinamuosius „murzilkas“. Jie už atitinkamą mokestį apdorodavo ir pateikdavo visuomenei tam tikras žinias.

Tipinis botų veiklos Tviteryje pavyzdys: pagal tam tikrsas žymas (tegus) botai prirašo tiek pranešimų, kad būtų neįmanoma rasti informacijos.

Tipinis botų veiklos Tviteryje pavyzdys: pagal tam tikras žymas (tegus) botai prirašo tiek pranešimų, kad būtų neįmanoma rasti prasmingos informacijos.

Viskas organizuojama būdavo maždaug taip: susirinkdavo krūva „murzilkų“, jiems visiems devintą ryto būdavo atsiunčiama trumpa informacija, kurioje nurodyta, į ką ir kaip jie turi atkreipti dėmesį dienos bėgyje, kaip žaisti ta informacija, kur kokius akcentus sudėti. Jie turėjo dirbti – ne parašyti vieną kitą postą – o nuolat transliuoti ir išlaikyti dėmesio centre tam tikrą žinią. Tokių blogerių ieškodavome banaliausiu būdu – „Žan-Žake“ (Rusijoje populiarių prancūziškų kavinių tinklas – vert.past.). Ten renkasi daug žmonių. Ateini, apžiūri – gal kam nors grynųjų trūksta, gal kas ne visai aiškiai savo opozicines pažiūras rodo.

Išsirinkdavome kurį nors, pasiūlydavome pabandyti: už penkiolika tūkstančių parašyti apie kokį nors apsivogusį Bibirevo tarybos deputatą. Žmogus mąsto daugmaž taip: reikalas kilnus, o dar ir pinigų gausiu, merginą į „Žan-Žaką“ galėsiu nusivesti. Ir taip kartą, kitą, o trečią kartą jau sakai: „O neparašytumei ko nors apie Aleksejų Navalną?“. Žmogus atsisako. O tu jam: „Pala, o tai tu nori, kad visi sužinotų, kad jau ėmei iš mūsų pinigus?“bezdziones_internete

Savaime suprantama, mes visada žadėdavome visišką anonimiškumą, o po to didžiojo skandalo, kai buvo įsilaužta į Potupčik elektroninį paštą, kuri taip pat turėjo tokių jai dirbančių žmonių, visi buvo išsigandę (aut..past. – 2012 metų pradžioje kaip ir buvo įsilaužta į jaunimo judėjimo „Naši“ spaudos atstovės Kristinos Potupčik elektroninį paštą ir visi galėjo susipažinti su jos susirašinėjimu su apmokamais blogeriais).

Bet mes viską darėme atsargiai, ir pasiekdavome netgi tokį lygį, kad žmonės susikurdavo sau slaptas elektroninio pašto dėžutes, jautėsi tikrais superagentais ir visiškai įsijausdavo į šį vaidmenį. Kai perduodavome jiems pinigus – visada grynaisiais, jie, savaime suprantama, baugščiai dairydavosi aplinkui, ar niekas jų neseka, lyg kokią žolę pirkdami.

Continue reading →

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Naujos rūšies karas

Julija Latynina, 2014 m. balandžio 23 d.


Ukrainos padalinimas praktiškai baigtas. Praktiškai nė karto neiššovęs Putinas sukūrė būsimąją „Naujarusiją“. Ir net dar daugiau – Putinas sugalvojo iš esmės naują karo rūšį, pritaikytą naujoms tarptautinėms sąlygoms. Šis karas turi kelias ypatybes.

1. Moterys ir vaikai

Tradiciniuose karuose moterimis ir vaikais nesinaudojama kaip tik todėl, kad jie silpni. Naujajame kare moterys ir vaikai, taip pat ir civiliai gyventojai, yra svarbiausia kovinė jėga. Pats Putinas spaudos konferencijoje pareiškė: „Ir tegul jie pabando šaudyti į savo žmones, už kurių nugarų, ne prieš juos, stovėsime mes“. Būtent taip, kaip pareikšta, ir įvyko. Pirmieji tokią taktiką panaudojo Palestinos teroristai, dabar ja naudojamasi vaduojant Ukrainą iš „fašistuojančių banderininkų“. Ši taktika grindžiama tuo, kad pagal naujas pasaulio taisykles neteisus tas, kuris šaudo į civilius gyventojus. Continue reading →

Krymo totorių amnestija

Rusija vakar paskelbė apie tai, kad Vladimiras Putinas nusprendė reabilituoti Krymo totorius. Bet mes jums čia pateikiame ne tik oficialų Rusijos valdžios pranešimą, o daugiau informacijos, pagal kurią jūs patys pasidarysite išvadas.

Krymo totorių deportacija į Uzbekiją

Krymo totorių deportacija į Uzbekiją

Šių metų balandžio 19 dieną per Ukrainos GromadskeTV Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas pranešė, kad yra patikimų duomenų, jog Rusijos FSB rengia naujus planus Krymo totorių išvarymui.

Maskva, balandžio 21. /ITAR-TASS/. Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė krymo-totorių ir kitų Krymo tautų, nukentėjusių nuo represijų, reabilitacijos įsaką. Jis apie tai pranešė balandžio 21, pradėdamas Valstybės tarybos posėdį.

„Ta pačia proga, norėčiau informuoti kolegas apie tai, jog aš pasirašiau įsaką reabilitacijai – Kryme gyvenančių krymo-totorių, armėnų, vokiečių, graikų – visų, nukentėjusių stalino represijų metu“, – pasakė Putinas.

Jo žodžiais tariant, šiame įsake pateiktos „socialinio – ekonominio aprūpinimo priemonės, skirtos kai kurioms teritorijoms, kurios pastaraisiais metais ir netgi dešimtmečiais faktiškai buvo apleistos ir „nėra niekaip teisiškai įformintos““.

Laisvoji Ukraina ir ULLL informuoja, kad 1944 metais buvo įvykdyta masinė Krymo totorių deportacija. Josifo Stalino sprendimu buvo ištremta virš 180 tūkstančių žmonių. Negalintys paeiti ar bandantys pasipriešinti buvo šaudomi vietoje. Į tremtį žmonės buvo vežami gyvuliniais vagonais, pagrindinai į Uzbekiją, Kazachiją ir Tadžikiją, kiek mažesne dalimi – į Marių sritį, Uralą, Sibirą. Vežant totorius, jie daugeliu atvejų buvo nemaitinami ištisas savaites, jiems kai kada buvo neduodamas netgi vanduo, o mirusiųjų kūnus sargyba tiesiog išmesdavo iš vagonų lauk, neleisdami netgi jų palaidoti.

Nepaisant kelių formalių tremties švelninimų vėlesniais sovietmečio metais, Krymo totoriams buvo draudžiama grįžti į Tėvynę iki pat 1989 metų. Sprendimas dėl išgalvotos krymo totorių kaltės buvo nepanaikintas iki dabar.

Po totorių ištrėmimo Kryme buvo pervadintos visos gyvenvietės, kurių pavadinimai buvo totoriškos kilmės – kitaip tariant, pakeista apie 80% vietovardžių. Iki šių dienų išliko tik 5 totoriški pavadinimai – Bachčisarajus, Džankoja, Išunis, Sakai ir Sudakas.

Šiandien ryte (2014 04 22) Krymo totorių Medžliso ir Krymo totorių bendruomenės lyderis Mustafa Džemilevas gavo raštą iš okupacinės Krymo valdžios, kad jam uždraudžiama įvažiuoti į Krymą.

Pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimuose vis dažniau atsiranda informacija apie susidorojimus su Krymo totoriais, pogromus, jų plėšimus, reikalavimus išvykti ir t.t.. Krymo totoriai nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, virš Medžliso yra iškėlę Ukrainos vėliavą.

Amnestija (Ivanas Elaginas)

Dar gyvas žmogus,
Mano tėvą sušaudęs
Vasarą Kijeve,
trisdešimt aštuntais.

Turbūt, išėjo į pensiją.
Gyvena ramiai,
Užmetęs įprastą darbą.

Bet, jeigu jis mirė,
Turbūt, gyvas žmogus,
Kuris, prieš sušaudant,
Stora Viela
Apsuko
Rankas
Mano tėvui
Už nugaros.

Tikrai, į pensiją irgi išėjo.

O jeigu jis mirė,
Tai, tikriausiai, gyvas žmogus,
Kuris tėvą kankino tardant.

Šitas į pensiją itin gerą išėjo, tikrai.

Galbūt, apsauginis dar gyvas,
Vedęs tėvą sušaudyt.

Jei aš panorėčiau,
Į Tėvynę galėčiau sugrįžti.

Aš girdėjau,
Kad šie visi žmonės
Atleido man.

ITAR-TASS pranešimą ir Ivano Elagino eiles vertė Lightning Rod

92-jų metų II P.k. veteranas – savanoris šauktinis

92_savanoris92-jų metų Antrojo Pasaulinio karo veteranas Mikola Ostaševskis atvyko į Dnepropetrovsko regiono Nacionalinės savigynos būstinę. „Aš pasiruošęs kariauti ne todėl, kad nemyliu Rusijos. Kaip galima nemylėti liaudies, su kuria iškovojau pergalę Didžiąjame Tėvynės kare? Tiesiog, aš labai myliu Ukrainą, – pasakė veteranas. Taip pat jis parašė laišką Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame kaltina politiką dėl karinio įsiveržimo į Ukrainą ir galvoja, kad gražiausia dovana gegužės 9-jai bus naujiena apie grąžintą Krymą ir tvirta taika tarp broliškų tautų.

Šaltinis ir foto: http://www.ukrinform.ua

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.