Monthly Archives: gegužės 2014

Arsenijus Jaceniukas apie Vladimiro Putino pareiškimą: neverta prekiauti oru

arsenijus_jaceniukasTrečiadienis, 2014, gegužės 7, 21:09 Tonja Tumanova

Arsenijus Jaceniukas apie Vladimiro Putino pareiškimą: neverta prekiauti oru

CHARKIVAS-KIJEVAS. Gegužės 7. UNN. „Mane nustebino tai, jog Maskvoje svarstomas Ukrainos klausimas be Ukrainos, be JAV ir Europos Sąjungos. Nes kaip tik šiame formate vyko pirmasis susitikimas Ženevoje, ir kaip tik šių susitarimų įvykdymo Rusijos Federacija atsisakė„, – pabrėžė Charkivo žurnalistams Ukrainos Ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas trečiadienį, gegužės 7, prieš skrydį į Kijevą, praneša UNN.

Atsakydamas į klausimą apie Rusijos Federacijos prezidento šios dienos pareiškimą, Arsenijus Jaceniukas pasakė: „Neverta prekiauti oru. Rusija prašo perkelti kažkokį gegužės 11 referendumą, todėl reikia painformuoti Rusijos prezidentą, kad joks gegužės 11 referendumas nė nebuvo planuotas. O jeigu Rusijos palaikomi teroristai ir separatistai gavo komandą perkelti tai, kas nebuvo planuota, – tai jau jų vidinės „razborkės““.

Apie pareiškimą, jog Rusija pasiruošusi savo indėliu stabilizuoti situaciją Ukrainoje, Vyriausybės vadovas pasakė: „Ji išvis kasdieną „įdeda indėlį“ – tai FSB agentus nukreipia, tai ginklus tiekia. Todėl, geriausias indėlis – atšaukti visas diversines grupes, kurios yra Ukrainos teritorijoje, pasmerkti teroristus ir įpareigoti juos sudėti ginklus, apleisti pastatus ir pasiduoti valdžios atstovams.“

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad prieš Šveicarijos užsienio reikalų ministro kelionę į Maskvą, Ukrainos užsienio reikalų ministras „perdavė mūsų veksmų planą“, ir jis gerokai skiriasi nuo to, ką pareiškė Maskva.

„Manau, Ukrainos sudarytas veiksmų planas taps krizės sureguliavimo pagrindu„, – pažymėjo Arsenijus Jaceniukas.

Arsenas Avakovas – Mariupolis 05.09

Arsenas Avakovas, Ukrainos Vidaus reikalų ministras, apie įvykius Mariupolyje.

vertė: Gitana Dambrauskienė .

Maždaug 60 ginkluotų automatiniais ginklais teroristų grupė užpuolė miesto milicijos skyrių. Neiškėlus jokių išankstinių reikalavimų, bandyta užgrobti pastatą. Pastate įvyko mūšis. Kai atvyko Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos „Omegos“ padalinio pastiprinimas, jis virto tikru koviniu susirėmimu. Mūšyje, kuriame dalyvavo Nacionalinė gvardija, Ginkluotosios pajėgos, VRM specialiosios paskirties dalinys „Azovas“, buvo sunaikinta didelė teroristų grupuotės dalis.

Sunaikinta apie 20 teroristų, 4 paimti į nelaisvę. Didelė puolusiųjų dalis išmėtė ginklus ir pasislėpė gyvenamuosiuose miesto rajonuose.
Mūsų praradimai – vienas nukautas, 5 sužeisti. Tikslinami Ginkluotųjų pajėgų praradimai.
Miesto milicijos skyrius apimtas ugnies.

Samdyti niekšai, kada gi Jūs nurimsite ir prisisotinsit kraujo? Galvokit!

ATO padaliniai sulaukė pastiprinimo, permesto iš kitų regionų. Požiūris į ginkluotus teroristus yra ir liks tik vienas – sunaikinimas.

Tiems, kurie galvoja kitaip – apie dialogą, diskursą, politinį kompromisą… Ukrainos valstybės atsakymas žmonėms, kurie atėjo su ginklu, kurie grobia įkaitus, juos kankina, prisidengdami visokias lozungais plėšia žmones yra tik vienas – sunaikinimas.
Kiekvienas pasirenka pats. Situacija tampa juodai balta. Nebelieka atspalvių. Kitaip būti negali – kitaip šalis pavirs liepsnojančia buferine zona, kurioje mirtis bus norma, o gyvenimas vyks ekonomikos ir pilietinių teisių griuvėsiuose.
Lieka vis mažiau laiko sustabdyti beprotybę. Gana politikuoti, gana maivytis ir reklamuotis. Laikas iš tikrųjų sutelkti jėgas ir pakeisti šitą situaciją. Rimtai, neimituojant. Visų prašau – ir draugų, ir priešų. Atidėkite nesutarimus ir interesus. Šalis pavojuje. Sąžiningai darykite tai, ką privalote. Mes stiprūs, mes pajėgsime, mes privalome!

Situacija Mariupolyje 17:30

17:30 Situacija Mariupolyje nurimo: spec. būrys „Azov“ atkovojo Vidaus reikalų ministerijos pastatą, kur separatistai buvo užėmę 1 ir 2 aukštus, ir išėjo iš miesto. Tačiau mieste vis dar vaikščioja girti teroristai su ginklais.

Jie surinko žuvusius ir sužeistuosius. Tuo pačiu metu ugniagesiai baigė gesinti degančius pastatus.

Pasak žurnalisto , mieste valdžios nėra. Mariupolio meras pabėgo po pirmojo šūvio, ir niekas nežino kur jis yra. Milicija bijo užimti pastatus. Taigi galima dar laukti situacijos paaštrėjimo.

Insider ataskaita.

Daugiau informacijos čia: http://inforesist.org/live-v-mariupole-strelba/

 

 

 

Gegužės 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys!
Atleiskite, šios dienos aktualijos šiek tiek ankščiau dėl organizacinių priežasčių. Tikiuosi daugiau nieko blogo iki dienos pabaigos nenutiks, na o gero – prašom. Taigi, gegužės 8-osios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Luhanske ir Donetske prorusiški klounai, garsiai save vadinantys “liaudies tarybomis” (nors labiau tiktų “alkoholinių interesų klubai” arba “Putino pinigų mylėtojų būreliai”) vis tik nutarė surengti savo šou, kuris vadinasi tų apskričių “referendumais dėl nepriklausomybės”.

Šiąnakt Donbaso spaustuvėse geri žmonės sudegino velniop virš milijono paruoštų blankų. Bet Maskvai pinigų netrūksta. Prispausdins dar.

Apskritai, po artėjančio gegužės 9-osios situacijos paaštrėjimo, reikėtų ruoštis įvykiams po 11-os, kurią numatytas tas pats “referendumas”. Scenarijus žinomas iš Krymo pavyzdžio: virš 100% tautos „balsuos” už „nepriklausomybę”, o tada jau dėdė Vova užsiims „tautos valios apsauga”.

Jei nenutrauksime šio separatistinio cirko dabar – vėliau tai padaryti bus žymiai sunkiau.

2. Iš Rusijos teritorijos per pasienio punktą prasiveržė šarvuotas visureigis „Tigr” – Žirinovskio „dovanėlė” separatistams. Vėliau jis važinėjosi po Luhanską.

Įvykis jaudinantis. Tačiau čia aš norėčiau pasidalinti bendrais neraminančiais mūsų pastebėjimais.

Taip, sienos su RF apsaugos kokybė Luhansko ir Donetsko apskrityse kelia daug klausimų. Visų pirma – korupcijos juk niekas neatšaukė, tačiau žymiai svarbiau, kad pasieniečiai neturi reikiamų galių ir priemonių, kad patys pasipriešintų didelėms ekstremistų grupuotėms arba, kaip šiuo atveju, šarvuotai technikai.

Ši užduotis kitoms jėgos struktūroms, turinčioms teikti pasieniečiams pastiprinimą. Jie to nebus – sienos klausimo mes neišspęsime.

3. Putinas šiandien sukvietė savo satelitinių valstybių prezidentus iš Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos – Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos. Nutarė parodyti jiems „Potiomkino” (dirbtines, parodomąsias) Rusijos pajėgų pratybas. Išsitraukė rimtą ginklą – sunkiąją liepsnosvaidinę sistemą TOS-1. Davė įsakymą atidengti ugnį.

Ir…. pššš. Nieko neįvyko.

Aš, rusų vietoje, susirūpinčiau tuo, kad jų stebuklingasis lyderis, kuriam tik žaidimai tankais galvoje, dar turi ir branduolinį mygtuką. Jeigu tas maniakas, pasirengęs kariauti su visu pasauliu, nutars jį panaudoti, tai Uralo tikrai nebeliks. Maskvos apskrities taip pat. Nes narsiųjų rusų karių rankos auga ne iš tos vietos, iš kurios jos auga pas visus normalius žmones.

Bėda, kad Putinas nesistengia padaryti pasauliui įspūdžio aukštomis technologijomis, efektyviu žemės ūkiu arba kultūringa Rusija. Šis dvasios ligonis nemoka nieko kito, kaip tik mojuoti ginklu. Tegul ir ne visuomet veikiančiu.

VeliavosTvirtinimas

Kad Ukrainos pajėgos vėliavos nenukabintų

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Parubijus pareiškė, kad vakarykštis Putino pareiškimas apie Ukrainos separatistų „referendumo“ perkėlimą – politinė afera.

Ukrainos valdžia puikiai supranta, kad Putino žodžiai – melas, po kuriuo nėra nieko daugiau, išskyrus šlykščius planus užslopinti Kijevo budrumą. O tai reiškia, kad antiteroristinė operacija tęsis tol, kol Ukrainos teroristai nenurims. Tardymo izoliatoriuose arba po daug iškentėjusia Donbaso žeme.

Putino mele, suprantama, nėra nieko gero. Tačiau tai, kad Ukrainos valdžia juo netiki ir yra pasiryžusi tęsti Ukrainos gelbėjimą – neabejotinas pliusas.

2. Šiandien iki pietų baigėme regionų pasirengimo galimoms provokacijoms rytoj, gegužės 9-ąją, monitoringą. Bendras vaizdas jei ne nuramina, tai, mažų mažiausia, teikia vilties.

Taip, daug silpnų vietų. Tačiau bendrai, jėgos struktūros ir vietos valdžia imasi priemonių tam, kad tragedijos, panašios į gegužės 2-ąją vykusios Odesoje, nepasikartotų.

Aišku, nusiraminti nevalia. Mes ir nelaukiame, kad Pergalės Diena praeis lengvai. Reikia būti viskam pasiruošus, o ypač Donbase.

3. Pergalės Dienos išvakarėse Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad Kremliaus Aleksandro sode iš visų stelų, skirtų miestams-didvyriams Maskvos centre, vienintelė liko nepapuošta gėlėmis – tai Kijevo stela.

Jau po poros valandų po tokio pranešimo miesto-didvyrio Kijevo stela buvo užversta gėlėmis.

Vis dėlto yra adekvačių žmonių Maskvoje. Ačiū jiems. Pagaliau, Pergalės Diena – mūsų bendra šventė. Ir mes, „IP“ grupė, sveikiname visus jus, broliai ir seserys!

Ir – ateičiai. Nugalėjome Hitlerio nacizmą, nugalėsime ir Putino nacizmą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan/media

Gegužės 7 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 7 įvykių suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Kuo arčiau gegužės 9-oji, tuo neramesni pranešimai apie ruošiamą prorusiškųjų ekstremistų sujudimą. Nors juos ir dabar sunku pavadinti ramiais.

Blogai, kad tokiam fone Putinas ėmėsi dar vieno žaidimo. „Patarimai“ separatistams neskubėti rengti referendumo, vos ne pasirengimas pripažinti Ukrainos prezidento rinkimus – it vaikiną kas sukeitęs būtų.

Tačiau Kremliaus vadovo melas apie tariamą Rusijos karių atitraukimą nuo Ukrainos sienos neleidžia apsigauti. Kariuomenės niekas neatitraukia. Tai reiškia, kad raminantys ir vos ne taikūs Putino pareiškimai – greičiausiai šou patiems patikliausiems.
Šito žaidimo prasmės mes nesuprantame. Bet aišku, kad atsipalaiduoti nėra ko. Kaip tik atvirkščiai.

2. Ekstremizmo pavojaus geografija plečiasi.

Šiandien į „raudonąją“ zoną (ekstremizmo pavojus – 5 balai ir daugiau pagal 10-balę skalę) mes įtraukėme Zaporožės sritį, kurioje pavojus anksčiau siekė 4 balus.

Tiesa, Charkivo srityje pavojus sumažėjo – iš „raudonos“ zonos ji nusileido į „geltoną“. Taigi, „tas ant to“. Rytoj parengsime infografiką.

3. Šiandien spaudos konferencijoje Antiteroristinio centro prie Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Krutovas pareiškė, kad per ATO žuvo 14 Ukrainos karių, 66 buvo sužeisti.

Mes turime kiek kitokius duomenis, bet svarbu ne tai. Svarbu, kad kiekviena konflikto diena kainuoja žmonių gyvybes.

Žuvę vaikinai, jėgos struktūrų atstovai – Didvyriai. Visada juos prisiminsime.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien mes atlikome nedidelį monitoringą, kaip regionai rengiasi galimoms provokacijoms Pergalės dieną.

Situacija geresnė, negu galima buvo laukti. Ne pats optimistiškiausias vaizdas tik Donecko ir Luhansko srityse.

Ypač pozityvus yra Charkivas ir pietinės sritys (pirmiausia Odesos ir Mikolajivo, kiek mažiau – Chersono). Čia tiek jėgos struktūros, tiek vietos valdžia labai galingai dirba priešinantis grėsmei. (Dniepropetrovsko srities aš neminiu – čia vietos valdžia nuo pat pradžių pasirodė labai gerai).

Pavyzdžiui, šiandien į Odesą atvyko specialus milicijos batalionas „Kijevas-1“, suformuotas iš savanorių. Gynybos ministerija imasi priemonių savo linija – manau, rytoj galėsime apie jas pranešti.

2. Antiteroristinė operacija. Šiandieną mes pagaliau gavome išsamią informaciją tam, kad sudėliotume dėlionę. Mes gavome visišką mūsų būgštavimų apie nepakankamo ATO efektyvumo priežastis patvirtinimą.

Mūsų ankstesnės pretenzijos ATO vadovybei ir jėgos struktūrų sąveikai pasirodė visiškai pagrįstos. Pozityvu gi tai, kad mes pamatėme ir rimtą darbą šalinant problemas, atliekamą ir pačių „viršūnių“.

Pagrindinė problema – kadrai. Mūsų generolai pratę prie „parketo“, nesugeba priimti sprendimų ir paniškai bijo atsakomybės. Džiugu tai, kas jų tarpe vis dėlto yra ir adekvačių. Juos nors ir su vėlavimu, tačiau paskiria į esminius postus.

Aš manau, šiandieną šioje niūrioje ir neteikiančioje džiaugsmo Ukrainai atmosferoje gimsta nauja Ukrainos jėgos struktūrų darbuotojų karta. Vadai ir viršininkai, pasirengę prisiimti atsakomybę. Ir kariai, pasiryžę ne žodžiais, o veiksmais ginti savo šalį ir jos tautą.

Deja, šis gimimas apmokamas krauju.

3. Po separatistų įvykdyto autobuso su milicijos bataliono „Azov“ kariais užpuolimo sučiuptas taip vadinamosios Donecko liaudies respublikos „gynybos ministras“ I. Kakidzianovas.

Ar tik man taip atrodo, ar Donbaso separatistai tikrai tokie idiotai? Kaip gi padūkusiai reikėjo „atakuoti“, kad čia pat prarastum savo vyriausiąjį „vadą“. Ir jei jau jų „gynybos ministras“ toksai unikalus, tai ko laukti iš „eilinių“ karių? Kažkokia kvaila ta jų „armija“, tiesą pasakius.

4. Ukrainos Saugumo tarnyba atsiskaitė: Odesoje atskleistas pinigų konvertavimo centras, finansavęs gegužės 2-osios neramumus. Už šio finansavimo, kaip ir reikėjo tikėtis, kyšo Janukovyčiaus „šeimos“ ausys.
Iš tikro – jokios paslapties, kad kuo daugiau ekstremistų finansavimo kanalų užblokuojama, tuo daugiau sėkmės šansų kovoje su jais. Be pinigų nebus teroro po RF vėliava.

Ir visas savo „rusų pasaulio“ idėjas ponas Putinas ir panašūs į jį gali tvirtai susukti ir įsikišti ten, kur jie prieš tai įkišo tarptautinės teisės normas.

Mustafa Džemilevas: „Mes pusę amžiaus kovojome už tai, kad grįžtume į Tėvynę, o sugrįžome į Sovietų Sąjungą.“

2014-05-06 , 14:03
Ilja Šepelinas
Vertė: Lightning Rod

Gegužės 4-ą Rusijos prokuratūra pagrasino likviduosianti Krymo totorių liaudies medžlisą – autoritetingiausią Krymo totorių organizaciją. Šio įvykio priežastimi tapo gegužės 3-ios įvykiai, kai keletas tūkstančių Krymo totorių pusiasalio pasienyje su Ukraina, Armjansko mieste bandė priversti pasieniečius įleisti vieną iš savųjų lyderių – Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatą Mustafą Džemilevą, žymų praeities disidentą, kalėjimuose ir tremtyse praleidusį virš 15 metų, aktyviai pasireiškusį prieš referendumą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos ir iki šiol nesiruošiantį jo pripažinti.

„Slon“ susisiekė su Džemilevu pakalbėti apie tai, kokia ateitis laukia Krymo totorių medžliso, ir ką ketina daryti jo tautiečiai Kryme.

Mustafa_Abdülcemil_Kırımoğlu_v1– Sakykite, ar vis tik Rusijos valdžia jums kaip nors paaiškino, kodėl jūsų neįleidžia į Krymą?

– Ne, nepaaiškino. Be to, ši situacija tapo dar neaiškesnė. Paskutinį kartą aš išvažiavau iš Krymo balandžio 22-ąją. Tada pasienyje į mane kreipėsi taip vadinamos savigynos kariai, pareikšdami, kad man draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Na, gerai, tai kodėl gi man drausti įvažiuoti į Rusiją – tiesą sakant, aš ir taip ten vykdavau ne itin dažnai. Man paklausus, kur parašai, kas priėmė draudžiantį įvažiuoti potvarkį, atsakė, jog jie tėra įgalioti pranešti apie šią sankciją. Po to kilo triukšmas spaudoje, o iš Rusijos pusės buvo pareikšta, jog tai prasimanymas, jokių potvarkių apie draudimą man kur nors važiuoti neegzistuoja, o visos kalbos apie tai – vakarų žiniasklaidos propaganda.

Tačiau gegužės 3-iąją aš išskridau į Krymą. Kadangi susisiekimo oro linijomis tarp Krymo ir Kijevo šiuo metu nėra, aš keliavau tranzitu per Šeremetjevo oro uostą. Man atskridus į Maskvos oro uostą, FSB darbuotojas pranešė, jog man yra uždrausta įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Jis man tai pasakė ir iškart padavė bilietą atgal į Kijevą. Teko grįžti.

Vėliau naktį aš vis tik pabandžiau vykti į Krymą automobiliu. Tai – maždaug 10 valandų kelias, ir dar lygiai tiek gali tekti stovėti pasienyje. Mums privažiavus prie Krymo, ten esantį kontrolės punktą buvo užblokavę kareiviai: apie tūkstantis žmonių – kažin kokie kazokai kaip iš spektaklio, tituškos, savigyna, žmonės civiliais rūbais. Lyg būtų ruošęsi su mumis kovoti. Iš Krymo pusės mūsų pasitikti išvažiavo apie aštuoniasdešimt automobilių su Krymo totoriais. Jie prasiveržė pro tą apsuptį – ir perėjo sieną pas mane. Situacija buvo įtempta – penkias ar šešias valandas vyko derybos, kareiviai pareiškė, kad be leidimo prasiveržusiųjų atgal neleis. Mes pasiruošėme su mūšiu veržtis atgal, bet tuoj pasipylė skambučiai iš Europos Parlamento ir iš Turkijos.

Turkijos ambasadorius mane patikino, kad jų valdžia, kartu su ministru Erdoganu, stebi situaciją Kryme, prašo nesiveržti per patikros postą ir sako, jog man vertėtų grįžti į Kijevą tam, kad jie vėliau galėtų išspręsti situaciją diplomatiniu būdu. Kitu atveju, gali įvykti blogi įvykiai. Ukraina ir taip sunkioje padėtyje, daug karštų taškų, sukurtų Rusijos specialiųjų tarnybų. Mes iškėlėme sąlygą, jog aš išvažiuosiu, jei mano per sieną perėjusius tėvynainius įleis atgal. Taip ir padarė. Tačiau sekančią dieną prasidėjo iškvietimai tų, kurie išėjo už sienos teritorijos. Bet kodėl manęs neįleido, niekas nepaaiškino.

– Jūs gi turėjote telefoninį pokalbį su prezidentu Putinu referendumo Kryme išvakarėse. Ar dabar nebandėte su juo kontaktuoti?

Na, mes su juo kalbėjomės likus keturioms dienoms iki referendumo. Iš esmės, jau tada pokalbis buvo kaip tarp dviejų kurčiųjų. Aš jam sakiau savo, Putinas mane tikino savo. Jis tvirtino, kad viskas priklausys nuo Krymo liaudies nuomonės referendume, o aš jam sakiau, kad okupuotoje teritorijoje neįmanoma vykdyti sąžiningo balsavimo. Putinas kalbėjo, jog Rusija Krymo totoriams padarys žymiai daugiau, nei Ukraina jiems padarė per 23 metus. Žodžiu, žadėjo, kad būsime laimingi. Bet aš jam atsakiau, kad tegu Rusija išveda savo kariuomenę, tada apie tai kalbėsime. Lai Rusija padeda mūsų liaudžiai, bet Rusijos ir Ukrainos tarptautinių susitarimų pagrindu. Vėliau nei su juo, nei su jo atstovais ryšių nebuvo.

Tiesa, kai gegužės 3-ą manęs neįleido į Šeremetjevo oro uostą, aš kalbėjau su jūsų Dūmos deputatu, kurį pažįstu iš Europos Tarybos Parlamento Asamblėjos. Jis man paskambino ir pasiūlė parašyti Putinui pareiškimą, kad jis išsiaiškintų. Aš paklausiau: o ką, ar aš Putinui pavaldus pilietis, kad tokius pareiškimus rašyčiau? Jis, tikriausiai, orientuojasi įvykiuose.

– Ir ką dabar jūs ketinate daryti?

– Kartas nuo karto aš atvažiuosiu prie Krymo sienos ir vis tik bandysiu patekti į savo namus. Tai – tikras chamiškumas. Pusę amžiaus mes kovojome už tai, kad grįžtume į Tėvynę, o dabar atvažiuoja kažkokie kareiviai ir uždraudžia mums būti savo namuose.

– Bet jūs suprantate, kodėl jūsų neįleidžia? Juk jūs, kaip suprantu, taip ir nepripažinote referendumo rezultatų.

– O jų niekas nepripažino, išskyrus Rusiją ir kelias pasaulio šalis.

– Na, tarptautinės teisės atžvilgiu, tai taip. Nepaisant to, Krymo gyventojai laikosi ramiai, jokių protestų nekelia ir, turbūt, apsiprato su tuo, jog dabar tai – Rusijos teritorija.

– Niekas neapsiprato! Ten tiesiog teroras. Vienintelė vieta visame Kryme kurioje iškelta Ukrainos vėliava, – tai Krymo totorių liaudies medžliso pastatas – kaip buliai ant raudono skuduro puola ant jo. Sulekia, nuplėšia ir šaukia, kad Ukrainos vėliava kursto tautinę nesantaiką! Kažkoks idiotizmas. Esant Ukrainos valdžiai, žmonės šimtais tąsėsi po Krymą su rusiškom vėliavom, o dabar juos baisiausiai piktina Ukrainos vėliavos. Štai kokia atmosfera. Žodžiu, lyg būtume grįžę į Sovietų Sąjungą. Ir ne pačių geriausių laikų Sovietų Sąjungą.

– Tačiau kokia prasmė neleisti jūsų į Krymą?

– Čia jie irgi neprotingai elgiasi. XVIII-XIX amžiais tai būtų normalu, tada nebuvo telefonų, skaipo, tada tokiu būdu galėjo užblokuoti Krymo totorių lyderį. Bet dabar aš iš bet kurios pasaulio vietos galiu kreiptis į savo tėvynainius. Tai – absoliučiai keistas Rusijos pusės žingsnis net savo pačios atžvilgiu. Lyg jie norėtų išprovokuoti kokį kraujo praliejimą. Arba tai – elementarus bukumas.

– Juk jūs kovo mėnesį buvote atvažiavęs į Maskvą susitikti su buvusiu Tatarstano prezidentu Šaimijevu. Ar jis kokiu nors būdu bandė tapti arbitru šiame konflikte?

– Ne. Aš susitikau su Šaimijevu, tačiau dabar veikiantis Tatarstano prezidentas Minichanovas nuolat važiuoja į Krymą ir pasakoja totoriams, kaip jiems bus gera gyventi Rusijos Federacijoje. Kitos funkcijos jis šiuo metu neturi.

– Vakar žiniasklaidoje pasirodė pranešimas su nuoroda į jus, apie tai, jog Krymo totorių judėjimas gali nueiti į pogrindį. Ką tai reiškia?

– Ne, kaip liaudis, Krymo totoriai negali nueiti į pogrindį. Kalbame apie tai, kad į pogrindį gali nueiti Krymo totorių medžlisas, jeigu jo veikla Rusijos Federacijos teritorijoje bus uždrausta. Tiesiog grįžta sovietiniai laikai, kuriais buvo uždraustos mūsų nacionalinės struktūros. Legaliai ar nelegaliai, bet mūsų struktūros veiklą tęs.

– Mūsų šalyje žodis „pogrindis“ pastaruoju metu turi labai aiškų atspalvį, susijusį su Šiaurės Kaukazo smogikais.

– Ne, aš žodžio „pogrindis“ neištariau – jį prisigalvojo žurnalistai.

– O kokia šiuo metu jūsų bendražygių nuotaika? Jūs sakote, kad jie nepripažįsta referendumo rezultatų, jūsų pas juos neįleidžia. Ar dėl to jie ketina ko nors imtis?

– Mūsuose už dviejų savaičių, gegužės 18-ą bus 70-osios Krymo totorių deportacijos metinės – apvali data. Žinoma, ir tie, kas rusų valdžios nori, ir tie kas nenori, darys grandiozinį mitingą – aišku, jame bus svarstomas ir prisijungimo prie Rusijos klausimas. Bet atmosfera ten itin slogi, laukiant kažko negero. Keletas tūkstančių Krymo totorių jau paliko pusiasalį ar išvežė žmonas ir vaikus. Todėl dabar įtampa keliais laipteliais pakilo. Žinoma, Krymo totoriai kentės iki paskutiniosios, bet jei toks chamiškumas nesiliaus, mūsų liaudies nepasitenkinimo bus neįmanoma sustabdyti.

– Ar jūs šiuo metu raginate savo bendražygius kokiai nors veiklai? Kur juos nukreipiate?

– Aš visada sakiau, kad 50 metų mes siekėme sugrįžti į Tėvynę. Ir sakiau su pasididžiavimu, jog per visus tuos metus mes nepraliejome nei vieno kraujo lašo, nei savojo, nei svetimo – šiems principams ir liksime ištikimi. Bet, jei prieš mus ir toliau tęsis chamiški veiksmai, žmonių nebus galima sustabdyti.

– Ką jūs turite galvoje, sakydamas „rusiškos valdžios chamiški veiksmai“?

– Akiplėšiškiausia yra tai, jog žmonėms sakoma, jog jūs dabar Rusijos piliečiai ir privalote atsisakyti Ukrainos pilietybės! Jei neatsisakysite, būsite laikomi užsieniečiais ir privalėsite gauti leidimą čia gyventi. Bet, kurių galų mums savo žemėje teikti prašymus, kad leistų čia gyventi? Kaip mes galėjome savo Tėvynėje pavirsti užsieniečiais?

Šaltinis: http://slon.ru

Putino planas gegužės 9-ajai

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Visi supranta, kad Rusija labai pavargo nuo Ukrainos. Visi supranta, kad Rusija labai trokšta pagaliau įvesti kariuomenę nuo Slovjansko iki pat Čopo ir visiems laikams atsikratyti šio galvos skausmo.

Tačiau Ukraina Vakarų akyse kol kas dar per gerai vaidina nekaltos aukos vaidmenį, kad būtų galima tai prasukti, neužsirovus ant pasaulinio agresoriaus statuso ir visiškos blokados, kurios, žinoma, nesinori, nežiūrint į visą bravūrą „Mums tos jūsų sankcijos – nusispjaut ir užkapstyt“.

Žinoma, svarbiausiais Ukrainos sėkmės teatrališkai save rodant nekaltos aukos vaidmenyje garantas – mūsų valdžios institucijų, kurios nepajėgia nei mitingo išvaikyti, nei teroristo nukenksminti, impotencija.

Todėl idėjos, pateikiančios ukrainiečius kaip piktus demonus, kurie klastingai naikina savo pačių šalies gyventojus, įgyvendinimas nelabai sekasi.

Slovjanskas, turėjęs būti mielų taikių angeliukų lizdeliu, kurie nori vien apsisprendimo teisės ir savarankiškumo, patyrė visišką nesėkmę. Nes aišku, koks angelėlis yra Ponomariovas. O paskui jis dar užsienio stebėtojus pagrobė įkaitais. O paskui pas jį dar iš kažkur atsirado nešiojamųjų priešlėktuvinių ginklų sistemų, kurios yra ypač reta prekė ir kurių panaudojimas akimirksniu kiekvienam kariškiui tampa požymiu, kad konfliktas pereina į naują kokybinį lygmenį.

Žodžiu, Slovjanske nepavyko.

Todėl, papirkę tenykščius mentus, užėjo į Odesą. Planas buvo – sukurti eilinį pasipriešinimo židinį užbarikaduotame pastate, o jei nepavyks – bent pasinaudoti savo tikslams piaru dėl žuvusiųjų puolimo metu. Planas B, kaip matote, suveikė, tačiau nepakankamai, nes buki Odesos mentai per daug uoliai padėjo separatistams ir dalino ginklus, nevengdami filmavimo kamerų.

Tyrimą labai apsunkina tas faktas, kad Odesos milicija yra ne tik prorusiškųjų aktyvistų puolimo prieš radikalus, bet ir, akivaizdu, jų žudymo Profsąjungų rūmuose tiesioginis organizatorius. Todėl teismo medicinos ekspertų ataskaitų mes, aišku, taip ir nepamatysime.

Bet ir šitai, nepaisant visų etatinių Kremliaus propagandistų pastangų, nelabai kaip sekasi. Kurstant neapykantą tenka sąmoningai nutylėti per daug akivaizdžių ir vaizdo juostose užfiksuotų dalykų.

– Juk tie vaikinai puolė pirmieji, tai kaip jie dabar gali būti aukomis?

– Juk tos nekaltos aukos prieš savo tragišką žūtį sušaudė svetimą eiseną, kuri ėjo ne jų link, o į futbolą?

– Juk šitie sąžiningi nepriklausomi asmenys visgi bendradarbiauja su Odesos mentais?

Ir taip toliau. Reiškia, aukų yra, bet jos nėra nekaltos: tai konfrontacijos dalis.

Bet nekaltų aukų verkiant reikia. Nes kiek bešauktų Kremliaus agitatoriai „Pakilk, didžioji šalie!“ („Vstavaj, strana ogromnaja“ – pirmoji eilutė iš populiariausios rusų autorių dainos „Šventasis karas“, Antrojo pasaulinio karo pradžioje kvietusios priešintis fašistų užpuolimui – vert. pastaba), bet šalis nepakyla. Sukiojasi, klausimus užduoda, jau lyg ir pasirengusi, bet vis vien tebesėdi ir bamba, į ataką nepuola. Vakarai irgi niekaip nenori patikėti, kad „Rusija turi savo teisybę“. Trūksta Ukrainos agresijos prieš Rusiją. Trūksta vienintelio mažo preteksto – to paties, kurio užteko JAV, kad pradėtų karą Afganistane 2001 m.

Ir mes, deja, žinome, kaip jį užsitikrinti.

Trūksta asmeninės nuoskaudos. Kol kas esami įvykiai rusams – ne jų bėdos. Iš kokio nors Uriupinsko gyventojo pozicijos žiūrint, jam siūloma įsigilinti į neįtikėtinai tolimos ir svetimos Ukrainos problemas ir imtis padėti tos jam svetimos Ukrainos gyventojams kovoti su kažkokiu Dešiniuoju sektoriumi, apie kurį Uriupinske dar prieš tris mėnesius niekas nieko negirdėjo ir dabar, tiesiai pasakysime, irgi nei labai žino, nei domisi.

Kremliui reikia asmeninės kiekvieno Rusijos piliečio nuoskaudos, patirtos iš Ukrainos ir ukrainiečių.

Kremliui reikia, kad frazė „Tėti, užmušk banderininką“ nekeltų klausimų ir nereikalautų ilgų paaiškinimų.

Kremliui reikia, kad karas su Dešiniuoju sektoriumi kiekvienam Rusijos piliečiui taptų savigynos reikalu.

Ir kokios gi viso to išvados?

Tokios, kad gegužės 9-ąją Rusijos Federacijos gyventojų, greičiausiai, laukia nemažai kruvinų siurprizų – o būtent, teroristinių aktų Maskvoje arba kituose didmiesčiuose su įvykio vietoje plačiai paskleistomis Jarošo (Dešiniojo sektoriaus lyderis – vert. pastaba) vizitinėmis kortelėmis.

Mes žinome, kad teroristiniai aktai prieš savo šalies gyventojus – seniai atidirbtas gyventojų mobilizavimo receptas.
Po to, kai Dešinysis sektorius įrodys savo tarptautinę grėsmę ir žvėrišką neapykantą Rusijai, organizuodamas teroristinius aktus pačios Rusijos teritorijoje, niekas negalės suabejoti, kad būtina nedelsiant įvesti kariuomenę į Ukrainą. Ne tam, kad būtų apginti kažkokie mitiniai rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurių gynimas kelia daugiau klausimų negu atsakymų (kas gina Kazachstano ir Latvijos rusakalbius?), o savos šalies gyventojų, visiškai ir besąlygiškai remiančių bei ant didingo įtūžio bangos sukilusių, gynimui.

Tuo pačiu Putinas gaus savo mėgiamą „simetrinį argumentą“: atseit, jei JAV po Pasaulio prekybos centro atakos turėjo teisę įvesti kariuomenę į Afganistaną, tai kodėl gi mes neturime teisės įvesti kariuomenės į Ukrainą po baisaus teroristinio akto Rusijos centre šventąją Gegužės 9-osios dieną? O pačiose Junginėse Valstijose Rusijos įtakos agentai kreipsis į savo senatorius ir kandžiai klaus: tai ką, palaikote terorizmą?

Akivaizdu, kad geras sprogimas Rusijos centre duos marias naudos ir pliusų.

Mes patariame rusų žmonėms Rusijoje per gegužės šventes, ir ypač gegužės 9-ąją, dėl viso pikto palikti didmiesčius. Taip pat mes patariame gegužės 8–10 dienomis nesinaudoti metro, nebūti daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose ir nedalyvauti didelio masto eitynėse. Jei jūs nenorite tapti nekalta auka, žinoma.
Todėl, kad jei pirmajame akte Putinas Maidane iškabino Dešinįjį sektorių, tai baigiamajame akte Jarošas būtinai iššaus. Galbūt, Raudonojoje aikštėje.

Mes rašome šią labai galimą prognozę todėl, kad tikimės, jog šis planas bus maksimaliai išplatintas. Tikimės, kad priešo planų pagarsinimas baigsis tuo, kad jis atsisakys jų įgyvendinimo. Aprašytas scenarijus – tai katastrofa, kuri tarnauja vieninteliam tikslui: Putino pozicijų sutvirtinimui Rusijos žmonių gyvybės kaina. Todėl mes tikimės, kad, iš anksto jį pagarsinę, nors kaip nors sugebėsime jį paveikti. Prašome kuo plačiau pasidalinti ir paskleisti.

Šaltinis: http://petrimazepa.com

Gegužės 6 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 6 įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Nalivaičenko pranešė, jog situacija Donbase sudėtinga, nes vietos gyventojai yra stipriai veikiami informacinės įtakos, todėl jie nepasitiki VRM, Ukrainos saugumo tarnyba ir Gynybos ministerija.

Šventa teisybė. Bet štai klausimas: o kokį informacinį atoveiksmį Ukrainos valstybinės struktūros sukūrė galingai Rusijos propagandos mašinai per pastaruosius du mėnesius? Kur, pradžiai, mūsų kontrpropaganda? Kas užsiima informacine politika ir IPSO (informacinėmis-politinėmis specialiosiomis operacijomis) antiteroristinės operacijos štabe? Kas koordinuoja informacinį pasipriešinimą, kuris lyg ir buvo kuriamas prie Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos? Klausimų daugybė, o atsakymų – nulis.

Taip, tose pačiose valstybinėse struktūrose pakanka patriotų, kaip ir gyventojų tarpe, – tų, kurie tuo užsiima vien tik iš entuziazmo. Ir tai teisinga. Tačiau tai pirmiausia pačios valstybės ir jos turimų resursų užduotis. Pralaimint karą Rytų gyventojų galvose neįmanoma sėkmingai kariauti „realybėje“.

2. Gynybos ministras M. Kovalis tikina, jog antiteroristinė operacija juda lėtai, nes valdžia nenori įtraukti į karinę priešpriešą civilių Donbaso gyventojų.

Sutinku su ponu Kovaliu. Išdegintos žemės taktika – nepriimtinas variantas. Mes juk ne Rusijos kariuomenė Kaukaze.

Ir pakartosiu dar kartą. Valdžia grieždama dantimis taikstosi su jėgos struktūrų ginklų naudojimu gyvajai jėgai naikinti aktyvių ATO veiksmų metu. Dievai nematė. Bet leiskit žmonėms nors Statutą vykdyti. Leiskite kariškiams pradėti šaudyti siekiant sunaikinti, jei yra puolami jų saugomi objektai. Negalima gi priešintis ginkluotiems teroristams maldomis ir giesmių giedojimu.

3. Rusija nemato prasmės pradėti naujas derybas su Ukraina, jei už derybų stalo nesusės jos valdomi teroristai.

Aš manau, pradžiai mums vertėtų paprašyti Rusiją padaryti paslaugą. Tegul pasidalina savo konfliktų reguliavimo patirtimi, pavyzdžiui, jau minėtame Kaukaze.

Miksas

O mes pasistengsime šiame gyventojų žudynių, gyvenviečių naikinimo ir kitų kruvinų nusikaltimų sąraše rasti bent vieną užuominą apie rusų veržimąsi spręsti panašias situacijas už derybų stalo.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Aukščiausioji Rada A. Turčinovui rekomendavo paskirti atsakingą asmenį, kuris vadovautų koordinuojant antiteroristinės operacijos saugumo ir gynybos sektoriaus organų veiksmus, vykdant ATO.

Iš tikro jėgos struktūrų koordinavimas ATO metu – silpnoji operacijos vieta. Išspręsti šią problemą – tiesiog gyvybiškai būtina.

Bet aš ne visiškai suprantu, kodėl tam reikalingas atskiras valdininkas? Kas trukdo paklausti ATO vadovą, kodėl jis pats negali užsiimti tokiu koordinavimu – juk tai jo tiesioginė pareiga? Nes dabar paskirs atsakingą už koordinavimą, o paskui dar penkis pavaduotojus jam – po vieną kiekvienai jėgos struktūrai. Dar tegul sprendimus priima diskusijų keliu. Aš nemanau, kad tokia sistema pasižymės efektyvumu ir pataisys padėtį.

Tačiau pažiūrėsim, kaip visa tai veiks. Bent jau džiugu, kad pagaliau buvo pastebėta didžiulė problema. Tai reiškia bent pusę sėkmės. Bet daugiau negalima švaistyti laiko.

2. Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Čebotaris Odesoje dalyvavo spaudos konferencijoje dėl tragiškų gegužės 2 d. įvykių.

Jis pranešė, kad nuo pareigų buvo nušalintas ne tik VRM Vyriausiosios valdybos viršininkas, bet ir 3 jo pavaduotojai. Sulaikyta 160 asmenų, iš abiejų pusių dalyvavusių neramumuose. Nuo šiol mieste taip pat bus sulaikomi visi kaukėti asmenys. Nemažai VRM darbuotojų buvo atleisti iš darbo už parodytą bailumą.

Tarp kitko, Rytuose tokiam darbui nebūtų pabaigos. Mūsų, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės žiniomis, vietinių VRM skyrių vadovai savo skyrius ir valdybas (atseit, užimtus) separatistams atidavė už neblogus pinigus. Mažiausia kaina buvo 100 000 dolerių.

Kreipiuosi į VRM vadovą. Pone Avakovai, sąžiningai pasakysiu: po du mėnesius trukusio VRM stingulio (aš turiu omenyje problemas su vietinių jėgos struktūrų darbuotojais Rytuose ir Pietuose) aš neturiu daug pagrindo pasitikėti Jumis. Bet dabartiniai žingsniai įkvepia vilties – aš tikiuosi, ne vien tik man, bet ir daugeliui mano tėvynainių. Jei Jūs užbaigsite pradėtą VRM padalinių valymą reikalo naudai – aš būsiu pirmasis, kas nukels prieš Jus kepurę ir paprašys paspausti Jums ranką.

3. Visos Maidano Savigynos struktūros nuo šiol veiks kaip VRM, Nacionalinės gvardijos ir armijos padaliniai. Tokį sprendimą priėmė Savigynos šimtininkų taryba, pirmininkaujama Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus A. Parubijaus.

Tai tinkamas atsakymas Maskvai į jos dejones ir virkavimus dėl to, kad pagal Ženevos susitarimus Kijevas turi nuginkluoti neteisėtas grupuotes.

Ka gi, pone Putinai, dabar tavo eilė. Parodyk, kaip tu laikaisi žodžio. Iliuzijų niekas neturi, todėl iš Maskvos laukiame eilinės išsisukinėjimų ir melo lavinos. Tegul pasaulis – jau ne pirmą kartą – vėl pamato tikrąjį Kremliaus veidą.

Aguonos žiedas Ukrainoje

Ukraina perima europietišką Antrojo pasaulinio karo atminties simboliką. Šiais metais oficialiuose renginiuose bus naudojamas stilizuotas raudonosios aguonos atvaizdas.

Kaip praneša TSN, simbolį sukūrė Charkivo dizaineris Sergejus Mišakinas. Jo aguonos primena kulkos skylę, iš kurios plūsta kraujas.

Charkivietis dirbo visiškai nemokamai, paprašytas savo bičiulio – veikiančiojo NTKU (Pirmas nacionalinis Ukrainos TV kanalas) direktoriaus Zurabo Alasanijos.

“Atminties diena. Tradicinis simbolis, “Georgijaus juosta”, per paskutinius mėnesius negrįžtamai kompromituota. Reikėjo kažko kito, kas simbolizuotų ne šventę, kuriuo karas negali būti, bet atmintį ir liūdesį”, – simbolio sukūrimo istoriją aiškino Alasanija.

Ukrainos tautos atminties institutas pakvietė žiniasklaidą ir visuomenę naudoti raudoną aguoną kaip ukrainietišką simbolį pažyminat pergalę prieš nacizmą.

Oficialūs Antrojo pasaulinio karo pabaigos renginiai Europoje vyks gegužės 8 ir 9 dienomis, Ukraina, kartu su Europa ir pasauliu, pradės atminties renginiu gegužės 8 d. – tą dieną, kai buvo pasirašyta nacistinės Vokietijos kapituliacija, ir pratęs tradiciškai post-sovietinėms valstybėms – gegužės 9 d.

Šaltinis: http://rus.newsru.ua