UA Pranešimai

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Balandžio 25 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 25 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Šalia patikros posto netoli Odesos rytą nežinomi degeneratai metė granatą, sužeisdami septynis žmones. Dieną atėjo žinia: toje pačioje Odesoje sulaikyti ekstremistai, kurie rengėsi gegužės 9-ją sumušti veteranus „pagal Rusijos televizijos kanalo užsakymą“ (kaip pranešė Ukrainos saugumo tarnyboje).

Asmeniškai man labai nepatinka ši gaišatis pietuose. Mūsų duomenimis, nepaisant įvykių rytuose, jėgos struktūrų atstovai neišleidžia iš akių Odesos, Nikolajevo ir Chersono. Ir tai labai teisinga.

Ar gegužės 1-ai, ar gegužės 9-ai mes laukiame galingo panašių ekstremistinių veiksmų pliūpsnio. Tikėsimės, kad patys šlykščiausi prorusiškųjų klapčiukų planai bus sužlugdyti.

2. Teroristams apšaudžius Kramatorsko aerodromą, jame sudegė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2.

Nelaužiu iš savęs didžio stratego, bet nenoromis kyla klausimai. Tiek jau to, kad separatistai iš Slovjansko varinėja sau po sritį kaip namie (nors normaliu to pavadinti niekaip negalima). Tačiau, velniai griebtų, juk galima buvo užtikrinti bent jau tų objektų apsaugą, kuriuos jėgos struktūros naudoja antiteroristinei operacijai (ATO)? Keista visa tai.

3. Slovjanske teroristai pagrobė autobusą su ESBO atstovais. Tai jau chamiškumo ir cinizmo viršūnė.

Bet juk su ekstremistais viskas aišku – tai girtų kriminalinių nusikaltėlių ir kazokėlių gauja, vadovaujama profesionalių rusiškųjų diversantų. Čia kyla klausimas Ukrainos valdžiai. Ar ji supranta, kad šis įžūlus atvejis – spjūvis jai į veidą? Regione kelinta diena vyksta ATO, ir še tau. Labai liūdna, ir nematau kuo čia būtų galima pasiteisinti.

Gerosios naujienos:

1. RF Federacijos Taryba – prieš kariuomenės įvedimą į Ukrainą.

RF Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvijenko primygtinai siekia, kad derybos dėl krizės Ukrainoje išsprendimo būtų tęsiamos.

Ar tai reiškia, kad Putinas atsisakė planų įsiveržti į Ukrainą? Nemanau. Greičiau, žaisdamas demokratiją, rengia pasiteisinimą tam atvejui, jei pats pripažins, kad įsiveržimas yra netikslingas. Tačiau šis pareiškimas kiek nuima įtampą.

2. Toliau džiugina Ukrainos URM darbas.

Šiandieninis šios struktūros pareiškimas gana nemažos apimties, tačiau viskas sudėliota į lentynėles. Ir apie tai, kad Ukrainai nereikia Rusijos „taikdarių“, ir apie skirtumus tarp separatistų ir rusakalbių (Maskvoje įsitikinę, kad tai vienas ir tas pats), ir apie Ukrainos teisę gintis nuo terorizmo panaudojant jėgą.

Viskas labai tiksliai ir įtikinamai. Būtent šie vaikinai formuoja pasaulio bendruomenės požiūrį į įvykius mūsų šalyje. Ir daro tai iš tiesų šauniai.

3. Slovjansko išlaisvinimo operacijos nevainikavo visiška sėkmė, tačiau bent miestas pagaliau tapo užblokuotas. Nors kažkas pasiekta.

4. Ne tai, kad „geroji naujiena“, greičiau keletas žodžių apie. Įdomiai pasirodo „Ukrainos rytų krizėje“ kandidatai į Prezidento postą.

M. Dobkinas sėdi Charkive, iš kur kariauja savo įtemptą ir nematomą karą už vieningą Ukrainą. Balandžio viduryje Luhanske patyręs separatistų kiaušinių ataką, šiandien į priešakinę liniją stengiasi nepatekti.

S. Tigipko prieš savaitę taip pat Luhanske irgi atliko tylų žygdarbį. Jis vyriškai įėjo į separatistų užgrobtą SBU pastatą „deryboms“. Visi užgniaužė kvapą. Po pusvalandžio Tigipko išėjo, paspaudė separatistams rankas ir daugiareikšmiškai tarė (jei tikėti žiniasklaida): „Na, viskas, laikykitės čia“. Po viso šito liko kažkas neišsakyta.

P. Porošenka vakar „išsilaipino“ Luhanske. Čia jį iškart aerouoste blokavo prorusiška minia. Nors ne visiškai aišku, ko jie norėjo iš Porošenkos – kas jau kas, atrodo, o jisai dialoge su taip separatistų mylima Rusija visada demonstravo gebėjimą išlaikyti šaltakraujiškumą. Tuo labiau, versle problemų su Maskva jis visada turėjo per akis.

J. Timošenko pareiškė, jog susitarė su separatistais. Nors Luhansko separatistai iškart pareiškė, jog nieko panašaus nebuvo. Tikėsimės, jog Julija Vladimirovna iškvies separatistus į teledebatus ir visos liaudies akivaizdoje įtikins juos, kad susitarimai su jais vis tik egzistuoja.

N. Korolevskaja po vizito į Krymą aplankė „karštus taškus“ – Kramatorską, Slovjanską, Donecko RVA. Po to sekęs pranešimas netikėtai prieštaravo bendrai retorikai. Lygtai, rytuose, apart lakstančių su automatais vaikiščių, gyvena milijonai ukrainiečių, kuriuos įžeidžia žodis „separatistas“. Tai – paprasti pensininkai, biudžetininkai, šeimos su vaikais, visi tapę atkirstais nuo pasaulio.

Kyla įkyri mintis, jog per visą šį „karą“ (ir Rusijos inicijuotos savivalės, ir politinių batalijų eigoje) paprasti žmonės atsitraukia į antrą planą. Ir tai – labai blogai.

Tikėsimės, jog ateityje būsima valdžia atsimins šios dienos pamokas bei suvoks, kad bet kurio regiono stabilumo pamatas yra rūpinimasis žmonėmis.

Foto: Владимир Кухар

Kaip Dmitrijus Tymčiukas Rusijos blogosferą „nulaužė“

Šaltinis: http://globalvoicesonline.org

Vertė: Milda Petrokaite

Apie Dmitry Tymchuk veiklą nuo 2008 metų iki dabar rašo Konektikuto universiteto (JAV) kandidatas į mokslininkus Kevin Rothrock.

Dmitrijus Tymčiukas – labai įvairiapusė asmenybė. Jis teigia, kad yra vykdęs „oficialias užduotis“ Irake, Kosove ir Libane. Pats save įvardija kaip Ukrainos kariuomenės atsargos karininką. Nuo 2008–ųjų metų jis buvo internetinio puslapio flot2017.com, kuris spaudė Rusiją išvesti Juodosios jūros laivyną iš Sevastopolio, vyriausiasis redaktorius. Pagal Tymčiuko facebook‘o paskyroje pateikiamą informaciją, pastaruosius šešerius metus jis taip pat yra „Karinių – politinių tyrimų centro“ direktorius.

Rusijos „blogeriai“ slepiasi smėlyje nuo Dmitry (fotomontažas – straipsnio autoriaus)

Prieš kurį laiką šiais metais jis ir keletas kitų kariuomenės atsargos karininkų sukūrė grupę, pavadintą „Informacinis pasipriešinimas“ („InfoResist“), kuri reguliariai praneša naujienas ir pateikia komentarus apie neramumų apimtuose Ukrainos pietryčiuose vykstančius įvykius. „Informacinis pasipriešinimas“ neturi savo internetinio puslapio (reikia paminėti, kad tokį vardą ir interneto adresą skubiai „pasisavino“ kita grupė). Taigi, Tymčiukas publikuoja „Informacinio pasipriešinimo“ naujienlaiškius savo asmeninėje facebook‘o paskyroje, kur jį seka įspūdingas sekėjų skaičius – 77 420 (per du mėnesius šis skaičius išaugo dvigubai). Nuo 2014 m. kovo mėn. laikraštis „Kyiv Post“ išvertė netoli 40 jo straipsnių į anglų kalbą. Prieš dvi dienas „Huffington Post“ paskelbė Tymčiuko „Depešos iš Donecko“ vertimą.

Continue reading →

Balandžio 24 dienos l.e.p. Ukrainos Prezidento Aleksandro Turčinovo viešas kreipimasis

Ketvirtadienis, 2014.04.24 18:17
L.e.p. Ukrainos Prezidentas, Ukrainos Aukščiausios Rados Pirmininkas Aleksandras Turčinovas kreipėsi į ukrainiečius. Kreipimosi tekstas paskelbtas l.e.p. Prezidento svetainėje. Pateikiame jį visą.

Gerbiami tėvynainiai!

Teroristai, paėmę įkaitais faktiškai visą Donecko rajoną, jau seniai peržengė žmogiškumo ribas. Ginkluoti nusikaltėliai grobia administracinius pastatus, ima įkaitais piliečius, tarp jų – Ukrainos ir užsienio žurnalistus, kankina ir žudo Ukrainos patriotus.

Atsižvelgdami į realų pavojų ir būtinybę apginti žmones, mes atnaujinome antiteroristinę operaciją, kurios sistemiškai ir nuosekliai realizuojamas tikslas – lokalizuoti terorizmo pavojų ir apginti taikius mūsų šalies gyventojus.

l.e.p. Ukrainos Prezidentas Aleksandras Turčinovas

Tuo metu, Rusijos Federacija koordinuoja ir atvirai remia žmogžudžius teroristus, kurie su ginklu rankoje veikia mūsų šalies Rytuose. Rusijos vadovybė, be jokio pagrindo, leidžia sau įžūliai kištis į Ukrainos vidaus reikalus.

Rusija valstybiniu lygiu remia terorizmą mūsų šalyje kaip tik tuo metu, kai Rusijos piliečiai savo teritorijoje nuolat kenčia nuo teroristinių atakų. Karai, teroristiniai aktai, regioninis separatizmas – tai Rusijoje žinomos problemos, kurias dabar dirbtinai bandoma perkelti į Ukrainą.

Be to, po sėkmingų Ukrainos jėgos struktūrų žingsnių kovoje su terorizmu, Rusijos Federacija nuo viešų grasinimų perėjo prie demonstratyvaus Karinių pajėgų koncentravimo greta mūsų valstybės rytinės sienos. Vyksta dalinių, kurie jau ilgą laiką kelia pavojų mūsų šalies saugumui, dislokavimas ir koncentracijos didinimas.

Noriu pareikšti, jog mes neatsitrauksime nuo terorizmo pavojaus ir ateityje tęsime priemones mūsų piliečių gyvybei apginti.

Mes reikalaujame, kad Rusijos Federacija nustotų kištis į Ukrainos vidaus reikalus, baigtų nuolatinius grasinimus ir atitrauktų savo kariuomenę nuo mūsų šalies rytinės sienos.

Išlaikydami ramybę ir pasitikėjimą, visi kartu mes apginsime savo šalį, jos suverenitetą ir vientisumą.

Su mumis – Dievas, su mumis – tiesa, su mumis – Ukraina.

Vertė Lightning Rod

Šaltinis: argumentua.com

Balandžio 24 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 24-osios įvykių suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Rusija pradėjo didelius karinius mokymus pasienyje su Ukraina. Kaip pareiškė RF gynybos ministras S. Šoigu – tai atsakymas į Ukrainos jėgos struktūrų antiteroristinę operaciją (ATO) Donbase.

Pirma, tvirtinimas, jog tai „Rusijos atsakymas“ – melas. Jei mokymai prasidėjo tik šiandien, tai ką pusantro mėnesio prie mūsų sienų veikė 50 tūkstančių Rusijos kariškių?

Iš tiesų Rusija karštligiškai ieško pateisinimų jos legionų buvimui prie mūsų sienos. ATO puikiai tam tinka. Juo labiau, kad ji gali tapti ir Rusijos visaverčio įsiveržimo pretekstu.

Antra, savo „susirūpinimu“ ATO ir pasirengimu ginti teroristus Ukrainoje Rusija iš esmės tiesiogiai patvirtina, kad ji – teroristinė valstybė. Beje, mes tai ir taip žinojome, čia tik dar vienas patvirtinimas.

Tačiau bet kuriuo atveju Putinas turi suprasti: Ukrainos rytinės sienos 2014 balandį – tai ne Krymo sienos 2014 vasarį. Čia Ukrainos kariuomenė varganai, tačiau sutiktuvėms pasirengusi.

2. Donecko srities taryba dirba visiškai sinchroniškai su Rusija.

Jos deputatai pareikalavo, kad Kijevas atsisakytų jėgos panaudojimo prieš teroristus ir sugrąžintų jėgos struktūras į nuolatinės dislokacijos vietas. Lyg pagal Kremliaus komandą jie kuria reikalingą pagrindą Putino tvirtinimui: prieš ATO veikia net ne Rusija, o atstovaujamieji vietos valdžios organai!

Tai – tiesioginė pagalba priešui.

3. Generalinė prokuratūra pranešė: Luhansko srityje demaskuota 1200 provokatorių. Rusijos kuratoriai organizavo diversijų, skirtų sužlugdyti prezidento rinkimų organizavimą, vykdymą.

O juk tai tik ledkalnio viršūnė. Kiek iš viso tokių Maskvos valdomų niekšų šlaistosi po Ukrainą – niekas nepasakys.

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija tęsiasi. Mūsų jėgos struktūros dirba nepaisydamos Kremliaus kauksmo ir jo šuniūkščių kiauksėjimo Ukrainoje.

Antiteroristinė operacija

Taip, jų veiksmus griežtai riboja valdžios nurodymai, jų rankos ir kojos sukaustytos, jie negali panaudoti net dešimtosios savo potencialo dalies. Bet tai vis tiek yra veiksmas, o ne ankstesnis romus suirutės stebėjimas ir visiškas bejėgiškumas.

Turčinovas aiškiai pareiškė: mes nepabūgsime terorizmo grėsmės. Po ankstesnės jo nuomonių kaitos toks pozicijos griežtumas net stebina. Laimė, kad nuostaba maloni.

Palanki yra ir ES pozicija (beje, netikėta), už kurią europiečiams dėkoju atskirai. Ashton atstovas spaudai Michael Mann pareiškė, kad antiteroristinė operacija nepažeidžia Ženevos susitarimų. Europos Sąjunga pripažįsta Ukrainos valdžios teisę naudoti jėgą ginant valstybės suverenitetą.

2. Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos vadovas M.Ochendovskis pareiškė: prezidento rinkimai gegužės 25-ąją vyks bet kokiu „politiniu oru“.

Išties, gegužės 25-oji – svarbiausias mūsų orientyras. Bus rinkimai, bus pasaulio pripažintas prezidentas – bus ir stabilumo viltis.

Rusija, žinoma, mūsų nepaliks ramybėje. Bet jei išsilaikysim iki gegužės 25-osios – priešintis taps lengviau. O ir jai taps sunkiau veikti prieš Ukrainą, mojuojant savo klounu Janukovyčiumi kaip „teisėtu Ukrainos lyderiu“.

3. Rusijos kanalas NTV pranešė, kad Ukrainoje dingo jų darbuotojas. Tiesiog prie Stalingrado prapuolė Gebelso propagandininkas. Lyg ir norisi varguolio pagailėt, bet neišeina.

Foto: obozrevatel.ua

Kaip teisingai bendrauti su draugais ir giminėmis iš Rusijos

Inga Lavrinenko

Vertė Milda Petrokaitė

Jeigu rusas nors akimirkai atsiribos nuo išgalvotų vaizdinių ir įsisąmonins, kad jokių fašistų Kijeve nėra, jis bus priverstas pripažinti, kad neapykantos jausmas, kuris jame liejasi per kraštus – tai jo paties asmeninis jausmas. Psichologas Olegas Chomiakas pasakoja, kaip Rusijoje vykdoma masinis sąmonės apdorojimas ir siūlo rekomendacijas, kaip bendrauti su giminėmis, draugais ir kolegomis – rusų tautybės žmonėmis, kurių smegenis „išsinuomojo“ Kremlius.

Šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar esame, susiduriame su daugeliui netikėta problema bendraujant su giminaičiais, kolegomis, draugais, bendradarbiais iš Rusijos. Kodėl lyg ir normalūs, adekvačiai vertinantys situaciją žmonės elgiasi taip, lyg būtų netekę proto? Kaip į tai reaguoti? Anksčiau, bendraudami su rusų tautybės žmonėmis, mes galėjome aptarinėti įvykius, ginčytis, įrodinėti, tartis. Vyko normali komunikacija. Dabar gi mes susiduriame su tuo, kad mūsų paprasčiausiai negirdi. Bet kokioms mūsų prielaidoms priešpastatomas „tekstas“, susidedantis iš tam tikrų stereotipų rinkinio, o mes suprantame, kad tokia siunčiama žinia – tai akivaizdus melas. Mes aptariame situaciją ne Rusijoje, o Ukrainoje, o šiame procese rusų tautybės žmonės užima tokią poziciją, lyg geriau už mus pačius žinotų, kas pas mus vyksta.

Žiniasklaida Rusijoje Continue reading →

Balandžio 22 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 22-osios dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Velykų šventė nesuteikė jokios vilties, kad Rusija ir ekstremistai kreips nors mažiausią dėmesį į Ženevos susitarimus. Ekstremistiniai veiksmai tęsiasi.

Iš jėgos struktūrų mes kol kas, deja, nesilaukiam efektyvumo bent jau blokuojant užkrato židinius. Šią problemą reikia spręsti, ir skubiai. Šiuo metu terorizmo liepsna jau apėmė Slovjanską ir Kramatorską. Jei nebus imasi ekstra priemonių, tai ryt-poryt tokiais “slovjanskais” bus nusėtas visas regionas.

Juo labiau, kad informacija apie ruošiamas diversijas ir provokacijas plaukia. Beje, man šiandien vienas žurnalistas išsakė kaltinimus ir “Informacinio pasipriešinimo” grupei – neva tai mes esame provokatoriai, nes “išprognozavome” diversiją Kramatorske dvi valandos prieš ją įvykdant. Atseit mūsų pranešimai sėja liaudyje paniką.

Man tai šyvos kumelės sapnas. Paniką skleidžia ne pranešimai, o įvykiai. Juo labiau, kad, pasinaudojus gaunama informacija, šių įvykių galima būtų išvengti. bet šie klausimai jau, deja, ne mums.

2. Krymo gyventojams atsisakymo nuo RF pilietybės terminas, pasibaigęs dar balandžio 18, nebus pratęstas. Apie tai pranešė Rusijos federalinės migracijos tarnybos vadovo pavaduotojas S. Kaliužnas.

Anksčiau apsišaukėliai Krymo kunigaikštukai (jie patys ir Putino “šestiorkės”) iš „Krymo vyriausybės” dievagojosi, kad šis temrinas bus pratęstas. Na ką gi, kunigaikštukai visai kaip jų šeimininkas – iki ausų apsimelavę.

Blogai tai, kad už šio melo yra šimtų ir tūkstančių Krymo gyventojų, tapusių situacijos įkaitais, likimai. O Ukraina kažkodėl neišsakė nė žodelio susirūpinimo dėl jų ateities. Nekalbant jau apie bandymus ne žodžiais, o darbais spręsti šių žmonių problemas. Ponai aukšti valdininkai, praradę Krymą, nepraraskime bent jau sąžinės.

3. Slovjansko merė Nelė Štepa toliau vaidina kažkokį komedijinį-siurrealistinį personažą. Tai ji už separatistus, tai prisiekinėja, kad juos palaikė ne iš tikrųjų.

Ji man primena bevardį girtą majorą iš Ivlino Vo „Šlykštaus kūno”. Veiksmo eigoje jis vis atsiranda iš niekur, sukliedi kažką ir dingsta. Kam – neaišku.

Šiandien interviu kanalui lifenews.ru ji vėl ėmėsi laižyti Putiną (“labai dėkinga Puinui už tai, kad jis įėjo į Krymą”) ir smogikus (“jie stiprūs dvasia, jie nugalės ir “Dešinįjį sektorių”, ir armiją – jie visus čia nugalės”).

Aš jei ir turiu ką pasakyti apie šia poniutę, tai tik kai ką labai nepadoraus. Būdamas džentelmenu nepasakysiu nieko. Bet blogai yra tai, kad tokie keisti sutvėrimai duoda PutinTV taip reikalingą Maskvai vaizdelį.

Gerosios naujienos:

1. Ministrų kabinetas užregistravo Radoje teisės projektą, skirtą ekstremistų amnestijai. Turima omeny – atleisti nuo atsakomybės tuos, kurie ne per daugiausiai prisidirbo ir patys nusprendė pasiduoti.

Priėmus įstatymą yra trys dienos apmąstymams. Aš pats nelabai sveikinu tokius žaidimus su teroristais. Tačiau, dabartinėmis aplinkybėmis tai – vis tik geras ėjimas, leidžiantis tiems, kas netyčia įsipainiojo į separatizmą, su tyliu liūdesiu nusiplauti iš to gyvatyno. Pažiūrėsim rezultatus.

2. JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas pareiškė, jog JAV visiškai palaiko Ukrainą.
.
Be to, esamoje situacijoje – ne tik moraliai. Strateginėje perspektyvoje, pavyzdžiui, pasiruošę padėti mums sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių resursų.

Akcentuojame, kad JAV viceprezidento atvykimas į Kijevą – jau yra galinga politinė deklaracija.

Tiesa, Džozefas Baidenas – nepataisomas optimistas. Jis sako, jog ukrainiečių politikams dabar atsirado „istorinė galimybė“ sukurti iš tiesų vieningą šalį. Deja, tai iliuzija. Jei Ukraina ir taps iš tikro vieninga, tai tik pačių ukrainiečių pastangų dėka. Panašu, jog, kuo mažiau į tai kišis mūsų politikai, tuo sėkmė turės didesnius šansus.

3. „Liaudies savanoriai“ kartu su milicija Luhanske sėkmingai sulaiko negerus žmones.

Miesto „Liaudies savanorių“ štabas šiandien paskelbė, kad kelių dienų bėgyje blokpostuose aplink Nikolaevą aptikta ir konfiskuota apie dešimt vienetų karinių ir trauminių ginklų, keletas žmonių sulaikyta.

Tai – ryškus pavyzdys, kaip žmonės, nelaukdami, kol susimylės jėgos struktūros, griebia jautį už ragų. Tai ypač svarbu Pietų Ukrainai. Nes, kol visuotinas dėmesys prikaustytas prie Rytų įvykių, priešas nesnaudžia.

4. Ministrų kabinetas iš valstybės biudžeto rezervų skyrė 5,034 mlrd grivinų gynybos stiprinimui. Iš jų Gynybos ministerijai skiriama 3,1 mlrd grivinų, MVD Vidaus kariuomenei – 1,8 mlrd grivinų, Valstybinei pasienio tarnybai – 0,109 mlrd grivinų.
.
Gal suma ir nedidelė. Klausimas tik, kaip ji bus panaudota, juk, kaip bebūtų gaila, korupcijos dar niekas neatšaukė. O vagis valdininko krėsle – ne mažiau pavojingas už ginkluotą separatistą pasaloje. Tikiuosi, susidorosime su abiem.

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Kaip rusai tyčiojasi iš Krymo gyventojų. „Tegul tai būna pamoka“

Straipsnyje minimų faktų tikrumas nėra patvirtintas, tad publikuojame jį su šūkiu „Mušk propagandistą jo paties ginklu!“.

Šaltinis: http://inforesist.org

Nors dabar tai labai pavojinga ne tik man, bet visai mano šeimai, aš TURIU pasakyti TIESĄ, ilgiau tylėti negaliu! Aš – Aleksejus Fiodorovas, Ukrainos pilietis, gimiau, užaugau ir gyvenu Simferopolyje, turiu žmoną ir du vaikus. Tėvas – rusas, mama – ukrainietė, nors motinos senelis – Krymo totorius. Turiu, ar veikiau turėjau privatų verslą – vaistinių mieste tinklą. Bet leiskite papasakot viską iš eilės.

Kai „žali žmogeliukai“ pradėjo užiminėti pusiasalį, kai kuriems piliečiams tikrai pasireiškė euforija. Net ir man įsivėlė į galvą klastinga mintis, kad Rusija investuos savo naftos dolerius į Krymo ekonomiką ir gyvenimas pagaliau susitvarkys. Nieko panašaus! Jau po kelių dienų prasidėjo neįtikėtinai baisūs įvykiai – juos yra sunku apibūdinti, o dar sunkiau į juos žiūrėti gyvai. Tai tarsi košmaras ar siaubo filmas! Mano namuose gyveno Krymo totorių šeimos nariai, kurie grįžo į savo tėvynę ankstyvais 90-tais. Šeimos galva kartą išdrįso papriekaištaut rusų kareiviui, kad jis savo BTR‘u blokavo automobilių aikštelę šalia mūsų namų (jie stovi miesto pakraštyje, beveik prie pat įvažiavimo) – į ką jis iš karto atsakė keiksmažodžiais, o po to garsiai kvatodamas davė komandą „taranuoti“ – dėl to jo „Lada Priora“ (paimta prieš šešis mėnesius kreditu) priekis buvo sumaitotas, totorius, netikėdamas savo akimis, vos spėjo iššokti iš automobilio.

Rytą jis rado automobilį dar labiau pribaigtą. Pareiškimas Kelių inspekcijai ir milicijai – sukėlė tik priešingą rezultatą : vėlai vakare, grįžtant iš darbo, jis buvo sumuštas nežinomų užpuolikų karinėmis uniformomis – beje, mušė per galvą su šautuvo buože ir juokėsi, laikydami aštrų durtuvą prie gerklės. Po tokių „pasismaginimų“, jį paleido, sakydami: „Ei, čiurka, dar cyptelsi – pasiūsim anapilin su visa šeima“. Rezultatas – smegenų sukrėtimas, atviras rankos lūžis, sulaužyti šonkauliai ir nosis, daugybė mėlynių ir sunkių sužeidimų, litro kraujo netekimas – 2 dienas jis praleido ligoninėje… Milicija šiuo metu apskritai atsisakė priimti pareiškimą – kaip paaiškėjo, ji buvo kartu su okupantais.

Bet blogiausia buvo dar ateityje – šie antžmogiai sužinojo, kad jis bandė skųstis vėl ir išsiaiškino, kur dirba jo žmona. Ji buvo farmacininkė mano vaistinėje, kuri yra už trijų kilometrų nuo namų. Kitą dieną staiga pasirodė „žali žmogeliukai“ ir įžūliai, be priežasties, pareikalavo „padovanoti“, „Rusijos broliams“ (nors šie vaikinai buvo panašesni į Kadyrovo kaukaziečius) 200 pakelių brangių antibiotikų (pvz., deficitinių „Siprobay “ – vienas kursas yra vertas 4 tūkst. grivinų ), 500 pakuočių vitamino kompleksų, “ bent jau“ 300 pakelių brangiausių steroidų ir daug daugiau. Taip sakant „jūsų savigynos“ poreikiams. Ji bandė mandagiai atsisakyti – bet jie iš karto užsiuto ir pradėjo atvirą apiplėšimą, kurį lydėjo vitrinų ir stendų daužymas. Ji bandė rėkti, bet plėšikai ją sučiupo, medicininiu pleistru užklijavo burną, įmetė į „Tigrą“ ir nuvežė į savo dislokavimo vietą. Ten iš jos tyčiojosi ir vos neišprievartavo. Už grąžinimą pareikalavo 3000 dolerių. Kadangi šeima neturėjo tokių pinigų – tą pačią dieną pardavėme už grašius visą buitinę įrangą, dalį baldų, atidavėm viską, ką kaupėme juodai dienai, kuri dabar ir atėjo… Kitą vakarą ji grįžo mainais už pinigus – ji atrodė nepaprastai išvargus, aš pastebėjau, pajuodusias mėlynes – ant rankų (nuo antrankių) ir ant veido…

Artėjant referendumui, situacija vis baisėjo. Keletą mano draugų, vos užsiminusių apie tai, jog jiems „ne visai aišku, nuo ko Rusija gina krymiečius“, be paaiškinimų ir atlyginimo sekančią dieną atleido iš darbo. Vėliau paaiškėjo, kad vadovai patyrė spaudimą – okupantai ultimatyviai įsakė atleisti iš darbo visus, kurie įtraukti į „nepatikimų“ sąrašą. Didžiumą tų sąrašų sudarinėjo, atsižvelgiant į tai, ar dalyvauta antirusiškose protesto akcijose, taip pat – kolegų skundų pagrindu, netgi (kuo aš iškart negalėjau patikėti) – kiek darbuotojai turi ukrainietiškos simbolikos (ant darbastalio ar automobilyje). Net Ukrainos vėliava tapo nerašytai draudžiama.

Kovo 15 dieną man paskambino iš mokesčių inspekcijos ir iškvietė „skubiam pokalbiui“. Man įėjus į vyriausiojo inspektoriaus kabinetą, jame jau buvo du kaukėti „žali žmogeliukai su automatais ir vienas nepažįstamasis „civiliais rūbais“. Inspektorius sunkiu ir griežtu tonu pareikalavo: „rytoj tu PRIVALAI ateiti į referendumą, į Eupatorijos plento rinkiminę apylinkę. Ir, tikiuosi, tu supratai, kaip reikia balsuoti? O jei ne, tai žiūrėk – atsiras rusiškam mokesčių kodekse straipsnelis, ir ne tik be savo apgailėtinų vaistinių liksi, o dar ir už grotų porai metelių pakliūsi. Įkirtai?“ Visą tą laiką į jį įdėmiai žvelgė ir pritariamai galva linksėjo „draugas civiliais drabužiai“ (vert.past. – taip sovietmečiu vadinti saugumiečiai).

Su ašaromis akyse aš buvau priverstas eiti į tą prakeiktą referendumą – bet jiems ant piktumo balsavau PRIEŠ prisijungimą prie Rusijos! Dvyliktą nakties man paskambino iš mokesčių(!) ir pasakė, kad aš turiu „15,5 tūkst. grn. mokesčių įsiskolinimą“, o kai kurie dokumentai – „negalioja“, kadangi „neteisingai įforminti“. Ateinančią dieną man iškėlė baudžiamąją bylą, o vaistinių tinklo darbas buvo sustabdytas. Totorių šeima po referendumo išvis be pastogės liko: užsidarinėjantis bankas pareikalavo grąžinti automobilio kreditą, o kadangi pinigų jie neturėjo, tai konfiskavo jų butą, kuris buvo kredito užstatu.

Bjauriausia tai, kad Kryme šiuo metu – totalitarinė cenzūra. Niekas nė prasitarti negali apie tokią savivalę, kuri dabar čia – kiekviename žingsnyje! Kovo 18 dieną mane iškvietė „pokalbiui“ rajono įgaliotinis (vert.past. – milicijos darbuotojas) – pasirodo, tai naujas žmogus iš Kijevo, buvęs „berkutietis“! Žiūrėdamas į akis, jis sarkastiškai tarė: „tyla – gera byla, o prasipliurpsi – sėsi!“. Ir aš tylėjau.

Tačiau užvakar mano žmoną – istorijos mokytoją – atleido iš mokyklos, kurią ne tik pavertė iš ukrainietiškos į rusišką, bet ir privertė vaikus mokytis iš rusiškų vadovėlių, kuriuose net Kijevo Rusia vadinama ne kaip kitaip, o Senovės Rusijos valstybe. Vienas paprieštaravimas jai kainavo darbo vietą… Ir aš tada suvokiau – jei mano žmona turėjo drąsos pasipriešinti tam jungui, tai kokia gėda man, jei aš iš baimės tyliu!

Dabar esu namų arešte, bet tikiuosi greitai su savo šeima pabėgti iš to konclagerio, net jei ir viską prarasčiau… Nieko nėra brangiau už laisvę!

P.S. Tegu tai bus pamoka pietų ir rytų Ukrainai – branginkite laisvę, kol ją turite!“

Andrejus S.

NATO papasakojo, kaip Rytų Ukrainoje išsiduoda Rusijos kariškiai

Aljanso analitikai mano, jog Rusijos „specnazą“ išduoda profesionali laikysena, ginkluotė ir elgimosi su ja pobūdis. Savanoriams toks elgesys nebūdingas.

Amerikietis generolas Philipas Breedlove’as, vadovaujantis Jungtinėms NATO Pajėgoms Europoje, teigia, jog Rytų Ukrainoje veikia Rusijos armijos profesionalūs daliniai. Apie tai jis parašė savo tinklaraštyje.

„Sunku suvokti, kad staiga Rytų Ukrainoje iš liaudies iškilo ginkluoti kaukėti vyrai ir ėmė sistemingai užiminėti vyriausybinius pastatus. Tai sunku suvokti, nes tai – tiesiog netiesa. Tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, yra gerai suplanuota ir organizuota karinė operacija, ir, mūsų vertinimu, ją įgyvendina Rusija. JAV ir Europos lyderiai viešai pareiškė manantys, kad už Ukrainos įvykių slepiasi Rusijos pajėgos. Norėdamas paaiškinti, kodėl aš visiškai sutinku su šiais pasauliniais lyderiais, aš norėčiau pateikti keletą mūsų analitikų pastebėjimų“,- pasakė Breedlove. Continue reading →