Tag: Odesa

Situacija Rytų Ukrainoje gegužės 10-ajai

“Informacinio pasipriešinimo” grupės tarnybinė pažyma apie gegužės 10-osios situaciją Rytų Ukrainoje.

Dėl antiteroristinės operacijos eigos

Vakarykščiai įvykiai Mariupolyje atskleidė, kad jėgos struktūrų veiksmai pagaliau pasuko adekvataus reagavimo į įvykius linkme.

Antiteroristinėse operacijose dalyvaujančių jėgos struktūrų padalinių vadovai demonstruoja sugebėjimą operatyviai priimti sprendimus ir formuluoti taktinę situaciją atitinkančius įsakymus.

Kovotojai peržengia ginkluotuose priešpriešose su teroristais kildavusį ginklų panaudojimo psichologinį barjerą (atsižvelgdami į jėgos struktūrų interesus, anksčiau mes neminėjome šios problemos, nors antiteroristinių operacijų eigoje ji buvo viena aštriausių.)

Ypač verta paminėti Nacionalinės gvardijos ir Vidaus kariuomenės (ypač – jos specialiosios paskirties padalinių) efektyvumą. Šiai dienai tai vienintelė formuotė, dėl kurios veiksmų praktiškai nekyla klausimų.

Taip pat įspūdingas savanorių padalinių efektyvumas (šiuo atveju turime minty teritorinės gynybos batalioną “Dniepr”, suformuotą iš Dniepropetrovsko srities savanorių ir į Mariupolį atvykusį gegužės 8-ąją). Išryškėjo aukšta savanorių kovinė dvasia. Taip pat verta pažymėti profesionalius jų vadų, sugebėjusių labai greitai susigaudyti situacijoje ir organizuoti koordinuotą padalinių sąveiką, veiksmus.

Silpnąja teroristams besipriešinančių jėgų grandimi tebelieka vietos teisėtvarkos struktūros. Sabotažo ir išdavystės mastas jų gretose yra globalus. Tai viena iš aktualiausių problemų, kurios akivaizdžių sprendimų šiai dienai nėra.

Labai sudėtinga situacija tebelieka Ukrainos pasienyje su Rusija. Tam, kad efektyviai pasipriešintų Rusijos diversinių grupių ir ginkluotės patekimui į Ukrainos teritoriją, Ukrainos Valstybinei pasienio tarnybai, mūsų duomenimis, ypač trūksta tiek papildomų pajėgų ir priemonių, tiek veiksmingos kitų jėgos struktūrų ministerijų ir žinybų paramos. Šiuo požiūriu ypač prasta valstybinės sienos padėtis Lugansko ir Donecko srityse.

Dėl teroristų pajėgumų

Mažiausiai dvi paskutines savaites teroristiniuose rytinių rajonų formuotėse mes stebime masišką RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiosios paskirties dalinių kariškių keitimą iš Rusijos atvykstančiais samdiniais. Pirmiausiai tai atsargos kariškiai, kurių dauguma tarnavo specialiosios paskirties daliniuose ir turi dalyvavimo koviniuose veiksmuose patirties (pvz., Kaukaze).

Teroristų iracionalumas: įgytu tanku pasivažinėja gatvėmis ir jį sudegina.

Teroristų iracionalumas: įgytu tanku pasivažinėja gatvėmis ir jį sudegina.

Tokių pakankamai profesionaliai parengtų samdinių verbavimą Rusijos valdžia praktiškai įgyvendina visos Rusijos teritorijoje. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, per tris pastarąsias savaites net į Chabarovsko krašto karinius komisariatus šaukiami valstybinės žvalgybos valdybos specialiuosiuose daliniuose tarnavę atsargos kariškiai, kuriems už gerą atlygį siūloma su formuojamomis grupėmis vykti į Ukrainą ir dalyvauti teroristinėje veikloje. Ypač aktyviai šis darbas vykdomas RF Pietų federaliniame rajone.

Tuo pačiu metu itin plačiu mastu vykdomas ginklų iš Rusijos federacijos permetimas Donbaso teroristinėms grupuotėms.

Gan pavojinga yra ir tai, kad situacijos destabilizacijos fone stoja Donbaso įmonės ir staigiai auga nedarbo mastai. Daugeliui vietos gyventojų dalyvavimas teroristų akcijose už pakankamai gerą atlygį (100 dolerių už dieną) yra visiškai priimtinas uždarbiavimo būdas.

Efektyvi rusiška propaganda (mitinės „Dešiniojo sektoriaus“ grėsmės išpūtimas, stereotipų apie Ukrainą, kaip „banderovininkų“ ir „fašistinę“ valstybę, primetimas, pasakojimai apie dabartinės Ukrainos valdžios „nelegitimumą“, Ukrainos jėgos struktūrų ir ATO, kaip neva „kruvinų liaudies sukilimo malšintojų“, diskreditavimas ir kt.) taip pat yra rimtas situacijos regione destabilizavimo faktorius. Ypatingą tokių melagingų Rusijos propagandos vaizdinių efektyvumo augimą mes stebime po tragiškų gegužės 2-osios įvykių Odesoje .

Kaip jau aukščiau minėjome, bendra situacijos analizė (pirmiausia Donecke) parodė, kad tebelieka daugybė klausimų vietos milicijai. Deja, vietos teisėsaugininkai dažniausiai – sabotuotojai ir išdavikai, gyvenantys tautos, kurios interesus jie išduoda absoliučiai nesislapstydami, sąskaita.

Pastarieji „teisėsaugininkai“ yra rimtas ekstremistinių jėgų resursas. Tolesnė šių išdavikų tarnyba Ukrainos Vidaus reikalų ministerijoje kelia didžiulę grėsmę šalies interesams. O jų masinio atleidimo atveju mes prognozuojame žaibišką teroristinių grupuočių papildymą šiais išdavikais, kur jie, dabar jau už Maskvos pinigus, tęs savo antiukrainietišką veiklą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan

Gegužės 7 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 7 įvykių suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Kuo arčiau gegužės 9-oji, tuo neramesni pranešimai apie ruošiamą prorusiškųjų ekstremistų sujudimą. Nors juos ir dabar sunku pavadinti ramiais.

Blogai, kad tokiam fone Putinas ėmėsi dar vieno žaidimo. „Patarimai“ separatistams neskubėti rengti referendumo, vos ne pasirengimas pripažinti Ukrainos prezidento rinkimus – it vaikiną kas sukeitęs būtų.

Tačiau Kremliaus vadovo melas apie tariamą Rusijos karių atitraukimą nuo Ukrainos sienos neleidžia apsigauti. Kariuomenės niekas neatitraukia. Tai reiškia, kad raminantys ir vos ne taikūs Putino pareiškimai – greičiausiai šou patiems patikliausiems.
Šito žaidimo prasmės mes nesuprantame. Bet aišku, kad atsipalaiduoti nėra ko. Kaip tik atvirkščiai.

2. Ekstremizmo pavojaus geografija plečiasi.

Šiandien į „raudonąją“ zoną (ekstremizmo pavojus – 5 balai ir daugiau pagal 10-balę skalę) mes įtraukėme Zaporožės sritį, kurioje pavojus anksčiau siekė 4 balus.

Tiesa, Charkivo srityje pavojus sumažėjo – iš „raudonos“ zonos ji nusileido į „geltoną“. Taigi, „tas ant to“. Rytoj parengsime infografiką.

3. Šiandien spaudos konferencijoje Antiteroristinio centro prie Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Krutovas pareiškė, kad per ATO žuvo 14 Ukrainos karių, 66 buvo sužeisti.

Mes turime kiek kitokius duomenis, bet svarbu ne tai. Svarbu, kad kiekviena konflikto diena kainuoja žmonių gyvybes.

Žuvę vaikinai, jėgos struktūrų atstovai – Didvyriai. Visada juos prisiminsime.

Gerosios naujienos:

1. Šiandien mes atlikome nedidelį monitoringą, kaip regionai rengiasi galimoms provokacijoms Pergalės dieną.

Situacija geresnė, negu galima buvo laukti. Ne pats optimistiškiausias vaizdas tik Donecko ir Luhansko srityse.

Ypač pozityvus yra Charkivas ir pietinės sritys (pirmiausia Odesos ir Mikolajivo, kiek mažiau – Chersono). Čia tiek jėgos struktūros, tiek vietos valdžia labai galingai dirba priešinantis grėsmei. (Dniepropetrovsko srities aš neminiu – čia vietos valdžia nuo pat pradžių pasirodė labai gerai).

Pavyzdžiui, šiandien į Odesą atvyko specialus milicijos batalionas „Kijevas-1“, suformuotas iš savanorių. Gynybos ministerija imasi priemonių savo linija – manau, rytoj galėsime apie jas pranešti.

2. Antiteroristinė operacija. Šiandieną mes pagaliau gavome išsamią informaciją tam, kad sudėliotume dėlionę. Mes gavome visišką mūsų būgštavimų apie nepakankamo ATO efektyvumo priežastis patvirtinimą.

Mūsų ankstesnės pretenzijos ATO vadovybei ir jėgos struktūrų sąveikai pasirodė visiškai pagrįstos. Pozityvu gi tai, kad mes pamatėme ir rimtą darbą šalinant problemas, atliekamą ir pačių „viršūnių“.

Pagrindinė problema – kadrai. Mūsų generolai pratę prie „parketo“, nesugeba priimti sprendimų ir paniškai bijo atsakomybės. Džiugu tai, kas jų tarpe vis dėlto yra ir adekvačių. Juos nors ir su vėlavimu, tačiau paskiria į esminius postus.

Aš manau, šiandieną šioje niūrioje ir neteikiančioje džiaugsmo Ukrainai atmosferoje gimsta nauja Ukrainos jėgos struktūrų darbuotojų karta. Vadai ir viršininkai, pasirengę prisiimti atsakomybę. Ir kariai, pasiryžę ne žodžiais, o veiksmais ginti savo šalį ir jos tautą.

Deja, šis gimimas apmokamas krauju.

3. Po separatistų įvykdyto autobuso su milicijos bataliono „Azov“ kariais užpuolimo sučiuptas taip vadinamosios Donecko liaudies respublikos „gynybos ministras“ I. Kakidzianovas.

Ar tik man taip atrodo, ar Donbaso separatistai tikrai tokie idiotai? Kaip gi padūkusiai reikėjo „atakuoti“, kad čia pat prarastum savo vyriausiąjį „vadą“. Ir jei jau jų „gynybos ministras“ toksai unikalus, tai ko laukti iš „eilinių“ karių? Kažkokia kvaila ta jų „armija“, tiesą pasakius.

4. Ukrainos Saugumo tarnyba atsiskaitė: Odesoje atskleistas pinigų konvertavimo centras, finansavęs gegužės 2-osios neramumus. Už šio finansavimo, kaip ir reikėjo tikėtis, kyšo Janukovyčiaus „šeimos“ ausys.
Iš tikro – jokios paslapties, kad kuo daugiau ekstremistų finansavimo kanalų užblokuojama, tuo daugiau sėkmės šansų kovoje su jais. Be pinigų nebus teroro po RF vėliava.

Ir visas savo „rusų pasaulio“ idėjas ponas Putinas ir panašūs į jį gali tvirtai susukti ir įsikišti ten, kur jie prieš tai įkišo tarptautinės teisės normas.

Dar kartą gegužės 2-oji

Gegužės 2-ą, apie 11-ą vakaro man paskambino ir pasakė, kad vienam iš nukentėjusiųjų reikia kraujo. Tuo momentu mes nesuvokėm tragedijos mastų. Nežinojom ir apie dar kelias dešimtis žuvusiųjų.

Ką tik išvažiavus iš apgriauto miesto centro, aš vis negalėjau atsikratyt įvykių nerealumo pojūčio. Namai be langų. Išverstos šiukšliadėžės, sudegęs autobusas. Mašinos išdaužtais langais, aplankstytais šonais. Ant asfalto kraujas. Išardyti grindinio akmenys.

De-ja-vu. Tą jau kažkur esu mačiusi. Kažkada anksčiau.

Kažkuris iš milicininkų tarstelėjo, kad profsąjungų rūmuose trisdešimt lavonų. Aš nepatikėjau, – iš kur jis tatai ištraukė? Kokie lavonai?Kodėl jūs dauginate netiesą?

Jis ėmė teisintis. Pasakė, kad jam kolega paskambino. Jis irgi suabejojo, jog taip gali būti. Nes taip išvis būti negali.

Bet netrukus supratau, kad tai tiesa.

Aš ėmiau ieškot kraujo, reikiamos grupės. Pasimetę ir apkurtinti mes sėdėjom miesto centre.

Marina tarė: Kraujas jau važiuoja. Iš Kotovsko. Ar jam užteks laiko sulaukt?

Jis laukė. Šio, pilvo sritin sužeistojo, nebuvo galima vežti net į šalimais esančią ligoninę.

Vėliau sužinojom, kad kraujo (donorų) reikės daug. Parašėm į Feisbook’ą. Ir praktiškai iškart į ligonines ėmė eiti žmonės. O kitą dieną – į kraujo priėmimo punktus.

O man ėmė visi vienodai rašyti : „Negalėjau padaryt nieko, bent kraują pridaviau“

O dar man kažkas anonimiškai parašė, kad vienas pirmųjų, kuriems mūsų kraują pylė buvo ne mūsiškis. Netgi labai ne mūsiškis.

Tik kad niekam iš tų, kurie skambino artimiesiems, pasitikrinti nuosavą kraujo grupę, nedomino kam jų kraujas bus įpiltas. Suprantat? JŲ NEDOMINO!

Ir vaistai, kurių čia pat po vaistines ieškojo mūsų medikai, į ligonines būdavo skubiai siunčiami.

Niekam nekilo jokio noro ką nors identifikuoti.

O vaikis gyvas. Sunkioje būklėje, bet gyvas. Ir vargu ar sužinos apie tai, kaip „kraujas vyko iš Katovskio gyv.“

Foto: http://112.ua

Gegužės 5 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 5 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Puskandidatis Cariovas atsibastė iš Maskvos (tarp kitko, atskrido jis su Kremliaus pasiuntiniu Lukinu, kas jau savaime iškalbinga), kyštelėjo snapą į Luhanską, ir tučtuojau ta pati Luhansko srities taryba, vadovaujama apsišaukėlio „gubernatoriaus“ Bolotovo, paskelbė „referendumą“. Ir pareikalavo, kad Kijevas išvestų kariuomenę iš Ukrainos rytų ir nutrauktų antiteroristinę operaciją (ATO).

Nežinia, kiek pinigų iš Putino partempė Cariovas, bet Luhansko deputačiukai tiksliai savo kreipimesi atkūrė ankstesnius Maskvos ultimatumus Ukrainos valdžios adresu. Beje, taip ir liko paslaptis, kiek tiksliai vietinių deputatų pritarė Cariovo su Bolotovu pateiktiems kliedesiams.

2. Pasienyje su Rusija vyksta labai pavojingi dalykai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba fiksuoja pasienio kontrolės ir patikros punktų blokavimą, kurį vykdo prorusiškieji ekstremistai.

Užgrobimų kol kas nėra. Bet, panašu, jei Rusijos kariškiams prireiks „koridoriaus“ per sieną, mūsų pasieniečiams bus labai sudėtinga.

3. Žūsta jėgos struktūrų atstovai. Šiandien žuvusiųjų tarpe buvo „Alfos“ kovotojas, kuris gabeno iš apšaudymo sužeistą tarnybos draugą. Jis žuvo nuo granatos sprogimo.

Mes lenkiame galvas prieš žuvusius už Ukrainos laisvę. Kiekvienas jų – didvyris.

Tarp kitko, vakar tos pačios „Alfos“ mūšio su teroristais metu buvo sužeisti 7 Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, o sunaikinta 17 teroristų – jų praradimus mes nustatėme tiksliai.

4. Ukrainos rinkėjų Komiteto Odesos srities organizacijos duomenimis, arba milicija, arba Odesos gydytojai pardavė prorusiškiesiems separatistams duomenų bazes su žmonių, kurie kreipėsi į ligonines medicininės pagalbos po susirėmimų mieste gegužės 2-ąją, sąrašais.

Prorusiškieji gaivalai apsiputoję ir grasindami kerštu tuoj pat ėmė socialiniuose tinkluose skelbti Ukrainos patriotų adresus ir pavardes.

Tie baugštūs šunėkai tiek ir tesugeba, kaip tik užpulti iš už nugaros, apkandžioti ir pabėgti. Tačiau kartais jie puola gaujomis, o tu vienas, tai pavojinga. Aš labai tikiuosi, kad Odesos patriotai sugebės mobilizuotis ir neleis savęs skriausti.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite... Net ginklą atidavė.

Sužeistas koloradas. Jau ne rasija-rasija. Jau gelbėkite… Net ginklą atidavė.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Deja, neišvengiant keistenybių.

Mes taip pilnai ir nesupratom, kokia prasmė jėgos struktūroms palikti Kramatorską. Mūsų šaltinių mieste liudijimu, ten teroristai neturi pajėgumų, kad perimtų miestą savo kontrolei. Bet per bortą mestame likimo valiai Kramatorske vietoje teroristinio pragaro bujoja anarchija ir smulkių vietinių banditėlių savivalė. Tai – ne ką geriau.

…Nors vis dėlto geriau neaiški ATO, nei aiškus neveiklumas.

2. Chersone specialiosios operacijos metu sulaikyti 36 provokatoriai, keliavę iš Krymo į Odesą.

Kontržvalgyba dirba. Ir tai įkvepia viltį, jog Pietuose Maskvos peršamas kruvinasis scenarijus vis tik žlugs. Be abejo, būtų geriau, kad šiuos vizituotojus neutralizuotų jau AKR (Autonominės Krymo Respublikos) pasienyje (nors visų iš eilės negali sulaikyti – išryškinti putiniškus pasiuntinius“turistų“ tarpe ir yra specialiųjų tarnybų užduotis).

3. Šis punktas labiau iš juokingųjų, nei iš gerųjų. Rusijos Prezidentas Putinas pasirašė įsakymą apdovanoti ordinais ir medaliais didelę grupę Rusijos žiniasklaidos darbuotojų.

Sprogsiu iš juoko. Visas pasaulis linksminasi iš tų pasakorių ir mitadarių, neturinčių nė menkiausio ryšio su žurnalistika. Jų nevalyvi gebėjimai išversti teisybę ir patiekti propagandinius paveiksliukus, skirtus menkiems proteliams, yra tiesiog apgailėtini. Bet Putinas juos vertina ir šlovina. Melas šių laikų Rusijoje – garbės dalykas.

Iš tiesų, aš pats maniau, kad jie nors už pinigus taip stengiasi. Tačiau jie tarnauja už valgį ir garbės raštus. Šaunuoliai.

Arkadijus Babčenko: apie Odesą galiu pasakyti tik viena

Arkadijus Babčenko

Apie Odesą galiu pasakyti tik viena.

Ginkluoti žmonės, norėję skerdyklos ir lavonų, atėjo už milicijos nugarų?

– Ginkluoti žmonės gavo skerdyklą ir lavonus.

Jie manė, kad tai bus ne jų lavonai?

– Ne. Tai bus ir jų lavonai.

Visiems rusams „patriotams“, rėkiantiems dabar apie fašistus ir norinčius „užlyginti chochlus* asfaltu“ – jūs galvojate, nebus jūsų lavonų?

– Ne. Bus ir jūsų lavonai. Jeigu prasidės iš tikrųjų – be jūsų lavonų nepavyks. Niekaip. Patikėkite.

Jūs galvojote, kad bus kažkaip kitaip? Kad užtenka paspjaudyti isteriškomis seilėmis į monitorių, o žydobanderos patys įsilygins į asfaltą ir anihiliuosis? Kad juos galima grobti, žudyti, mušti, mesti granatą į blokpostą, o jie atsakydami tik šlapiai bučiuos?

– Ne. Jie priešinsis. Jeigu žmones žudo – jie taip pat žudo. Kas galėjo pagalvoti, ar ne?

„Niekas po vikšrais gėlių nemes. Čia bus visuotinis partizaninis karas“ – juk jus įspėjo? Juk jus įspėjo, tiesa? Ką pasėjai, tą ir pjausi.

Kitaip – nebūna.
Bus būtent taip.

* chochlai arba chocholai – paniekinamas ukrainiečių pravardžiavimas, panašiai kaip lietuviai – labusai, o azijiečiai – čiurkos.

Apie gegužės 2-4 dienos įvykius Ukrainos pietuose

vertė: Giedrė Bulgakovienė

„Pietų scenarijus“, forsuotas iš Rusijos valdomų teroristų, įgyvendinamas pagal Maskvos planą. Kaip ir buvo numatyta, situacija Odesoje visiškai destabilizuota.

Tragiški Odesos įvykiai, išprovokuoti prorusiškų ekstremistų, tapo galimi taip pat ir dėl Odesos milicijos pozicijos bei veiksmų.

Faktas tas, kad jau daug savaičių vietinės prorusiškos jėgos nuolat vykdė provokacijas prieš patriotiškai nusiteikusius gyventojus. Tuo pačiu vietos teisėtvarkos struktūros geriausiu atveju demonstruodavo visišką neveiklumą, o blogiausiu –aktyviai talkino prorusiškiems ekstremistams.

Gegužės 2-osios įvykiai prasidėjo nuo rusiškų separatistų provokacijų. Būtent jie įvykdė beginklių Ukrainos aktyvistų užpuolimą. Būtent jie žudė taikius gyventojus, pasisakančius už Ukrainos vientisumą. Ir visi vėlesni įvykiai buvo šių žmogžudysčių išdava.

Odesos milicija šiomis aplinkybėmis elgėsi pasibaisėtinai ir neleistinai. Mes turime liudijimų , kad gegužės 2 dieną, rusų separatistams rengiantis provokacijoms, vietos teisėtvarkininkams buvo perduodami sulaikytieji prorusiški ekstremistai. Miesto milicijos vadovybės nurodymu jie tuoj pat buvo paleidžiami.

Susirėmimų metu Odesos milicija užtikrino apsaugą prorusiškiems teroristams, kurie iš už jų nugarų nekliudomi šaudydavo į ukrainiečių patriotus.

Tik po šios kruvinos orgijos , kurią separatistai surengė talkinant milicijai, patriotiškai nusiteikę piliečiai ėmėsi aktyvių veiksmų ir užspeitė separatistus profsąjungų rūmuose. Ir iš ten, užsibarikadavę , jie toliau šaudė į beginklius žmones.

Mes viliamės, kad tyrimas nustatys, kas būtent įvyko profsąjungų rūmuose, ir kas tapo gaisro, pražudžiusio daugelio žmonių gyvybes, priežastimi. Bet jau dabar mes turim rimtą pagrindą teigti: visiška atsakomybė už įvykusią tragediją tenka tiems, kurie inicijavo gegužės 2 –osios įvykius mieste ir tiems, kurie, užuot vykdę savo tiesiogines pareigas užtikrinant viešąją tvarką, tiesiogiai rėmė nusikaltėlius ir jiems talkino.

Tuo pačiu gegužės 4-osios įvykiai Odesoje, kuomet vietos milicija „remdamasi Odesos apskrities prokuratūros sprendimu“ paleido sulaikytuosius kruvinų įvykių iniciatorius „ pagal mitinguotojų reikalavimus“, byloja apie tai, kad Odesos teisėsaugininkai nemano atsisakyti savo nusikalstamos veiklos remiant ir talkinant teroristams.

Ypač pažymėtinas šiuose įvykiuose prokuratūros vaidmuo.
Vidaus reikalų ministerijos vadovybės teigimu, sulaikytieji Odesoje ekstremistai vakar naktį turėjo būti su konvojumi perkelti į Kijevą, tačiau buvo palikti Odesoje asmenišku Ukrainos Generalinio prokuroro pavaduotojo įsakymu.

Mes norime priminti Ukrainos vadovybei, kad minėti įvykiai – tik prorusiškų teroristų „mankšta“ prieš gegužės 9-ąją. Nesiimant ekstremalių priemonių šiandien (įskaitant asmenišką teisėtvarkos institucijų bei Ukrainos Valstybinės prokuratūros bei Odesos srities prokuratūros vadovybės atsakomybę) – rytoj analogiški tragiški įvykiai pasikartos kur kas didesne apimtimi, ir ne tik Odesoje.

šaltinis: „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/493055970823063?fref=nf

Odesoje antimaidanininkai rengiasi atkeršyti proukrainietiškiems aktyvistams už saviškių žūtį

vertė: Giedrė Bulgakovienė

Odesoje antimaidanininkai kelią į internetą proukrainietiškų aktyvistų nuotraukas ir adresus bei grasinasi keršyti už gegužės 2 per gaisrą profsąjungų rūmuose žuvusius saviškius.
Kaip skelbia УНИАН, socialiniuose tinkluose antimaidanas paskelbė medžioklę odesiečių, dalyvavusių proukrainietiškose akcijose. Nuotraukos platinamos «вКонтакте» tinkle kartu su „dosjė“: namų adresais, telefonų numeriais, informacija apie artimuosius, draugus, mokymosi(darbo) vieta ir t.t.

Šios akcijos iniciatoriai žmones iš šių sąrašų vadina „Dešiniojo sektoriaus“ smogikais, „fašistais“, „paklodėmis“ ir t.t. Kaltina juos žudymais ir ragina kerštauti. Šalia potencialių aukų atvaizdų įkelia ir apdegusių lavonų, rastų po gaisro Profsąjungų rūmuose, Kulikovo lauke nuotraukas.
Savo ruožtu Euromaidano aktyvistai per socialinius tinklus ragina saviškius vieningos Ukrainos šalininkus šiandien neiti į jokias akcijas ar mitingus.

Odesa po mūšio

1

Futbolo fanai ir savigynos būriai laukia „Antimaidano“ puolimo.

Elena Rykovceva
Paskelbta 2014/03/05 02:47

Gegužės 2, apie 16 valandą Ukrainos laiku aš jau žinojau, kad Odesoje tarp futbolo aistruolių – Odesos „Černomoreco“ ir Charkivo „Metalisto“ iš vienos pusės ir „Antimaidano“ šalininkų iš kitos – įvyko muštynės. Apie tai pranešė per vietines žinias. Tai buvo ne pirmos muštynės, vykusios tarp jų per konflikto mėnesius. Aš buvau įsitikinusi, kad šiandien tuo viskas ir pasibaigs.

16.10 aš įsėdau į maršrutinį autobusą, kuris važiavo į miesto centrą. 16.30 Miesto sodo kavinėje (šalia Deribasovskaja gatvės) man buvo paskirtas susitikimas su generaliniu Odesos kino studijos prodiuseriu Viktoru Nozdriuchnu-Zabolotnyj. Aš ketinau jo paklausti, ką ir kiek praranda Ukrainos ir Rusijos kinematografininkai per tą visą karą.

2
Eisena Bunino gatve

16.30 aš išlipau iš autobuso Bunino gatvės ir Aleksandrovsko prospekto sankryžoje. Ir pamačiau, kaip Bunino gatve juda demonstrantų kolona, kurios priešakyje kažkodėl važiavo gaisrinė mašina. Kolona sustojo Bunino gatvėje. Aš priėjau ir ėmiau fotografuoti jos dalyvius. Dauguma jų buvo su šalmais ir kamufliažu. Ėmiau klausinėti, kas čia vyksta.

3
Odesa. Fanai ir savigynos būriai laukia puolimo.

Jie pasakė, kad daugiausia čia – „Černomoreco“ ir „Metalisto“ futbolo fanų. Kad jie išsiruošė savo eisena palaikyti vieningą Ukrainą. Tokia bendra eisena organizuojama ne pirmą kartą. Tačiau šį kartą jie aptiko socialiniš tinklų „Antimaidano“ dalyvių grupėse kvietimus susirinkti ir sutriuškinti šią eiseną. Nes ji vyksta „ne su tais“ lozungais“ ir „ne su ta“ vėliava. Jie dabar laukią puolimo. Juos čia palaiko Odesos savigynos būrys (matyt, tie patys žmonės su kamufliažu ir su šalmais).

4
Odesa. Laukiant puolimo.

Aš paklausiau, kada ir iš kur jie laukia puolimo? Jie atsakė, jog „Antimaidano“ grupė eina lygiagrečia gatve ir šiuo metu suka į čia.

Jų informacinė sistema veikė gerai. Jie visą laiką gaudavo pranešimus apie tai, kur link juda ta grupė.

Vienu metu pasigirdo signalas: „Jie čia“. Kolona akimirksniu persigrupavo, priešakyje susidarė tanki eilė žmonių su skydais rankose.

Po to sekė maždaug 30 sekundžių tylos pauzė. O po to iš Aleksandrovskajos gatvės pusės staiga link jų ėmė bėgti žmonės. Keista, visi šie žmonės buvo su oranžiniais šalmais. Fanai nelaukė, kol oranžiniai šalmai pramuš pirmą eilę (su skydais), ir puolė jų sutikti. Prasidėjo grumtynės. Aš pamačiau, kad į jų pusę gatve važiuoja milicijos mašina. Iki tol jokios milicijos nebuvo. Tai yra, visi viską vieni apie kitus žinojo, o milicija nieko apie nieką nežinojo.

Tuo pačiu metu nuo Deribasovskaja gatvės pasigirdo kažkokie šūviai ir plūstelėjo dūmai. Aš nuėjau ten. Deribasovskaja gatvėje aš supratau, kad čia vyksta dar vienas mūšis. Jis vyko kaip tik tos kavinės, kurioje manęs laukė Viktoras Nozdriuchinas-Zabolotnyj, lygyje. Taigi aš negalėjau pasiekti tos kavinės, eidama tiesiai Deribasovskaja, man teko eiti aplinkui, per Miesto sodą. Aš įėjau į kavinę, siaubingai aidint kažkokiems šūviams ir garso granatoms. Padavėjos iš gatvės į vidų nešė staliukus ir krėslus. Matyt baiminosi, kad tuoj prasidės pogromai.

5
Odesa. Mūšis Deribasovskaja gatvėje.

Mes pagaliau susitikome su Viktoru, susipažinome ir nusprendėme perkelti mūsų pokalbį į saugesnę vietą.

Kas vyko vėliau – visi matė „onlaino“ režime. Miesto centre tęsėsi mūšiai. Žuvo žmonės. Vos tik atėjo žinios apie pirmuosius žuvusius iš vieningos Ukrainos šalininkų tarpo, socialiniuose tinkluose pasirodė kvietimas eiti į Kulikovo lauką ir sunaikinti „Antimaidano“ stovyklą.

Tai – ta pati stovykla, apie kurią aš rašiau savo pirmame reportaže iš Odesos. Ji buvo išsidėsčiusi aikštėje šalia srities profsąjungų tarybos pastato. Kas vakarą aš grįždavau pro ją namo – ten visada būdavo beveik tuščia. Tik keletas palapinių gyventojų. Aš žinau, jog daugelį odesiečių stulbino: kodėl valdžia neišardo šios stovyklos?! Tuo labiau, kad ji mieste neturėjo jokio ypatingo palaikymo. Bet, matyt, šis klausimas buvo iš tos pačios serijos, kaip ir „kur žiūri milicija“. Niekur.

Kai „maidaniečiai“ atvyko į Kulikovo lauką, tvirtai nusiteikęi sutriuškinti stovyklą, jos gyventojai metėsi į Profsąjungų rūmus ir ten užsibarikadavo. „Maidaniečiai“ ėmė deginti palapines. O kaip užsidegė patys Profsąjungų rūmai – tai jau atskiro tyrimo tema, nes „Molotovo kokteilius“ svaidė ir iš pastato išorės, ir iš vidaus.

Į Kulikovo lauką aš atėjau vėlai vakare, kai pastatas jau buvo užgesintas. Vietoje palapinių buvo vien pelenai.

6
Viskas, kas liko vietoje palapinių.

Šalia budėjo gaisrinės ir greitosios pagalbos mašinos. Kalbėjau su gydytoju. Jis sakė, kad sužeistųjų dešimtys. Kad daug su šautinėmis žaizdomis, yra durtinių žaizdų, yra lūžių. Aš paklausiau, kiek žuvusiųjų. Jis pasakė: „Mes užsiimam gyvaisiais“.

7
Odesa. Kulikovo laukas.

Tuo metu, kai aš priėjau, iš pastato jau išnešė penkis lavonus. Ir čia aš pamačiau dvi merginas, viena raudojo ant kitos peties. Pasirodo, ji verkė savo draugo, kuris šiandien žuvo nuo šūvio iš šaunamojo ginklo Deribasovskaja gatvės mūšiuose. Jį vadino Igoriu Ivanovu. Jis buvo Odesos miesto Primorsko teismo teisėjo padėjėjas. Ji sakė, kad jis taip pat buvo „dešimtininku“. Matyt, priklausė Odesos savigynos batalionui .

8
Odesa. Kulikovo laukas. Dabar čia vadovauja gaisrininkai.

Aplinkui pastatą buvo keletas įvairių grupių. Panašu, kad tai ir buvo savigynos būriai. Vienas iš jų pradėjo rikiuotis. Jų vadas tarė: „Koloradai-kamikadzės iš Privozo eina čia. Pasitiksime“.

9
Odesa. Kulikovo laukas. Sudeginti Profsąjungų namai.

O tas vaikinas iš aistruolių būrio, vardu Dmitrijus, dieną dalyvavęs eisenoje ir palapinių stovyklos triuškinime, pasakė, kad yra įsitikinęs: „Jie daugiau čia nelįs, nes suprato, kas čia – jėga“. Aš paklausiau, kas šiandien kovėsi prieš juos, fanus? Jis sakė, jog tai buvo žmonės iš Odesos „Antimaidano“, taip pat buvo daug atvykėlių iš Mykolajevo ir Donecko.

10
Odesa. Jie čia budės visą naktį.

Mane labiausiai šioje istorijoje sukrėtė kažkoks nulemtumas . Kalbėta, jog „gegužės 1 ar 2 Odesoje laukiama provokacijų ir neramumų“, tai jie ir įvyko. Tarsi iš anksto paskelbta žmogžudystė. Visi žino, laukia, bet niekas negali (ar nenori) to sustabdyti.

Tarp kitko, šiandien miesto gyventojai man pasakojo, jog Odesos makleriai visiškai rimtai klausia: „Jūs kam butą nuomojate? Šnipams?“ Mane tikina, kad visus nuomojamus butus, visas Odesos sanatorijas užplūdę vyrai iš Rusijos, kurie tyliai gyvena po vieną ar du numeryje ar kambaryje. Laukia savo valandos. Kas žino, ar jų valanda išmušė jau šiandien, ar tai buvo tik pradžia.

AUTORIAUS PASTABA: Šis tekstas buvo parašytas tik pagal tą informaciją, kurią aš turėjau gegužės 2 naktį. Paskutinėmis žiniomis, žuvusiųjų skaičius – 37 žmonės. Odesoje paskelbtas gedulas.

Poll Lenec – apie gegužės 2-osios įvykius Odesoje pasakoju savais žodžiais, pirmuoju asmeniu.

Mes (Euromaidanas) susirinkome 15 val. Soboro aikštėje ir ruošėmės eiti per Odesą maršu, kad parodytume, jog Odesa – tai Ukraina.

Apie 15:30, Graikų gatve, nuo „Atėnės“ į mūsų pusę ėmė artėti pilnai kovai pasiruošusi prorusiškų aktyvistų rikiuotė.

Milicija pastatė dvi gyvas užtvaras, viena blokuodama mus, kita – juos.

Žmonės iš abiejų pusių greitai ėmė ardyti gatvės grindinį ir mėtyti vieni į kitus akmenis per milicijos kordoną. Naudoti ir fajeriai, ir garso petardos.

Mėtymasis akmeninis truko maždaug pusvalandį. Pradėjo išnešti pirmuosius sužeistuosius. Tikrojo jėgų santykio niekas nesuprato.

Po pusvalandžio grupelė iš Euromaidano sugalvojo apeiti prorusiškus iš flango, per mažą Žukovskio gatvelę. Aš irgi ten buvau.

Kai mūsiškiai apėjo iš flango su akmeninis, ir tarp mūsų nebuvo milijos, prorusiškieji ėmė šaudyti iš kovinių pistoletų (!).

Mūsų grupės galas puolė bėgti, o aš ir dar keli žmonės nugriuvome ant žemės ir slėpėmės už automobilių.

Tada prorusiškieji ėjo į kontrataką, mėtydami akmenis ir fajerius. Didžiulis akmuo nukrito per kelis centimetrus nuo mano galvos, atskilo nuolauža ir pataikė man į antakį. Kraujo tekėjo daug, buvo iš tiesų baisu.

Po viso šito supratau, kad išsisukti gulint ne pavyks, ir kai tik mūsiškiai ėmė svaidyti akmenis atsakydami, aš spėjau pabėgti į minią už kampo.

Ten sutikau pirmąjį, sužeistą dėl šaudymo. Vaikinui peršovė kojos arteriją ir rožinis kraujas tryško fontanu. Jis buvo šoke ir tikino, kad viskas gerai. Dar su keliais vaikinais mes išnešėme jį į kažkokį savadarbį medpunktą.

Kai grįžau į Žukovskio gatvę, pamačiau patį baisiausią vaizdą savo gyvenime.

Vaikinas gulėjo miręs, pridengtas Ukrainos vėliava. Kažkuris žmogus paėmė jo telefoną, paskambino tėvams ir pasakė: „Jūsų sūnų nušovė. Atvažiuokite, pasiimkite Deribasovskąją“.

Pirmas kadras, kurį išvydau, sugrįžęs į Žukovskio – tai, kad iš prorusiškųjų minios, pridengtos skydais, kyšo Kalašnikovo automatas (!) ir tiesiog šaudo serijomis į mūsų minią.

Taip pat – būrys sužeistųjų. Vieną iš jų mes su draugais pačiupom ir nunešėm į šalį. Jo neperšaunama liemenė buvo pramušta. Nunešėme į savadarbį savanorių medpunktą. Greitosios jau buvo perpildytos ir išvažiavo.

Tada, žvelgdamas į jėgų santykį, supratau, kad mūsų, Patriotų, daug daugiau nei prorusiškųjų, bet jie daug geriau ginkluoti ir organizuoti. Pagalvojau, kad jeigu pas juos pakankamai ginklų, tai mus visus arba nužudys, arba išvaikys.

Bet štai kur Ukrainos tautos jėga. Nežiūrint į šaudymus iš prorusiškųjų pusės, į juos ėjo vis daugiau ir daugiau mūsų aktyvistų. Prisidengę šiukšlių dėžėmis ir gatvės kavinių staliukais, žmonės su akmeninis bėgo prieš automatus.

Per kelias kitas valandas mes užblokavome prorusiškus per visą perimetrą, užspaudėm Graikų gatvėje, nebaigtoje „Atėnės“ parkavimo aikštelėje. Užspaudėme labiausiai barikadomis, pastatytomis iš visų pasipainiojusių po ranka medžiagų.

Milicija tuo metu paprasčiausiai nieko neveikė arba darė kažką nesuvokiamo. Bet tikrai nesiėmė nieko, kad konfliktas baigtųsi.

Po kelių valandų iš mūsų pusės pradėjo skrieti Molotovo kokteliai. Privažiavo vienintelė gaisrinė mašina ir ėmė gesinti nuo kokteilių degančius pastatų fasadus. Nežinau kodėl, bet kažkuriuo metu gaisrininkai metė savo mašiną su išdaužtu priekiniu stiklu.

Euromaidaniečiai sėdo į automobilį ir tiesiog nuvažiavo taranuoti prorusiškų minios, per barikadas. Bet kažkuriuo metu mašina užstrigo ir šis manevras nepavyko.

Per šį laiką aš išnešiau dar vieną sužeistąjį su praskelta galva ir be sąmonės. Euromaidaniečiai buvo visiškai nepasiruošę kovoti. Išskyrus porą dešimčių savigynos narių, mūsiškiai net neturėjo šalmų, jau nekalbant apie neperšaunamas liemenes.

Laikui bėgant, pistoletų šūviai pradėjo retėti, o po to visai nutilo. Akivaizdu, kad prorusiškai gaujai baigėsi šoviniai.

Tada patriotai pakilo į ataką, nuo Graikų aikštės, išstumdami iš Graikų gatvės prorusiškus aktyvistus link Soboro aikštės.

Tuo metu tarp mūsų išsirikiavo milicijos užkarda, kuri vis tik davė daliai prorusiškų galimybę prasiveržti. Bet minia greitai įveikė šią užkardą ir pradėjo vytis prorusišką miną per visą aikštę.

Tuo metu aš ėmiau pribėginėti prie prorusiškų aktyvistų ir, tiesiogine žodžio prasme, uždenginėti juos savo kūnu, bandydamas apsaugot. Kadangi žmonės iš tikrųjų talžė juos lazdomis ir buvo neįmanoma jų įtikinti sustoti. Gelbėdavo tik uždengimas savo kūnu.

Taip išgelbėjau 3 žmones. Juos daugiau mažiau gyvus nuvesdavo iki medicinos pagalbos punktų ir beveik nebemušdavo. Vienas prorusiškasis, kai jį nustojo mušt ir jis atsigavo, išsitraukė didžiulį peilį ir vos manęs nepadūrė. Aš išsisukau, o jį apsvaigino lazdos smūgiu. Daugiau jo nebegyniau.

Po to, kai prorusišką gaują galiausiai išvaikė, pamačiau, kad gatvės ir aikštė visur aplaistyti krauju.

Patriotai persiformavo ir kolonomis patraukė link Kulikovo lauko, kur buvo separatistų palapinių miestelis.

Kai ten atėjom, jų palapinės jau liepsnojo, o jie visi užsibarikadavo profesinių sąjungų rūmuose.
Iš ten, pro langus, prasidėjo gausus mūsų užimto ploto apšaudymas. Tačiau Kulikovo lauke aš jau pamačiau pistoletus ir mūsų minioje.

Labai greitai Profsąjungų rūmai buvo padegti Molotovo kokteiliais. Jie užsiliepsnojo, ir prorusiškieji persikėlė į 4 aukštą. Iškart paaiškėjo, jog, jei nieko nesiimsime, jie ten sudegs.

Milicijos visiškai nebuvo. Prieš tai jie tiesiog stoviniavo nieko neveikdami, o į Kulikovo (lauką) net nepajudėjo.

Labai greitai visi tiesiog intuityviai suprato, kad juos reikia gelbėti. O nuo padegimų Kulikove praėjo daugiau, nei valanda, tačiau nei viena gaisrinė mašina neatvažiavo.

Patriotai išardė sceną ir atrėmė dvi medines kolonas prie langų – kad prorusiškieji galėtų išlįsti. Daugelis ėmė lipti į viršų jų gelbėti.

Kai kurie žmonės negalėję ištverti, kol sulauks savo eilės, tiesiog iššoko iš 4 aukšto tiesiai ant asfalto. Tai buvo siaubinga, nes, pasiekę žemę, jau niekas nepasikėlė.

Tie prorusiškieji, kuriuos gelbėjome, elgėsi agresyviai(!). Kai kurie, tik ką gelbėjimosi kolonomis nulipę žemyn, įsigudrino pulti į muštynes su minia. Už tai, iš esmės, juos mušė iki sąmonės netekimo.

Mano sesuo Danočka ir mano mama visų šių įvykių metu suteikinėjo sužeistiesiems pirmąją pagalbą. Vienas vyras jau buvo palaikytas mirusiu, uždengtas Ukrainos vėliava ir paliktas gulėti nuošalyje. Danočka pribėgo prie jo, patikrino pulsą, ir paaiškėjo, jog jis gyvas. Jos dėka, jam buvo suteikta pagalba, ir jį nuvežė medikams.

Pagaliau atvažiavo gaisrinės mašinos ir ėmė pamažu rinktis milicija. Gaisrininkai veikė pasibjaurėtinai. Niekur neskubėjo, vilkino, ir apskritai užsiėmė pačias saugiausias pozicijas. Žmonės iš jų tiesiog atiminėjo gelbėjimo kopėčias ir patys puolė gelbėti separatistus.

Prorusiškųjų gelbėjimas iš gaisro tapo greitesnis, ir, tiesą sakant, jų gelbėtojais tapo tie, į kuriuos jie prieš valandą šaudė. Apskritai, tuo priešprieša realiai ir baigėsi.

Pagal milicijos suvestines, žuvo daugiau, nei 50, bet aš manau, kad realias žinias mes turėsime po poros dienų. Dabar atrodo, kad daugiau, nei tūkstantis sužeistų.

Nepaisant viso šio košmaro, Odesa parodė, jog joje Patriotų yra dešimt kartų daugiau, nei prorusiškųjų. Žmonės, kaip Maidano laikais, tiesiog užsmaugė priešininką daugkartine kiekybine persvara ir neįtikėtina drąsa. Turiu didelę viltį, kad
separatizmo ir prorusiškų nusiteikimų klausimas išspręstas labai ilgiems laikams.

Teksto originalas: https://www.facebook.com/poll.lenec/posts/655941377832016

Video, kuriame matoma, kaip koloradai šaudo į žmones: